- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- e2-2656-657/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01198-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KRS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „KRS“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės UAB „Prienų vandenys“ 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimus, įformintus raštais Nr. 488, 489 ir 490; pakeisti viešojo pirkimo supaprastinto riboto konkurso darbų pirkimo „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Prienų rajone“ statybos rangos darbų pirkimas“ 1 dalies sąlygų 13.5 punkte pateiktą kvalifikacinės atrankos kriterijaus P4 aprašymą, nustatant, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 870 000,00 Eur be PVM; 2 dalies sąlygų 13.5 punkte pateiktą kvalifikacinės atrankos kriterijaus P3 aprašymą, nustatant, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 1 000 000,00 Eur be PVM; 3 dalies sąlygų 13.5 punkte pateiktą kvalifikacinės atrankos kriterijaus P3 aprašymą, nustatant, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 105 000,00 Eur be PVM; pakeisti visų pirkimo dalių sąlygų 1.4.4, 13.4, 13.9 punktus (ir galimai kitas susijusias nuostatas), nustatant, kad pasiūlymus teikti bus kviečiami atrinkti bent 5 tiekėjai bei ieškovės naudai iš atsakovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė UAB „Prienų vandenys“ vykdo viešąjį pirkimą – supaprastintą ribotą konkursą projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Prienų rajone“ rangos darbų pirkimas. Tam tikros konkurso nuostatos prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams ir pažeidžia tiekėjų teisėtus interesus. Ieškovė atsakovei pateikė pretenzijas prašydama šias nuostatas pakeisti, tačiau atsakovė pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas. Pirkimo 1 dalyje pagal kvalifikacinės atrankos kriterijų P4, o pirkimo 2 ir 3 dalyse – pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus P3 vertinamos tinkamai įvykdytos sutartys apibūdintos labai plačiai ir nekonkretizuotai. Nenustačius konkrečių reikalavimų vertinamų sutarčių vertei, daug paprastų ir mažos vertės sutarčių įvykdęs tiekėjas turės pranašumą prieš mažiau, bet sudėtingų ir didelės vertės sutarčių įvykdžiusį tiekėją. Be to, visų pirkimo dalių sąlygose nustatytas 3 atrenkamų tiekėjų, kviečiamų teikti pasiūlymus, skaičius yra aiškiai per mažas. Visų pirkimo dalių sąlygų 1.4.4, 13.4, 13.9 punktai keistini, nustatant, kad pasiūlymus teikti bus kviečiami atrinkti bent 5 tiekėjai, taip įvykdant imperatyvų įstatymo reikalavimą užtikrinti realią konkurenciją. Konkurso sąlygos dėl vertinamų sutarčių vertės neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-196 redakcija), 20.1 punkte nustatyto kriterijaus. Kvalifikacinės atrankos kriterijai turėtų būti griežtesni už minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Rekomendacijų 2 priede pateikiami tik skaičiavimai, kurių pagrindu hipotetinėje situacijoje atrenkami tiekėjai. Jau šiuo metu pirkimas Viešųjų pirkimų tarnybos yra vertinamas, kaip turintis didelę pažeidimų riziką. Pakankamą tiekėjų kvalifikaciją viešojo pirkimo objektą sudarantiems darbams tinkamai atlikti turi užtikrinti ne kvalifikacinės atrankos kriterijai ir ne pagal juos varžytis kviečiamų tiekėjų skaičius, o viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai. Jokios atsakovės teisės nepaneigia atsakovės pareigos užtikrinti realią ir pakankamą konkurenciją, o vos 3 atrenkami tiekėjai konkuruotų nepakankamai.