Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-996/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-23
Bylos Nr.
2-996/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Septynmylis“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“, R. A.
Atsakovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Autovelda“
Kategorijos
  • 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-996/2008Procesinio sprendimo kategorija: 119.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Septynmylis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko mažieji autobusai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1107-431/2008 pagal ieškovų UAB „Septynmylis“ ir R. A. įmonės (perregistruota į UAB „Jurbarko mažieji autobusai“) ieškinį atsakovams Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Autovelda“ dėl viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. protokolo Nr. 7 panaikinimo ir koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2005 m. lapkričio 18 d. buvo paskelbtas skelbimas apie Širvintų rajono savivaldybės administracijos pradedamą vykdyti UAB „Širvintų autobusų parkas“ koncesijos konkursą. UAB „Septynmylis“ ir R. A. įmonė 2005 m. gruodžio 1 d. sudarė jungtinę ūkinės veiklos sutartį, kuria abi sutarties šalys susitarė dalyvauti UAB „Širvintų autobusų parkas“ koncesijos atvirame viešame konkurse ir valdyti, naudoti UAB „Širvintų autobusų parkas“ bei vykdyti keleivių vežimo paslaugas koncesijos sutarties pagrindu tuo atveju, jeigu pavyktų konkursą laimėti. Tačiau 2005 m. gruodžio 20 d. ieškovai gavo raštą Nr.(6.26)-13-738 (2005 12 19), kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ koncesijos viešo konkurso komisija 2005 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu nusprendė UAB „Septynmylis“ ir R. A. įmonės prašymų dalyvauti išankstinėje atrankoje nenagrinėti, kadangi jungtinės veiklos sutartimi neįsteigtas juridinis asmuo, todėl abiejų įmonių pateiktas prašymas dalyvauti konkurso išankstinėje atrankoje nenagrinėtinas kaip neatitinkantis konkurso sąlygų 4.7. p. nustatytų reikalavimų. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ir prašė panaikinti atsakovo koncesijos viešo konkurso komisijos 2005 m. gruodžio 16 d. nutarimo dalį, kuria nuspręsta nenagrinėti ieškovų prašymų dalyvauti UAB „Širvintų autobusų parkas“ viešo koncesijos konkurso išankstinėje atrankoje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovų reikalavimas buvo patenkintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2007 m. birželio 19 d., šiai dienai laikytina, kad abu ieškovai pagal sąlygų 3.2.1. p. nuostatą nuo 2007 m. birželio 19 d. yra potencialūs konkurso dalyviai. Tokiu atveju abu ieškovai laikė įgiję teisę teisme ginčyti konkurso rezultatus ir 2006 m. gruodžio 15 d. koncesijos sutartį Nr. 1 bei ginti savo pažeistą teisę dalyvauti konkurse. Nuo 2007 m. birželio 19 d. prasidėjo sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atsakovo koncesijos viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. protokolą Nr. 7, kuris baigėsi 2007 m. liepos 19 d. Atsakovo koncesijos viešo konkurso komisijos surengto UAB „Širvintų autobusų parkas“ viešo koncesijos konkurso rezultatai negali būti laikomi teisėti, kadangi šis konkursas buvo surengtas ir jo nugalėtoju pripažinta UAB „Autovelda“, pažeidus imperatyvias įstatymų nuostatas, kuriomis reikėjo vadovautis organizuojant konkursą. Atsakovas pažeidė CK 6.947 str. 1 d. imperatyvią nuostatą dėl viešo konkurso paskelbimo, kuri nurodo, kad konkurso nugalėtoju asmuo pripažįstamas vadovaujantis konkurso sąlygomis, siekiant atrinkti geriausią konkurso pasiūlymą ir su konkurso laimėtoju pasirašyti koncesijos sutartį. Kadangi ieškovui teisė dalyvauti konkurse buvo atimta neteisėtai, atsakovas pažeidė sąlygų 3.1. p. imperatyvią nuostatą, nes nesivadovavo LR Koncesijų įstatymo nuostatomis, konkrečiai šio įstatymo 2 str. 4 ir 5 d. nuostatomis, imperatyvią sąlygų 3.2.3. p. nuostatą, kad kitos konkurso sąlygų sąvokos vartojamos taip, kaip apibrėžtos LR Koncesijų įstatyme. Šiuo atveju tai taikytina LR Koncesijų įstatymo 2 