Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kiaulių valdovai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kiaulių valdovai“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kiaulių valdovai“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 12R-40 ,,Dėl UAB ,,Kiaulių valdovai“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nutarime socialinės reklamos (skelbimai) buvo analizuojami atsietai nuo UAB ,,Kiaulių valdovai“ skleidžiamų idėjų, pasaulinių socialinių-politinių įvykių konteksto, vadovaujantis iš esmės tik neva privaloma Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuomone. Pareiškėjo skleista informacija nepatenka į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo taikymo sritį, kadangi paskleista informacija – tai socialinio pobūdžio informacija (reklama) (Reklamos įstatymo 1 straipsnio 5 dalis). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) neteisingai ir nemotyvuotai pripažino neva neteisėtą informaciją reklama Reklamos įstatymo prasme. Komisijos nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas negali tiesiogiai būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje konstitucinėje byloje buvo aiškinamas ir sprendžiamas Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo 17 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija) 4 dalies atitikties Konstitucijai klausimas, o ne Reklamos įstatymo nuostatos. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas byloje Nr. 15/02 negali būti taikytas nagrinėjant pareiškėjo situaciją, kadangi buvo aiškintas įstatymas, kuris 2006 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. X-709 (nuo 2006 m. liepos 18 d.) buvo pripažintas netekusiu galios.

10Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 punktas įtvirtina reklamos sąvoką, kuri Tarnybos sprendime nebuvo analizuojama. Skleidžiamas turinys nemotyvuotai buvo pripažintas kaip atitinkantis reklamos sąvoką per se (savaime) ir jam taikomas Reklamos įstatymas vien dėl to, kad komunikacija buvo skleista per ,,Keulė rūkė“ bendruomenės paskyrą. Reklamos įstatymas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi paskleista informacija yra socialinio pobūdžio ir vertintina kaip socialinė reklama (skelbimai). Reklamos įstatymas nereglamentuoja socialinės reklamos (skelbimų), todėl tokiai skleidžiamai informacijai netaikomi ir Reklamos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai. Socialinė reklama nėra aiškiai teisiškai reglamentuota (išskyrus specifinę), todėl teisės aktuose nėra apibrėžti jos požymiai. Pareiškėjo paskleista informacija yra nukreipta ne į vartojimo įpročių keitimą (skatinimą pirkti UAB ,,Kiaulių valdovai“ produkciją), bet į elgesio modelio, mąstymo, požiūrio keitimą konkrečiais klausimais, nesusijusiais su maisto vartojimu. Tam tikros galimos sąsajos su pareiškėjo komercine veikla nėra esminės, veikiančios vartotojo požiūrį į jo parduodamus produktus.

12Pareiškėjo skleidžiamų per socialinį tinklą ,,Facebook“ ,,Keulė rūkė“ bendruomenės paskyrą idėjų, kuriomis siekiama paveikti žmonių elgesį, esmė yra skatinti faktais grįstą ir empirinį požiūrį į gyvenimą, kritinį mąstymą, liberalias idėjas. Empirizmas atitinkamai lemia pareiškėjo kritinį požiūrį (bei jo sklaidą) į: Bažnyčios įtaką ir neliečiamumą (turint omenyje Bažnyčios atstovų diskredituojamą elgesį, kuris visuomenėje yra ignoruojamas), tai išreiškiama per ,,kitokį“ galimai religinių simbolių pateikimą ir sklaidą; nepaaiškinamą diskriminacinį požiūrį Lietuvoje į homoseksualius asmenis, kuris paremtas įsitikinimais, likusiais iš Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso, draudžiančio homoseksualinius santykius tarp vyrų; objektyvią, validžiais moksliniais tyrimais pagrįstą požiūrį į narkotinių, psichotropinių medžiagų, vaistinių preparatų, medicininių sprendimų, pavyzdžiui, vaisingumo klausimų reglamentavimą, politiką.

14Pareiškėjas yra socialiai aktyvus juridinis asmuo ir organizuoja socialinius renginius (pavyzdžiui, maisto festivalis ,,Gatvės bazaras“, vakarėlis ,,Skerdiena“ kanapių kultūros dienos proga, kuriame dalyvavo ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė). Taip pat pareiškėjas skatina prasmingą gatvės meną, tai atsispindi jų protestais – piešiniais politinėmis temomis (besibučiuojantys (po sugadinimo), rūkantys suktinę Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) prezidentas D. Trumpas ir Rusijos prezidentas V. Putinas bei kaip teroristai vaizduojami Seimo nariai R. Karbauskis, A. Veryga ir A. Širinskienė). Pareiškėjo teigimu, šių vertybių sklaida atsispindi socialinėje komunikacijoje. Socialinė reklama dažnai būna provokuojamo ar net įžeidžiamo tam tikras grupes pobūdžio turinio, pavyzdžiui, kaip socialinė kompanija ,,Parduos tave kaip lėlę“, ,,Vyrai už moteris“, socialinės kompanijos priemonės ,,sustabdyk šunsnukį“, ,,sustabdyk asilą“, ,,sustabdyk kiaulę“. Be to, šiuolaikinės reklamos, nukreiptos prieš netinkamą elgesį su vaikais, yra akivaizdžiai įžeidžiamo pobūdžio. Socialinei komunikacijai būdinga provokacija, kuri nėra savitikslė, o yra nukreipta į tikslinę grupę asmenų, kurių pažiūras, elgesį siekiama paveikti.

16Pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu UAB „Kiaulių valdovai“ paskleista pozicija ir būtų įvertinta kaip reklama Reklamos įstatymo prasme, tada nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktus, kadangi nepažeidė visuomenės moralės ir joje nebuvo niekinami religiniai simboliai. Pirma, Nutarime nėra motyvuotai atskirta, kodėl vieni komunikacijos objektai buvo vertinami Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, kiti – Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme. Antra, Tarnyba nenagrinėjo Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų turinio, nes buvo konstatuota, jog Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuomonė yra privaloma, o moralės turinys buvo nustatomas vadovaujantis radikaliomis krikščioniškomis pažiūromis.

18UAB ,,Kiaulių valdovai“ paskleista pozicija yra saviraiškos forma, kurią saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Laisvę į saviraišką garantuoja Konstitucijos 25 straipsnis ir mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) Konstitucijos 26 straipsnis tiek, kiek jis garantuoja teisę į netikėjimą ir jo sklaidą. Skunde teigė, kad tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, jog juridinis asmuo turi teisę į saviraišką net komercinėje komunikacijoje, reklamoje, todėl Tarnybos kraštutinai krikščioniškas požiūris nesuderinamas su Jungtinių Tautų pozicija, kadangi Komisijos išvadoje nurodoma, kad religinės bendruomenės turi toleruoti ir priimti jų įsitikinimų neigimą ar net priešingų idėjų propagavimą. Šiuo atveju Tarnyba neanalizavo teisinių motyvų ir praktikos, susijusios su teisės į religiją ir saviraiškos laisvės santykiu.

20Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Tarnyba laiku nepateikė 2017 m. spalio 5 d. posėdžio garso įrašo bei prokuratūros perduotos jai medžiagos. Taigi jos elgesys nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad socialinė reklama (skelbimas Nr. 6) buvo tiriama Tarnybos posėdyje, tačiau ji buvo publikuota 2017 m. balandžio 8 d., o skundžiamame nutarime nurodoma, kad ,,Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-03-27 gavo Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus persiųstą medžiagą bei 2017-03-13 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą <...> tarnyba <...> 2017-04-03 raštu <...> kreipėsi į UAB ,,Kiaulių valdovai“ ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus“. Taigi, Tarnyba galimai savavališkai vertino socialinę reklamą (skelbimą Nr. 6) kaip tariamai pažeidžiančią Reklamos įstatymą.

22Pareiškėjo manymu, Tarnyba savarankiškai neanalizavo ir netyrė skundo objektų turinio ir poveikio visuomenėje. Pirma, nebuvo įvertinta ginčo komunikacijos objektų sklaida, t. y. kad komunikacijos buvo skleidžiamos ribotai, per socialinį tinklą ,,Facebook“ ,,Keulė rūkė“ bendruomenės paskyrą, kuri skirta tiek pareiškėjo komercinei, tiek socialinei informacijai skleisti. Komunikacija nebuvo neribotai skleidžiama ar skleidžiama taip, kad pasiektų maksimalų vartotojų skaičių. Antra, pareiškėjas posėdyje pateikė duomenis, kad tik itin maža auditorijos dalis reagavo į komunikaciją neigiamai, tačiau šie duomenys nebuvo įvertinti. Trečia, Tarnyba naudojo Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuomonėje esantį terminą ,,herodotinis gyvenimo būdas“, tačiau Nutarime šio termino turinio nepaaiškino. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimas nebuvo ne tik įteiktas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo, bet jis net nebuvo išsiųstas ir galimai surašytas per nurodytą terminą, kadangi pats Tarnybos lydraštis yra datuotas 2017 m. spalio 10 d. Taip pat Tarnyba laiku nepateikė 2017 m. spalio 5 d. posėdžio garso įrašo bei Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus perduotos medžiagos.

24Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

26Atsakovas nurodė, kad Komisijos priimtame Nutarime cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 15/02, nėra tiesiogiai taikomas. Nutarime cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reklamos požymių išaiškinimas, t. y. „įstatymuose pateikiami nevienodi reklamos apibrėžimai. Tačiau visuose minėtuose teisės aktuose nurodomas svarbiausias reklamos požymis – reklama yra informacija, kuria siekiama padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes ar naudotis paslaugomis“. Minimas reklamos požymių išaiškinimas yra bendrinis bei nėra siejamas vien tik su Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo nuostatų taikymu. Minimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu vadovaujamasi ir administracinių teismų praktikoje vertinant, ar skleidžiama informacija gali būti pripažinta reklama Reklamos įstatymo prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos komisijos Nutarime cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 15/02, nagrinėjamu atveju negali būti tiesiogiai taikomas, nėra pagrįstas bei teisiškai reikšmingas.

28Dėl pareiškėjo skleistos informacijos pripažinimo reklama atsakovas pažymėjo, kad Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Reklamos požymis, išskiriantis reklamą iš kitų informacijos rūšių, yra siekis daryti asmenims poveikį jiems renkantis naudotis tam tikromis paslaugomis, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Įstatymuose bei suformuotoje teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – daryti įtaką ekonominei elgsenai.

30Siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t. y. turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl produkto įsigijimo, ir taip ja siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Taigi, įstatymuose bei teismų praktikoje suformuoti du esminiai reklamos požymiai: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla; 2) pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Komisijos Nutarime nagrinėta pareiškėjo teikta informacija, kurioje naudojama religinė simbolika, skleista pareiškėjo socialinėje paskyroje „Facebook“, kuri visiems prieinama viešai bei yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla, skatina vartotojus įsigyti Bendrovės parduodamą produkciją. Todėl, atsakovo manymu, pareiškėjo skleista informacija atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką ir požymius.

32Dėl pareiškėjo argumentų, jog jo skleista reklama turėtų būti vertinama kaip socialinė reklama ir Reklamos įstatymas neturėtų būti taikomas, atsakovas pažymėjo, kad, skirtingai nei reklamos, kurios sąvoka apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, socialinės reklamos paskirtis – keisti visuomenės narių nuomonę ar savimonę bei elgesį tam tikroje srityje, kuri yra probleminė, tačiau socialinė reklama neturi įgyvendinti komercinės reklamos funkcijų, t. y. skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis. Šiuo atveju pareiškėjo teikta informacija yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla, skatina vartotojus įsigyti Bendrovės parduodamą produkciją, todėl pareiškėjo argumentas, jog jo skleista reklama turi būti vertinama kaip socialinė reklama ir jai netūrėtų būti taikomas Reklamos įstatymo nuostatos, nėra teisėtas ir pagrįstas.

34Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjo skleista reklama nepažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų, kad nepažeidė visuomenės moralės ir joje nebuvo niekinami religiniai simboliai. Pažymėjo, kad Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog draudžiama reklama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai, o šios dalies 10 punkte nustatyta, jog draudžiama tokia reklama, kurioje niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai.

36Komisija Nutarime vertino 2015 m. lapkričio 15 d. „Facebook“ paskyroje pareiškėjo paskelbtą reklamą (toliau – ir Skelbimas Nr. 1), 2016 m. gruodžio 5 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą pareiškėjo reklamą (toliau – ir Skelbimas Nr. 2), 2016 m. gruodžio 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą reklamą (toliau – ir Skelbimas Nr. 3), 2016 m. gruodžio 26 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą pareiškėjo reklamą (toliau – ir Skelbimas Nr. 4), 2017 m. sausio 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą pareiškėjo reklamą (toliau – ir Skelbimas Nr. 5), 2017 m. balandžio 8 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtą pareiškėjo reklamą (toliau – ir Skelbimas Nr. 6).

38Komisijos Nutarime detaliai ir išsamiai pateikiamas pareiškėjo skleistos reklamos vertinimas bei argumentuotai konstatuojama, jog jis, siekdamas ekonominės naudos, skleidžiamuose Skelbimuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 6 niekino Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religinius simbolius ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą, o skleisdamas skelbimą Nr. 5, pažeidė visuomenės moralės principus ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jo skleista reklama nepažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų, kadangi jis nepažeidė visuomenės moralės ir joje nebuvo niekinami religiniai simboliai bei kad Komisijos Nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, jog Tarnyba savarankiškai neanalizavo ir netyrė skundo objektų turinio, nėra teisėti bei pagrįsti.

40Dėl pareiškėjo argumentų, jog jo skleista informacija laikytina teisės į saviraišką naudojimu, o Komisijos priimtas Nutarimas grįstas radikaliu krikščionišku požiūriu, propaguojančiu konkretų požiūrį į šventųjų vaizdavimą ir religiją, o už kitokios informacijos skleidimą Tarnyba imasi sankcijų ir baudžia pareiškėją, pažymėjo, kad Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnyje. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis).

42Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktuose įtvirtinta draudžiamojo pobūdžio norma, kuri esant atitinkamoms aplinkybėms reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto. Pagal Konstitucijos 46 straipsnį valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi ginti vartotojo interesus. Taigi, subjektų, taip pat ir kūrėjų, teisės ir laisvės nėra absoliučios ir subjektai, veikdami ir naudodamiesi savo teisėmis ir laisvėmis, įtvirtintomis Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose, negali pažeisti kitų teisių ir laisvių, iš jų ir visuomenės moralės, garbės orumo ir pan. Tarnybos nuomone, pagarba religijai neabejotinai yra moralės vertybė. Taigi pagarbos religijai nesilaikymas pažeidžia visuomenės moralės principus. Tarnyba tinkamai konstatavo, jog pareiškėjo pasirinktas reklamos įgyvendinimo būdas neatitinka geros moralės bei krikščionių tikėjimo vertybių simbolių gerbimo principų.

44Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Nutarime detaliai ir išsamiai pateiktas pareiškėjo skleistos reklamos vertinimas, argumentuotai pasisakyta dėl reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, jų pažeidimo bei pareiškėjui motyvuotai paskirta 1 500 eurų bauda.

46Dėl pareiškėjo argumentų, kad Nutarimas nebuvo įteiktas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo, atsakovas pažymėjo, jog Reklamos įstatymo 25 straipsnio 18 dalyje įtvirtinta, jog priežiūros institucijų nutarimai per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti. Taigi, Tarnyba priimtą nutarimą per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos turi išsiųsti, o ne įteikti. Skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2017 m. spalio 5 d. (ketvirtadienį), o Nutarimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su Tarnybos 2017 m. spalio 10 d. (antradienio) raštu Nr. 4-7087, t. y. trečią darbo dieną nuo Nutarimo priėmimo.

48Dėl 2017 m. spalio 5 d. posėdžio garso įrašo bei Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus perduotos medžiagos pateikimo pažymėjo, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, administracinė procedūra (nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims) turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pareiškėjo prašymas gauti garso įrašą buvo pateiktas 2017 m. spalio 11 d., pakartotinis prašymas gauti garso įrašą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus perduotą medžiagą buvo pateiktas 2017 m. spalio 19 d. Prašoma informacija pareiškėjui buvo išsiųsta 2017 m. spalio 31 d. kartu su raštu Nr. 4-7646, t. y. per 14 darbo dienų nuo pirmojo pareiškėjos prašymo pateikti informaciją dienos.

II.

50Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Kiaulių valdovai“ skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Komisijos Nutarimo dalį, kuria buvo konstatuotas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas ir sumažino paskirtą baudą iki 1 000 Eur, o likusią skundo dalį atmetė.

52Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui UAB ,,Kiaulių valdovai“ taikyti ekonominę sankciją už Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

54Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia svarbu nustatyti, ar pareiškėjo paskleista informacija apskritai laikytina reklama Reklamos įstatymo prasme, o nustačius, kad pareiškėjo paskleista informacija patenka į Reklamos įstatymo reguliavimo sritį, įvertinti, ar ji pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų reikalavimus ir Bendrovei pagrįstai pritaikyta ekonominė sankcija, ar nebuvo pažeista Bendrovės teisė į saviraišką.

56Pareiškėjas skunde teigė, kad, nagrinėjant Bendrovės situaciją, negali būti taikomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, tačiau teismas su tokia pozicija nesutiko ir pabrėžė, kad šis nutarimas yra svarbus nagrinėjamoje situacijoje, nes aktualus sprendžiant klausimą, ar informacija gali būti pripažinta reklama Reklamos įstatymo prasme. Šiuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimu vadovaujamasi ir administracinių teismų praktikoje, todėl pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi aptariamu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, atmetė kaip nepagrįstus.

58Siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui priimant sprendimą dėl produkto įsigijimo, ir taip siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis (paslaugomis) ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Taigi, teismas nurodė, kad galima būtų išskirti du esminius reklamos požymius: 1) informacija turi būti susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veika; 2) pateikiama informacija turi skatinti įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis. Todėl siekiant įvertinti, ar socialiniame tinkle ,,Facebook“ ,,Keulė rūkė“ paskyroje paskelbta informacija gali būti prilyginama reklamai Reklamos įstatymo prasme, tikslinga aptarti kiekvieną iš paskelbtų įrašų (skelbimų).

60Teismas, įvertinęs Skelbimų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 turinius bei prie jų pateiktus komentarus, nurodė, kad Skelbimuose pateikta informacija yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla: Skelbime Nr. 1 pavaizduotas sumuštinis; Skelbimuose Nr. 2 ir 3 kalbama apie atvirukus ir galimybę juos įsigyti; Skelbime Nr. 4 pavaizduoti Skelbimuose Nr. 2 ir Nr. 3 pavaizduoti piešiniai (atvirukai), kviečiama atvykti į ,,Keulė rūkė“; Skelbime Nr. 5 pavaizduotas Bendrovės gaminamas ir parduodamas maistas (dešrelės, bulvytės, padažas ir gėrimas), nurodyta komplekso kaina (4 Eur). Nors Skelbime Nr. 6 pateikta informacija tiesiogiai neskatina įsigyti prekių ar naudotis teikiamomis paslaugomis (jame reklamuojamas ,,Baltasis Kiras“ koncertas, vyksiantis šalia ,,Keulė rūkė“), tačiau, kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis gali paskatinti ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama paskatinti tai daryti. Tokios informacijos skleidimas tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos gavėjams gali daryti tokį pat poveikį kaip ir reklama, taigi šiuo atžvilgiu prilygti reklamai. Nors pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šios reklamos sklaidos tikslai nėra komerciniai, tačiau aptariamuose Skelbimuose be Bendrovės parduodamos produkcijos reklamuojamas ir ,,Keulė rūkė“ ženklas. Taigi, teismas sprendė, kad šiuo atveju Bendrovės ženklo reklamavimas yra neišvengiamai susijęs su materialine nauda, kadangi didinant prekės ženklo žinomumą siekiama gauti materialinės naudos ateityje.

