- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-4-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01795-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- T. K., V. B., Ž. Š., D. S., notarė D
- Atsakovas
- V. Š., M. L., T. K.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, sekretoriaujant Martai Makutonovič, dalyvaujant ieškovo M. L., trečiojo asmens T. K., trečiojo asmens V. B. atstovui advokatui J. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui V. Š. dėl pirkimo – pardavimo sutarties anuliavimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė D. S., V. B., T. K.; V. Š. priešieškinį atsakovams M. L. ir T. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarties ir priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė D. S. ir Z. Š.; trečiojo asmens T. K. patikslintą ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties anuliavimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais V. Š., atstovaujamo Z. Š., ir M. L. 2010-08-10 pareiškimą, kuriuo prašoma anuliuoti šalių susitarimu sudarytą Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą 223/1000 dalių negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1622, ir perdavimo - priėmimo aktą, reg. Nr. 1623, bei Vilniaus m. 12 - ajame notarų biuro notarės D. S. ginčo patalpų 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties 2010-08-10 anuliavimą, reg. Nr. 2012 (toliau – Anuliavimo susitarimas); taikyti restituciją grąžinant M. L. ir T. K. nuosavybėn 223/1000 dalių negyvenamosios patalpas - neįrengtos pastogės su bendro naudojimo patalpa, pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini); priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovas, atstovaujamas V. B., 2007-06-18 Vilniaus miesto 12 - ajame notarų biure sudarė negyvenamosios patalpos įsigijimo sandorį. Pagal šį sandorį, M. L. su sutuoktine T. K. įsigijo nuosavybės teise Patalpas, už kurias buvo sumokėta 24 000 Lt. Tą pačią sutarties sudarymo dieną šalys pasirašė Patalpų perdavimo - priėmimo aktą.
3. Ieškovas 2013 m. spalio mėn. iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės Z. Š., sužinojo, kad šių Patalpų jie parduoti negali, nes jos ne jų nuosavybė, nes Patalpų jie atsisakė, pasirašydami 2010-08-10 Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure pareiškimą, kuriuo paprašė anuliuoti šalių susitarimu sudarytą Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą 223/1000 dalių negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį, ir tų patalpų perdavimo - priėmimo aktą. Šio pareiškimo pagrindu 2010-08-10 Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure notarės D. S. buvo patvirtintas šių sandorių anuliavimas šalių susitarimu. Z. Š. atstovavo V. Š., pastarajam parduodant pagal pirkimo - pardavimo sutartį M. L. ir T. K. 2007-06-18 Vilniaus miesto 12 - ajame notarų biure Patalpas. Z. Š., taip pat atstovavo V. Š. ir pasirašydama 2010-08-10 Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure pareiškimą, kuriuo paprašė anuliuoti šalių susitarimu sudarytą ir Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, bei perdavimo - priėmimo aktą. Šio pareiškimo pagrindu 2010-08-10 dieną Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure notarės D. S. buvo patvirtintas šių sandorių anuliavimas šalių susitarimu.
4. Ieškovas M. L. ir jo sutuoktinei T. K. informacija, kad jie neteko šio nekilnojamojo turto, buvo netikėta, nes šio nekilnojamojo turto jie neketino perleisti, o tuo labiau nemokamai. M. L., pasirašydamas 2010-08-10 Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure pareiškimą, kuriuo prašė anuliuoti šalių susitarimu sudarytą Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą 223/1000 dalių negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo - priėmimo aktą buvo Z. Š. suklaidintas. Jam, kaip nesuprantančiam lietuviškai, buvo paaiškinta, kad reikia pasirašyti dokumentus dėl negyvenamosios patalpos dalinės nuosavybės tvarkymo, o jokiu būdu ne dėl disponavimo. Be to, šių patalpų savininkai yra du: jis ir jo žmona - T. K., todėl jis buvo įsitikinęs, kad vienas savininkas negali perleisti nekilnojamojo turto, kurio savininkai yra jie abu su žmona.
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarant ginčo sandorius jis per įgaliotinę Z. Š. veikė sąžiningai ir teisėtai, atsakovo įgaliotinė Z. Š. ieškovo nebuvo suklaidinusi ar jo apgavusi, nei imperatyvios, nei dispozityvios įstatymų normos sudarant ginčo sandorius nebuvo pažeistos, ieškovo ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės ir neparemtos jokiais leistinais įrodymais.
6. Trečiasis asmuo notarė D. S. nurodė, kad M. L. pats asmeniškai pasirašė pareiškimą dėl sandorio anuliavimo, ir kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, išskyrus paties ieškovo tvirtinimą, kad šį pareiškimą M. L. pasirašė suklydęs. Ieškovas tinkamai realizavo norą anuliuoti sandorį, pagrįstai pasirašė ir pateikė pareiškimą Vilniaus miesto 12-am notarų biurui. M. L. pasinaudojo savo teise anuliuoti sandorį, o ši jo teisė buvo realizuota tinkamai.
Šalies argumentai
7. Atsakovas V. Š. pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais ab initio 2007-06-18 Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, bei 2010-08-10 Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, taip pat taikyti vienašalę restituciją natūra, nes sutartis sudaryta tik dėl akių (CK 1.86 str.). Nurodė, kad ieškovas M. L. yra (duomenys neskelbtini) piliečio V. B. draugas. V. B. nuo 2005 metų iki 2010 metų rudenio artimai draugavo ir kartu dirbo su atsakovo motina Z. Š. ir įgijo jos pasitikėjimą. Visa tiesa, koks iš tiesų yra V. B. ir kokių tikslų bei naudos siekiantis iš draugystės su atsakovo motina Z. Š., išaiškėjo gerokai vėliau, t.y. 2010 metų rudenį, kai atsakovo motina Z. Š. nutraukė visus tiek asmeninius tiek ir verslo ryšius bei santykius su V. B., išaiškėjus tikriesiems jo ketinimams ir tikslams – apgauti ir pasipelnyti ne tik jos bet ir jos sūnaus, t.y atsakovo, sąskaita, siekiant asmeninės naudos. Ieškovas buvo panaudotas V. B. kaip formalus statytinis, atsakovui ginčo sandorių pagrindu perleidžiant ieškovui Patalpas.