str. 4 d. nurodytai koncesininko nuostatai, kurią atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai susiaurino sau naudinga linkme. Atsakovo koncesijos viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. protokolu Nr. 7 priimtas sprendimas patvirtinti UAB „Širvintų autobusų parkas“ koncesijos konkurso nugalėtoją – UAB „Autovelda“, buvo pagrindas atsakovui 2006 m. gruodžio 15 d. sudaryti koncesijos sutartį Nr. 1 su UAB ,.Autovelda“, kuria koncesininkui buvo suteiktas leidimas valdyti ir naudoti UAB „Širvintų autobusų parkas“ ir autobusų stotį bei teikti vežimo paslaugas. Kadangi ši sutartis buvo sudaryta remiantis nurodytu koncesijos viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. protokolu Nr. 7, kurį ieškovai ginčija, tai ir koncesijos sutartis pripažintina negaliojančia lygiai tokiais pat aukščiau nurodytais pagrindais, kuriais prašomas panaikinti koncesijos viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. protokolas Nr. 7. Ieškovas prašė panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos koncesijos viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 16 d. protokolą Nr. 7, kuriuo buvo priimtas sprendimas patvirtinti UAB „Širvintų autobusų parkas“ koncesijos konkurso nugalėtoją – UAB ,,Autovelda“, pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 15 koncesijos sutartį Nr. 1 nuo jos sudarymo pradžios (ab initio).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Byloje teismas nustatė, kad 2005 m. lapkričio 18 d. „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbtas skelbimas apie Savivaldybės administracijos pradedamą vykdyti UAB „Širvintų autobusų parkas“ koncesijos konkursą. Koncesijų įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad konkursas dėl koncesijos suteikimo vykdomas nurodytais etapais, kurių pirmasis – konkurso ir jo sąlygų paskelbimas. Kaip jau minėta, apie konkursą ir jo sąlygas buvo paskelbta „Valstybės žinios“ priede, todėl viešo konkurso teisiniai santykiai prasidėjo nuo paskelbimo dienos (CK 6.947 str. 2d.). Ieškovas konkurso sąlygas įsigijo 2005 m. lapkričio 21 d., per nustatytą laikotarpį, ir tapo potencialiu konkurso dalyviu pagal koncesijos atviro viešo konkurso sąlygas ir konkurso dalyviu pagal Koncesijų įstatymą. Antrajame koncesijos konkurso vykdymo etape – konkurso dalyvių išankstinėje atrankoje – komisija priėmė sprendimą ieškovų prašymo nenagrinėti, kas pasekmių atveju reikštų, jog ieškovai nebetenka galimybės dalyvauti tolimesniuose konkurso etapuose (o ne praranda statusą), atitinkamai suteikiančiosios institucijos tolimesni veiksmai vėlesniuose konkurso etapuose nebegalėtų įtakoti ieškovų teisių ar interesų. Koncesijų įstatymo 20 straipsnis nustato, kad konkurso dalyviai (su kuriais nesudaryta sutartis ir kiti asmenys), manantys, jog jų teisės suteikiant koncesijas buvo pažeistos, turi teisę ginti savo teises teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bet kuris suteikiančiosios institucijos sprendimas kiekviename iš konkurso etapų yra savarankiškas konkurso rezultatas, dėl kurio galimas atitinkamas reikalavimas. Kaip potencialūs konkurso dalyviai, ieškovai pasinaudojo jiems suteikiama teise (CK 5 str.) ir apskundė minėtąjį komisijos sprendimą, kurį teismas panaikino. Vadinasi, buvo atkurta padėtis iki teisės pažeidimo ir komisijos sprendimai, įskaitant konkurso dalyvių išankstinę atranką ir sprendimus vėlesniuose konkurso etapuose, galėjo sukelti ieškovams atitinkamas pasekmes, turėti įtakos ieškovų teisėms ir įstatymo saugomiems interesams. Todėl ieškovai, turėję teisę į jų pasiūlymų vertinimą išankstinėje atrankoje, ginti savo pažeistas teises dėl šių ir kitų (vėlesnių) koncesiją suteikiančiosios institucijos veiksmų galėjo tik po 2007 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio atsakovo 2005 m. gruodžio 16 d. nutarimo dalį, kuria ieškovams buvo eliminuota galimybė toliau dalyvauti konkurse dėl koncesijos suteikimo. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinį teismui išsiuntė 2007 m. liepos 19 d., todėl nepraleido ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 3 d.).

