Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Laimos Gerasičkinienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. N. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „IBRAHIM“ ieškinį atsakovams S. N. R. ir UAB „Alise“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „IBRAHIM“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“ 15 747,05 EUR skolos, 5 668,20 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-05-02 atsakovas UAB „Alise“ sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 14/05/02 (toliau – Sutartis) su ieškovu UAB „IBRAHIM“. Šią Sutartį taip pat pasirašė laiduotojas S. N. R.. Sutartimi šalys susitarė, kad UAB „IBRAHIM“ išnuomoja UAB „Alise“ turtą – pastato dalį (204,08 kv. m.) (toliau – Turtas). Šalys sutarė, kad Nuomotojas suteikia Nuomininkui galimybę laikinai už nuomos mokestį naudotis Turtu Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o Nuomininkas įsipareigoja priimti Nuomotojo perduodamą Turtą. Sutartyje numatyta, kad už naudojimąsi Turtu Nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais Nuomotojui nuomos mokestį 7 000 Lt + PVM per vieną mėnesį. Taip pat Sutarties šalys sutarė, kad Nuomininkas laiku ir tinkamai nesumokėjęs Nuomotojui Nuomos mokesčio, turi mokėti Nuomotojui 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą mokėti dieną (Sutarties 10.1 p.). Be to, šalys susitarė, kad jei Nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokesčius daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, Nuomininkas yra baudžiamas 1 000 Lt dydžio vienkartine bauda už kiekvieną pavėlavimo atvejį (Sutarties 10.3 p.). Ši Turto nuomos sutartis kartu yra laikoma ir laidavimo sutartimi, pagal kurią Laiduotojas įsipareigoja atsakyti Nuomotojui, jeigu Nuomininkas, už kurį šia Sutartimi Laiduotojas laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Sutarties 11.1 p.). Šalys 2015-09-10 pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė laikinai (2015 m. spalio – 2016 m. sausio mėn.) sumažinti patalpų nuomos mokestį iki 100 EUR plius PVM per mėnesį. 2016-01-04 šalys pasirašė Patalpų nuomos sutarties Nr. 14/05/02 Priedą Nr. 2, kuriuo pakeitė Sutarties 1.2.7, 1.2.11 ir 3.1 punktus: susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2016-01-04 iki 2017-01-04; nuomojama turto dalis yra 129,68 kv. m.; už naudojimąsi Turtu Nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais Nuomotojui nuomos mokesti 1283,83 EUR + PVM, per vieną mėnesį. Remiantis Sutartimi ieškovas už nuomojamą Turtą atsakovui išrašinėjo sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovas atsiskaitinėdavo, tačiau nuo 2015-07-02 atsakovas pateiktų sąskaitų už nuomą neapmokėdavo. Visų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo pradelstų mokėjimų sumos pagal 12 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių bendra suma sudaro 15 747,05 EUR. Taip pat prašė priteisti 5668,20 EUR delspinigius. Ieškovas savo reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priimti preliminarų sprendimą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, ir priteisė solidariai iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“ 15 747,05 EUR skolą, 5668,20 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 21415,25 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 341,00 EUR bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 170,50 EUR, ieškovo UAB „IBRAHIM“ naudai.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 26 d. gauti atsakovo S. N. R. prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad nesutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad patalpų nuomos sutarties jis su UAB „Ibrahim“ nepasirašė, nes su pateiktomis teismui sumomis už patalpų nuomą jis nesutiko, nes siūlomos nuomos kainos buvo 50 proc. didesnės nei aplinkinių prekybos įmonių, kurias jos mokėjo. Įmonė nuolatos mokėjo, už patalpų nuomą, paskutiniu metu mažesnėmis sumomis ir bandė susitarti su UAB „Ibrahim“ dėl adekvačių prekybos centro patalpų nuomos kainų. Visos apmokėtos sąskaitos yra įmonės UAB „Aljanika“, kuri tvarkė atsakovo buhalteriją apskaitoje. Sąskaitas mokėjo iki 2016 m. kovo mėnesio. Susitarti gražiuoju niekaip nepavyko, pasiekti bendrą sutarimą pasirodė neįmanoma. Nuolatos buvo trukdoma dirbti, buvo išjunginėjama elektra, sulaukė įvairių grasinimų, riksmų. Buvo ir tokių atvejų, kad darbuotojai buvo mesti į veidą popieriai. Esant tokiai situacijai darbinėje aplinkoje, darbuotojai pradėjo išeiti iš darbo savo noru, nors tam, kitų priežasčių, pvz., kaip neapmokėtų atlyginimų, ar iš atsakovo pusės, sudarytų nepatenkinamų darbo sąlygų nebuvo. Atlyginimai buvo mokami laiku, darbo krūvis buvo normalus. Tai buvo didelis nuostolis. 