62Socialinės reklamos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančias problemas, skatinti žmones pakeisti tam tikrus įpročius, pasirinkti naują elgesio modelį. Tačiau socialinė reklama neturi skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis, nes šią funkciją atlieka būtent komercinė reklama. Teismas neatmetė pareiškėjo pozicijos, kad komercija nėra pagrindinis skleistos reklamos tikslas, tačiau kartu nesutiko, kad jo paskleista reklama nėra komercinė. Pažymėjo, kad, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarime, skleidžiama informacija nebūtinai yra tik reklaminio arba tik nereklaminio turinio: ji gali apimti ir reklaminio turinio elementus, ir tokią informaciją, kurios skleidimas nėra reklama. Pareiškėjo paskelbti skelbimai, įvertinus jų turinį bei socialinį kontekstą, kuriame jie buvo paskelbti, teismo vertinimu, atitinka tiek socialinės, tiek komercinės reklamos požymius. Tačiau reklama, turinti komercinės reklamos požymių, privalo atitikti Reklamos įstatyme tokiai reklamai keliamus reikalavimus. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skleista informacija atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką, todėl šiuo atveju yra pagrindas įvertinti, ar pareiškėjo skleista reklama atitiko Reklamos įstatymo reikalavimus.

64Dėl Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų pažeidimo teismas pirmiausia vertino, ar Komisija pagrįstai konstatavo, kad Skelbimas Nr. 5 pažeidžia Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Skelbime Nr. 5 yra pavaizduotas Bendrovės gaminamas ir parduodamas maistas (dešrelės, bulvytės, padažas ir gėrimas) bei religinis asmuo (Jėzus Kristus), kuris laiko iškėlęs kairės rankos nykštį, o dešinės rankos rodomąjį pirštą nukreipęs į priekį, į Bendrovės parduodamą produkciją. Prie skelbimo pateiktas ,,Keulė rūkė“ komentaras: ,,Ulialia deshrychiū komplex visose Keulēse – su bulvytēm ir padazhu (krienū arba agurkiniu) ir gērimu nuodēmem nuplaut uzh 4 € (mokeschiai īskaichiuoti) <...> #keuleruke“. Komisija Nutarime nurodė, kad tiek Reklamos įstatyme, tiek kituose įstatymuose nėra detalizuojamas moralės normų turinys, taip pat nėra atskleistas visuomenės moralės principų turinys. Atsižvelgdama į tai, nurodė, kad, aiškinant skleidžiamos reklamos atitiktį nustatytiems reikalavimams, tikslinga atsižvelgti į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ pateiktą moralės definiciją – ,,žmonių elgesį reguliuojančios taisyklės, dorovė“ bei į šių principų turinio įvairialypiškumą, susiejant reklaminės veiklos subjekto skleidžiamos reklamos siekiamą tikslą su pasekmėmis, kurios gali atsirasti ir atsiranda atskiriems asmenims, į kuriuos nukreipta reklama. Moralės normos yra tam tikros elgesio taisyklės, apibrėžiančios žmonių tarpusavio elgesio standartus, kurie per daugelį metų yra nusistovėję ir visuotinai priimtini. Taip pat pažymėjo, kad reklama ir jos sukeltas rezultatas turi būti naudingas ne tik reklaminės veiklos subjektui, bet ir atitikti moralės kriterijus, o reklama, kuri galėtų žeminti ir niekinti asmenis dėl tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, laikytina amoralia ir nepriimtina. Nutarime teigiama, kad religinio asmens ar simbolio pavaizdavimas siekiant komercinės naudos laikytinas itin neetišku ir galintis pažeisti tikinčiųjų jausmus, nes taip iškreipiamas religinio simbolio, kuris gerbiamas religinėje bendruomenėje, pagrindinis tikslas – kreipimasis į dievybę ar šventumą. Taip pat nurodė, kad religinio simbolio paviršutiniškas naudojimas žeidžia tikinčius žmones. Atkreipė dėmesį, kad reklamose naudojamas netinkamas religinio asmens vaizdavimas skatina lengvabūdišką visuomenės požiūrį į krikščionių tikėjimo etines vertybes, propaguoja gyvenimo stilių, nesiderinantį su tikinčiojo žmogaus nuostatomis, taip religinis asmuo yra pažeminamas kaip krikščionių tikėjimo sakralumo simbolis, todėl toks vaizdavimo būdas žeidžia religinius jausmus. Akcentavo, kad pagarba religijai neabejotinai yra moralės vertybė, o pagarbos religijai nesilaikymas pažeidžia visuomenės moralės principus. Tikėjimo simbolio iškraipymas, sąmoningai pakeičiant jo prasmę (Jėzus Kristus rekomenduoja tam tikrą produktą), pažeidžia visuomenėje priimtus moralės principus, ypač kai tai daroma siekiant komercinės naudos. Pareiškėjo teigimu, šiuo Nutarimu Komisija pripažino, kad iš esmės bet koks šventųjų vaizdavimas reklamoje yra negalimas, ir su tokiu Komisijos vertinimu nesutinka.

66Nagrinėjamos bylos kontekste teismas atkreipė dėmesį į EŽTT 2018 m. sausio 30 d. sprendimą byloje Sekmadienis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 69317/14) ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Nutarimo, pateikti motyvai, kuriais remiantis pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, iš esmės yra labai panašūs į aptartoje EŽTT Sekmadienis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 69317/14) byloje aptariamus motyvus. Nagrinėjamu atveju Komisija, padarydama išvadą, kad buvo pažeisti visuomenės moralės principai, iš esmės rėmėsi tik Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuomone, tačiau kitų Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių nuomonė nebuvo pateikta ir nagrinėjama. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjo paskelbtos reklamos buvo gautas tik vienas skundas (1 t., b. l. 15) (į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydami įvertinti, ar UAB ,,Kiaulių valdovai“ socialinio tinklo paskyroje ,,Facebook“ skleidžiama reklama atitinka Reklamos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kreipėsi vartotojai K. M. ir A. M.). Komisija Nutarime nurodė, kad reklamose naudojamas netinkamas religinio asmens vaizdavimas skatina lengvabūdišką visuomenės požiūrį į krikščionių tikėjimo etines vertybes, propaguoja gyvenimo stilių, nesiderinantį su tikinčiojo žmogaus nuostatomis, tačiau nenurodė, koks šis gyvenimo būdas buvo ir kaip reklama jį reklamavo ir kodėl gyvenimo būdas, kuris yra ,,nesiderinantis su tikinčiojo žmogaus nuostatomis“, yra būtinai nesuderinamas su visuomenės moralės principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime byloje Nr. 23/98 konstatavo, jog įsitikinimų bei jų raiškos laisvė įtvirtina ideologinį, kultūrinį ir politinį pliuralizmą. Jokios pažiūros ar ideologija negali būti paskelbtos esančios privalomos ir primestos individui – laisvai savo pažiūras formuojančiam ir reiškiančiam asmeniui, atviros demokratinės pilietinės visuomenės nariui. Tai yra prigimtinė žmogaus laisvė. Valstybė turi būti neutrali dėl įsitikinimų, ji neturi teisės nustatyti kokią nors privalomą pažiūrų sistemą. Teismo nuomone, Nutarime padarytos išvados (susijusios su Skelbimu Nr. 5) yra deklaratyvios ir nemotyvuotos, nagrinėjant vartotojų skundą buvo atsižvelgta išimtinai į katalikų bendruomenės nuomonę. Be to pareiškėjas skunde pažymėjo, jog Skelbime Nr. 5 yra pavaizduotas 1999 m. filmo ,,Dogma“ vaizduojamas personažas (dekoratyvinė statulėlė, kurią pareiškėjas įsigijo TV veikėjų parduotuvėje Amsterdame). Kaip matyti iš viešai pasiekiamos informacijos, pareiškėjo minimame filme buvo personažas Bičiulis Kristus (angliškai – Buddy Christ). Šis filme ,,Dogma“ vaizduojamas personažas buvo kampanijos, kuria siekta atnaujinti Katalikų Bažnyčios įvaizdį (ir susidomėjimą), dalis. Bičiulis Kristus vaizduojamas kaip besišypsantis Jėzus Kristus su primerkta viena akimi, iškeltu į viršų kairės rankos nykščiu bei į priekį nukreiptu dešinės rankos smiliumi, t. y. iš esmės tokiu pat Jėzumi Kristumi, koks pateiktas pareiškėjo Skelbime Nr. 5 (žr., pvz., https://en.wikipedia.org/wiki/Buddy_Christ), tačiau Komisija šios aplinkybės nevertino.

68Religinių simbolių naudojimas komercinėje veikloje beveik visada sukelia stiprias emocijas, todėl svarbu rodyti pagarbą žmonių religiniams jausmams. Naudojant religinius simbolius reikia tam tikro jautrumo. Religinių simbolių panaudojimas komerciniais tikslais lengvai gali įžeisti žmones ir sukelti sielvartą, tačiau reklama, kuri tai daro, nebūtinai yra priešinga gerajai praktikai, net jei žmonės mano, kad ji – prasto skonio ar sukuria negatyvias mintis. Tačiau tai, kokį įspūdį reklama padarys vartotojui, visiškai priklauso nuo žmogaus asmeninės patirties ir vertybių. Nors pareiškėjo Skelbime Nr. 5 pateikta reklama kai kuriems žmonėms gali sukelti negatyvius vaizdinius, negalima sakyti, kad ja pažeminama, paniekinama ar apjuodinama krikščionybė kaip religinė grupė ar krikščionių Dievas taip, kad reklama nebeatitiktų geros praktikos principų. Teismas pažymėjo, kad tokios išvados nepadarė ir Komisija priimdama sprendimą. Šioje reklamoje taip pat nėra naudojami gąsdinantys ar šokiruojantys elementai ar kitos priemonės, dėl kurių būtų galima konstatuoti Reklamos įstatymo pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo skelbta reklama (Skelbimas Nr. 5) pažeidė visuomenėje priimtus moralės principus ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl yra pagrindas šią Nutarimo dalį panaikinti.

70Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu, mano, kad jo skelbtose reklamose (Skelbimuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6) nebuvo niekinami religiniai simboliai, kad priimant sprendimą buvo vadovautasi išimtinai radikaliomis krikščioniškomis pažiūromis, todėl nepagrįstai konstatuotas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimas. Teismas, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjo skelbta reklama nepažeidė aptariamos Reklamos įstatymo nuostatos, aptarė atskirai kiekvieną skelbimą ir jų atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms.