Teismas taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) reikia suformuluoti taip, kad jį patenkinus, būtų apgintas ieškovo interesas, o Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-206/2008 pasisakė, kad jeigu ieškovas ieškinio dalyką apibrėžia, nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nenurodydamas nė vieno iš įstatyme nustatytų teisių gynimo būdų savo interesams apginti, tai toks ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) – panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos koncesijos viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 16 d. protokolą Nr. 7, pripažinti 2006 m. gruodžio 15 d. koncesijos sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos sudarymo pradžios. Pagal reiškiamus reikalavimus ieškovai, skųsdami suteikiančiosios institucijos veiksmus, nesinaudojo teise ginti savo interesus ir nereiškė reikalavimo, kurį patenkinus, atsirastų kokios nors pasekmės ieškovams. Teismas, gindamas pažeistą suinteresuoto asmens – konkurso dalyvio teisę, pagal jo skundą gali atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, pripažinti teisę, pakeisti teisinį santykį arba priteisti įvykdyti prievolę natūra ar išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą žalą, atitinkamai įvertindamas konkursui pateiktus dalyvių pasiūlymus ir konkurso metu priimtus komisijos sprendimus. Tačiau toks ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje suformuluotas nebuvo, o teismas neturi teisės išeiti už ieškinio ribų. Teismas siūlė ieškovams suformuluoti ieškinio reikalavimus, kuriais būtų ginamos ieškovų teisės ir atitinkamai priimtas sprendimas sukeltų ieškovams atitinkamas pasekmes, tačiau ieškovai laikėsi savų pozicijų ir atitinkamų reikalavimų neformulavo, nors procesiniuose dokumentuose ir buvo nurodę, kad laikė įgiję teisę teisme ginčyti konkurso rezultatus ir koncesijos sutartį bei ginti savo pažeistą teisę dalyvauti konkurse. ieškovai reikalavimų dėl atsakovo įpareigojimo vertinti jų prašymų dalyvauti išankstinėje koncesijos konkurso atrankoje ir pripažinti juos konkurso laimėtojais bei panaikinus sutartį sudaryti ją su ieškovais, nekėlė, todėl atitinkami atsakovo veiksmai, atlikti konkurso metu, pagal pareikštus reikalavimus negali būti nagrinėjami, nes nesukels ieškovui pasekmių. Įstatymai nenumato atvejų, suteikiančių teisę ieškovams reikšti ieškinį kitų asmenų ar viešajam interesui ginti (CPK 5, 49 str.). Vadovaudamasis nurodytais pagrindais ieškovų ieškinys, kaip neatitinkantis ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Septynmylis“ ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nustatė, kad kiekviename iš konkurso etapų yra savarankiškas konkurso rezultatas, dėl kurio galimas atitinkamas reikalavimas, todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad patenkinus ieškinį ieškovams neatsiras teisinės pasekmės, prieštarauja teismo nurodytas Koncesijų įstatymo 20 straipsnio nuostatai.

2. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, pažeidė teisingumo, proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 6, 7, 17 straipsniai) bei įtvirtintus proceso tikslus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konkursas buvo organizuotas, pripažįstant laimėtoju vienintelį dalyvį, pažeidžiant ieškovų teises bei imperatyvias įstatymo normas.

3. Buvo pažeista CK 6.947 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad konkurso laimėtojas pripažįstamas pagal konkurso sąlygas, tuo pačiu pažeidžiant konkurso sąlygų 1.1 punktą, kuris numato, kad konkurso tikslas yra pagal konkurso sąlygas atrinkti geriausią konkurso pasiūlymą ir su konkurso laimėtoju pasirašyti koncesijos sutartį. Buvo pažeistos konkurso sąlygų 3.1 punkto nuostatos, nes nebuvo vadovautasi Koncesijos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 20(1) straipsnio 6 dalimi, numatančiomis subjektus, galinčius dalyvauti koncesijos konkurse.