8. V. B. buvo įtikinęs atsakovą negyvenamąsias patalpas perleisti ieškovui, kaip formaliam statytiniui, nes norėjo pasinaudodamas atsakovu ir ieškovu išsaugoti jas nuo ateityje galimo praradimo, kadangi dalis V. B. priklausančių palėpės patalpų jo buvo įgytos apgaulės būdu. V. B. tiek atsakovą tiek ir jo motiną Z. Š. buvo įtikinęs, kad vėliau šios negyvenamosios patalpos bus vėl perrašytos ir grąžintos atsakovui arba jo motinai Z. Š.. Kadangi negyvenamosios patalpos taip ir nebuvo grąžintos ir/ar perleistos atsakovui ar jo motinai Z. Š., kaip buvo žadėjęs ir savo pažadų netesėjęs V. B., todėl 2010 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje atsakovo motina Z. Š. susisiekė ir susitarė su ieškovu panaikinti 2007-06-18 negyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, nes tiek ieškovui tiek ir atsakovui bei jo motinai Z. Š. buvo žinoma, kad šie sandoriai buvo pasirašyti V. B. iniciatyva ir jo interesais tik dėl akių, neturint tikslo realiai sukurti sandorių šalims kokių nors teisių ar pareigų, o tik siekiant išsaugoti negyvenamąsias patalpas ar jų dalį nuo galimo praradimo, ateityje galimų teismo sprendimų pagrindu grąžinant jas kitiems pastato savininkams. Ieškovas sutiko panaikinti 2007-06-18 negyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, kas ir buvo padaryta 2010-08-10 Vilniaus m. 12-jame notarų biure, sudarius šių negyvenamųjų patalpų ginčo sandorių anuliavimo sandorį.
9. Atsakovo įgaliotai atstovei Z. Š. 2007-06-18 pasirašius ginčo sandorius su ieškovu, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos 24 000 Lt sumos už neva parduodamą negyvenamąją patalpą nei atsakovas nei jo įgaliota atstovė Z. Š. iš ieškovo negavo, nes ieškovas jiems šių pinigų nesumokėjo. Ginčo sandorių pagrindu perleista negyvenamoji patalpa faktiškai ieškovui nebuvo perduota, nes nei atsakovas nei jo atstovė Z. Š. negyvenamųjų patalpų bei raktų nuo įėjimo į jas ieškovui neperdavė. Ieškovas, apskritai, nei prieš sudarant ginčo sandorius nei po jų sudarymo nežinojo kur faktiškai randasi jam tariamai perleista negyvenamoji patalpa, o taip pat jos faktinės buvimo vietos nežino ir iki šiol.
Šalies argumentai
10. Ieškovas M. L. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra suprantama, kodėl V. Š. reikalauja Patalpų, kai šiuo metu šios patalpos juridiškai jam ir priklauso, t.y. jis reikalauja to, ką dabar ir taip turi. Taip pat nėra suprantama, kuo grindžiama tai, kad sandoryje nėra išreikšta tikra šalių suderinta valia ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Teigiama, kad šalys pasirašė minimus sandorius notarės D. S. kontoroje jos akivaizdoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad sandoriuose užfiksuota šalių nesuderinta valia.
11. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. K. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tikroji M. L. ir jo sutuoktinės T. K. valia buvo išreikšta 2007-06-18 pasirašant sutartį ir iš atsakovo įsigyjant Patalpas. Ši sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto 12 - ajame notarų biure notarės D. S.. Taigi šiuo atveju nėra aišku, kuo atsakovas priešieškinyje grindžia savo argumentą, jog sutartimi nebuvo išreikšta tikra bei suderinta šalių valia ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis iš M. L. nėra gavęs 6950,88 Eur sumos už įsigytas patalpas. Atsakovas priešieškiniu prašo taikyti restituciją, nors šiai dienai patalpos ir taip juridiškai priklauso atsakovui, nes 2010-08-10 pareiškimu, ne sutartimi ir ne sandoriu, buvo anuliuota patalpų įsigijimo sutartis, tačiau, aišku, sutarties anuliavimas buvo padarytas tik per M. L. suklydimą.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo notarė D. S. teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad notarų biuras yra neutrali šalis šioje civilinėje byloje ir notarė nestoja nė į vienos iš šalių pusę bei palieka teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl priešieškinio patenkinimo. Tvirtinant pirkimo - pardavimo sutartį nebuvo jokių požymių, kad sutarties šalys šią sutartį sudaro dėl akių.
Šalies argumentai
13. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais T. K., pateikė patikslintą ieškinį (savarankiškus reikalavimus), prašydama pripažinti negaliojančiu 2010-08-10 Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro patvirtintą pareiškimą, kuriuo prašoma anuliuoti šalių susitarimu sudarytą ir Vilniaus miesto 12-ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą Patalpų pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1622, ir perdavimo priėmimo aktą, reg. Nr. 1623, taikyti restituciją, taip pat priteisti iš atsakovo procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodė, kad 2007-06-18 M. L. Vilniaus miesto 12 - jame notarų biure sudarė Patalpų įsigijimo sandorį. Pagal šią sutartį, t. y. pirkimo - pardavimo sutartį T. K. ir jos sutuoktinis M. L. nuosavybės teise įsigijo ginčo Patalpas. Už įsigytas patalpas sutuoktiniai sumokėjo 6950,88 Eur (24 000 Lt) sumą. Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir patalpų perdavimo priėmimo aktas. 2013 m. rudenį T. K. ir M. L. nusprendė parduoti patalpas ir apie šį ketinimą per įgaliotą atstovą V. B. 2013-12-28 pranešimu pranešė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, kurios pirmininke buvo Z. Š.. Tačiau netikėtinai buvo sužinota, jog patalpos nebepriklauso M. L. bei jo sutuoktinei T. K., nes 2010-08-10 M. L. Vilniaus miesto 12 - jame notarų biure pasirašytu pareiškimu buvo anuliuota 2007-06-18 pasirašyta sutartis bei aktas.
