- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-755-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10264-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- J. I.
- Atsakovas
- E. G.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-755-460/2012
2012 m. gegužės 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui E. G. (E. G.), institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo (apelianto) E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti tėvystę – atsakovą pripažinti vaiko T. I. (T. I.), gim. 2011-02-23 tėvu, o vaiką T. I. atsakovo vaiku; vaiko pavardę pakeisti į atsakovo pavardę; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, jog su atsakovu artimai bendravo nuo 2010 m. gegužės mėn., 2011-02-23 jiems gimė sūnus. Atsakovas pripažino esąs vaiko tėvas, tačiau Metrikacijos įstaigai pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo paduoti atsisakė. Medicinos įstaigos tyrimais patvirtinta, jog atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, tačiau atsakovas nesutiko, kad vaikui būtų suteikta jo pavardė. Vaikas gyvena kartu su ieškove. Atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti pajamas, todėl pajėgus mokėti vaikui išlaikymą po 500 Lt, tokio dydžio išlaikymą vaikui įsipareigoja teikti ir ieškovė. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, kadangi atsakovas skirdavo 200 Lt išlaikymo dalį vaikui, 300 Lt sumokėdavo atsakovo motina. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš pradžių atsakovas dėl nėštumo neprieštaravo, tačiau vėliau liepė jį nutraukti, iki vaiko gimimo ieškovė su atsakovu kartu negyveno. Iš pradžių atsakovas žadėjo rūpintis vaiku, tačiau žodžio nesilaikė. Atlikus DNR tyrimą atsakovas buvo nustatytas vaiko tėvu. Ieškovė ir atsakovas pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo mokėti 200 Lt išlaikymą vaikui, šią sumą atsakovas sumokėdavo pavedimu per banką, kitos paramos iš atsakovo ieškovė negavo, papildomai išlaikyti vaiką padeda atsakovo mama, skirdama 300 Lt per mėnesį, iš viso ieškovė gauna 500 Lt sumą vaiko išlaikymui. Vaikas specialiųjų poreikių neturi, jai auginti vaiką padeda jos mama. Ieškovė šiuo metu nedirba, iš viso jos pajamos per mėnesį su pašalpa sudaro 727 Lt, kitų pajamų negauna, nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, būstą nuomoja.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog ginčo nėra dėl tėvystės pripažinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku, dėl išlaikymo vaikui teikimo dalies – 200 Lt per mėnesį – iki vaiko pilnametystės. Keisti vaiko pavardę nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi vaiko liudijime duomenys apie tėvo vardą, pavardę ir tautybę ieškovės iniciatyva nebuvo nurodyti sąmoningai. Atsakovas teikia 200 Lt išlaikymą vaikui pagal 2011-04-10 susitarimą, sutartis turi įstatymo galią, išlaikymo klausimas tarp atskirai gyvenančių tėvų yra išspręstas. Jo turtinė padėtis nėra geresnė, atsakovo darbo užmokestis nepastovus, šiuo metu yra santuokoje su kita moterimi, kartu gyvendami išlaiko jos pilnametę dukrą, tuo tarpu ieškovei padeda jos tėvai, yra darbinga, turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškove pradėjo bendrauti 2010 m. balandžio mėnesį, kelis kartus susitiko draugų kompanijoje, tačiau kartu negyveno, vėliau santykiai nutrūko. Po kurio laiko ieškovė pranešė, jog laukiasi. Atsakovas manė, kad vaikas ne jo, todėl atliko DNR tyrimą, kurio metu nustatyta, jog jis yra vaiko tėvas. Atsakovas siūlė ieškovei nutraukti nėštumą, tačiau ieškovė nesutiko, nurodė kad vaiką gimdys ir augins viena, iš to jis suprato, kad po vaiko gimimo jam nekils jokia atsakomybė, tačiau suprato, kad vaikui reikalinga materialinė parama. 2011-04-10 susitarimu atsakovas įsipareigojo skirti 200 Lt išlaikymą vaikui, minėtą sumą atsakovas moka iki šiol. Ieškovei išlaikyti vaiką taip pat padeda atsakovo tėvai, per mėnesį skiria 500 Lt, papildomai teikiama kita parama. Teikti reikalaujamą 500 Lt išlaikymą vaikui atsakovas neturi galimybės, kadangi turi sveikatos problemų, registruotas darbo biržoje, mėnesio pajamos sudaro 500 Lt, nekilnojamojo turto neturi, automobilis Volkswagen „Golf“, kurio vertė 1 500 Lt, remontuojamas. Atsakovas pripažino tėvystę, tačiau prieštaravo dėl teismo sprendimo pripažinti atsakovą vaiko tėvu, kadangi vaikas gimė prieš jo valią, nenori būti atsakingas už vaiko auklėjimą, bendrauti su ieškove ir jos šeima, yra sukūręs kitą šeimą. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino, kad nepilnamečio vaiko T. I. (T. I.) biologinis tėvas yra E. G., o T. I. yra atsakovo E. G. vaikas; įpareigojo Klaipėdos miesto metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, pakeitus nepilnamečio vaiko T. I. pavardę į G. ir 2011-03-08 įrašo Nr. 351 žinias apie tėvą; nustatė nepilnamečio vaiko T. I. gyvenamąją vietą su jos motina ieškove J. I.; priteisė iš atsakovo E. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. I. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-28 iki vaiko pilnametystės; kitos ieškinio dalies netenkino; priteisė iš atsakovo E. G. į valstybės biudžetą 422 Lt žyminio mokesčio ir 899,83 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai; per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog vaiko kilmė nebūtinai turi būti įteisinta teismo sprendimu, keičiant įrašus vaiko dokumentuose, nes anksčiau nurodytų civilinės metrikacijos taisyklių nuostatos negali prieštarauti tėvo E. G. valiai ir apsisprendimui suteikti vaikui savo pavardę ar ne. Pažymėjo, jog pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir padidinti išlaikymo priteisimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas.
