- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-94-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07341-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka (pran.)
- Ieškovas
- BUAB „Esveras“
- Atsakovas
- UAB „Jungtinis dujų centras“
- Trečiasis asmuo
- N. K., V. S., E. S., M. Š.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-94-755/2014
2014 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės ir Danguolės Nijolės Smetonienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Esveras“ ir atsakovo UAB „Jungtinis dujų centras“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4325-837/2013 pagal ieškovo BUAB „Esveras“ ieškinį atsakovui UAB „Jungtinis dujų centras“, tretieji asmenys N. K., V. S., E. S., M. Š., dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Esveras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 97442,17 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2010 m. spalio 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Esveras“ iškėlus bankroto bylą, administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad 2009 m. lapkričio 17 d. atsakovas, būdamas ieškovo kreditoriumi, su ieškovo akcininkais N. K., V. S., E. S. sudarė balsavimo teisės perleidimo sutartis, pagal kurias atsakovas terminuotai iki 2010 m. gegužės 17 d. įsigijo visas neturtines ieškovo akcijų suteikiamas teises, tame tarpe ir balsavimo teisę ieškovo visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu, įgijo ieškovo visiško valdymo teises ir jas panaudojo savo skolos padengimui. 2009 m. gruodžio 1 d. įvyko ieškovo visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame atsakovas turimais ieškovo akcininkų balsais priėmė nutarimą parduoti UAB „Esveras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. 2009 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitų-faktūrų Nr. ESV 0000484 ir ESV 0000489 pagrindu atsakovas iš ieškovo už skolą perėmė beveik visą neįkeistą ieškovo turtą už 97442,17 Lt. Šis turtas pagal turto perdavimo aktą perduotas nebuvo, jokių įskaitymų, užskaitymų atlikta nebuvo. Turto perėmimo laikotarpiu, t.y. 2009 m. gruodžio 10 d. ieškovas kreditoriams buvo skolingas viso 1 554 817,06 Lt. Po ieškovo turto perėmimo, ieškovas veiklos nebevykdė, atleidinėjo darbuotojus. Šie atsakovo veiksmai pripažintini nesąžiningais, šių veiksmų pagrindu, ieškovas patyrė 97 442,17 Lt nuostolių, kuriuos prašoma priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš BUAB „Esveras“ 7744 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovei - UAB „Jungtinis dujų centras“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-03-15 skolos perleidimo sutartimi UAB „Esveras“ perėmė iš UAB „Eseira“ kreditoriaus UAB „Jungtinis dujų centras“ 89 444,47 Lt kreditorinį įsiskolinimą. 2009-11-17 N. K.,V. S., E. S. perleido jiems priklausančias balsavimo teises ir kitas akcijų suteikiamas neturtines teises pagal UAB „Esveras“ akcijas iki 2010-05-17. 2009-12-01 UAB „Jungtinis dujų centras“ atstovas V. K., atstovaujantis pagal 2009-11-17 balsavimo teisės perleidimo sutartis, nutarė parduoti UAB „Esveras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir 2009-12-10 pardavėjas UAB „Esveras“ pardavė UAB „Jungtinis dujų centras“ įvairių prekių 14 762 Lt ir 82 680,17 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog skolininkas UAB „Esveras“ 2009 m. gruodžio 1 d. buvo nemokus ir ginčijamais sandoriais suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovo atsakomybei atsirasti, todėl ieškinio dėl nuostolių atlyginimo netenkino. Netenkinęs ieškinio, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas: atsakovas prašė priteisti 14278 Lt advokato pagalbos išlaidų, tačiau teismas pagrįstomis ir įrodytomis laikė 7 744 Lt, todėl šią sumą iš ieškovo priteisė atsakovo naudai.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Esveras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo BUAB „Esveras“ ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės: ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovo valdymu ir turto perėmimu, tuo tarpu teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kas ginčijamais sandoriais nebuvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui. Tačiau ieškovas sandorių neginčijo nei actio Pauliana, nei kitais pagrindais, o įrodinėjo neteisėtus atsakovo veiksmus perimant ieškovo turtą ir tuo padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Atsakovui esant ieškovo turto administratoriumi, jis netinkamai valdė ieškovą, pažeidė paritas creditorum principą, užtikrinantį, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, kreditoriai traktuotini vienodai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad Panevėžio apygardos teismas 2010-10-07 nutartimi (civ. b. Nr. B2-877-544/2010) konstatavo, jog UAB „Esveras“ jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemokus, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad ši aplinkybė neįrodyta. Ieškovui esant faktiškai nemokiam, atsakovas savo neteisėtais veiksmais be pagrindo suteikė sau pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, tai pažeisdamas jų teises. Atsakovo atlikti veiksmai pasireiškė nesąžiningumu, todėl laikytini neteisėtais ieškovo atžvilgiu. Po turto perleidimo ieškovas liko be turto, į kurį kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 97442,17 Lt žalą. Apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nevertino įrodymų visumos.