72Skelbime Nr. 1 matyti atversta didelė knyga, apversta tekstu į apačią bei aptaškyta neaiškia raudona mase, panašia į pomidorų padažą; ant knygos viršelio užrašyta ,,Viešpatie, aš regiu!“ bei pavaizduotas kryžius; šalia apverstos knygos išmėtyti išplėšyti knygos puslapiai, kuriuose iš dalies įžiūrimas tekstas ,,Garbės slėpinys Jėzaus žengimas į dangų“; šalia padėtas sumuštinis ir kartu pateiktas ,,Keulė rūkė“ komentaras: ,,Vakar buvo daug postū facebooke su hashgtagu #prayforparis Ironishka, nes aklas zhmoniū tikėjimas aukshtesnėmis galiomis, o ne jū pachiū veiksmais ir veiksmū pasekmėmis ir sukelia visą dramą. Shiandien – sekmadienis, ,,shventa diena“, bet shiandien mes nesiūlom niekam eiti i bazhnychią, degti zhvakeliū ir melstis. Tai būtū didelis pazheminimas tiem, kurie zhuvo dėl religiniū fanatikū kaltės. Zhmogaus gyvybė neturi vertės, kai gyveni tik iliuzija apie pomirtinį gyvenimą. Mes gyvename vieną kartą ir turime mėgautis kiekvienu momentu. Shiandien sekmadienis, ir mes shvenchiam gyvenimą ir shluostomės barzdas kvailomis maldomis. #peaceforparis #fuckreligion“. Komisijos posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino, kad pavaizduota knyga yra maldaknygė, todėl pritartina Komisijos padarytai išvadai, kad Bendrovė suprato vaizduojamo religinio simbolio reikšmę ir kaip jis bus suprastas vartotojų. Pareiškėjas pažymėjo, kad ši reklama buvo skelbiama su tikslu atkreipti dėmesį į Paryžiuje įvykusio teroristinio akto situacijos paradoksalumą, kai žudymas vykdomas prisidengiant Dievo vardu siekiant patekti į neva geresnį pasaulį. Paaiškino, kad tuo metu socialiniuose tinkluose buvo naudojama grotažymė #MelskitėsužParyžių (angliškai – #prayforparis), todėl kaip antipodą pareiškėjas pateikė grotažymes #peaceforparis #fuckreligion, siekdamas akcentuoti, kad būtent konservatyvus, iškreiptas ir uždaras požiūris į religiją buvo motyvas žudyti kitus ir sėti baimę, o vienintelė kova su žiaurumu yra taika. Taip pat nurodė, kad Dalai Lama komentuodamas Paryžiaus įvykius skatino žmones imtis darbo taikai šeimose ir visuomenėje ir nesitikėti pagalbos iš Dievo, Budos ar Vyriausybės. Pareiškėjo reklama taip pat buvo susijusi su Prancūzijos leidinio ,,Charlie Hedbo“ pozicija dėl maldų, susijusių su teroristiniais išpuoliais ir grotažymės #prayforparis naudojimo. Pareiškėjo teigimu, šioje reklamoje pateikiama pozicija dėl visuomenei reikšmę turinčių teroristinių įvykių.

74Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytas įvykių kontekstas nepateisina tokio maldaknygės pateikimo būdo. Taip pateikta maldaknygė (aptaškyta padažu) paniekina religinį simbolį. Tokį įspūdį dar labiau sustiprina pareiškėjo komentaras su skatinimu neiti į bažnyčią ar melstis, o ateiti įsigyti Bendrovės ruošiamo maisto bei maldaknygės puslapius naudoti niekinamu būdu – kaip popierinį rankšluostį ar servetėlę (,,šluostomės barzdas kvailomis maldomis“). Be to, pareiškėjas komentare nurodė grotažymę #fuckreligion, reiškiančią ,,velniop religiją“. Kaip teisingai pažymėta Nutarime, originalo kalba pavartota grotažymė turi ypač neigiamą reikšmę ir yra vartojama kaip keiksmažodis. Pareiškėjo teigimu, pateiktas skelbimas buvo tiesiog būdas pademonstruoti savo pažiūras ir išreikšti poziciją apie tam tikrus įvykius pasaulyje, tačiau 2017 m. balandžio 27 d. naujienų portale ,,Delfi“ publikuotame straipsnyje ,,Provokatoriai ,,Keulė Rūkė“ ruošia dar vieną akibrokštą“ (žr. https://www.delfi.lt/veidai/ivairenybes/provokatoriai-keule-ruke-ruosia-dar-viena-akibroksta.d?id=74171682) Bendrovės atstovai, vardydami savo nuostatas, nurodė, kad ,,kai padarėme pirmą akibrokštą – maldaknygę aptaškėme padažu keptai mėsai – šiek tiek bijojome. Dabar tai praeitas etapas. Negalime be adrenalino ir manome, jog esame Lietuvos žodžio laisvės avangardas. Jaučiame pareigą neapleisti šios misijos ir su kiekvienu projektu stumti tą ribą vis toliau“. Teismas įvertinęs viešus Bendrovės pasisakymus, kritiškai vertino Bendrovės poziciją, kad religinių objektų vaizdavimo tikslas nėra siekis juos pažeminti ar paniekinti, o kelti klausimus, kritiškai vertinti idėjas ir kviesti į racionalią diskusiją. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad toks religinio simbolio (maldaknygės) pavaizdavimas gali kelti racionalias diskusijas. Taip pateiktas religinis simbolis greičiau gali tik labiau atkreipti vartotojų dėmesį, taigi ir atnešti Bendrovei ekonominės naudos. To, teismo nuomone, Bendrovė ir siekia. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė, siekdama ekonominės naudos, Skelbime Nr. 1 religinį simbolį (maldaknygę) bei pačią religijos idėją pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

76Skelbime Nr. 2 matomas tik apatines kelnaites (po kelnaitėmis aiškiai matosi vyriško lyties organo kontūrai) su užrašu ,,Keulė rūkė“ mūvintis besišypsantis vyras (kaip nurodė pareiškėjas savo skunde – ,,Nukryžiuotasis Jėzus be smurto ir kančios“), prikaltas prie kryžiaus, jo apačioje uždėtas raudonas šventinis kaspinas; vyro kūnas suvarstytas raišteliais, o ant galvos uždėtas kanapių vainikas; vyras rankose laiko raudono padažo buteliukus, o iš jų išspaustu padažu užrašyta: ,,Keulės Kalėdos uzh roju žemėje“. Šalia pateiktas ,,Keulė rūkė“ komentaras: ,,Tik prasidējus adventui sulaukēme dieviśko apsireishkimo. Virś mūsū cecho prashvito dangus ir pasirodē baltas balandis. Jis tarē: ,,Aś nenoriu, kad Žemēje per Kalēdas sklistū smurto vaizdai, juos turi pakeisti malonumai. Per śī adventã kaip koks Starbucksas jūs paleisite specialiā take away pakuotē bei atvirukus ir lipdukus su besishypsančiu barzdotu seksualiu vyru pririśtu prie malonumū kryźiaus raudonomis virvēmis ir pasidabinusiu kanapiú vainiku ir dalinsite juos źmonēm uź € 1 aukā Pilaitēs baźnycios statybai“. Mes ne viska supratom, bet pamanèm kad balandźiù keliai yra neźinomi ir su iliustratoriaus A. P. pagalba īgyvendinom śí Kalēdinī apreiśkimā. Keulės Kalėdos prasideda – uzh Rojú Zheméje!“. Pareiškėjo teigimu, ši komunikacija, be kita ko, buvo nukreipta į 2016 metais sunkiojo metalo muzikos grupės ,,Iron Maiden“ reklaminių plakatų uždraudimą, taigi ja nesiekiama išniekinti religinio simbolio, priešingai, siekiama pavaizduoti ,,cenzūruotą“ Nukryžiuotąjį, t. y. be smurto ir kančios. Tačiau nepaisant pareiškėjo siekio, šia reklama buvo paniekintos krikščionių tradicijos, panieka išreikšta suteršiant religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) ir jo prasmę. Šv. Kalėdos – tai didžiausia metų šventė beveik visame pasaulyje, per ją kasmet paminimas Jėzaus Kristaus atėjimas į pasaulį. Kūčios ir šv. Kalėdos Lietuvoje nuo seno buvo ramybės, susikaupimo, buvimo su šeima metas. Skelbime Nr. 2 elementų visuma, jų išdėstymas, vaizduojamas asmuo bei simbolika vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, kad reklamoje vaizduojamas asmuo ir simboliai yra sietini su religija, o pateiktas komentaras tik dar labiau sustiprina reklamos įspūdį, jog joje yra pavaizduotas Nukryžiuotasis. Kaip minėta, Nukryžiuotasis pateiktas besišypsantis ir šventiškas, tačiau Jėzaus Kristaus nukryžiavimas tikinčiajam siejasi su skausmu, kančia, auka dėl žmonių, tikėjimo. Nukryžiuotajam ant galvos yra uždėtas erškėčių vainikas, kuris taip pat simbolizuoja kančią ir skausmą, o aptariamoje reklamoje ant Nukryžiuotojo galvos uždėtas kanapių vainikas. Kanapės yra psichotropinė, svaiginamoji medžiaga, kurios pavartojęs asmuo jaučiasi atsipalaidavęs, kalbesnis. Taigi, skausmas ir kančia yra supriešinami su svaigalais ir atsipalaidavimu. Be to, kaip teisingai pažymėta Nutarime, Skelbime Nr. 2 panaudoti du visiškai skirtingi ir priešingi religinio asmens laikai – gimimas (šv. Kalėdos) ir mirtis (nukryžiavimas). Taip pat Nukryžiuotasis pavaizduotas apvyniotas raudonu kaspinu tarsi dovana ir tai, teismo nuomone, tik dar labiau sustiprina tikėjimui išreikštą panieką. Nutarime Komisija pažymėjo, kad prie Skelbimo Nr. 2 matomi pareiškėjo socialiniame tinkle ,,Facebook“ paskyros ,,Kaulė rūkė“ lankytojų ir sekėjų komentarai, pavyzdžiui, ,,Tai yra patyčios krikščionių atžvilgiu, o tokiais ,,postais“ užtikrinate, kad aš čia tikrai nesilankysiu ir nesiūlysiu to savo draugams. O jei čia jūsų ,,joke‘as“, tai nejuokinga ir visiškai žemas lygis“, o Bendrovė į vieną iš jų atsakė: ,,Kai krikščionys nustos primetinėti savo vertybes visai likusiai visuomenei, tada mes nustosim iš jų juoktis. Manot, kad sperma šventa? Valio, nenaudokit prezervatyvų. Manot, kad embrionas yra gyvybė ir jo negalima šaldyti? Valio, nešaldykit savo embrionų. Manot, kad per adventą reikia būti rimtiems ir susikaupusiems? Valio, būkit. Bet neaiškinkit, kad ir kitiems tą patį reikia daryti. Nenorit matyti linksmo Jėzaus? Nežiūrėkit. Bet nepadavinėkit į teismą mūsų už tai, kad mes nenorime matyti jo nukankinto ir prikalto su vinimis“. Taigi, kaip matyti iš atsakymo į komentarą, Bendrovė pati pripažino, kad juokiasi iš tikinčiųjų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, siekdama ekonominės naudos, reklamoje religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

