- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-206/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- L. B., R. R., V. V., D. V., A. B., K. P., P. V.
- Ieškovas
- A. M., K. K., R. L.
- Atsakovas
- Turto valdymo
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Konstantino Gurino,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., K. K. ir R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2213-51/2007 pagal ieškovų A. M., K. K. ir R. L. ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji asmenys L. B., V. V., R. R., D. V., A. B., K. P., P. V., dėl supaprastinto atviro konkurso dalyvio pašalinimo iš konkurso.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai advokatai A. M., K. K., R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pašalinti iš konkurso „Teisinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 50668) paslaugų teikėjų grupę, kurią sudaro tretieji asmenys advokatai L. B., V. V., R. R. ir D. V. (toliau – tretieji asmenys). Nurodė, kad ieškovai dalyvavo atsakovo surengtame supaprastintame atvirame konkurse teisinėms paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 50668) (toliau – konkursas). Konkursui pateikti pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal mažiausią kainą, todėl kiekvienas konkurso dalyvis galėjo pateikti tiktai po vieną siūlomą kainą kiekvienoje pirkimo dalyje. 2007 m. gegužės 22 d. atsakovas pateikė ieškovams atsakymą į jų prašymą dėl preliminarios eilės, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovų pasiūlymas pirmojoje ir antrojoje pirkimo objekto dalyse atitinka visus konkurso dokumentuose nurodytus reikalavimus. Ieškovai taip pat buvo informuoti, kad preliminarioje pasiūlymų eilėje tiek pirmojoje, tiek antrojoje pirkimo objekto dalyje pirmuoju numeriu buvo nurodyti tretieji asmenys, šių asmenų pasiūlyta kaina pirmoje pirkimo objekto dalyje yra 330 Lt be PVM, o antroje – 750 Lt be PVM. Tačiau vokų atplėšimo procedūros metu trečiųjų asmenų pasiūlyme buvo pateikta po dvi skirtingas kainas kiekvienoje pirkimo dalyje, t.y. su PVM ir be PVM. Tretieji asmenys elgėsi nesąžiningai, nes pažeidė konkurso sąlygą, draudžiančią teikti alternatyvius pasiūlymus. Nepaisant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto įpareigojimo atmesti pasiūlymą, jeigu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, atsakovas trečiųjų asmenų atstovui leido pasirinkti, kurią iš pateiktų alternatyvių kainų laikyti tinkama ir įtraukti į protokolą. 2007 m. balandžio 26 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovas nurodė, kad tinkamomis reikia laikyti didesnes kainas. Atsakovo komisija ne tik leido tretiesiems asmenims dalyvauti konkurse, bet ir sudarydama preliminarią eilę nurodė iš alternatyvių kainų mažesnes negu tos, kurios buvo nurodytos vokų atplėšimo metu. VPĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Alternatyvių pasiūlymų dėl kainos nurodymas pažeidžia kitų konkurso dalyvių interesus ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei proporcingumo principus, trečiųjų asmenų nepašalinimas iš konkurso apribojo kitų konkurso dalyvių galimybes konkuruoti. Ieškovams pateikus atsakovui pretenziją, 2007 m. gegužės 25 d. ji buvo atmesta - atsakovas neigė, jog trečiųjų asmenų pasiūlymas laikytinas alternatyviu, tačiau atsakyme į ieškovų pretenziją pripažino, kad tretieji asmenys pateikė pasiūlymą su dviem skirtingom kainom kiekvienoje pirkimo dalyje, o dėl konkrečios kainos pasirinkimo buvo apsispręsta vėliau, t.y. po vokų atplėšimo procedūros.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų A. M., K. K., R. L. po 29,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, trečiojo asmens L. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad tretieji asmenys konkursui pateikė pasiūlymą, kurio finansinėje dalyje nurodė, kad konkurso finansinio pasiūlymo pateikimo dienai tretieji asmenys nėra įsiregistravę kaip PVM mokėtojai pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, pirmoje pirkimo objekto dalyje nurodė teisinės paslaugos kainą, įvertinus kelionės išlaidas litais su PVM (vienam asmeniui) 389,40 Lt, antroje pirkimo objekto dalyje - 885 Lt, taip pat nurodė atitinkamas kainas be PVM – 330 Lt ir 750 Lt (t. 2 b.l. 55-57). Konkurso sąlygų (t. 1 b.l. 76-94) 4.3 punkte buvo nurodyta, kad vienas paslaugų teikėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymo variantą vienai, kelioms arba visoms pirkimo objekto dalims; alternatyvūs pasiūlymai nepriimami ir nevertinami. Konkurso sąlygų 4.5.5 punkte buvo nurodyta, kad teikiamame pasiūlyme turi būti finansinis pasiūlymas, užpildant Konkurso sąlygų 3 priedo lentelę, paslaugos kaina nurodoma litais, į kainą turi būti įskaičiuota PVM, kiti mokesčiai bei kitos išlaidos. Jeigu paslaugų teikėjas yra ne PVM mokėtojas, turi apie tai nurodyti pasiūlyme, nurodant juridinį pagrindą (t. 1 b.l. 86). Teismas nurodė, kad iš minėto 3 priedo lentelės sąlygų inter alia taip pat matyti, kad joje turi būti nurodyta teisinės paslaugos kaina, įvertinus kelionės išlaidas LT su PVM (vienam asmeniui), nurodant, jog, jei pirkėjas nėra PVM mokėtojas, pasiūlyme apie tai turi būti nurodyta. Konkurso sąlygos nedraudė dalyvauti konkurse ir asmenims, kurie nėra PVM mokėtojai. Teismo teigimu, pagal Konkurso sąlygų 4.5.5 punktą bei Konkurso sąlygų 3 priedo lentelę buvo nustatytas reikalavimas pateikti kainą su PVM. Tačiau teismo manymu, leidus konkurse dalyvauti ir ne PVM mokėtojams, minėtos Konkurso sąlygos – 4.5.5 punktas, 3 priedo lentelė - ta apimtimi, kad į siūlomą kainą turi būti įskaičiuota bei kainos turi būti pateiktos su PVM, ne PVM mokėtojams iš esmės užkirstų kelią pateikti tokius reikalavimus atitinkantį pasiūlymą: jie, nebūdami PVM mokėtojais, privalėtų pasiūlyme teikti kainas su PVM, nors tokiomis kainomis teikti paslaugų jie neprivalo ir neteikia, tuo tarpu nurodę savo siūlomas kainas be PVM jie formaliai neatitiktų minėtų Konkurso sąlygų reikalavimo pateikti kainą su PVM, dėl ko galima būtų teigti, jog toks pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų. Tokia padėtis, kai, viena vertus, pagal Konkurso sąlygas ne PVM mokėtojai turi lygiateisiais pagrindais dalyvauti konkurse, bet, kita vertus, jiems faktiškai užkertamas kelias pateikti konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą, sąlygotų dalyvių lygiateisiškumo principo pažeidimą, faktinį konkurencijos ribojimą, nes realiai aptariamas Konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą galėtų pateikti tik PVM mokėtojai. Todėl teismas konstatavo, kad šioje dalyje Konkurso sąlygos nebuvo visiškai preciziškai suformuluotos ir išbaigtos. Tačiau atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog tretieji asmenys, kaip teigia ieškovai, elgėsi nesąžiningai teikdami konkursui alternatyvius pasiūlymus - dėl minėtų Konkurso sąlygų ydingumo teikiančiam teisines paslaugas ne PVM mokėtojui iš esmės nėra galimybės pagal jo faktiškai teikiamų paslaugų kainas pateikti Konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į situaciją dėl minėtų Konkurso sąlygų neišbaigtumo, tiek trečiųjų asmenų suformuluotas pasiūlymas, tiek atsakovo veiksmai (neatmetimas kaip alternatyvaus pasiūlymo) negali būti laikomi neatitinkančiais Konkurso sąlygų ar kitų teisės aktų reikalavimų. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas vertintinas kaip alternatyvus. Pasiūlymų alternatyvumas reikštų, kad konkurso dalyvis reiškia du ar daugiau skirtingų pasiūlymų, iš kurių perkančioji organizacija gali pasirinkti vieną. VPĮ 2 straipsnio 18 punktas apibrėžia pasiūlymą kaip tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visumą, kuria siekiama pirkti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Šiuo atveju tretieji asmenys pateikė vieną pasiūlymą, kuriame nurodė vieną paslaugos kainą, kuri yra priklausoma nuo PVM įtraukimo ar neįtraukimo. Savo pasiūlymu tretieji asmenys suteikė atsakovui pasirinkti vieną iš pasiūlyme nurodytų kainų, t.y. siūlė alternatyvą, taip pat kaip alternatyvos šio pasiūlymo nevertino – teismo nuomone, pagrįstai - ir pats atsakovas. Teismas atmetė ir ieškovų teiginį, kad 2007 m. balandžio 26 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu trečiųjų asmenų atstovas neva pareiškęs, jog