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Esveras“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Jungtinis dujų centras“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas pažymėjo, jog iš CPK 98 str. normų aišku, jog pirmosios instancijos teismas gali priteisti tik pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, o išlaidas, patirtas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose, teisę priteisti turi šie teismai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui nepriteisė išlaidų už apeliacinio ir kasacinio skundu parengimą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Jungtinis dujų centras“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ir padidinti iš ieškovo BUAB „Esveras“ atsakovui UAB „Jungtinis dujų centras“ priteistas išlaidas už advokato pagalbą iki 14278 Lt, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl apeliacinio skundo parengimo. Apeliantas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato, jog nagrinėjant bylą iš naujo, po to kai panaikinti ankstesni teismo sprendimai, priteisiamos tik tos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti su apeliaciniu ar kasaciniu skundu. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tiek prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tiek ir įrodymus apie byloje patirtas išlaidas, todėl teismas prašymą turėjo tenkinti visiškai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidas apmokėjus po teismo sprendimo priėmimo, išlaidos gali būti priteisiamos papildomu sprendimu, todėl atsakovas gali reikalauti priteisti išlaidas net ir tas, kurios buvo apmokėtos po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Jungtinis dujų centras“ atsiliepimu į ieškovo BUAB „Esveras“ apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje nepakeistą, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė visų sąlygų būtinų civilinei atsakomybei UAB „Jungtinis dujų centras“ taikymui. Atsakovo sudaryti sandoriai buvo teisėti ir nepažeidžiantys niekieno interesų. Ieškovas neginčija skolos perleidimo sandorio, sprendimo parduoti turtą, turto pardavimo sutarčių, todėl šie sandoriai laikytini teisėtais. UAB „Jungtinis dujų centras“ nurodė, jog už įsigytą iš UAB „Esveras“ turtą atsiskaitė priešpriešiniais reikalavimais, atsiradusiais už atsakovo ieškovui tiekiamas dujas. Laikotarpiu, kuriuo atsakovas turėjo ieškovo kontrolę, ieškovo skola atsakovui tik padidėjo, o po turto perleidimo ieškovo skola išliko tokia pati, tad atsakovas nesiekė naudos sau. Visi atsakovo veiksmai buvo naudingi ieškovui ir ieškovo kreditoriams. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo ir jo kreditorių atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad, nesant iškeltos bankroto bylos, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, o turto perleidimo už rinkos kainą sandoris nėra draudžiamas. Ieškovas neįrodinėjo, kad turtas buvo perleistas už per mažą kainą, be to, nepagrįstai teigia, kad 2009-12-10 buvo nemokus. Dėl žalos atsiradusios sudarius balsavimo teisių perleidimo sutartis kreiptis gali tik šių sutarčių šalys, tuo tarpu UAB „Esveras“ nebuvo sutarties šalis. Be to, balsavimo teisių perleidimo sutartyse šalys buvo aiškiai susitarusios, jog atsakovas, kaip teisių įgijėjas, netaps balsavimo teisių administratoriumi, bet atitinkamas teises įgyvendins savo nuožiūra. Akcininkai nėra juridinio asmens turto administratoriai, todėl atsakovui perėmus akcininkų balsavimo teises, jis negalėjo įgyti daugiau teisių ir pareigų nei akcininkai ir tapti turto administratoriumi. Nors ieškovas nurodo patyręs 97 442 Lt žalą, nėra nurodoma, kuo tokia žala pasireiškė. Atsakovas atlygintinai už 97 442,17 Lt sumą įsigijo tam tikrą ieškovo turtą, todėl pardavus turtą sumažėjo tiek turto apimtis, tiek ir ieškovo skolos. Tai reiškia, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė. Neįrodžius neteisėtų veiksmų ir nuostolių, negali būti konstatuotas ir priežastinis ryšys. Ieškovas teigia, kad buvo pažeistas paritas creditorum principas, tačiau šio principo apsaugai yra numatytas Pauliano ieškinio institutas, o bankroto administratorius actio Pauliana nereiškia. Atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi tam nėra įstatyminio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. (CPK 326 str.1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str.nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl ieškovo skundo.
