Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta byla pagal ieškovo G. D. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti ieškovui G. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 6 130,00 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 934,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

2. Teisme po sprendimo priėmimo buvo gautas nepasirašytas G. D. vardu teiktas prašymas priimti papildomą sprendimą ir pridėti mokėjimo dokumentai dėl įmokos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) sąskaitą su prašymu, kuris G. D. nepasirašytas, taip pat gautas A. D. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, adresuotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria teismas grąžino prašymus juos pateikusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme po sprendimo priėmimo buvo gauti trys prašymai: 1) ieškovo G. D. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo; 2) buvusio ieškovo A. D. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) buvusio ieškovo A. D. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nutartis buvo išsiųsta ieškovo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, prašymą priimti papildomą sprendimą ir prašymą prijungti prie bylos medžiagos rašytinius įrodymus laikė nepaduotais ir grąžino juos padavusiam asmeniui. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta, kad ši nutartis siųstina ieškovui G. D., jo atstovui Romualdui Samaičiui, atsakovei, trečiajam asmeniui ir liudytojui, o pagal 2024 m. gruodžio 31 d. lydraštyje esančią informaciją, nutartis išsiųsta tik Romualdui Samaičiui.

Dėl tinkamo įteikimo

13. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui.

14. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus (CPK 118 straipsnio 2 dalis).

15. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Bendrasis EŽTT jurisprudencijoje suformuluotas principas dėl nacionalinio teismo rūpestingumo pareigos informavimo apie procesą kontekste atspindi teismų pareigą patikrinti, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (EŽTT 2002 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Ca?ete de Go?i prieš Ispaniją, Nr. 55782/00, par. 39; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas byloje Schmidt prieš Latviją, Nr. 22493/05).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė savo pareigos informuoti proceso dalyvius apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį. Byloje nustatyta, kad ši nutartis buvo išsiųsta tik advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, nors prašymus pateikė du skirtingi asmenys – buvęs ieškovas A. D. ir ieškovas G. D., kurį byloje atstovavo advokato padėjėjas Romualdas Samaitis. Pirmosios instancijos teismas neįsitikinęs, ar prašymus pateikusiems asmenims buvo suteikta galimybė pašalinti jų pateiktų procesinių dokumentų trūkumus, formaliai pritaikė CPK 118 straipsnio 1 dalies nuostatą.

17. Nustatytas aplinkybes patvirtina ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jam nebuvo suteikta galimybė pašalinti prašymo trūkumus, nes teisinių paslaugų teikimo sutartis su jį atstovavusiu advokato padėjėju yra pasibaigusi. Ieškovas pateikė įrodymus, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis jam buvo įteikta tik 2025 m. sausio 14 d., todėl akivaizdu, kad ieškovo atstovas pasibaigus teisinių paslaugų teikimo sutarčiai neįvykdė CPK 118 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos informuoti buvusį klientą (perduoti jam gautus procesinius dokumentus), o jeigu tam nebuvo objektyvių galimybių – ir teismą, bei grąžinti jam gautus procesinius dokumentus, tarp jų ir teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį, kurioje ieškovui buvo nustatytas teismo įpareigojimas pašalinti pateiktų procesinių dokumentų trūkumus. Be to, procesinius dokumentus pateikusiam buvusiam ieškovui A. D. nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d., nei 2024 m. gruodžio 30 d. nutartys nebuvo išsiųstos, nors jis byloje taip pat pateikė du prašymus, kurių trūkumams pašalinti buvo nustatytas 7 dienų terminas.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias pranešimų apie nutartis įteikimą, taip pažeisdamas apelianto teisę į tinkamą procesą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas dėl prašymų priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti ieškovo G. D. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-7736-1014/2024, panaikinti ir perduoti klausimą dėl prašymų priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.