78Skelbime Nr. 3 pareiškėjas panaudojo tą pačią reklamą kaip ir Skelbime Nr. 2, tik ant besišypsančio vyro spenelių uždėti ,,X“ formos ženklai, taip pat pateiktas ,,Keulė rūkė“ komentaras: ,,Keulė Ruke vieshai atsiprasho visu, kuriuos izeide musu kalėdinis pasveikinimas, norėdami atpirkti savo kalte postiname specialiai jautriu nervu zmonems skirta cenzūruota versija ir primename, kad necenzūruota atviruka bei lipduka galite įsigyti tik musu restoranuose uz simboline 1 euro auka“. Pareiškėjo teigimu, ,,X“ žymės ant spenelių koreliuoja su socialinėje erdvėje ilgą laiką vykstančia diskusija dėl skirtingo galimai diskriminacinio požiūrio į vyro ir moters krūtines nuotraukose (moteris negali publikuoti nuotraukos su matomais speneliais, o vyras – gali). Pažymėjo, kad pasaulyje egzistuoja ,,Free the nipple“ (liet. – išlaisvinkime spenelius) pasaulinis judėjimas, kaip protestas šiam draudimui. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas, palaikydamas šio pasaulinio judėjimo idėją, tai išreiškė paniekindamas religinį simbolį. Ir nors vartotojų neva atsiprašė už analogišką reklamą (Skelbime Nr. 2), tačiau pateikdamas naują reklamos versiją su ,,X“ ant spenelių, tik dar kartą išniekino religinį simbolį. Todėl teismas padarė išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, siekdama ekonominės naudos, Skelbime Nr. 3 religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) bei pačią religijos idėją pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

80Skelbime Nr. 4 matyti Skelbimo Nr. 2 (besišypsantis Nukryžiuotasis) paveiksliukai bei raudona kalėdinė eglutė, ant kurios kaip kalėdiniai žaisliukai pakabinti apversti kryžiai su Nukryžiuotuoju (kaip nurodo pats pareiškėjas, Nukryžiuotasis pavaizduotas taip, kaip juos vaizduoja Bažnyčios atstovai). Šalia pateiktas ,,Keulė rūkė“ komentaras: ,,Munchinam Keulēj today <...> iki 20:00“. Komisija Nutarime atkreipė dėmesį, kad šiandieninėje visuomenėje apverstas kryžius paprastai naudojamas kaip velnio garbintojų kryžius siekiant išjuokti kryžių, ant kurio kentėjo ir mirė Jėzus Kristus. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka, teigia, kad apversti kryžiai ant eglės rodo jo nepritarimą religinių simbolių žiauriam vaizdavimui. Pažymėjo, kad apverstas kryžius yra originalus religinis simbolis, vadinamas Šv. Petro kryžiumi. Apverstas krikščionių kryžius pagal tradiciją priskiriamas Šv. Petrui, kuris buvo nukryžiuotas žemyn galva. Pareiškėjo teigimu, antikrikščioniška apversto kryžiaus reikšmė yra netiesioginė, išvestinė, tačiau teismas šiuo atveju pareiškėjo poziciją, kad taip vaizduodamas apverstus kryžius ant eglutės jis siekė parodyti nepritarimą žiauriam religinių simbolių vertinimui, vertino kritiškai. Atkreipė dėmesį, kad ant eglutės pakabinti kryžiai, ant kurių matosi prikaltas prie kryžiaus Jėzus Kristus su erškėčių vainiku, o ant Šv. Petro galvos vainikas nebuvo uždėtas. Be to, virš Nukryžiuotojo galvos yra lentelė. Nors joje raidės neįžiūrimos, tačiau tokia lentelė buvo prikalta tik virš Jėzaus Kristaus galvos, joje buvo parašyta INRI (sutrumpinta lotyniška frazė „Iēsus Nazarēnus, Rex Iūdaeōrum“, reiškianti „Jėzus Nazarietis Žydų Karalius“). Virš Šv. Petro galvos jokia lentelė apskritai nebuvo prikalta. Be to, Šv. Petro kryžius dažnai vaizduojamas tiesiog tik kaip apverstas kryžius be prie jo prikalto asmens. Teismo vertinimu, šiuo atveju toks kryžiaus pavaizdavimo būdas, kokį pasirinko pareiškėjas, galėtų reikšti ne ką kitą, o kryžiaus išniekinimą. Tokia išvada darytina įvertinus ir anksčiau aptartus pareiškėjo pasisakymus socialinėje paskyroje. Be to, ši reklama buvo paskelbta antrąją šv. Kalėdų dieną, t. y. tikintiesiems ypač svarbią dieną. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė Skelbime Nr. 4 religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

82Skelbime Nr. 6 matyti du vyrai, rodantys nepagarbius gestus, o už jų ant sienos nutapyta pusnuogė moteris su aureole, tarsi laikanti uždėjusi savo rankas ant šių vyrų pečių; šalia moters pavaizduotas delfinas. Moteris apsivilkusi suknelę su gilia iškirpte, todėl krūtys yra apnuogintos; suknelės iškirptė siekia liemenį, todėl matosi apnuoginta jos koja (šlaunys ir sėdmuo). Šalia pateiktas komentaras: ,,Po tokio tūso kaip vakar tik atgailauti Shvch. mergeles glēby <...> Shįvakar nuo 20:00 skerdzhiam Baltajį Kirà <...> #skerdiena #keuleruke“. Pareiškėjas teigė, kad reklama ,,Tamsioji Marija“ išreiškė poziciją, susijusią su nesmurtiniu ir neradikaliuoju požiūriu į religiją ir politiką. Analogiškai kaip ir ,,Mexican Wall“ projektas, kuris pašiepia neadekvačius ir diskriminacinius JAV planus dėl fizinės sienos su Meksika pastatymą. ,,Tamsioji Marija“ yra šio gatvės meno projekto dalis. Pareiškėjo manymu, ši nuotrauka apskritai neturėjo būti vertinama. Dėl šio pareiškėjo teiginio teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas pažymėjo, jog Tarnyba, vertindama UAB ,,Kiaulių valdovai“ skleidžiamą reklamą, neprivalėjo apsiriboti tik vartotojo pateikta informacija. Kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovas, teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Tarnyba turi vertinti tik pateiktą informaciją ir negali atlikti papildomo tyrimo. Be to, Tarnybos atstovas atkreipė dėmesį, kad vertinant reklamos vaizdą buvo vertinamas ir reklamos aprašymas, t. y. visuma. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius, kad atsakovas nepagrįstai vertino Skelbimą Nr. 6, teismas atmetė.

84Skelbime Nr. 6 yra pavaizduota Švč. Mergelė Marija, kuri, atsižvelgiant į tai, kaip ji pavaizduota, bei į pareiškėjo komentarą, yra vaizduojama kaip laisvo elgesio moteris. Teismo nuomone, toks Švč. Mergelės Marijos, kuri tikintiesiems simbolizuoja nekaltumą, šventumą, dorybę, pavaizdavimas paniekina šį religinį simbolį. Be to, kaip minėta, šalia Švč. Mergelės Marijos yra pavaizduotas delfinas. Dažnai sutinkama delfino simbolio reikšmė – dorybė, meilė, draugiškumas, saugumas, darbštumas. Taigi, teismo nuomone, delfinas prie Švč. Mergelės Marijos pavaizduotas neatsitiktinai, t. y. jis pavaizduotas kaip Švč. Mergelės Marijos priešingybė, taip sumenkinant ir išniekinant religinio simbolio reikšmę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė Skelbime Nr. 6 religinį simbolį (Švč. Mergelę Mariją) pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

86Dėl saviraiškos laisvės pažeidimo teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, remdamasis Žmogaus teisių komisijos išvada, teigė, jog religinės bendruomenės turi toleruoti ir priimti jų įsitikinimų neigimą ar net priešingų idėjų propagavimą, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas religinių įsitikinimų neigimą aiškina plečiamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas religinius simbolius reklamoje pateikė paniekinamai, tačiau tarp sąvokų ,,įsitikinimų neigimas“ ir ,,įsitikinimų niekinimas“ negali būti dedamas lygybės ženklas, todėl šiuo atveju teismas nesutiko, kad religinės bendruomenės turi toleruoti ir priimti pareiškėjo poziciją, kuria siekiama paneigti religinius simbolius juos išniekinant. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skelbdamas ginčo reklamas, nesilaikė Reklamos įstatymo reikalavimų, taip peržengė saviraiškos laisvės ribas, o saviraiškos laisvės ribojimas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises yra pagrįstas tiek nacionalinėmis teisės normomis (Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 8 dalies 1 punktas), tiek tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintais ribojimais (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19, 20 straipsniai, Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjo saviraiškos laisvė nebuvo pažeista.

88Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kėlė klausimą, kodėl šioje byloje negalėtų būti taikomos EŽTT nagrinėtoje byloje Sekmadienis prieš Lietuvą suformuluotos taisyklės. Teismo nuomone, byloje Sekmadienis prieš Lietuvą faktinės aplinkybės nebuvo tapačios, nors analizuoti teisiniai santykiai ir buvo panašūs. Taip pat pažymėtina, kad EŽTT buvo vertinama, ar buvo pažeistas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Šiuo atveju teismas vertino, ar Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktus. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad minėtoje EŽTT byloje aplinkybės netapačios, tapatus tik analizuotas teisinis santykis.