Ieškovas ieškinį teikė reikalaudamas iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą.Jame argumentuojama, jog žala padaryta atsakovui netinkamai vykdžius sutartinę prievolę,nes balsavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu buvo perleistas turtas.Atsakovas veikė kaip turto administratorius ir veikė netinkamai, nes suteikė pirmenybę sau kitų kreditorių sąskaita, nes ieškovas faktiškai jau buvo nemokus.Tuo atsakovas kaip turto administratorius padarė ieškovui žalos.
Kolegija sprendžia, jog nepagrįstas skundo teiginys, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Nors skunde keliamas argumentas apie kitų kreditorių teisių galimą pažeidimą, bet kolegija pastebi, kad po kasacinio teismo nutarties patikslinęs ieškinį, ieškovas savo reikalavimo nebegrindė actio Pauliana institutu, kuriuo ginamos kreditorių teisės, o teigė, kad žala padaryta netinkamu turto administravimu. Į pagrindinius ieškinio motyvus, sprendžiant dėl žalos atlyginimo teismo spremndime atsakyta, taigi bylos esmė atskleista.
Sutinkamai su CPK 135 str., teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).Jį suformuluoti ir įrodyti yra šalies procesinė pareiga ( CPK 42,178 str.), o ieškinyje nustatytos ribos yra teisminio nagrinėjimo ribomis( CPK 265 str.).
Tad,atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, teismas turėjo patikrinti ar nurodytas pagrindas įrodytas. Kaip matyti iš ieškinio, teismas sprendė ar būtų pagrindas priteisti žalos atlyginimą.
Pirmos instancijos teismas šiuo požiūriu ir nagrinėjo ieškovo ieškinį bei, jį atmesdamas, konstatavo nesant visų žalos atlyginimo sąlygų. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nurodė, jog žalos atlyginimo atveju turi būti nustatytos visos to sąlygos, nustatytos CK 6.246-249 str. : neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala ( nuostoliai). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė nesant bent vienos iš jos sąlygų (CK 6.246-6.249 str.) negalima, išskyrus tam tikrus įstatymų nustatytus atvejus.
Su tokia išvada kolegija sutinka.
Kolegija pastebi, jog nors teismas ir nenurodė kurios konkrečios sąlygos nenustatytos, todėl negalimas žalos atlyginimo reikalavimas, iš bylos duomenų sprendžiama, jog nenustatyta bent viena iš sąlygų - padaryta žala.
Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas patikslintu ieškiniu ( t.4, b.l.8-11) žalos padarymą kildino iš fakto, jog 2009-12-01 UAB „Jungtinis dujų centras“ atstovas V. K., atstovaujantis pagal 2009-11-17 balsavimo teisės perleidimo sutartis, nutarė parduoti UAB „Esveras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir 2009-12-10 pardavėjas UAB „Esveras“ pardavė UAB „Jungtinis dujų centras“ įvairių prekių 14 762 Lt ir 82 680,17 Lt sumai. Ieškovo nuomone, skolininkas UAB „Esveras“ 2009 m. gruodžio 1 d. jau buvo nemokus ir ginčijamais sandoriais suteikęs pirmenybę vienam kreditoriui, pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką ir taip padarė bendrovei žalos.
Su tokiu aplinkybiu vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai nesutiko.
Byloje nėra ginčo , kad ieškovas buvo skolingas UAB”Jungtinis dujų centras” pagal trišalę skolos perleidimo sutartį su “Eseiru”( t.1, b.l.16). Visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė ir bendrovės administracija nutarimą realizuodama skolos padengimui perdavė ( pardavė) turtą. Ši operacija užfiksuota ieškovo buhalterinėje apskaitoje, atitinkamai sumažėjo ieškovo įsipareigojmai atsakovui ( t.1, b.l.57,19-21). Kadangi šalys įvykdė tarpusavio skolinius įsipareigojimus, nėra pagrindo išvadai, kad turtą atlygintinai perleidęs ir taip grąžinęs skolą asmuo (skolininkas) patyrė turtinės žalos. Byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovo reikalavimo teisės pagrįstumo.Taigi, atsiskaičius su atsakovu, buvo įvykdyta realiai egzistuojanti prievolė, kurią ieškovas turėjo įvykdyti nepaisant to ar jam iškelta bankroto bylą, ar jis mokus. Atsiskaičius su atsakovu ir taip įvykdžius sutartinę prievolę, ieškovo turto be teisinio pagrindo nesumažėjo.