2016-06-01 atvykus į darbą pardavėja nebegalėjo įeiti į patalpas, skyrius buvo užstatytas europaletėmis, vėl nedegė elektra, negalėjo išsinešti visų daiktų. Esant tokiai situacijai, buvo priversti sustabdyti įmonės veiklą visiškai, dėl ko atsakovo asmeniškai ir įmonės finansinė padėtis visai pablogėjo. Pasidarius visiškai neįmanomam darbui, iškvietė antstolę D. Prunskienę, įvertinti faktines aplinkybes, kad turėtų įrodymus, kad elektra išjunginėjama tik atsakovams, o ne visame prekybos centre.Ieškovas UAB „IBRAHIM“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, kad visiškai nesutinka su pateiktais prieštaravimais, kadangi jie yra nepagrįsti, dėstomos aplinkybės nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o tik deklaratyviai nurodoma subjektyvi atsakovo pozicija. S. N. R. prieštaravimuose nurodo, kad nepasirašė su ieškovu UAB „IBRAHIM“ patalpų nuomos sutarties, nes nesutiko su pateiktomis sumomis už patalpų nuomą. Pažymi, kad toks atsakovo teiginys niekuo nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kartu su ieškiniu buvo pateikta 2014 m. gegužės 2 d. Turto nuomos sutartis Nr. 14/05/02, kurią atsakovas S. N. R. pasirašė kaip laiduotojas, o sutarties priedus bei pakeitimus pasirašė atsakovo UAB „Alise“ direktorius. Nesuprantama atsakovo pozicija, kad jis nepasirašė patalpų nuomos sutarties, kadangi pats teigia, kad už patalpų nuomą mokėjo (pasak atsakovo paskutiniu metu mažesnėmis sumomis) ir jose vykdė veiklą net iki 2016 m. birželio-liepos mėnesio (kadangi pats atsakovas pateikė 2016-06-02 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad patalpose atsakovas vykdo veiklą). Atsižvelgiant į tokius atsakovo teiginius, galima daryti išvadą, kad atsakovas nepasirašęs patalpų nuomos sutarties patalpose iki 2016 m. birželio-liepos mėnesio vykdė veiklą neteisėtai, t. y. savavališkai užėmęs patalpas. Ieškovo nuomone, atsakovas tik bando išvengti atsakomybės už pradelstus nuomos mokesčio mokėjimus. Byloje pateikta pasirašyta nuomos sutartis bei visi jos priedai. Pažymėjo, kad nei sutartis, nei jos priedai nebuvo (nu)ginčyti, niekada nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl jų, todėl nėra jokio pagrindo abejoti sutarčių ir jų priedų pasirašymu. Išnuomotose patalpose atsakovas UAB „Alise“ (atsakovas S. N. R. yra šios įmonės direktorius) vykdė veiklą, t. y. prekiavo audiniais ir tekstilės gaminiais. Tą patvirtina paties atsakovo pateiktas 2016-06-02 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi, atsakovas pats sau prieštarauja, teigdamas, kad nepasirašė nuomos sutarties su ieškovu UAB „IBRAHIM“, kadangi iš visų byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nuomos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta. Taip pat atsakovas S. N. R. nurodė, kad sąskaitos yra apmokėtos iki 2016 m. kovo mėn. Šis atsakovo teiginys vėl gi yra neatitinkantis tikrovės bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė sąskaitas faktūras bei jų suvestinę (išklotinę), iš kurios matosi, kaip tarp įmonių vyko atsiskaitymai, t. y. kada ir kokios sąskaitos buvo išrašytos bei kada (ne)apmokėtos. Iš byloje esančios skolų suderinimo lentelės matyti, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio (t. y. pasirašius Patalpų nuomos sutartį) atsakovas UAB „Alise“ kas mėnesį mokėjo tvarkingai nuomos mokestį iki 2015-07-08, tačiau nuo 2015-08-03 visiškai nustojo mokėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas bendradarbiaudamas su atsakovu ir matydamas, kad atsakovas UAB „Alise“ turi galimai laikinų finansinių sunkumų, tam, kad skola neaugtų labai didelė, 2015-09-10 pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė laikinai (2015 m. spalio-2016 m. sausio mėn.) sumažinti patalpų nuomos mokestį iki 100 EUR plius PVM per mėnesį. Tačiau net ir sumažintos sumos atsakovas nemokėdavo. Visą šį laiko atsakovas UAB „Alise“ vykdė veiklą išnuomotose patalpose, tačiau nemokėdavo (net ir ženkliai sumažinto) nuomos mokesčio. Toks elgesys yra netoleruotinas ir neatitinkantis sąžiningo verslo principų. Nepaisant susidariusio įsiskolinimo, atsakovui UAB „Alise“ ir toliau vykdant veiklą nuomojamose patalpose, 2016 m. sausio 4 d. šalys