15. M. L. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuolat gyvena užsienyje ir lietuvių kalbos nemoka, todėl akivaizdu, jog jis šiuo atveju nesuprato, jog pasirašydamas 2010-08-10 anuliuoja 2007-06-18 pasirašytą sutartį bei aktą. Kaip ir pats M. L. nurodė savo 2014-02-04 ieškinyje, jis akivaizdžiai buvo suklaidintas, nes galvojo, jog pasirašo visai kitokį dokumentą, t.y. nesukeliantį tokių teisinių pasekmių, kaip sutarties anuliavimas. M. L. be savo sutuoktinės T. K. sutikimo negalėjo atlikti tokio teisinio veiksmo kaip sutarties ir akto anuliavimo, nes tai tiesiogiai liečia T. K. teises, t.y. kaip patalpų bendrasavininkės nuosavybės teisę į patalpas. M. L. niekada nekalbėjo apie sutarties anuliavimą ir T. K. tokiam savo sutuoktinio veiksmui būtų prieštaravusi. Be to, T. K. būtų nesutikusi, jog patalpos būtų perleistos neatlygintinai. Sutuoktiniai planavo patalpas parduoti 2013 m. rudenį, ką akivaizdžiai parodo bendrijai siųstas 2013-10-18 pranešimas. Taigi 2013 m. rudenį tiek M. L., tiek T. K. buvo visiškai įsitikinę, jog jie yra teisėti patalpų savininkai ir tokiais save laikyti turėjo pagrindo.
Šalies argumentai
16. Atsakovas V. Š. su trečiojo asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus T. K. ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sudarant ginčo pareiškimą, o taip pat 2010-08-10 anuliavimo sandorį, kuriuo šalių susitarimu buvo anuliuoti 2007-06-18 Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis ir Patalpų perdavimo - priėmimo aktas, jis per savo įgaliotinę Z. Š. veikė sąžiningai ir teisėtai, atsakovo įgaliotinė Z. Š. ieškovo nebuvo suklaidinusi ar jo apgavusį, nei imperatyvios nei dispozityvios įstatymų normos sudarant ginčo sandorius nebuvo pažeistos, T. K. patikslintame ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės yra deklaratyvios ir neparemtos jokiais leistinais įrodymais.
17. Trečiasis asmuo T. K. nei sandorių sudarymo metu, nei sandorių anuliavimo metu nedalyvavo, todėl tikėtina, kad apie šiuos sandorius ir jų sudarymo bei anuliavimo aplinkybes bei apie minėtas negyvenamąsias patalpas Lietuvoje iš viso galėjo nieko nežinoti, nes, kaip matyti iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) šeimos teismo 2011-11-18 sprendimo 472 F 18008/11S, su ieškovu M. L., kaip sutuoktiniu ji nebegyveno daugiau kaip vienerius metus, skaičiuojant nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos, t.y. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo T. K. patikslintame ieškinyje teigia, kad pasirašydamas 2010-08-10 ginčo pareiškimą ieškovas M. L. buvo suklaidintas ir apgautas atsakovo atstovės Z. Š., tačiau pažymėtina, kad ginčo pareiškimas buvo surašytas trečiojo asmens notarės D. S. ir pasirašytas jos akivaizdoje. Trečiasis asmuo Z. Š. taip pat labai silpnai supranta lietuvių kalbą ir bendrauja tik gimtąja rusų kalba, kaip ir ieškovas M. L..
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo notarė D. S. teismui pateiktame atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais patikslintą nurodė, kad su pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančiu 2010-08-10 Patalpų pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. 1622, ir perdavimo priėmimo aktą, reg. Nr. 1623 nesutinka. 2010-08-10 Z. Š., veikdama pagal atsakovo V. Š. išduotą įgaliojimą, bei asmeniškai ieškovas M. L., pateikė Vilniaus miesto 12-jam notarų biurui bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė savo norą anuliuoti, šalių susitarimu, jų sudarytą ir Vilniaus miesto 12-ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą Patalpų pirkimo pardavimo sutartį, ir perdavimo priėmimo aktą. Šalys savo valią išreiškė tinkamai. Tiek Z. Š., tiek M. L. patys ir niekieno neverčiami notaro akivaizdoje pasirašė 2010-08-10 bendrą pareiškimą dėl ankstesnio sandorio anuliavimo, tuo pačiu patvirtindami, kad faktiškai sudarė naują sandorį - anuliavo pirkimo-pardavimo sutartį. Naujo sandorio - sutarties anuliavimo - sudarymo pasekmės šalims buvo išaiškintos tinkamai, šalims suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, šalių parašų tikrumo bendrame pareiškime patvirtinimo metu. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 12-ojo Notarų biuro notarė D. S..
II. Teismo sprendimo esmė
19. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo M. L. ieškinį patenkino visiškai, trečiojo asmens T. K. patikslintą ieškinį patenkino visiškai.
20. Teismas pripažinto negaliojančiu V. Š., atstovaujamo Z. Š., ir M. L. 2010-08-10 pareiškimą, kuriuo prašoma anuliuoti šalių susitarimu sudarytą Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1622, ir perdavimo - priėmimo aktą, reg. Nr. 1623, nuo jo pasirašymo momento bei taikė restituciją natūra ir grąžino natūra M. L. ir T. K. jungtinėn nuosavybėn. Teismas panaikino Patalpų pirkimo-pardavimo sutarties 2010-08-10 anuliavimą, reg. Nr. 2012.