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Prienų vandenys“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad rekomenduojama kriterijaus reikšmė – įvykdyta (ir) ar vykdoma bent 1 panaši pirkimo sutartis, atitinka Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1S-196 redakcija) 20.1 punkto reikalavimus. Priešingai nei teigia ieškovė, teisės doktrinoje neteigiama, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai privalo būti griežtesni už minimalius kvalifikacijos reikalavimus, neteigiama, kad kvalifikacinės atrankos kriterijai negali būti kitokie nei minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, o teigiama, kad šie kriterijai neprivalo atitikti pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Kadangi Rekomendacijų 20.1 punkte nurodyta, kas yra laikoma panašiomis sutartimis, todėl ieškovės teiginys, kad sutarčių panašumas vertintinas pagal vertę yra nepagrįstas. Nustačius vertinamų sutarčių vertę ginčijamuose kvalifikacinės atrankos kriterijuose, bus labai apribotas vertinamų sutarčių skaičius, todėl nebus pasiektas ginčijamų kvalifikacinės atrankos kriterijų tikslas. Atsakovė jokio Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo, įpareigojančio pakeisti kvalifikacinės atrankos kriterijus, nutraukti pirkimo procedūras, ar išsamaus, argumentuoto kvalifikacinės atrankos kriterijų įvertinimo nėra gavusi. Svarbiausia yra ne kiek tiekėjų atrenkama kvalifikacinėje atrankoje, o kaip jie atrenkami. Nustačius didelį pasiūlymus teikiančių tiekėjų skaičių, kyla grėsmė, kad žemą kvalifikaciją turintys tiekėjai pateks į kvalifikuočiausių tiekėjų tarpą, todėl būtų paneigta visa ribotos procedūros esmė. Vertinant atrenkamų tiekėjų skaičių būtina atsižvelgti į darbų svarbą visuomenei. Ieškovė nenurodė, kokios būtent aplinkybės lemia, kad būtent šiam pirkimui turėtų būti nustatomas didesnis, nei Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 87 punkte nustatytas minimalus tiekėjų, kviečiamų teikti pasiūlymus, skaičius. Supaprastintame ribotame pirkime pareiga vadovautis VPĮ 47 straipsniu tiesiogiai nustatyta atsakovės Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl atsakovės nustatytas kvalifikuočiausių tiekėjų skaičius yra per mažas. Ieškovės ginčijamas kvalifikacinės atrankos kriterijus nėra nei aukštesnis, nei žemesnis už minimalų kvalifikacijos reikalavimą, jis apskritai nemaža dalimi skiriasi nuo minimalių kvalifikacijos reikalavimų ir juo siekiami kiti tikslai, nei minimaliais kvalifikacijos reikalavimais. Ieškovės pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis Rekomendacijų 12, 13 punktu perkančioji organizacija gali nustatyti kitokius kvalifikacinės atrankos kriterijus nei nurodyti Rekomendacijose. O tai, jog pirkimas laikomas turinčiu rizikos nereiškia, kad pirkimas yra neteisėtas. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai užtikrina tik minimalią tiekėjų kvalifikaciją, o kvalifikacinė atranka padeda atsirinkti kvalifikuotesnį, taigi, mažiau rizikos keliantį tiekėją. Kuo daugiau tiekėjų bus kviečiama pateikti pasiūlymus, tuo didesnė tikimybė, kad žemesnės kvalifikacijos tiekėjas laimės pirkimą. Kuo žemesnė tiekėjo kvalifikacija, tuo didesnė rizika, kad sutartis gali būti įvykdyta netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė UAB „Prienų vandenys“ vykdė supaprastintą ribotą konkursą projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija Prienų rajone“ rangos darbų pirkimas. Viešasis pirkimas skirstomas į tris dalis.