komisija turėtų vadovautis trečiųjų asmenų nurodyta didesniąja kaina, tai teismo posėdžio metu nurodė ieškovų liudytoja R.R.. Teismo teigimu, toks aiškinimas prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek faktinėms aplinkybėms: nėra jokio pagrindo manyti, kad visi komisijos nariai tiek minėto posėdžio metu, tiek 2007 m. gegužės 15 d. posėdžio metu būtų sąmoningai siekę paveikti konkurso rezultatus ieškovams nenaudinga linkme, o iš atsakovo atstovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad teisinės paslaugos ir faktiškai yra teikiamos už kainas be PVM, nors jei tretieji asmenys būtų nurodę komisijai vadovautis didesne kaina jie patys galėtų reikšti nesutikimą teikti paslaugas su kaina be PVM. Teismas konstatavo, kad esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, jog atsakovas ar tretieji asmenys konkurso metu būtų elgęsi nesąžiningai, neskaidriai ar kitaip pažeidę ieškovų nurodomas VPĮ arba kitas teisės normas, todėl ieškinys atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovai advokatai A. M., K. K., R. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl Konkurso sąlygų ydingumo teikiančiam teisines paslaugas ne PVM mokėtojui iš esmės nėra galimybės pagal jo faktiškai teikiamų paslaugų kainas pateikti Konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Konkurso sąlygos turėjo būti aiškinamos vadovaujantis VPĮ įtvirtintais lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principais, o ne vien remiantis pažodiniu atskirų sakinių aiškinimu. Tokią išvadą teismas padarė formaliai vertindamas Konkurso sąlygų 4.5.5 nuostatą. Tačiau šios nuostatos esminis tikslas yra ne nustatyti asmenų, galinčių dalyvauti atitinkamame viešajame konkurse ratą, o apibrėžti esminius reikalavimus siūlomai kainai, t. y. imperatyviai nurodoma, kad į kainą privalo būti įskaičiuoti visi įmanomi mokesčiai, kuriuos patirs atitinkamas paslaugų teikėjas, ir pasiūlyme pateikta galutinė kaina. Aiškinant šią sąlygą, darytina išvada, jog konkurso dalyviai turėjo pateikti galutines savo siūlomas kainas, įskaičius visus galimus mokesčius, t. y. įskaitant PVM, jeigu jie yra PVM mokėtojai. Jeigu Konkurso dalyvis nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, jis privalėjo į kainą įskaičiuoti visus kitus mokesčius. Būtent todėl konkurso dalyviai, nesantys PVM mokėtojais ir neįskaičiavę PVM į savo siūlomą kainą, buvo įpareigoti apie tai tinkamai informuoti perkančiąją organizaciją. Nei Konkurso sąlygos nei teisės norminiai aktai nedraudžia Konkurso dalyviams, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, teikti paslaugas su PVM, t. y. dalyvių grupė, neįsiregistravusi PVM mokėtojais, galėjo priskaičiuoti PVM mokestį. Šią aplinkybę patvirtina auditorės D. V. išvada. Be to, paslaugų, kurioms buvo skelbiama konkursas, apimtis buvo numatyta iki 300 tūkst. Lt, todėl paslaugų teikėjas neišvengiamai būtų tapęs PVM mokėtoju.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentą, kad trečiųjų asmenų pasiūlymas turėtų būti vertinamas kaip alternatyvus. Viešuosiuose konkursuose paprastai yra nustatomas vienas iš dviejų laimėtojo pasirinkimo kriterijų – pasiūlymai vertinami ekonominio naudingumo prasme arba pagal mažiausios kainos kriterijų. Šiame konkurse, pasirenkant laimėtoją, pagrindiniu kriterijumi buvo pasirinktas mažiausios kainos kriterijus, todėl atsakovas turėjo ypač didelį dėmesį skirti kainoms ir atidžiai įvertinti, ar teisingai yra pateiktos bei įrašytos visų dalyvių kainos. Kadangi šiame konkurse kaina – tai esminis ir vienintelis laimėtojo pasirinkimo kriterijus, jokių išlygų dėl dvigubų kainų pateikimo neturėjo ir negalėjo būti, ir dviejų skirtingų kainų pateikimas gali ir turi būti laikomas alternatyviu pasiūlymu. Dviejų skirtingų pasiūlyme kainų pasiūlyme išskyrimas iš esmės keičia konkurso pasiūlymą ir neatitinka konkurso sąlygų, nes konkurso sąlygų 4.3 punkte yra aiškiai išdėstytas reikalavimas, kad vienas paslaugų teikėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymo variantą vienai, kelioms arba visoms pirkimo objekto dalims, alternatyvūs pasiūlymai nepriimami ir nevertinami.