21. Teismas atsakovo V. Š. priešieškinį atmetė. Teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 6 951 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
22. Teismas nustatė, kad ieškovas gimęs (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, lankydavosi Lietuvoje, atvykdamas į Lietuvą su aplinkiniais bendraudavo (duomenys neskelbtini) kalba, ieškovas ieškinyje nurodo, jog nesupranta lietuvių kalbos. Trečiasis asmuo Z. Š. patvirtino, jog su ja ieškovas taip pat bendraudavo (duomenys neskelbtini) kalba, nurodė, jog atvykus į notarų biurą dėl sandorių (sutarties ir perdavimo –priėmimo akto) anuliavimo notarė su ieškovu ir ja (Z. Š.) bendravo (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę byloje patvirtino ir notarė D. S.. Tokiu būdu byloje nustatyta, jog ieškovas kalba (duomenys neskelbtini) kalba. Tačiau, pareiškime dėl sandorių anuliavimo nėra pažymėta, jog jo turinys buvo išverstas į ieškovui suprantamą kalbą rusų, tai neigia ir pats ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškime neurodyta, jog šalims buvo išaiškintos pareiškimo pasirašymo teisinės pasekmės. Ieškovo teigimu, pasirašydamas ginčijamą pareiškimą, jis manė, jog parašu patvirtina susitarimą dėl pastogės patalpų naudojimosi, o ne neatlygintinai atsisakė savo nuosavybės. Vien trečiojo asmens Z. Š. ir notarės D. S. paaiškinimai, jog pareiškimas ieškovui buvo išverstas į (duomenys neskelbtini) kalbą, nėra pakankami įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, jog tai pačiai notarei tvirtinant tų pačių ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, joje buvo nurodyta, jog sutarties turinys yra išverstas į rusų kalbą ir šalių suprasta. Dėl nurodytų priežasčių, aplinkybę, jog pareiškimas dėl sandorių anuliavimo buvo išverstas į ieškovui suprantamą rusų kalbą, laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas sprendžia, jog ieškovas, nesuprantantis lietuvių kalbos, neturėjo galimybės savarankiškai perskaityti ir suprasti pareiškimo dėl sandorių anuliavimo turinio ir tinkamai įvertinti jo pasirašymo pasekmes. Pažymėtina, kad notarės surašytame anuliavime esanti nuoroda, jog šalis neturi viena kitai pretenzijų, neįrodo, jog šalys dėl to susitarė (CPK 178 straipsnis). Esminiu laikytinas tik toks suklydimas, kai klystama dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs. Todėl ieškovo elgesį būtina vertinti vadovaujantis protingumo kriterijumi, t. y. atsižvelgiant į žmogaus elgesį gebančio suvokti atsisakymo nuo nuosavybės pasekmes.
23. Teismas sprendžia, jog ieškovas ginčijamą pareiškimą dėl sandorių anuliavimo pasirašė (sudarė) dėl esminio suklydimo, kurį lėmė ieškovo lietuvių kalbos nemokėjimas (CPK 185 straipsnis). Šis suklydimas laikytinas suklydimu dėl sandorio esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas dėl sandorių anuliavimo pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas iš esmės suklydus (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Sandorių anuliavimo pasėkoje nuosavybė į ginčo patalpas perėjo atsakovui V. Š., tačiau, byloje nenustatyta, jog sandorių anuliavimas buvo atlygintinas. Dėl nurodytų priežasčių taikoma vienašalė restitucija, grąžinant ginčo patalpas ieškovo M. L. ir trečiojo asmens T. K. jungtinėn nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinį pagal CK 1.90 straipsnį turi teisę reikšti tik suklydusi sandorio šalis, trečiojo asmens T. K. patikslintas ieškinys dalyje dėl 2010-08-10 pareiškimo dėl sandorių anuliavimo nuginčijimo CK 1.90 straipsnio pagrindu atmestinas, nes trečiasis asmuo T. K. neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorį nurodytu pagrindu.
24. Iš priešieškiniu ginčijamų sandorių matyti, kad šalys pasirašė sutartį dėl ginčo patalpų pirkimo-pardavimo ir ją notariškai patvirtino, sutartyje išaiškintos sandorio sudarymo pasekmės, 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pinigai už patalpas sumokėti pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo, be to, šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktą bei patalpos buvo įregistruotos ieškovo ir trečiojo asmens T. K. jungtinės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai patvirtina realius šalių kėtinimus (atsakovo – parduoti patalpas, o ieškovo – pirkti jas). Vien atsakovo paaiškinimai, jog už ginčo patalpas jis pinigų negavo, nepaneigia notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, jog pardavėjui pinigai buvo sumokėti. Teismo vertinimu atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių sandorių tariamumą (CPK 178 straipsnis). Sandorių tariamumas laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis), atsakovo priešieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas konstatavo, kad 2010-08-10 pareiškimą dėl sandorių anuliavimo ieškovas pasirašė be savo sutuoktinės T. K. sutikimo ir neturėdamas jos notariškai patvirtinto įgaliojimo. Pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį sandoriai, kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 straipsnio 4 dalis), gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų.
Šalies argumentai
26. Ieškovo teigimu apgaulė pasireiškė tuo, jog pareiškimo dėl sandorių anuliavimo metu atsakovo atstovė Z. Š. neatskleidė esminių sandorio elementų ir nurodė, jog yra pasirašomas susitarimas dėl pastogės patalpų naudojimosi. Teismo vertinimu, įrodymų, jog ieškovas pasirašė pareiškimą dėl sandorių anuliavimo būtent Z. Š. apgaulės įtakoje, byloje nepateikta, byloje nėra jokių duomenų apie Z. Š. aktyvius veiksmus siekiant apgaulės (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog pareiškimas buvo pasirašytas notarų biure notarės akivaizdoje ir trečiasis asmuo Z. Š. neturėjo tiesioginės pareigos išaiškinti ieškovui minėto pareiškimo pasirašymo pasekmių. Tuo tarpu šią pareigą turėjo notarė D. S., ir byloje nėra nustatyta, jog 2010-08-10 pareiškimo pasirašymo pasekmės notarė ieškovui išaiškino (CPK 178 straipsnis, LR notariato įstatymo 30 straipsnis (2010-03-22 redakcija)). Vertinant byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje neįrodyta, kas pareiškimą dėl sandorių anuliavimo ieškovas pasirašė apgaulės įtakoje (CK 1.91 straipsnis.). Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo ieškinys dėl sandorio nuginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu atmestinas.