Ginčas byloje kilo dėl Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų vertinamų sutarčių vertei ir dėl atrenkamų tiekėjų skaičiaus teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškovės pretenzijų atmetimo. Nustatyta, kad ieškovė, nesutikdama su minėtu statybos darbų vadovui perkančiosios organizacijos nustatytu kvalifikaciniu reikalavimu, pasinaudodama ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė pretenzijas Nr. 1989, Nr. 1990, Nr. 1991 Dėl perkančiosios organizacijos nustatytų Pirkimo sąlygų, kuriose reikalavo pakeisti Pirkimo sąlygų 1.4.4, 13.4, 13.9 punktus (ir galimai kitas susijusias nuostatas), nustatant, kad pasiūlymus teikti bus kviečiami atrinkti bent 5 tiekėjai bei atitinkamai - pakeisti 1 dalies Pirkimo sąlygų 13.5 punkte pateiktą kvalifikacinės atrankos kriterijaus P4 aprašymą, nustatant, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų bent jau ne mažesnė kaip 870 000 Eur be PVM; pakeisti 2 dalies Pirkimo sąlygų 13.5 punkte pateiktą kvalifikacinės atrankos kriterijaus P3 aprašymą, nustatant, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų bent jau ne mažesnė kaip 1 000 000 Eur be PVM ir pakeisti 3 dalies Pirkimo sąlygų 13.5 punkte pateiktą kvalifikacinės atrankos kriterijaus P3 aprašymą, nustatant, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų bent jau ne mažesnė kaip 105 000 Eur be PVM. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su pretenzijomis atsakovei pateikė LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. (29-2-3) APVA-856, kuriame agentūra dėl supaprastinto riboto konkurso „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ rangos darbų, pirkimas“ yra pasisakiusi, kad siekiant užtikrinti kuo didesnę tiekėjų konkurenciją ir racionalų lėšų naudojimą kviesti pateikti pasiūlymus rekomenduoja ne mažiau nei 10 kvalifikacinės atrankos metu atrinktų tiekėjų.
Perkančioji organizacija 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakymais Nr. 488, Nr. 489 ir Nr. 490 į ieškovės pretenzijas informavo, kad pretenzijas atmetė, kaip nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus P4 (1 Pirkimo dalyje) ir P3 (2 ir 3 Pirkimo dalyse) nustatoma tiekėjo patirtis vykdant kuo įvairesnius įsipareigojimus, veikiant skirtingoms aplinkybėms. Perkančioji organizacija teisėtai priėmė sprendimus kviesti pasiūlymus teikti 3 kandidatus ir taip nepažeidė jokių imperatyvių teisės aktų nuostatų bei nėra pagrindo teigti, jog kandidatų skaičiaus sumažinimas nulemia realios konkurencijos sumažinimą. Ribotos procedūros esmė, kad konkuruotų tik kvalifikuočiausi rinkos dalyviai.
CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje savo praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t.y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendžia, ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 str., 94 str., CPK 423² str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kartu teismas pažymi, kad reikalavimas dėl atsakovės sprendimų atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą, t. y. ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovo pretenziją negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, todėl reikalavimas panaikinti atsakovės UAB „Prienų vandenys“ 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimus, įformintus raštais Nr. 488, 489 ir 490 netenkintinas.
Dėl konkurso sąlygų. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Atsižvelgiant į nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas ir veiklos ribas, VPĮ 3 straipsnio nuostatų prasme išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas; b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
Byloje kilusio ginčo dalykas vertintinas, atsižvelgiant į VPĮ įtvirtintų principų bei pirkimo tikslo santykį.
Žemesnės instancijos teismas
Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.). Tai įvertinama objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.
Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
Ieškovė teigia, kad pirkimo 1 dalyje pagal kvalifikacinės atrankos kriterijų P4, o pirkimo 2 ir 3 dalyse – pagal kvalifikacinės atrankos kriterijus P3 (visų pirkimo dalių sąlygų 13.5 p.) vertinamos tinkamai įvykdytos sutartys apibūdintos labai plačiai ir nekonkretizuotai. Nenustačius konkrečių reikalavimų vertinamų sutarčių vertei, daug paprastų ir mažos vertės sutarčių įvykdęs tiekėjas turės pranašumą prieš mažiau, bet sudėtingų ir didelės vertės sutarčių įvykdžiusį tiekėją.
Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai – tai, perkančiosios organizacijos nuomone, būtini reikalavimai, kuriuos ji nustato, įvertinusi visas būsimos pirkimo sutarties sėkmingo vykdymo aplinkybes, siekiant užtikrinti tokį sutarties įvykdymą. Viešųjų pirkimų įstatymas apibrėžia tiekėjo kvalifikaciją kaip jo pajėgumą ir pasiruošimą tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kuri apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla, ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Taigi tiekėjų kokybinė atranka vykdoma pagal objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįstus reikalavimus, skirtus sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie
reikalingos kompetencijos neturi.
Pirkimo pirmosios dalies sąlygų 13.5 punkte perkančioji organizacija tiekėjams nustatė kvalifikacinės atrankos kriterijų P4 – „Per pastaruosius 5 metus* (arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami nuotekų valymo įrenginių arba vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų naujos statybos/rekonstrukcijos darbai, tinkamai įvykdytų sutarčių skaičius“. Ieškovės nuomone, P4 aprašyme turi būti nustatyta, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 870 000,00 Eur be PVM.
Pirkimo antrosios ir trečiosios dalių sąlygų 13.5 punktuose nustatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai P3 – „Per pastaruosius 5 metus* (arba per laiką nuo teikėjo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau negu 5 metus) vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų naujos statybos/rekonstrukcijos darbai, tinkamai įvykdytų sutarčių skaičius“. Ieškovės teigimu, Pirkimo antrosios dalies P3 aprašyme turi būti nustatyta, kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 1 000 000,00 Eur be PVM, o trečiosios dalies P3 aprašyme – kad pagal jį kiekvienos iš vertinamų sutarčių vertė būtų ne mažesnė kaip 105 000,00 Eur be PVM.
Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija P4 ir P3 kriterijus susiejo ne su sutarčių verte, bet su tinkamai įvykdytų sutarčių skaičiumi, nors ieškovės nuomone, šie kriterijai turėtų būti susieti su sutarčių verte.
Atkreiptinas dėmesys, jog Pirkimo pirmosios dalies sąlygų 13.5 punkte taip pat nustatytas kriterijus P1 – „Tiekėjo vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami nuotekų valymo įrenginių ir/ar vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų naujos statybos/rekonstrukcijos darbai, apimtis per pastaruosius 5 metus* arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jeigu rangovas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Maksimali vertinama apimtis – 15 500 000,00 Eur be PVM. Kandidatas, kurio apimtis didesnė nei 15 500 000,00 Eur be PVM gaus maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų nebus skiriama“, kurio lyginamasis svoris L₁ – 0,5. Pirkimo antrosios dalies sąlygų 13.5 punkte nustatytas kriterijus P1 – „Tiekėjo vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų naujos statybos/rekonstrukcijos darbai, apimtis per pastaruosius 5 metus* arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jeigu rangovas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Maksimali vertinama apimtis – 18 250 000,00 Eur be PVM. Kandidatas, kurio apimtis didesnė nei 18 250 000,00 Eur be PVM gaus maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų nebus skiriama“, kurio lyginamasis svoris L₁ – 0,45. Pirkimo trečiosios dalies sąlygų 13.5 punkte nustatytas kriterijus P1 – „Tiekėjo vandentvarkos objektų, kuriuose buvo atliekami vandentiekio ir/ar nuotekų lauko komunalinių tinklų naujos statybos/rekonstrukcijos darbai, apimtis per pastaruosius 5 metus* arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jeigu rangovas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus). Maksimali vertinama apimtis – 1 750 000,00 Eur be PVM. Kandidatas, kurio apimtis didesnė nei 1 750 000,00 Eur be PVM gaus maksimalų kriterijaus įvertinimą ir papildomų kvalifikacinės atrankos balų nebus skiriama“, kurio lyginamasis svoris L₁ – 0,45. Tuo tarpu P4 ir P3 kriterijų lyginamasis svoris L₃ ar L₄ visose pirkimo dalyse yra lygus 0,1.