Atsiliepimas
Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-28 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas savo apeliaciniu skundu – savo nepagrįstais teiginiais – rodo, jog jis nenori suprasti ir siekia tik vieno tikslo, kurio jis, aišku, neišsako – atsiriboti nuo vaiko tėvo atsakomybės, dalyvaujant vaiko auklėjime ir vaiką išlaikant. Mano, kad teismas teisingai ir objektyviai išsprendė ir išlaikymo vaikui priteisimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantas skunde nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl jų vaiko pavardės pakeitimo bei dėl išlaikymo dydžio nustatymo.
Dėl vaiko pavardės
Vadovaujantis CK 3.167 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė; jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu; tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Vadinasi, kai dėl vaiko pavardės tėvai neranda bendro susitarimo, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis civilinės metrikacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 05 19 įsakymo Nr. 1R-160 (toliau – Taisyklės), vaiko gimimo metu galiojusios redakcijos 33.2 punktu, jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Be to, minėtų Taisyklių 32.7 punkte nustatyta, kad jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad tik pagal ieškovės norą ir pageidavimą vaiko gimimo liudijime, išduotame 2011-03-08 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje duomenys apie tėvo vardą, pavardę ir tautybę sąmoningai ieškovės iniciatyva nurodyti nebuvo. Pažymėtina, kad vaiko tėvas į 2011-03-08 gimimo liudijimą įrašytas nebuvo ir vaikui buvo suteikta motinos pavardė ne dėl motinos, abejojančios dėl 2011-02-23 gimusio vaiko tėvystės, kaip teigia apeliantas, tačiau pagal visas jų vaiko gimimo metu civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančius reikalavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vaiko gimimo šalys nebuvo susituokusios ir kartu negyveno, kad tuo metu tėvystė nebuvo pripažinta ar nustatyta. Priešingai, apelianto samprotavimai dėl ieškovės abejonių dėl tėvystės pavardės registravimo metu yra grįsti prielaidomis, abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija nurodo, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl tėvystės pripažinimo neginčija, ją pripažįsta, be to, medicinos įstaigos tyrimais patvirtinta, jog apeliantas yra biologinis vaiko tėvas. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir vaiko interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju aplinkybės šiuo metu, lyginant su aplinkybėmis vaiko gimimo metu, yra neabejotinai pasikeitusios – vaiko tėvystė pripažinta, todėl tam, kad būtų išsaugotas ir užtikrintas vaiko identiškumas, išsaugant šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius, pagrįstas yra ieškovės reikalavimas vaiko pavardę pakeisti (CK 3.167 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kuriomis remiantis buvo tenkintas ieškovės reikalavimas pakeisti sūnaus pavardę, ir mano, kad apelianto nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl šios dalies nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Įstatymai nedraudžia teismui padidinti išlaikymo dydį, jeigu pasikeičia aplinkybės, reikšmingos šio klausimo teisingam išsprendimui. Tai gali būti tiek žymiai padidėję vaiko poreikiai, tiek pagerėjusi tėvų finansinė padėtis ir panašiai. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, įvertinus kiekvienos bylos faktines aplinkybes.
Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.
Teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
Apeliaciniame skunde apeliantas nieko nepasisako apie tai, kad rūpinasi vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, ugdymu. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų skyręs nors kiek dėmesio vaikui. Akivaizdu, kad emocinio ryšio su vaiku jis neturi. Taigi apeliantui yra sunku įvertinti, o tuo labiau žinoti tikruosius savo vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad aplinkybė, jog vaiko auklėjimo ir priežiūros našta tenka vien ieškovei, nepaisant to, kad jai padeda vaiko seneliai, tai objektyviai riboja ir ribos ieškovės galimybes darbo rinkoje.
Ieškovė teigia, jog gyvena nuomojamame bute, už būsto nuomą tenka mokėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad gyvenamosios patalpos suteikimas vaikams ir jo išlaikymas yra viena iš nepilnamečio vaiko išlaikymo instituto įgyvendinimo formų. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Taigi vertinant išlaikymo vaikui dydį yra analizuojama ne viena aplinkybė, tačiau visas kompleksas reikšmingų šio klausimo teisingam išsprendimui aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo tik vieną aplinkybę, kad jeigu asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti teikiamą išlaikymą nėra pagrindo. Faktų ir įrodymų, kad apeliantas nėra darbingas ir neturi galimybės funkcionuoti darbo rinkoje, nepateikė. Pabrėžtina, kad apeliantas tik po ieškinio pateikimo buvo įregistruotas darbo biržoje (b. l. 47). Apelianto blogos turtinės padėties neįrodo jo byloje pateikti įrodymai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, Valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pabrėžtina, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir pirmosios instancijos teisme bei surašant apeliacinį skundą naudojosi advokato paslaugomis (CPK 12 straipsnis, CPK 185 straipsnis.). Priešingoje situacijoje yra ieškovė, jai bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pagal MMA apskaičiuota išlaikymo dalis nemažintina net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teisminius precedentus (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).
Kadangi išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo paminėta anksčiau, ieškovo ir atsakovės vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jai, su kuria gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau pasakyta, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nukrypo nuo CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus įstatymų numatyto reguliavimo principo bei nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad atsakovas išgali mokėti po 400 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje pateikti įrodymai, jog apeliacinės instancijos teisme ginant ieškovę patirta 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo atveju apelianto skundas atmestinas, patirtos išlaidos priteistinos iš apelianto valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto E. G. į valstybės biudžetą 240 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.