27. Iš priešieškiniu ginčijamų sandorių matyti, kad šalys pasirašė sutartį dėl ginčo patalpų pirkimo-pardavimo ir ją notariškai patvirtino, sutartyje išaiškintos sandorio sudarymo pasekmės, 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pinigai už patalpas sumokėti pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo, be to, šalys pasirašė perdavimo-priėmimo aktą bei patalpos buvo įregistruotos ieškovo ir trečiojo asmens T. K. jungtinės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai patvirtina realius šalių kėtinimus (atsakovo – parduoti patalpas, o ieškovo – pirkti jas). Vien atsakovo paaiškinimai, jog už ginčo patalpas jis pinigų negavo, nepaneigia notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, jog pardavėjui pinigai buvo sumokėti. Teismo vertinimu atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių sandorių tariamumą (CPK 178 straipsnis). Sandorių tariamumas laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis), atsakovo priešieškinys atmestinas.
28. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamojoje byloje vyksta ginčas ne tarp sutuoktinių dėl bendro turto teisinio režimo nustatymo, o pagal sutuoktinės (buvusios sutuoktinės ) ieškinį trečiajam asmeniui, trečiojo asmens T. K. pareikštiems reikalavimams dėl sandorio nuginčijimo nesant jos sutikimui skaičiuojamas ne CK 3.96 straipsnyje nurodytas vienerių metų senaties terminas, o bendras dešimties metų CK 1.124 strapsnyje nurodytas senaties terminas, kuris šiuo atveju nepraleistas. Konstatavus imperatyvios teisės normos pažeidimą, 2010-08-10 pareiškimas dėl sandorių anuliavimo pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys ir trečiojo asmens T. K. patikslintas ieškinys dėl 2010-08-10 pareiškimo dėl sandorių anuliavimo CK 1.80 straipsnio pagrindu tenkintinas.
29. Atsižvelgiant į tai, jog M. L. ir T. K. santuoka šiai dienai yra nutraukta, minėto turto teisinį režimą M. L. ir T. K. nustatys savarankiškai. Savo ruožtu byloje nustačius, jog pagal negaliojančiu pripažintą sandorį atsakovas jokių mokėjimų ieškovui neatliko, taikyta restitucija yra vienašalė.
Žemesnės instancijos teismas
30. Vertinant Vilniaus m. 12 - ajame notarų biuro notarės D. S. ginčo patalpų 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties 2010-08-10 anuliavimo, reg. Nr. 2012, turinį, jis laikytinas ne sandoriu, o notariniu veiksmu. Atsižvelgiant į tai, jog šis notarinis veiksmas atliktas neteisėto ir pripažinto negaliojančio sandorio pasėkoje bei neatitinka LR notariato įstatymo 26 straipsnio (2010-03-22 redakcija), notarės D. S. 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties 2010-08-10 anuliavimas, reg. Nr. 2012, naikintinas (CPK 513 straipsnis). Todėl šioje dalyje ieškinys ir trečiojo asmens T. K. patikslintas ieškinys tenkintini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
31. Atsakovas (apeliantas) V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą atsakovo V. Š. pateikė priešieškinį tenkinti ir pripažinti pripažinti negaliojančiais ab initio 2007-06-18 Patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, bei 2010-08-10 Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, o ieškovo M. L. ir trečiojo asmens T. K. ieškinius atmesti.
Šalies argumentai
32. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino atsakovo priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, į bylą pateiktų jo rašytinių įrodymų, o taip pat tinkamai neįvertino trečiojo asmens Ž. Š. bei byloje apklaustų liudytojų N. M., R. P. ir N. A. parodymų, t.y. nevertino byloje esančiu įrodymu viseto, todėl priėmė neteisinga sprendimą.
33. Ginčo sandoriai buvo sudaryti trečiojo asmens Ž. Š. buvusio draugo ir verslo partnerio V. B. interesais, tik dėl akių, neketinant jų šalims sukurti jokių teisinių pasekmių, o tik siekiant išsaugoti negyvenamąsias patalpas ar jų dalį nuo galimo praradimo, ateityje galimų teismo sprendimų pagrindu grąžinant jas kitiems pastato savininkams, kaip bendro naudojimo patalpas.
34. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais nustatinėjamų dviejų pagrindinių faktinių aplinkybių grupių kontekste, privalu buvo ginčo sandorius vertinti ne atskirai, bet visumoje su žemiau išvardintais ir į bylą atsakovo pateiktais teismų sprendimais, trečiojo asmens V. B. veiksmais bei jo iniciatyva ir interesais sudarytais sandoriais, kurių pasėkoje ir atsirado teisminis ginčas dėl ginčo patalpų ir jų perleidimo sandorių.
35. 2003-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr.2/39-84/2003, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis tarp trečiojo asmens V. B. ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kitų bendraturčių, dėl šio gyvenamojo namo rūsio bei pastogės patalpų, kuriose yra ir ginčo patalpos, pasidalinimo su prie sprendimo pridėtu pastogės patalpų planu, pagal kurį ginčo patalpos turėjo likti minėto gyvenamojo namo visų bendraturčių bendrojo naudojimo patalpomis, o dalis pastogės patalpų turėjo būti perduota bendraturčiams R. P. ir N. M.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas , tinkamai neištyręs ir neįvertinęs atsakovo, trečiojo asmens Z. S., liudytojų R. P., N. A. parodymų bei į bylą atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų kaip visumos, padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, kuri lėmė neteisingo sprendimo šioje byloje priėmimą. 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties, not. reg. Nr.1622, ir perdavimo akto, not.reg. Nr.1623, pagrindu jų šalys, t.y. ieškovas M. L. ir trečiasis asmuo T. K. bei atsakovas V. Š. realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, t.y. realiai neatsirado šių sandorių teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių, o ginčo sandoriai realiai nebuvo vykdomi.