Pastebima, jog ieškovas nei šioje, nei kitose bylose neginčijo akcininko balsavimo teisės perdavimo sutarčių, susirinkimo nutarimo,turto pardavimo ( perleidimo) sandorio, skolos perkėlimo sutarties, kurios pagrindu ieškovas tapo atsakovo skolininku, teisėtumo.
Ieškovui apsisprendus, kad ieškinio pagrindu jis nurodo aplinkybes, kurios turėtų pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pirmos instancijos teismas nebeturėjo teisinio pagrindo svarstyti ar būtų teisinės prielaidos spręsti dėl sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu.
Dar vienu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovo kaip ieškovo turto administratoriaus, veiksmais. Ieškinyje teigė bei skunde pakartojo, kad atsakovas kaip atstovas įsigydamas administruojamą turtą elgėsi nesąžiningai, taigi ir neteisėtai. Po šio turto perleidimo ieškovas liko praktiškai be jokio turto, o atsakovas įgyjęs valdymo teises ieškovo turtą neteisėtai panaudojo savo skolos padengimui.
Kolegija pastebi, kad dėl šių ieškovo argumentų ( turto administratoriaus funkcijų atlikimo) teismo sprendime niekaip nepasisakyta, tad galima sutikti su apeliacinio skundu motyvu, jog sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas. Tačiau, kolegijos nuomone, šis sprendimo trūkumas gali būti pataisytas aptariant šiuos ieškinio pagrindus, nes iš esmės teisingas sprendimas negali būti naikinamas dėl formalių priežasčių ( CPK 328 str.).
CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą. Turto administratoriui keliami aukšti profesinio rūpestingumo standartai, be to, naudos gavėjo atžvilgiu administratorius turi fiduciarines pareigas, susijusias su interesų konfliktų vengimu. Pagal CK 4.242 str.2 d. administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Pagal CK 4.243 str.1 d. administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą (CK 4.243 str. 2, 3 d.. Tai reiškia, kad administratorius turi būti lojalus naudos gavėjui ir privalo vengti situacijų, kai jo paties ar su juo susijusių trečiųjų asmenų interesai prieštarauja naudos gavėjo interesams. Pagal CK 4.236 str. 2 d. turto administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi.
Kolegijos nuomone , ieškovas be pagrindo reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo kaip turto administratoriaus. Visų pirma, nėra teisinio pagrindo atsakovą vertinti kaip ieškovo turto administratorių, nes turto administratoriumi jis nebuvo paskirtas nei sutartiniu, nei įstatyminiu pagrindais, tokių funcijų atsakovas neatliko. Turto perleidimo aandoris buvo įvykdytas bendrovės valdymo organų, veikusių jų turimų įgaliojimų pagrindais bei ribose. Sandoriai, kaip minėta , neginčijami. Antra, nepripažinus jų prieštaraujančiais teisės aktams, nėra pagrindo teigti, jog jų pagrindu atlikti veiksmai padarė žalos. Ieškovas nenurodė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kuriuos leistų daryti išvadą, jog atsakovas veikdamas kaip ieškovo faktinis administratorius , padarė ieškovui turtinės žalos.
Kolegija susitinka su atsakovo argumentu, jog šiuo atveju galima būti kalbėti tik apie akcininkų, perleidusių akcijomis suteiktas balsavimo teises, bet ne bendrovės kaip ūkio subjekto turto naudojimo pagrįstumą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo akcininko ir bendrovės turtas yra atskirti, tad naudojimasis akcijų suteiktomis teisėmis nereiškia bendrovės turto valdymo, o balsuojant akcininkų priimti sprendimai savaime nereiškia dar bendrovės turto naudojimo, jie įgyvendinami per sandorius. Patys akcininkai reikalavimo dėl galimai padarytos žalos neteikia.