Kartu pažymėtina, jog pagal Konkurso sąlygų 13.6 punktą kiekvieno kandidato kvalifikacinis pajėgumas yra vertinamas pagal nurodytas formules, apskaičiuojant kiekvieno kriterijaus santykinę vertę ir bendrą jų sumą. Į nurodytas formules įtraukiami kriterijai P2 (susijęs su atliktų darbu bendru tinklų ilgiu), kurio lyginamasis svoris L₂ pirmojoje pirkimo dalyje yra 0,2, antrojoje ir trečiojoje – 0,45. Pirmojoje pirkimo dalyje yra numatytas dar vienas kriterijus P3, susijęs su nuotekų valymo įrenginių skaičiumi (5 sutartys dėl ne mažesnio kaip 20 m³/d našumo nuotekų valymo įrenginių pastatymo / rekonstrukcijos), kurio lyginamasis svoris L₃ yra 0,2.
Tokiu atveju darytina išvada, jog kandidato kvalifikacinio pajėgumo įvertinimo balai apskaičiuojami pagal visų kriterijų parametrų įvertinimų sumą, o ne pagal vieną atskirą kurį nors kriterijų, todėl šiuo atveju nėra reikšminga ieškovės pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. išvada Nr. 4S-3225, pateikta kitoje, ne tarp tų pačių šalių, nagrinėtoje byloje.
Kandidato ekonominės ir finansinės būklės kriterijai svarbūs viešojo pirkimo santykiuose tuo aspektu, kad leidžia išvengti situacijų, kai pirkimo tikslas bus nepasiekta dėl to, kad dėl blogos finansinės ar ekonominės būklės tiekėjas nepajėgs įvykdyti viešojo pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atlyginti netinkamu sutarties vykdymu padarytus nuostolius. Įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį, tačiau negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
Pažymėtina, kad viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiosios organizacijos poreikiams, susijusiems su tokios organizacijos tiesiogine veikla, tenkinti, t. y. tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus ir pagal identifikuotus poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu N. 1S-139 patvirtintų Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuose pirkimuose rekomendacijų 5.1 punkte įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, turėtų atsižvelgti į tai, kad pernelyg aukšti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai nesuteikia galimybės pirkimuose dalyvauti didelei daliai tiekėjų, todėl rekomenduojama, kai tikrinama tiekėjų kvalifikacija, nustatyti proporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus.
Siekdama įvertinti techninius ir profesinius pajėgumus, perkančioji organizacija turi pasirinkti tokius kriterijus, kurie suteikia galimybę nustatyti, ar tiekėjas turi konkrečiai pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamus gebėjimus, ir vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui, arba ta įtaka labai nedidelė. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti kiekvienos vertinamos sutarties minimalią vertę ribotų konkurenciją, taip neskatintų viešuosiuose pirkimuose dalyvauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, kurie galimai vykdė daugiau, bet mažesnės vertės darbus, tačiau jų atliktų darbų vertė atitinka Konkurso sąlygų 13.5 punkte nustatytą P1 ir kitus kriterijus.
Ieškovė taip pat ginčija ir visų pirkimo dalių Pirkimo sąlygų 1.4.4, 13.4, 13.9 punktus, nurodydama, kad turi būti nustatyta, jog pasiūlymus teikti bus kviečiami atrinkti bent 5 tiekėjai, o perkančiosios organizacijos nustatytas 3 atrenkamų tiekėjų, kviečiamų teikti pasiūlymus, skaičius yra aiškiai per mažas, neužtikrina realios konkurencijos. Teismas šių ieškovės teiginių nepripažįsta pagrįstais.
Visų pirkimo dalių sąlygų 1.4.4. punktuose nustatyta, jog „Atrenkami 3 (trys) tiekėjai (arba mažiau, jei tiekėjų, atitikusių nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, ir kurių paraiškos neatmestos dėl kitų priežasčių, yra mažiau nei 3), kurie kviečiami teikti pasiūlymus“.