37. Tikroji sandorių šalių valia, (kaip atsakovui išaiškėjo daug vėliau, t.y. tik po to kai jo motina - trečiasis asmuo Z. Š. 2010 m. rudenį nutraukė visus ryšius su draugu ir partneriu V. B., išaiškėjus jo tikriesiems nedoriems ketinimams), buvo ne realiai parduoti ir pirkti ginčo patalpas ir jas įrengus naudoti gyvenimo ar kitais tikslais, bet V. B. interesais, siekiant formaliai perrašyti jas ieškovo M. L. vardu, ir taip galimai (pasinaudojus civilinėje teisėje įtvirtintu sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos institutu) išsaugoti jas nuo ateityje galimo praradimo dėl teisminių ginčų su minėto gyvenamojo namo kitais butų savininkais N. M. ir R. P..
38. Teismas suteikdamas pranašumą ir vadovaudamasis vien tik ieškovo ir trečiojo asmens T. K. ieškiniu teiginiais, neparemtais visiškai jokiais leistinais įrodymais, ir neapklausdamas jų betarpiškai teismo posėdžių metu bei ignoruodamas minėtus atsakovo į bylą pateiktus konkrečius rašytinius įrodymus bei trečiojo asmens Z. S., liudytojų R. P. ir N. A. parodymus, akivaizdžiai atskleidžiančius ginčo sandorių sudarymo tikslus, tikruosius jų šalių ketinimus bei jų tariamumą CK 1.86 str. prasme, o taip pat perkeldamas įrodinėjimo naštą dėl ginčo sandorių realaus vykdymo atsakovui (priešieškinyje - ieškovui), teismas pažeidė civiliniame procese įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo principus (CPK 12, 13 str.).
39. Teismas priteisdamas iš atsakovo ieškovo ir trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atlyginimas advokatui J. V., rėmėsi pinigų įmokėjimo kvitais, kuriuose nėra pinigus sumokėjusių asmenų parašų. Šie dokumentai neatitinka buhalterinės apskaitos pagrindų teisės aktų ir yra negaliojantys. Dėl šios priežasties išlaidos iš atsakovo negalėjo būti priteistos.
40. Trečiasis asmuo Ž. Š. pritarė apelianto argumentams ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
41. Ieškovo M. L., trečiųjų asmenų T. K. ir V. B. atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovo M. L. 2010-08-10 pareiškimas, kuriuo paprašė anuliuoti šalių susitarimu sudarytą Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą 223/1000 dalių negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį, ir tų patalpų perdavimo - priėmimo aktą, pažeidė trečiojo asmens T. K. teises. Ginčo patalpos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl patalpomis buvo galima disponuoti bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). T. K. nedavė sutikimo perleisti ginčo turtą. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškimas buvo sudarytas dėl suklydimo, nes ieškovas nemoka lietuvių kalbos.
42. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo tariamas sandoris, o buvo realiai įvykdytas sandoris. Ieškovas M. L. siekė įsigyti būstą, kuriame galėtų apsistoti atvykęs į (duomenys neskelbtini). Pinigai pardavėjui V. Š. buvo faktiškai sumokėti. Argumentas dėl neperduotų raktų nereikšmingas, nes bendro naudojimosi patalpose nebuvo suformuota atskira erdvė.
43. Trečiasis asmuo notarė D. S. prašė skundą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad ginčo pirkimo-pardavimo sandoris buvo standartinis, Sandorio anuliavimas buvo naudojamas praktikoje, nors jis nėra teisėtas, nes nėra sutuoktinio sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
44. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
45. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
46. Ieškovas ir trečiasis asmuo T. K. teigia, jog (duomenys neskelbtini) Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis atitiko tikrąją šalių valią, t. y. jie siekė sudaryti sutartį ir įsigyti iš atsakovo patalpas, sumokėjo atsakovui už jas ir jos perėjo jų nuosavybėn. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių ieškovo atstovo V. B. interesais, neketinant šalims sukurti jokių teisinių pasekmių, o tik siekiant išsaugoti patalpas ar jų dalį nuo galimo praradimo, ateityje galimų sprendimų pagrindu grąžinant jas kitiems pastato savininkams. Atsakovas, priešingai nei ieškovas ir trečiasis asmuo T. K., teigia, jog pinigai už perkamas patalpas atsakovui nebuvo perduoti. Be to, pasak atsakovo, patalpos ieškovui nebuvo perduotos, jis niekada jomis nesinaudojo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti pirkimo – pardavimo sandorį apsimestiniu, kadangi atsakovo samprotavimai yra nepagrįsti.
47. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad egzistuoja šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).
49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus
50. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai teigia, ginčo sandoriai turėjo būti teismo vertinami ne atskirai, bet kaip su kitais juridiniais faktais, susiję sandoriai, atsižvelgiant į patalpų bendraturčių elgesį ir tikruosius tikslus. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčo santykių dalyvių sandorių ir veiksmų chronologinė seka leidžia spręsti, kad labiau tikėtina atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens Ž. Š. įrodinėjama versija.
53. Pirmosios instancijos teismas sprendime koks buvo iki sutartinis šalių ar / ir jų atstovų elgesys, kokia buvo sutarties šalių valią ir tikrieji ketinimai, elgesio motyvai nesiaiškino aplinkybės, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, kaip jas realizavo.
54. Byloje nustatyta, kad nei atsakovas V. Š. nei jam atstovavusi Ž. Š. ginčo sandoriuose nurodytos 24000 litų sumos už parduodamas ginčo patalpas nebuvo gavę nei prieš pasirašant ginčo sandorius nei vėliau juos pasirašius. Šias atsakovo nurodytas faktines aplinkybes 2016-06-29 teisme duodama paaiškinimus patvirtino trečiasis asmuo Ž. Š. bei trečiasis asmuo notarė D. S.. Pirkimo – paravimo sutarties nuostata apie sutartie šalių tarpusavio atsikaitymą vertinama kaip dekoratyvi, nes notaras faktinio šalių atsiskaitymo nekontroliuoja.
55. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo T. K. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpų pirkimo kainos sumokėjimo atsakovui ar jo atstovei trečiajam asmeniui Z. Š. faktą, nors dar 2014 metais, teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo Z. Š. prašė teismo įpareigoti ieškovą tokius įrodymus pateikti.
