Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. T., L. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog I. T. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja A. T., turėjo du vaikus (J. T. ir L. D., kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis). Gyvendami santuokoje su vyru I. T. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), A. T. kartu su sutuoktiniu įsigijo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) (juridinis pagrindas: Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas, 2003 m. spalio 28 d., Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, 0,3534 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, 2004 m. vasario 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastarasis nekilnojamasis turtas buvo registruotas mirusiojo I. T. vardu, tačiau įgytas santuokos metu. Valstybės įmonės Regitrų centro Testamentų registro išrašo 2025 m. sausio 27 d. duomenimis, palikėjas testamento nėra sudaręs, šiuo metu palikimo priėmimų faktų nėra įregistruota (jo palikimas nepriimtas). Taigi po I. T. mirties liko nepriimtas jo turtas. Remiantis išdėstytu, pareiškėja kreipiasi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja priėmė minėtą turtą (sutuoktiniui priklausantį turtą) faktiniu valdymu po sutuoktinio I. T. mirties.

7. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas dėl fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju į gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, 0,3534 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kuriais aktyviai naudojasi pareiškėja. Anot pareiškėjos, šiame name pareiškėja gyvena iki šiol.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

10. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

12. Pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po savo sutuoktinio I. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, 0,3534 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš I. T. mirtį, tiek po to A. T. aktyviai naudojosi minėtu turtu, rūpinosi, tokiu būdu išreikšdama valią jį priimti.

13. Kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis, po I. T. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą dėl gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, 0,3534 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po I. T. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į minėtą turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja A. T. po I. T. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti paveldimą turtą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, 0,3534 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ji laikoma priėmusi minėtą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po I. T. mirties mirusio asmens palikimą priėmė valdyti A. T. faktiškai pradedama turtą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, 0,3534 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą - gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, 0,3534 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas pareiškėjai A. T. nustatomas tikslu įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teises.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.