Be to, netgi jeigu atsakovas ir būtų veikęs kaip faktinis turto administratorius , reikalaujant ir jo žalos atlyginimo ieškovas turėtų įrodyti esant visas jau anksčiau minėtas žalos atlyginimo sąlygas. Šių sąlygų, kaip jau aukščiau aptarta ir nurodyta skundžiamame sprendime, nėra. Ieškovas neginčija įgaliojimų ar jų pagrindu atliktų veiksmų.
Ieškovas skunde teigia, jog turto perleidimo dienai ieškovas jau buvo nemokiu, nors bankroto byla jam dar nebuvo iškelta, kolegijos nuomone, esant taip suformuluotam ieškinio pagrindui, ši aplinkybė teisiškai nereikšminga.Pagal ĮBĮ įmonės nemokumo būsena apibūdinama kaip atitinkamas praleistų paskolų ir turto santykis.Tačiau šis santykis ne visais atvejais yra vienintelis kriterijus nusprendžia ar įmonę nemoki. Reikšminga ir tai ar įmonė bando išsaugoti verslą, plėti ryšius, užsitikrinti įplaukų gavimą. Iš ieškovo buhalterinių dokumentų matosi, jog po 2009-12-01 bendrovė vykdė veiklą, sudarė sutartis su atsakovu dėl dujų tiekimo ( t.1, b.l.17), todėl vertintina, jog ji siekė tęsti veiklą. Be to, ieškovui neteikiant reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip galimai pažeidusio kitų kreditorių teises, ieškovo mokumas ar nemokumas yra nereikšmingi, nes tik tokiu pagrindu formuluojant reikalavimą mokumo būsena yra svarbi ( CK 6.66 str.).
Dėl atsakovo skundo
Kolegijos nuomone, teismas be įstatyminio pagrindo nutarė nepriteisti atsakovo naudai jo išlaidas patirtas rengiant jo apeliacinį bei kasacinį skundus .CPK 98 str.nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šiuo atveju išlaidas patvirtinančius dokumentus atsakovas pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tad pirmos instancijos teismui nebuvo procesinių kliūčių spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo.Tai, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nepriteisė šaliai šios patirtų išlaidų, nereiškia, jog asmuo, kurio naudai baigėsi procesas, nebegali gauti pagrįstų išlaidų atlyginimo.
Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.
Kadangi ankstesniame procese bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai neišsprendė, tą sutinkamai su nurodyta norma turėjo padaryti pirmos instancijos teismas. Jis to be pagrindo nepadarė, tad išlaidos paskirstomos apeliacinės instancijos teismo.
Sprendžiant dėl advokato atstovavimo išlaidų pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio( toliau Rekomendacijos).
Iš bylos duomenų matosi,jog atsakovas pateikė apeliacinį ir kasacinį skundus, juos rengiant naudotasi atstovo pagalba. Pagal Rekomendacijų 8.10 ir 8.13 maksimalus advokato užmokesčio dydis už apeliacinį ir kasacinį skundus, kai advokatas dalyvavo pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, yra atitinkamai 2 ir 2,5 užmokesčio dydžiai ( jie susieti su minimalia mėnesine alga-MMA . Iki 2013-01-01 MMA buvo 850 Lt, todėl apskaičiuojant atlyginimo dydį atsižvelgiama į MMA dydį buvusį dokumento pateikimo laikotarpiu. Apeliacinis ir kasacinis skundai buvo pateikti iki 2013-01-01 , jie rengti byloje dalyvavusio atstovo, tad maksimalus atlygis už juos sudaro atitinkamai 1700 Lt ( 850 Lt x 2) ir 2125 Lt( 850 Lt x 2,5) .Viso 3825 Lt.Tokiu būdu visos atlygintinos atstovavimo išlaidos didintinos iki 11569 Lt.
Kolegijos nuomone, toks išlaidų dydis yra pagrįstas bylos duomenimis, ginčas gana sudėtingas, truko ilgai, tad pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų dydžių nenustatyta ( 11 p., CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
ieškovo BUAB“Esveras“ apeliacinį skundą atmesti, atsakovo UAB“jungtinis dujų centras“ apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-4325-837/2013 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę pakeisti, jos antrą dalį išdėstyti taip:„priteisti iš BUAB „Esveras“, įmonės kodas 148437473, UAB „Jungtinis dujų centras“, įmonės kodas 145633456, naudai 11569 Lt (vienuoliką tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus) advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui“.