4. Teismas pažeidė Konstitucijos 29, 30 ir 109 straipsnius. Teismas nustatė, kad buvo pažeistas viešasis interesas, tačiau sprendė, kad ieškovai nėra įgalinti ginti viešąjį interesą, nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovų interesai taip pat buvo pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Tai, ar teismui pateiktas ieškinys atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, teismas patikrina ieškinio priėmimo stadijoje, o nustatęs neatitikimų, nustato terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnis). Tuo atveju, jeigu pirminėje bylos stadijoje teismas šių trūkumų nenustatė, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka minėtų reikalavimų, teismas jį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos koncesijos viešo konkurso komisijos 2006 m. gruodžio 16 d. protokolą Nr. 7, kuriuo buvo priimtas sprendimas patvirtinti UAB „Širvintų autobusų parkas“ koncesijos konkurso nugalėtoją – uždarąją akcinę bendrovę „Autovelda“. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą trūkumams šalinti, įpareigojo tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų apgintos ieškovų pažeistos teisės. Ieškovai 2007 m. rugpjūčio 20 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė dar vieną reikalavimą, tai yra prašė teismo pripažinti negaliojančia koncesijos sutartį Nr. 1 (2006 m. gruodžio 15 d.) nuo jos sudarymo pradžios (ab initio). Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2007 m. gruodžio 10 d. rezoliucija patikslintas ieškinys buvo priimtas. 2008 m. birželio 26 d. protokoline nutartimi buvo priimtas dar vienas patikslintas ieškinys, kuriame nurodyti reikalavimai pripažinti negaliojančiu viešo konkurso komisijos protokolą, pripažinti negaliojančia koncesijos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus 2008 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje palaikė ieškovų atstovas. Skundžiama pirmosios instancijos nutartimi teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nes pareikštas (patikslintas) ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, tai yra netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas.

Kaip minėta, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta ieškovo pareiga nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką), nes būtent ieškinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi laikytis CPK numatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei ginti savo teises CK 1.318 straipsnyje numatytais būdais, tačiau pažymi, kad dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia, kad asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu apginti savo pažeistas teises. Vadinasi ieškovas (-ai), kreipdamasis į teismą turi teisę pats nuspręsti, kokį reikalavimą reikšti, tačiau savo reikalavimą turi suformuluoti taip, kad jis būtų konkretus, aiškus bei įmanomas įvykdyti. Teismas, nustatęs, kad pareikštas reikalavimas neatitinka minėtų kriterijų, įpareigoja ieškovą patikslinti reikalavimą (pvz. patikslinti ginčijamo sandorio datą, priėmusią instituciją, nurodyti prašomus atlikti veiksmus ir pan.). Tuo atveju, jeigu teismas mano, kad reikalavimas yra tinkamai suformuluotas, tačiau tam, kad būtų apgintos ieškovo teisės, jis privalo reikšti ne vieną, o kelis reikalavimus, teismas turi išaiškinimo pareigą ir nurodo ieškovui jo teisių galimus gynimo būdus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas išaiškino ieškovui, kad vien komisijos protokolo ginčijimas nesukels jam norimų teisinių padarinių, todėl ieškovai, vykdydami teismo nutartį, papildomai suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančia koncesijos sutartį. Patikslintame ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra aiškūs, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog jie neatitinka CPK reikalavimų ir yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu. Pažymėtina, kad teismas, tikrindamas ieškinio turinio atitikimą CPK reikalavimams, patikrina tik formalių reikalavimų laikymąsi, tačiau negali nurodyti šaliai, kokį reikalavimą ji turi pareikšti, o tokio reikalavimo nepareiškimą laikyti ieškinio trūkumu. Kolegija sutinka su teismo nuomone, kad ieškovai galėjo reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo vertinti jų prašymą, tačiau nesutinka su argumentais, kad ieškovai turėjo reikšti reikalavimą pripažinti juos konkurso laimėtojais ir sudaryti su jais sutartį, nes teismas vykdo tik sandorių teisėtumo kontrolę, tačiau nevykdo atitinkamoms institucijoms priskirtų funkcijų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas ir nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovų ieškinį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

TeisėjaiAlė BukavinienėDanutė MilašienėDonatas Šernas