Pagal atskirų Pirkimo dalių sąlygų 13.4. punktuose „Perkančioji organizacija vykdo kvalifikacinę atranką, tarpusavyje palygindama paraiškas pateikusių tiekėjų (kandidatų) kvalifikaciją, ir išrenka 3 (tris) tiekėjus, kuriuos kviečia pateikti pasiūlymus. Lyginamos ir vertinamos tik tų tiekėjų paraiškos, kurie pripažinti atitinkančiais nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių paraiškos neatmestos dėl kitų priežasčių“.
Taip pat Pirkimo dalių sąlygų 13.9. punktuose nustatyta, kad „Pasiūlymus kviečiami pateikti 3 (trys) tiekėjai, kurie surinko aukščiausią kvalifikacinės atrankos įvertinimą. Jei paraiškas pateikusių ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų yra mažiau nei 3, pasiūlymus pateikti kviečiami visi minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikę tiekėjai (ir kurių paraiškos neatmestos dėl kitų priežasčių) ir kvalifikacinė atranka, pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, nevykdoma“.
Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato, kiek mažiausia ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip penki. Tačiau atsakovė šiuo atveju vykdo supaprastintą ribotą konkursą. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais šio įstatymo straipsniais privalo vadovautis perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, tarp išvardytų straipsnių nėra paminėtos 47 straipsnio 3 dalies nuostatos. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1S-91 (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011m. gruodžio 30d. įsakymo Nr. 1S-199 redakcija) patvirtintose Perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinėse taisyklėse 98 punkte yra nurodyta, kad pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Atsakovė nurodė, jog UAB „Prienų vandenys“ direktoriaus 2015 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 20G patvirtintų UAB „Prienų vandenys" supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 87 punkte nustatyta, jog atrinktų tiekėjų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3. Ši informacija taip pat buvo paskelbta ir skelbime apie supaprastintą pirkimą. Ieškovės UAB ,,KRS‘‘ argumentai, jog tik tuo atveju, jei atrinktų tiekėjų skaičius riboto konkurso metu bus ne mažesnis kaip 5, perkančioji organizacija užtikrins realią konkurenciją, nes kaip jau minėta rekomendacijų 43.3 punkte, kuris numato, kad supaprastintų konkursų atveju perkančioji organizacija nustato tokį minimalų skaičių tiekėjų, koks nurodytas jos pačios pasitvirtintose taisyklėse. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo perkančiosios organizacijos direktoriaus 2015 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 20G patvirtintų UAB „Prienų vandenys" supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių.
Kasacinio teismo konstatuota, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams; perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga; nekvestionuotina, kad paskelbtas pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina jo nauda, tačiau šio pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei supaprastinto konkurso vykdymo reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo supaprastinto riboto konkurso sąlygos, numatytos 1.4.4, 13.4, 13.5 ir 13.9 punktuose, prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar dirbtinai ribotų konkurenciją. Todėl tenkinti ieškovės UAB ,,KRS‘‘ ieškinį nėra pagrindo.
Dėl viešųjų pirkimų tarnybos. Ieškovė dublike prašė įtraukti į bylą viešųjų pirkimų tarnybą, kaip instituciją duodančią išvadą byloje. Pažymėtina, kad CPK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog valstybės ar savivaldybių institucijos gali būti teismo įtraukiamos duoti išvadą byloje. Ieškovė nenurodė būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadų, tik pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų tarnybai yra persiuntusi pretenzijų kopijas (CPK 423³ str. 1 d. 10 p.). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju netikslinga Viešųjų pirkimų tarnybą įtraukti į bylos nagrinėjimą, kaip instituciją išvadai duoti, nes ši išvada bus tik vertinamojo pobūdžio, o visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose, kartu pateikiant visus bylai reikšmingus įrodymus (CPK 178 str.). Galiausiai pažymėtina, kad už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą atsakingos būtent perkančiosios organizacijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu,
teismas nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.