56. Bendro naudojimo patalpų savininkų ir trečiojo asmens V. B. ginčai kitose civilinėse bylos patvirtino trečiojo asmens V. B. interesus dėl ginčo patalpų bei tikrąją ginčo šalių valią, sudaryti tariamus ginčo sandorius, neketinant sukurti jų šalims jokių teisių ir pareigų.
57. Ieškovas ir trečiasis asmuo T. K. per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė visiškai jokių savo teiginius patvirtinančių ir/ar pagrindžiančių bei atsakovo priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, trečiojo asmens Ž. Š. ir liudytojų R. P., N. A. duotus parodymus paneigiančių leistinų įrodymų, kad ginčo sandoriai buvo realūs ir buvo realiai vykdomi.
58. Reikšmingas 2003-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr.2/39-84/2003, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis tarp trečiojo asmens V. B. ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kitų bendraturčių, dėl šio gyvenamojo namo rūsio bei pastogės patalpų, kuriose yra ir ginčo patalpos, pasidalinimo su prie sprendimo pridėtu pastogės patalpų planu (tomas III, b.l. 85-93), pagal kurį ginčo patalpos turėjo likti minėto gyvenamojo namo visų bendraturčių bendrojo naudojimo patalpomis, o dalis pastogės patalpų turėjo būti perduota bendraturčiams R. P. ir N. M..
59. 2006-01-11 bei 2006-05-31 dalies pastogės patalpų, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp trečiojo asmens V. B. ir atsakovo V. Š., atsakovas V. Š. iš trečiojo asmens V. B. įsigijo didesnę dalį pastato neįrengtos pastogės patalpų.
60. 2006-06-12 sudarytas susitarimas dėl neįrengtos pastogės patalpų, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), dalies pasidalinimo, sudarytas tarp trečiojo asmens V. B. ir atsakovo V. Š., pagal kurį dalis neįrengtos pastogės patalpų buvo padalintos atsakovui V. Š. ir trečiajam asmeniui V. B. ir jo pagrindu suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr.13/9725 (tomas II, b.l. 95-100), kurių pagrindu vietoje minėto gyvenamojo namo pastogėje turėjusių likti bendro naudojimo patalpų buvo suformuotos ir atsirado ginčo patalpos.
61. 2007-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-84-39/2003 buvo atmesti trečiojo asmens V. B. prašymai teismui dėl 2003-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
62. 2007-07-02 Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas Nr.2-84-39/2003 dėl 2003-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimo, patvirtinusio taikos sutartį, priverstinio vykdymo, išduotas gyvenamojo namo bendraturčių R. P. ir N. M. prašymu (tomas III, b.l. 109-112) patvirtina trečiojo asmens V. B. ketinimus.
63. 2008-07-23 įgaliojimas dėl ginčo patalpų pardavimo, išduotas ieškovo M. L. įgaliotinei N. A., patvirtina faktą, kad ieškovas neketino ne tik ginčo patalpų įsigyti, bet ir jomis naudotis ir jas turėti savo nuosavybėje, nes praėjus vos metams nuo tariamo ginčo patalpų įsigijimo, ieškovas išdavė minėtą įgaliojimą N. A. parduoti ginčo patalpas (tomas II, b.l. 103-109).
64. 2008-09-12 sudaryta patalpų pasidalinimo sutartis (tomas II, b.l. 101), kuria ieškovas, atstovaujamas atstovės N. A. ir trečiasis asmuo V. B. pasidalino likusią dalį minėto gyvenamojo namo neįrengtos pastogės patalpų, ir jos pagrindu 2008-09-10 suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 13/9725. Šiuo pagrindu ginčo patalpos buvo atskirtos į atskirą turtinį vienetą - 11.74 kv. m. ploto negyvenamąją patalpa - neįrengta pastoge su bendro naudojimo patalpomis 29-4 (56/1000 iš 8.53 kv. m.) t.v.0.48 kv. m.. 29-10 (223/1000 iš 9,45 kv. m.) t.y. 2.11 kv. m„ iš viso 2.59 kv. m., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esančia (duomenys neskelbtini) (tomas I. b.l. 11, tomas III, b.l. 117-119), užimančią didelę dalį bendro naudojimo patalpų.
65. 2014-05-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-490-656/2014 buvo išspręstas antstolio I. G. prašymas dėl baudos skyrimo trečiajam asmeniui V. B. už 2003- 11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto 2007-07-02 vykdomojo rašto nevykdymą (tomas II, b.l. 115-118).
66. 2016-07-08 sudaryta dovanojimo sutartis Nr.6481 (2017-09-22 RC nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, registro Nr.44/1157468 ir Nr.44/1157471 (tomas III, bl.l. 125-126, 127-128), kuria trečiasis asmuo V. B. padovanojo jam priklausančias palėpės patalpas savo broliui A. B., t.y. tas patalpas, kurios pagal 2003-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimą turėjo būti perduotos gyvenamojo namo bendraturčiams R. P. ir N. M., ir kuri patvirtina atsakovo bei trečiojo asmens Z. Š. parodymus, kad ginčo sandoriais buvo siekiama ne faktiškai ir realiai parduoti ginčo patalpas, bet, trečiojo asmens V. B. interesais, formaliai perrašyti jas ieškovo vardu, siekiant apsaugoti jas nuo ateityje galimo praradimo dėl teisminių ginčų su gyvenamojo namo butų savininkais N. M. ir R. P., t.y. patvirtinantys tikruosius šalių ketinimus.