90Tarnyba Nutarime detaliai ir išsamiai pateikė pareiškėjos skleistos reklamos vertinimą, argumentuotai pasisakė dėl reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, jų pažeidimo ir motyvuotai paskyrė baudą. Įvertindamas Nutarime nustatytas aplinkybes, pateiktus argumentus bei teismo nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas iš esmės yra pagrįstas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba savo veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

92Reklamos įstatymo 25 straipsnio 18 dalis nustato, kad priežiūros institucijų nutarimai per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai yra priimti. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos turi jį išsiųsti, ne įteikti. Šiuo atveju skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2017 m. spalio 5 d., o Nutarimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas kartu su Tarnybos 2017 m. spalio 10 d. raštu Nr. 4-7087, t. y. 3-ią darbo dieną nuo Nutarimo priėmimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog Tarnyba pažeidė nutarimo įteikimo terminą, atmestinas kaip nepagrįstas.

94Dėl 2017 m. spalio 5 d. posėdžio garso įrašo bei Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus perduotos medžiagos pateikimo pažymėjo, kad, pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį, administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Pirmasis pareiškėjo prašymas gauti garso įrašą buvo pateiktas 2017 m. spalio 11 d., pakartotinis prašymas – 2017 m. spalio 19 d. Pareiškėjui prašoma pateikti informacija (prokuratūros Tarnybai perduota medžiaga) buvo pateikta 2017 m. spalio 31 d., t. y. praėjus 14 darbo dienų nuo pirmojo prašymo pateikti informaciją dienos, o garso įrašas – 2017 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus 15 darbo dienų nuo pirmojo prašymo pateikimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Tarnyba informaciją pateikė laiku, nepažeisdama Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų terminų, todėl pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba laiku nepateikė prašomos informacijos, atmetė kaip nepagrįstus.

96Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta 1 500 eurų bauda. Teismas šioje byloje konstatavo, jog Komisija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo skelbta reklama (Skelbimas Nr. 5) pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl yra pagrindas šią Nutarimo dalį panaikinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas pareiškėjui paskirtą baudą sumažino iki 1 000 eurų.

99Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) panaikinti skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

101Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka, nes Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis 1 ir / ar 10 punktai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 47 straipsnio 7 daliai ir 25 straipsniui, tiek kiek jais yra draudžiama komercinėje reklamoje naudoti religinius simbolius ne religiniame kontekste (kaip antai šventiškas, besišypsantis Jėzus), tokiu būdu inter alia ( be kita ko) primetant privalomas pažiūras į religinius simbolius, o už priešingas pažiūras baudžiant administracine tvarka; administracinėje byloje nepakankamai įvertintas pareiškėjų komunikacijos socialinis kontekstas, kadangi komunikacijos vertintinos, kaip socialinės reklamos, todėl joms netaikytinas Reklamos įstatymas; net hipotetiškai tikint, kad pareiškėjo skleistoms komunikacijoms taikomas Reklamos įstatymas, tai reklamų turinys nepažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto.

103Pareiškėjas teismo prašo įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjo yra keliamas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų atitikimo Konstitucijos 29 straipsniui, 47 straipsnio 7 daliai ir 25 straipsniui, dviem aspektais: ar Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyti ribojimai skleisti nepritarimą vyraujančiai religijai, religijos idėjai, skatinti visuomenę empiriniu patyrimu grįstas vertybes, draudžiant tam pasitelkti religinius simbolius ar aliuzijas į juos nereliginiame kontekste, tiek kiek tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tikėjimui, kaip pažiūroms suteikiant privalomą pobūdį, už kurio nesilaikymą skiriamos sankcijos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 47 straipsnio 7 daliai ir 25 straipsniui; ar Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas, tiek kiek jis atlieka ,,prevencinę funkciją” siekiant atbaidyti nuo religinių simbolių ar aliuzijų į juos naudojimo ne religiniame kontekste, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 47 straipsnio 7 daliai ir 25 straipsniui.

105Pareiškėjas dėl Skelbimo Nr. 1 nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams. Pažymi, kad skatinimas neiti melstis negali būti traktuojamas, kaip religinių simbolių ir / ar tikinčiųjų niekinimas, žeminimas, tai yra pozicijos religijos ir tikėjimo in corpore išraiška. Taip pat teigia, kad reikėtų atkreipti dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog socialinis kontekstas besisiejantis su analizuojama komunikacija buvo, tačiau neva nepakankamas. Pareiškėjo atstovų viešų pasisakymų kontekste pažymėtina, kad iki tol religinius motyvus naudoję juridiniai vienetai buvo baudžiami už tai, kas pareiškėjui buvo žinoma, bet tai nepaneigia aukščiau nurodytų motyvų dėl skundžiamo sprendimo ir nutarimo nepagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu dėl komercinių siekių pasirenkant komunikacijas susijusias su religija, kadangi jei nurodyta komunikacija iš tikrųjų niekintų religinius simbolius ir kas manytina svarbiau tikinčiuosius, tai priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime skelbimo / reklamos Nr. 1 publikavimas pareiškėjo facebook.com paskyroje mažintų pardavimus ir pajamas. Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį ir sutikti su EŽTT sprendime nurodoma teisėjo De Gaetano papildoma nuomone (concurring opinion), kurioje jis pabrėžia, kad jei jau tikintiesiems neįtiko UAB ,,Sekmadienis” reklama, jie galėjo boikotuoti prekes ir skatinti kitus tai daryti, o ne spręsti šį ginčą teisme. Tokia pozicija inter alia rodo, kad požiūris į religiją, tiek kiek tai nekursto neapykantos, nėra teisės reguliavimo dalykas.

107Dėl Nukryžiuotojo vaizdavimo Skelbimuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, pareiškėjas pažymi, jog buvo publikuojama būtent tam, kad kelti diskusijas dėl religinių simbolių žiauraus vaizdavimo, tai vienas projektas ,,Nukryžiuotasis Jėzus be smurto ir kančios”, tačiau pirmosios instancijos teismas besišypsantį ir šventišką Jėzų per šv. Kalėdas traktuoja kaip religinio simbolio išniekinimą. Pažymi, kad šv. Kalėdos yra šventiška ir džiaugsminga šventė per kurią dovanojamos dovanos ir pan., todėl nurodyta pirmosios instancijos teismo motyvacija laikytina nepagrįsta ir nelogiška.

109Dėl Skelbimo Nr. 6 pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė pakviesti inter alia socialinės reklamos / skelbimo Nr. 6 autorių, todėl pirmosios instancijos teismo konstatacijos susijusios su tuo, ar pavaizduotas delfinas specialiai siekiant sumenkinti ir išniekinto religinio simbolio reikšmę laikytinos nepagrįstomis, tai subjektyvi pirmosios instancijos teismo nuomonė, nesiėmus bent minimalių priemonių (netenkinus prašymo iškviesti nurodytą liudytojo) nustatyti paveikslo prasmę. Pareiškėjas nesutinka, kad moteris pavaizduota kaip laisvo elgesio, toks moters vertinimas yra radikalus ir įžeidžiantis, pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų kodėl moteris su iškirptėmis turėtų būti tapatinama su laisvo elgesio moterimi.

111Pareiškėjas teigia, kad jo skleista informacija nepatenka į Reklamos įstatymo taikymo sritį, nes paskleista informacija yra socialinio pobūdžio informacija. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su šia pareiškėjo pozicija, be to, pareiškėjas, ką buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, yra socialiai aktyvus juridinis asmuo ir organizuoja socialinius renginius (pavyzdžiui, maisto festivalis ,,Gatvės bazaras“, vakarėlis ,,Skerdiena“ kanapių kultūros dienos proga, kuriame dalyvavo ir Seimo narė Aušrinė Armonaitė). Taip pat pareiškėjas skatina prasmingą gatvės meną, tai atsispindi jų protestais – piešiniais politinėmis temomis ir kt. Pareiškėjas pažymi, kad nurodyti motyvai rodo, jog pareiškėjo komunikacijų pasirinkimas nėra savitikslis, tai reakcija į visuomenėje vykstančius procesus, rodant nepritarimą jiems, ar reiškiant savo vykstančių procesų interpretaciją, todėl inter alia dėl toliau nurodomų motyvų negali būti vertinama kaip komercinė reklama.

113Skundžiamas sprendimas ir Nutarimas grįsti radikaliu krikščionišku požiūriu, propaguojančiu konkretų požiūrį į šventųjų vaizdavimą, ir religiją ir net aprangos vertinimą, o už kitokios informacijos skleidimą valstybė baudžia administracine tvarka. Iš esmės Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto turinys, kurį neva pažeidė pareiškėjo komunikacijos, administracinėje byloje analizuotas nebuvo, sprendime nėra motyvuotai atskirta Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 10 punkto taikymo pagrindai. Taigi pareiškėjas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

115Atsakovas Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

117Atsakovas Tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais. Tarnybos nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, tinkamai išaiškinus bei pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo keisti ar naikinti.

119Pasisakydamas dėl argumentų, jog pareiškėjo skleista reklama turėtų būti vertinama kaip socialinė reklama bei Reklamos įstatymas neturėtų būti taikomas, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad skirtingai nei reklamos, kurios sąvoka apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, socialinės reklamos paskirtis – keisti visuomenės narių nuomonę ar savimonę bei elgesį tam tikroje srityje, kuri yra probleminė, tačiau socialinė reklama neturi įgyvendinti komercinės reklamos funkcijų, t. y. skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai bei į faktą, jog pareiškėjo teikta informacija yra tiesiogiai susijusi su Bendrovės vykdoma veikla, skatina vartotojus įsigyti Bendrovės parduodamą produkciją, pareiškėjo argumentas, jog jo skleista reklama turi būti vertinama kaip socialinė reklama ir jai netūrėtų būti taikomas Reklamos įstatymo nuostatos, nėra teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatuojama, jog Tarybos komisija Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skleista informacija atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką.

121Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jo skleista informacija laikytina teisės į saviraišką naudojimu, o Tarnybos komisijos priimtas Nutarimas grįstas radikaliu krikščionišku požiūriu, propaguojančiu konkretų požiūrį į šventųjų vaizdavimą, ir religiją, o už kitokios informacijos skleidimą Tarnyba imasi sankcijų ir baudžia pareiškėją, pažymi, kad Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis); žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kiekvieno asmens teisė į saviraiškos laisvę taip pat įtvirtinta Konvencijos 10 straipsnyje. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, taigi ji gali būti ribojama pagal įstatymą, jei tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ar teises (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis; Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis). Tarnybos nuomone, pagarba religijai neabejotinai yra moralės vertybė. Atitinkamai pagarbos religijai nesilaikymas pažeidžia visuomenės moralės principus.

125Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjui UAB ,,Kiaulių valdovai“ taikyti ekonominę sankciją už Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

127Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Nutarimo dalį, kuria buvo konstatuotas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimas, ir sumažino paskirtą baudą iki 1 000 Eur, o likusią skundo dalį atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas, pateikė apeliacinį skundą.

129Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad: (1) Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir / ar 10 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 47 straipsnio 7 daliai ir 25 straipsniui, tiek kiek jais yra draudžiama komercinėje reklamoje naudoti religinius simbolius ne religiniame kontekste (kaip šventiškas, besišypsantis Jėzus), tokiu būdu inter alia primetant privalomas pažiūras į religinius simbolius, o už priešingas pažiūras baudžiant administracine tvarka; (2) administracinėje byloje nepakankamai įvertintas pareiškėjų komunikacijos socialinis kontekstas, kadangi komunikacijos vertintinos kaip socialinės reklamos, todėl joms netaikytinas Reklamos įstatymas; (3) net hipotetiškai tikint, kad pareiškėjo skleistoms komunikacijoms taikomas Reklamos įstatymas, tai reklamų turinys nepažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto.

132Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pareiškėjo komunikacijos socialinį kontekstą. Pareiškėjo tvirtinimu, jo komunikacijos vertintinos kaip socialinės reklamos, netaikant Reklamos įstatymo. Pareiškėjo komunikacijų pasirinkimas nėra savitikslis, tai reakcija į visuomenėje vykstančius procesus, rodant nepritarimą jiems, ar reiškiant savo vykstančių protestų interpretaciją, todėl inter alia negali būti vertinama kaip komercinė reklama.

134Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 15/02) pabrėžė, jog naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis gali paskatini ir tokia informacija, kurią skleidžiant nėra siekiama paskatinti tai daryti (pavyzdžiui, statistiniai duomenys, techninės ir kitos žinios, kuriomis kas nors garsinama, atkreipiamas dėmesys į ką nors ir t. t.). Tokios informacijos skleidimas tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos gavėjams gali daryti tokį pat poveikį, kaip ir reklama, taigi šiuo atveju prilygti reklamai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad skleidžiama informacija nebūtinai yra tik reklaminio arba tik nereklaminio turinio: ji gali apimti ir reklaminio turinio elementus, ir tokią informaciją, kurios skleidimas nėra reklama.

136Reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

138Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad socialinė reklama / Skelbimas Nr. 1 buvo skelbiama su tikslu atkreipti dėmesį į Paryžiuje įvykusio teroristinio akto situacijos paradoksalumą, kai žudymas vykdomas prisidengiant Dievo vardu, siekiant patekti į geresnį pasaulį. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl komercinių siekių pasirenkant komunikacijas susijusias su religija, nes, pasak pareiškėjo, jeigu komunikacija iš tikrųjų niekintų religinius simbolius ir tikinčiuosius, tai priešingai, nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, Skelbimo Nr. 1 publikavimas pareiškėjo facebook.com paskyroje mažintų pardavimus ir pajamas. Skelbime Nr. 3 pavaizduotas ,,Nukryžiuotasis Jėzus be smurto ir kančios“ tik su ,,X“ žymėmis ant spenelių koreliuoja su socialinėje erdvėje ilgą laiką vykstančia diskusija dėl skirtingo galimai diskriminacinio požiūrio į vyro ir moters krūtines nuotraukose, kaip ,,Facebook“, publikavimą: moteris negali publikuoti nuotraukos su matomais speneliais, vyras – gali. Taip pat Skelbimas Nr. 3 yra nukreiptas ir į 2016 m. cenzūros Lietuvos aspektu svarbiu klausimu, t. y. į sunkiojo metalo muzikos grupės ,,Iron Maiden“ reklaminių plakatų uždraudimą. Skelbimas Nr. 4 buvo publikuojamas siekiant kelti diskusijas dėl religinių simbolių žiauraus vaizdavimo, tai viena dalis iš projekto ,,Nukryžiuotasis Jėzus be smurto ir kančios“. Skelbime Nr. 6 ,,Tamsioji Marija“ išreiškė pareiškėjo poziciją, susijusią su nesmurtiniu ir neradikalizuotu požiūriu į religiją ir politiką – analogiškai kaip ir ,,Mexican Wall“ projektas, kuris pašiepia neadekvačius ir diskriminacinius JAV planus dėl fizinės sienos su Meksika pastatymą, ,,Tamsioji Marija“ yra šio gatvės meno projekto dalis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Skelbimas Nr. 6 ,,Tamsioji Marija“ yra piešinys ant jam priklausančio maitinimo įstaigos vidinio kiemo sienos, ji nebuvo publikuota kaip tokia, tuo labiau kaip komercinė reklama, o šalia minėtos sienos nusifotografavo grupės BA nariai po koncerto.

140Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB ,,Kiaulių valdovai“ užsiima restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ,,Keulė Rūke“ socialiniame tinklalapyje ,,Facebook“ paskelbė įrašus, susidedančius iš tam tikrų vaizdinių (Skelbimų) ir pateiktų rašytinių komentarų, kurie yra susiję su Skelbimais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjo skleista informacija atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką, argumentuotai ir išsamiai įvertino Skelbimų turinį ir prie jų pateiktus komentarus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo Skelbimams yra taikomas Reklamos įstatymas.

142Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis ir Skelbimų turinį, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju Skelbimų naudos gavėjas yra Bendrovė, o ne tam tikra socialinė asmenų grupė, visuomenė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė (žr. nutarties 28 p.), kad Skelbimuose yra vaizduojamos prekės, maisto produktai, kuriais prekiauja Bendrovė. Be to, Skelbimų Nr. 2 ir Nr. 3 komentaruose skatinama už 1 Eur įsigyti Bendrovės atvirukus bei lipdukus, Skelbimo Nr. 4 komentare informuojama, kad virtuvė dirbs iki 20 val., Skelbimo Nr. 5 komentare skatinama už 4 Eur įsigyti vaizduojamų Skelbime Nr. 5 maisto produktų, o Skelbimo Nr. 6 komentare nurodoma, kad nuo 20 val. pasirodys ,,Baltasis Kiras“. Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus visų Skelbimų turinį ir jų komentarus, akivaizdu, kad Bendrovė, skelbdama, viešindama ,,Facebook“ paskyroje iš ,,Keulė Rūke“ anketos ,,šokiruojančius“ Skelbimus, pritraukdama asmenų, besinaudojančių ,,Facebook“ tinklalapiu dėmesį, siekė didinti Bendrovės ženklo žinomumą ir atitinkamai ekonominės naudos.

144Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad socialinės reklamos tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančias problemas, skatinti žmones pakeisti tam tikrus įpročius, pasirinkti naują elgesio modelį, tačiau socialinė reklama neturi skatinti naudoti tam tikras prekes ar naudotis tam tikromis paslaugomis, nes šią funkciją atlieka komercinė reklama. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjo skleidžiama informacija laikytina socialine reklama, kuria išimtinai siekiama paveikti ir skleisti pareiškėjo idėjas, todėl Reklamos įstatymas netaikytinas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju paskelbtais Skelbimais siekiama atkreipti dėmesį į Skelbimų skleidėją ir informacijos gavėjams yra formuojama nuomonė iš esmės ne apie socialines problemas, bet apie laisvalaikio praleidimo būdą. Šiuo nagrinėjamu atveju visų aplinkybių visuma akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas, skelbdamas Skelbimus, siekė atkreipti dėmesį ir atitinkamai gauti materialinės naudos.

146Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo pozicija nurodydamas, kad galima teigti, jog pareiškėjo paskelbti skelbimai, įvertinus jų turinį bei socialinį kontekstą, kuriame jie buvo paskelbti, atitinka tiek socialinės, tiek komercinės reklamos požymius. Tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad reklama, turinti komercinės reklamos požymių, privalo atitikti Reklamos įstatyme tokiai reklamai keliamus reikalavimus.

148Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimo ir prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

150Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jeigu hipotetiškai tikėti, jog UAB ,,Kiaulių valdovai“ paskleista pozicija yra reklama Reklamos įstatymo prasme, tai ji nepažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto, nes joje nebuvo niekinami religiniai simboliai.

152Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjo skelbta reklama nepažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto, aptarė kiekvieną Skelbimą atskirai (žr. nutarties 34–40 p.) ir jų atitiktį Reklamos įstatymo nuostatoms. Teismas padarė išvadą, kad skelbta reklama pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

154Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad reklama yra draudžiama, jeigu joje niekinami Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniai simboliai. Reklamos įstatyme religinis simbolis apibrėžiamas kaip atvaizdas, daiktas, grafinis ar rašytinis ženklas, kuris gerbiamas religinėje bendruomenėje kaip nurodantis į dievybę ar šventumą.

156Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl to, kad Skelbimuose yra vaizduojami religiniai simboliai. Tačiau šiuo atveju vertintina, ar reklamose (Skelbimuose) vaizduojami religiniai simboliai yra niekinami. Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip minėta, religinis simbolis yra apibrėžiamas kaip atvaizdas, daiktas, grafinis ar rašytinis ženklas, kuris yra gerbiamas religinėje bendruomenėje kaip nurodantis į dievybę ar šventumą. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį ,,niekinti“ apibūdina taip – rodyti panieką, žiūrėti iš aukšto; laikyti menku dalyku, nepaisyti; gadinti, teršti. Taigi, iš esmės reklamose vaizduojami religiniai simboliai yra niekinami tuomet, kai jie yra tikslingai sumenkinami, rodoma panieka ar kitokiu būdu yra bandoma rodyti nepagarbą, kai jie pateikiami kontekste, iškreipiančiame su šiais simboliais siejamų vertybių turinį.

158Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Skelbimą Nr. 1 nurodė, kad pareiškėjo nurodytas įvykių kontekstas nepateisina tokio maldaknygės pateikimo būdo – taip pateikta maldaknygė (aptaškyta padažu) paniekina religinį simbolį. Teismas, įvertinęs viešus Bendrovės pasisakymus, kritiškai vertino Bendrovės poziciją, kad religinių objektų vaizdavimo tikslas nėra siekis pažeminti ar paniekinti, o kelti klausimus, kritiškai vertinti idėjas ir kviesti į racionalią diskusiją. Taigi, teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad toks religinio simbolio (maldaknygės) pavaizdavimas gali kelti racionalias diskusijas ir pabrėžė, kad taip pateiktas religinis simbolis greičiau gali tik labiau atkreipti vartotojų dėmesį, taigi ir atnešti Bendrovei ekonominės naudos. Teisėjų kolegija, įvertinusi Skelbimą Nr. 1, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir akcentuoja, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ne tik skelbė provokuojančius Skelbimus savo ,,Facebook“ paskyroje, tačiau ir 2017 m. balandžio 27 d. naujienų portale ,,Delfi“ publikuotame straipsnyje ,,Provokatoriai ,,Keulė Rūkė“ ruošia dar vieną akibrokštą“, Bendrovės atstovai, vardydami savo nuostatas, nurodė, kad ,,kai padarėme pirmą akibrokštą – maldaknygę aptaškėme padažu keptai mėsai – šiek tiek bijojome. Dabar tai praeitas etapas. Negalime be adrenalino ir manome, jog esame Lietuvos žodžio laisvės avangardas. Jaučiame pareigą neapleisti šios misijos ir su kiekvienu projektu stumti tą ribą vis toliau“. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas tikslingai Skelbime Nr. 1 vaizdavo aptaškytą maldaknygę padažu keptai mėsai, siekė akibrokšto, o ne būdo pademonstruoti savo pažiūras ir išreikšti poziciją apie tam tikrus įvykius pasaulyje. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Skelbimu Nr. 1 yra paniekinamas religinis simbolis.

160Teismas nurodė, kad Skelbimu Nr. 2 (reklama) buvo paniekintos krikščionių tradicijos, panieka išreikšta suteršiant religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) ir jo prasmę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai paaiškino, kad Skelbime Nr. 2 elementų visuma, jų išdėstymas, vaizduojamas asmuo bei simbolika vidutiniam vartotojui sudaro įspūdį, kad reklamoje vaizduojamas asmuo ir simboliai yra sietini su religija, o pateiktas komentaras tik dar labiau sustiprina reklamos įspūdį, jog joje yra pavaizduotas Nukryžiuotasis. Nukryžiuotasis pateiktas besišypsantis ir šventiškas, tačiau Jėzaus Kristaus nukryžiavimas tikinčiajam siejasi su skausmu, kančia, auka dėl žmonių, tikėjimo. Nukryžiuotajam ant galvos yra uždėtas erškėčių vainikas, kuris taip pat simbolizuoja kančią ir skausmą, o aptariamoje reklamoje ant Nukryžiuotojo galvos uždėtas kanapių vainikas. Skausmas ir kančia yra supriešinami su svaigalais ir atsipalaidavimu. Skelbime Nr. 2 panaudoti du visiškai skirtingi ir priešingi religinio asmens laikai – gimimas (Šv. Kalėdos) ir mirtis (nukryžiavimas). Taip pat Nukryžiuotasis pavaizduotas apvyniotas raudonu kaspinu tarsi dovana ir tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, tik dar labiau sustiprina tikėjimui išreikštą panieką. Be to, kaip tikslingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas socialiniame tinkle ,,Facebook“ vienam iš vartotojų, kuris parašė kritinį komentarą dėl Skelbimo Nr. 2 (žr. nutarties 36 p.), kuriuo Bendrovė pripažino, jog juokiasi iš krikščionių ir jų vertybių. Vaizduojamos reklamos visuma, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina tai, kad Bendrovė akivaizdžiai menkina religinį simbolį (Nukryžiuotąjį), todėl pažeistas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas.

162Teismas nurodė, kad Skelbime Nr. 3 religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) bei pačią religijos idėją Bendrovė pateikė paniekinamai ir pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Prie Skelbimo Nr. 3 esantis komentaras ir vaizduojamas Nukryžiuotasis, kuris vaizduojamas besišypsantis ir su uždėtais ant spenelių ,,X” formos ženklais sustiprina įspūdį, kad Bendrovė sumenkina religinį simbolį, akivaizdžiai siekia dar kartą pasijuokti iš krikščionių. Bendrovė komentare teigdama, kad atsiprašo visų, kuriuos įžeidė kalėdinis pasveikinimas (turima omenyje Skelbimą Nr. 2) ir norėdama atpirkti savo kaltę, kaip teigė, paskelbia specialiai jautrių nervų žmonėms skirtą cenzūruotą versiją, parodo, kad savo komentarą nukreipia į tikinčiuosius, kuriuos žeidė paskelbtas Skelbimas Nr. 2 ir tikslingai kelia provokacijas Skelbimu Nr. 3, toliau sumenkinant religinį simbolį, bandant jį pašiepti. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė, siekdama ekonominės naudos (Skelbimo Nr. 3 komentare skatinama įsigyti Bendrovės prekiaujamais lipdukais ir atvirukais), Skelbime Nr. 3 religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) bei pačią religijos idėją pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

164Dėl Skelbimo Nr. 4 pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ant eglutės pakabinti kryžiai, ant kurių matosi prikaltas prie kryžiaus Jėzus Kristus su erškėčių vainiku, o ant Šv. Petro galvos vainikas nebuvo uždėtas. Be to, virš Nukryžiuotojo galvos yra lentelė. Nors joje raidės neįžiūrimos, tačiau tokia lentelė buvo prikalta tik virš Jėzaus Kristaus galvos, joje buvo parašyta INRI (sutrumpinta lotyniška frazė „Iēsus Nazarēnus, Rex Iūdaeōrum“, reiškianti „Jėzus Nazarietis Žydų Karalius“). Virš Šv. Petro galvos jokia lentelė apskritai nebuvo prikalta. Be to, Šv. Petro kryžius dažnai vaizduojamas tiesiog tik kaip apverstas kryžius be prie jo prikalto asmens. Taigi šiuo atveju toks kryžiaus pavaizdavimo būdas, kokį pasirinko pareiškėjas, galėtų reikšti ne ką kitą, o kryžiaus išniekinimą. Be to, ši reklama, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo paskelbta antrąją šv. Kalėdų dieną, t. y. tikintiesiems ypač svarbią dieną. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė Skelbime Nr. 4 religinį simbolį (Nukryžiuotąjį) pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

166Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Skelbime Nr. 6 yra pavaizduota Švč. Mergelė Marija, kuri, atsižvelgiant į tai, kaip ji pavaizduota, bei į pareiškėjo komentarą, yra vaizduojama kaip laisvo elgesio moteris. Teismo vertinimu, toks Švč. Mergelės Marijos, kuri tikintiesiems simbolizuoja nekaltumą, šventumą, dorybę, pavaizdavimas paniekina šį religinį simbolį. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad šalia Švč. Mergelės Marijos yra pavaizduotas delfinas, o dažnai sutinkama delfino simbolio reikšmė – dorybė, meilė, draugiškumas, saugumas, darbštumas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, delfinas prie Švč. Mergelės Marijos pavaizduotas neatsitiktinai, t. y. jis pavaizduotas kaip Švč. Mergelės Marijos priešingybė, taip sumenkinant ir išniekinant religinio simbolio reikšmę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad Skelbimas Nr. 6 yra piešinys ant pareiškėjui priklausančios maitinimo įstaigos vidinio kiemo sienos, ji nebuvo publikuota, kaip tokia, tuo labiau komercinė reklama, šalia ginčo objekto Nr. 6 nusifotografavo grupės BA nariai po koncerto. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Skelbimas Nr. 6 paskelbtas iš ,,Keulė Rūke“ ,,Facebook“ paskyros, informuojant, kad ,,nuo 20 val. Skerdzhiam Baltaji Kira”, todėl pareiškėjo argumentai, kad Skelbimas Nr. 6 nebuvo publikuotas kaip komercinė reklama, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nutarime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovė Skelbime Nr. 6 religinį simbolį (Švč. Mergelę Mariją) pateikė paniekinamai ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

168Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Skelbimuose Nr. 1 Nr. 2 Nr. 3 Nr. 4 Nr. 6 religiniai simboliai yra vaizduojami paniekinamai. Akivaidu, kad Bendrovė tikslingai siekė užgauti, sumenkinti religinius simbolius, kurie yra gerbiami religinėje bendruomenėje. Bendrovė, iš esmės vaizduodama provokuojančius, niekinamai vaizduojamus religinius simbolius, kaip jau minėta, siekė ekonominės naudos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino ,,Facebook“ vartotojų reakcijų į paskleistas komunikacijas, o skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime atrinktas vienas neigiamas komentaras, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytini nepagrįstais, kadangi pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti kitas išvadas nei padarė teismas.

170Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Komisija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo skelbta reklama (Skelbimas Nr. 5) pažeidė visuomenėje priimtus moralės principus ir taip pažeidė Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl šią Nutarimo dalį panaikino, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentų dėl to, kad administracinėje byloje nėra motyvuotai atskirta, kodėl vienas komunikacijos objektas buvo vertinamas Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kiti Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto, prasme, nenagrinėja.

172Dėl pareiškėjo reikalavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.).

174Šiuo atveju teisėjų kolegijai, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl jų galimo neatitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų teisinių argumentų, leidžiančių abejoti konkrečių teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams, savo prašymą iš esmės grindžia subjektyvia teisės normos interpretacija, neatitinkančia jos turinio. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

176Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, detaliau apeliacinio skundo argumentų, kurie iš esmės tapatūs skundo pirmosios instancijos teismui argumentams, neanalizuoja; konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

177Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

178Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kiaulių valdovai“ apeliacinį skundą atmesti.

179Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

180Nutartis neskundžiama.