3. Neteisingas teismo argumentas, kad atitinkamo viešojo konkurso dalyviai privalėjo nurodyti kainas su PVM, t. y. turėjo teisę pateikti dvigubas kainas, nes to reikalavo konkurso sąlygos. Taip pat teismas nepagrįstai vertino, kad atsižvelgiant į situaciją dėl Konkurso sąlygų neišbaigtumo, tiek trečiųjų asmenų suformuluotas pasiūlymas, tiek atsakovo veiksmai negali būti laikomi neatitinkančiais Konkurso sąlygų ar kitų teisės aktų reikalavimus. Iškilus bet kokiems neaiškumams dėl konkurso sąlygų pasiūlymo užpildymo, tretieji asmenys galėjo ir turėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją ir paprašyti atitinkamos sąlygos išaiškinimo. Tokią galimybę numatė Konkurso sąlygų 7.1 p. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys ėmėsi priemonių tam, kad išsiaiškintų, kaip teisingai reikėtų suvokti aptariamą konkurso sąlygą.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo posėdžio metu liudytoja R. R. nurodė, jog vokų atplėšimo procedūros metu į Komisijos užduotą klausimą, kurią iš pateiktų skirtingų kainų reikėtų laikyti tinkama, dalyvių grupės atstovas L. B. nurodė, kad teisinga reikia laikyti kainą su PVM. Tačiau į Komisijos protokolą buvo įrašytos dvi skirtingos dalyvių grupės pasiūlytos kainos kiekvienoje pirkimo objekto dalyje, o jau sudarant pagrindinę sutartį buvo pasirinkta mažesnė kaina.
Atsiliepimas
Atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir tretysis asmuo L. B. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai, ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).
Asmens, besikreipiančio į teismą teisminės gynybos, teisės ginamos ieškinio instituto pagalba. Ieškinys turi būti ne tik aiškus ir suprantamas, bet ir atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 135 str.). Be kitų įstatyme išvardintų reikalavimų, ieškinyje turi būti aiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).
Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje išvardinti civilinių teisių, kurias įstatymu nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai. Kiekvienas besikreipiantis į teismą asmuo,naudodamasis vienu ar keliais šių būdų, gina savo pažeistas teises, siekdamas naudos sau. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima siekti naudos kitiems (pavyzdžiui, netiesioginis ieškinys, prokuroro ieškinys ir pan.). Todėl ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) reikia suformuluoti taip, kad jį patenkinus, būtų apgintas ieškovo interesas.
Jeigu ieškovas ieškinio dalyką apibrėžia, nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nenurodydamas nė vieno iš įstatyme nustatytų teisių gynimo būdų, teisėjas turi konstatuoti tokio ieškinio trūkumus ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė ieškinio reikalavimą ( ieškinio dalyką) – pašalinti iš konkurso ,,Teisinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 50668) paslaugų tiekėjų grupę, kurią sudaro advokatas L. B., advokatas V. V., advokatas R. R. ir advokatas D. V. (t. 1, b. l. 9).
Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymą, jeigu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, pašalinti iš konkurso dalyvių grupę įstatymo suteikta teisė perkančiajai organizacijai, o ne teismui. Atitinkamai įstatymas numato kitų konkurso dalyvių teisę skųsti perkančios organizacijos veiksmus. Tokia teise jie gali pasinaudoti tik gindami savo pažeistas teises (CK 1.138 str.). Toks ieškinio reikalavimas nagrinėjamoje byloje suformuluotas nebuvo. Tačiau teisėjas ieškovams nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.), o priėmė iš esmės nenagrinėtą ieškinį ir parengiamajame teismo posėdyje paklausė ieškovo atstovo, ar ieškovas galutinai suformulavo ieškinio reikalavimą (t. 2, b. l. 115). 2007 m. spalio 2 d. nutartimi (t. 2, b. l. 117) teismas bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje, todėl vėliau paduoto patikslinto ieškovo ieškinio (t. 2, b. l. 129) teismas nepriėmė, vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę pakeisti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (t. 2, b. l. 145).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėta CPK 141 str. 1 d. norma, reglamentuojančia ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo pakeitimo galimybę, nes, kaip minėta nutartyje, jis priėmė ir nagrinėjo nenagrinėtiną ieškinio reikalavimą, prieš tai nepasiūlęs ieškovui pašalinti ieškinio trūkumų. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą šiam teismui perduoda nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, konstatavusi minėtus procesinės teisės normų pažeidimus ir bylą perduodama nagrinėti iš naujo, plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, taip pat nesprendžia šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.