67. Nurodytų sandorių ir trečiojo asmens V. B. veiksmų pasėkoje minėto gyvenamojo namo pastogėje iš 40,19 kv.m. ploto turėjusių likti bendrojo naudojimo patalpų - koridoriaus beliko tik 8.53 kv.m. ploto koridorius, nes didelė dalis koridoriaus trečiojo asmens V. B. pastangomis pateko j ginčo patalpų plotą, o minėto gyvenamojo namo bendraturčiams R. P. ir N. M. priklausančios perduoti (2003-11-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr.2/39-84/2003 patvirtintos taikos sutarties pagrindu) patalpos trečiojo asmens V. B. 2016-07-08 buvo padovanotos (2016-07-08 dovanojimo sutartis Nr.6481) su minėto gyvenamojo namo kitais bendraturčiais nesusijusiam asmeniui - broliui A. B., t.y. jų taip pat neliko ir nebėra ką perduoti minėtiems gyvenamojo namo bendraturčiams R. P. ir N. M., siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2003-11- 05 teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygas
68. Byloje nustatyta, kad nei ginčo patalpos, nei raktai reikalingi patekti į jas, nei ieškovui nei trečiajam asmeniui T. K. faktiškai nebuvo perduoti, bet nežiūrint į tai, jokių reikalavimų atsakovui ar jo atstovei Z. Š., nei iš ieškovo nei iš trečiojo asmens T. K. pusės per laikotarpį nuo ginčo sandorių sudarymo iki ieškinių pareiškimo, t.y. per 6,5 metų laikotarpį, nebuvo pareikšta. Ginčo patalpose nei ieškovas M. L., nei trečiasis asmuo T. K. nesilankė ir net nežinojo faktinės jų dislokacijos vietos pastate, adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat jomis nesidomėjo ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo priešingai.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir trečiojo asmens T. K. atstovo teiginiai, kad ginčo patalpas iš atsakovo jie įsigijo, kad turėtų „butelį“ (duomenys neskelbtini) ir galėtų jame apsistoti į (duomenys neskelbtini) atvykę, neįtikinami. Ginčo patalpos yra vos 11,74 kvadratinių metrų ploto, yra visiškai neįrengtoje gyvenamojo namo palėpėje, jose visiškai neįmanoma gyventi ar laikinai apsistoti. Nei ieškovas nei trečiasis asmuo T. K. jokių mokesčių ir kitų komunalinių paslaugų įmokų už ginčo patalpas nemokėjo nei po formalaus ginčo patalpų perrašymo ieškovo vardu, nei po ginčo sandorių anuliavimo 2010-08-10, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad realiai valdė ir disponavo įsigytomis ginčo patalpomis, t.y. jas tvarkė, remontavo ir/ar įrenginėjo, tikslu pritaikyti jas gyvenimo ar kitiems tikslams.
70. Reikšmingos aplinkybės, kad visus veiksmus ir sandorius dėl ginčo patalpų vykdė ir sudarinėjo ne jų tariami savininkai - ieškovas M. L. ir/ar trečiasis asmuo T. K., bet, jų vardu trečiasis asmuo V. B. (ginčo patalpų 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties bei perdavimo-priėmimo akto pasirašymas, ginčo patalpų 2008-09-12 pasidalinimo sutarties pasirašymas, ginčo patalpų bei gretimų patalpų kadastrinių matavimų bylų užsakymas (tomas II, b.l. 95-100, 110-114) ir jų pagrindu šių patalpų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
71. Prašydamas notaro šalių susitarimu anuliuoti ginčo 2007-06-18 ginčo pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą ieškovas M. L. pats pripažino, kad ginčo sandoriai nebuvo realiai vykdomi ir/ar įvykdyti, nes ginčo patalpos faktiškai nebuvo perduotos pirkėjui ir nebuvo pardavėjui sumokėta jų pirkimo kaina. Šalys iš anksto Ginčo pirkimo-padavimo sutarties 4.1 punkto nuostatose numatytė, kad šalys turi teisę panaikinti sutartį.
72. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamos 2007-06-18 pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo akto pagrindu jų šalys, t.y. ieškovas M. L. ir trečiasis asmuo T. K. bei atsakovas V. Š. realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, t.y. realiai neatsirado šių sandorių teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių, o ginčo sandoriai realiai nebuvo vykdomi.
73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2007-06-18 Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis bei 2010-08-10 Patalpų perdavimo-priėmimo aktas sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), todėl pripažįstami negaliojančiais nuo sudarymo momento (CK 1.86 str. 1 d.). Tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t.y. viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Ginčo patalpoms pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovo T. K. ir V. Š. nuosavybės teisės Anuliavimo susitarimo pagrindu išregistruotos iki šios bylos iškėlimo, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenys nekeičiami. Teismas pripažįsta juridinį faktą, kad ginčo patalpos yra V. Š. nuosavybė.
74. Pripažinus, kad ginčo patalpos 2007-06-18 Patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo perleistos ieškovui M. L., ginčo šalių 2010-08-10 sudarytas Anuliavimo susitarimas yra niekinis ir negaliojantis, todėl ieškovo M. L. ieškinys Anuliavimo susitarimo pripažinimo kaip sudaryto iš esmės suklydus arba apgaulės (CK 1.90 straipsnio 1 dalies ir CK 1.91 straipsnio pagrindu) atmetamas. Taip pat atmetamas trečiojo asmens T. K. patikslintą ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties anuliavimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu.
75. Priešieškinį patenkinus visiškai, o ieškinį atmetus, atsakovui V. Š. iš ieškovo M. L. ir trečiojo asmens T. K. lygiomis dalimis priteisiamos 2638,68 Eur atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidos bei 625,57 Eur žyminio mokesčio, mokėto paduodant priešieškinį ir du apeliacinius skundus. Valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atsakovo V. Š. apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą: „Atsakovo V. Š. priešieškinį patenkinti, atsakovo V. Š. ir ieškovo M. L. sudarytą Vilniaus m. 12 - ajame notarų biure 2007-06-18 patvirtintą 223/1000 dalių negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės su bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 1622, ir 2007-06-18 perdavimo - priėmimo aktą, reg. Nr. 1623, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento. Negyvenamąją patalpą - neįrengtą pastogę su bendro naudojimo patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Ieškovo M. L. ir trečiojo asmens T. K. ieškinius atmesti visiškai.
Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovo M. L. ir trečiojo asmens T. K. lygiomis dalimis 3264,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovo M. L. ir trečiojo asmens T. K. valstybės naudai 45,84 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi taikytą areštą (turto arešto akto identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).“