pasirašė Patalpų nuomos sutarties Nr. 14/05/02 Priedą Nr. 2, kuriuo susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2016-01-04 iki 2017-01-04; nuomojama turto dalis yra 129,68 kv. m.; už naudojimąsi Turtu Nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais Nuomotojui nuomos mokesti 1283,83 EUR + PVM, per vieną mėnesį (t. y. 1 553,43 EUR), tačiau atsakovas UAB „Alise“ ir šių sumų neišgalėjo susimokėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui pateiktos sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos nuo 2015-08-03. Tuo tarpu atsakovas S. N. R. nurodo, kad sąskaitos yra apmokėtos iki 2016 m. kovo mėn., tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrįsti šį savo teiginį. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl pažymi, kad atsakovas turi įrodyti, kad yra atsiskaitęs pagal visas sąskaitas faktūras. Šiuo atveju atsakovo teiginys yra tik deklaratyvus nurodymas, kuris neatitinka byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o patvirtinančių atsakovo poziciją įrodymų nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai), todėl tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo tikėti. Atsakovas S. N. R. nurodo, kad atsakovui UAB „Alise“, kaip įmonei, buvo nuolat trukdoma vykdyti veiklą, buvo išjunginėjama elektra, sulaukė grasinimų, riksmų, dėl ko jų darbuotojai pradėjo išeiti iš darbo savo noru. Atsakovas pateikė antstolės D. Prunskienės 2016-06-02 faktinių aplinkybių nustatymo protokolą, kuriame antstolė užfiksavo, kad patalpose, kuriose UAB „Alise“ vykdo veiklą nėra elektros šviesos. Pažymi, kad faktinių aplinkybių protokolas surašytas tik 2016-06-02 dieną, t. y. ilgą laiką vykdant veiklą patalpose, tačiau nuomininkui nemokant nuomos mokesčio (nuo 2015-08- 03). Tai dienai UAB „Alise“ jau turėjo didelį įsiskolinimą ieškovui UAB „IBRAHIM“, todėl jis pagrįstai galėjo išjungti atsakovui elektros tiekimą, kadangi atsakovas akivaizdžiai pats piktnaudžiavo ir nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį. Kaip minėta anksčiau, ieškovui sumažinus nuomos mokestį, su juo nebuvo atsiskaitoma, tai pat pasirašius naują sutarties priedą nuomos mokestis piktybiškai nebuvo mokamas. Pažymėjo, kad nuomos sutarties nuostatos nedraudė atjungti elektros energijos, o tokia praktika (elektros išjungimas, kai ilgą laiką nemokamas nuomos mokestis) yra priimtina ir toleruojama. Be to, pats atsakovas jokių rašytinių kreipimųsi dėl elektros nebuvimo ir jos pajungimo byloje nepateikė. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas laikytinas kaip priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymu. Atsakovui ilgą laiką nemokant nuomos mokesčio, toks elgesys iš ieškovo pusės yra pagrįstas ir pateisinamas. Be to, nėra suprantama, kokią įtaką elektros išjungimas 2016-06-01 atsakovui UAB „Alise“ galėjo turėti dėl neatsiskaitymo už nuomą nuo 2015-08-03. Pažymi, kad kitų savo teiginių (kad atsakovas sulaukė grasinimų, riksmų, dėl ko jų darbuotojai pradėjo išeiti iš darbo savo noru), atsakovas visiškai nepagrindė ir neįrodė jokiais įrodymais. Vėl gi tai tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad 2016-09-28 preliminarus teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo S. N. R. prieštaravimuose išdėstyti teiginiai visiškai neatitinka byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo poziciją, jog nuomos mokestis buvo mokamas. Visi prieštaravimuose nurodyti teiginiai yra tik subjektyvi ir gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti sutartinės prievolės. Visa bylos medžiaga patvirtina esant 15 747,05 EUR skolai ir 5 668,20 EUR delspinigiams, kurių ieškovas UAB „IBRAHIM“ pagrįstai reikalauja solidariai priteisti iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“. Teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistu bei lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų ieškovo UAB „IBRAHIM“ naudai patirtas papildomas – 50,00 EUR už teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Papildomai lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“ ieškovo UAB „IBRAHIM“ naudai: 50 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 25 EUR.Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad 2014 m. gegužės 2 d. atsakovas UAB „Alise“ su ieškovu UAB „IBRAHIM“ sudarė Turto nuomos sutartį. Iš Sutarties nuostatų nustatė, kad tai yra kartu ir laidavimo sutartis: jos 11 skyriumi atsakovas S. N. R. įsipareigojo atsakyti ieškovui UAB „IBRAHIM“, jeigu UAB „Alise“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė išvadą, kad atsakovas S. N. R., kuris pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra atsakovo UAB „Alise“ direktorius, neįrodė, kad 2014 m. gegužės 2 d. Turto nuomos sutartis būtų negaliojanti, kad negavo iš ieškovo apmokėjimui reikalingų dokumentų ar, kad skola ieškovui yra apmokėta. Pažymėjo, kad ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovai yra skolingi 15 747,05 EUR skolos ir 5 668,20 EUR delspinigių, patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad šiuo atveju atsakovai pažeidė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį, o įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 15 747,05 EUR skolos yra pagrįstas tiek sutarties, tiek įstatymo nuostatomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas S. N. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo ir prašo sprendimo dalį dėl atsakovo solidarios atsakomybės panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę solidaria pagal trišalę ieškovo UAB „IBRAHIM“, atsakovo UAB „Alise“ ir apelianto 2014-05-02 Turto nuomos sutartį, nes apeliantas laidavo už terminuotas atsakovo UAB „Alise“ pinigines prievoles ir šią aplinkybę patvirtina minėtos sutarties 4.1 p. bei ieškinyje nurodytos aplinkybės apie ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminus, o ieškinys yra pareikštas 2016-09-26, t. y. jau suėjus 3 mėnesiams nuo ieškovo pateiktos 2016-06-02 PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo termino. Apeliantas remiasi LR CK 6.88 str. 1 d. ir nurodo, kad kai laidavimu yra užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius nepareiškia laiduotojui ieškinio. Iš to darytina išvada, kad apeliantas nėra atsakingas už UAB „Alise“ prievoles, kilusias iš ieškovo 2016-06-02 PVM sąskaitos faktūros ir ankstesnių ieškovo PVM sąskaitų faktūrų. Ieškovas UAB „IBRAHIM“ ir atsakovas UAB „Alise“ atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar laiduotojas užtikrino terminuotą prievolę, ar laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-05-02 atsakovas UAB „Alise“ sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 14/05/02 (toliau – Sutartis) su ieškovu UAB „IBRAHIM“. Šią Sutartį taip pat pasirašė laiduotojas S. N. R.. Sutartimi šalys susitarė, kad UAB „IBRAHIM“ išnuomoja UAB „Alise“ turtą – pastato dalį (204,08 kv. m.) (toliau – Turtas). Šalys sutarė, kad nuomotojas suteikia nuomininkui galimybę laikinai už nuomos mokestį naudotis Turtu Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o nuomininkas įsipareigoja priimti nuomotojo perduodamą Turtą. Sutartyje numatyta, kad už naudojimąsi Turtu nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais nuomotojui nuomos mokestį 7 000 Lt + PVM per vieną mėnesį. Taip pat Sutarties šalys sutarė, kad nuomininkas laiku ir tinkamai nesumokėjęs nuomotojui nuomos mokesčio, turi mokėti nuomotojui 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą mokėti dieną (Sutarties 10.1 p.). Be to, šalys susitarė, kad jei nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokesčius daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, nuomininkas yra baudžiamas 1 000 Lt dydžio vienkartine bauda už kiekvieną pavėlavimo atvejį (Sutarties 10.3 p.). Ši Turto nuomos sutartis kartu yra laikoma ir laidavimo sutartimi, pagal kurią laiduotojas įsipareigoja atsakyti nuomotojui, jeigu nuomininkas, už kurį šia Sutartimi laiduotojas laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Sutarties 11.1 p.). Šalys 2015-09-10 pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė laikinai (2015 m. spalio – 2016 m. sausio mėn.) sumažinti patalpų nuomos mokestį iki 100 EUR plius PVM per mėnesį. 2016-01-04 šalys pasirašė patalpų nuomos sutarties Nr. 14/05/02 Priedą Nr. 2, kuriuo pakeitė Sutarties 1.2.7, 1.2.11 ir 3.1 punktus: susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2016-01-04 iki 2017-01-04; nuomojama turto dalis yra 129,68 kv. m.; už naudojimąsi Turtu nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais nuomotojui nuomos mokesti 1283,83 EUR + PVM, per vieną mėnesį. Remiantis Sutartimi ieškovas už nuomojamą Turtą atsakovui išrašinėjo sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovas atsiskaitinėdavo, tačiau nuo 2015-07-02 atsakovas pateiktų sąskaitų už nuomą neapmokėdavo. Visų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą ieškinį patenkino, konstatavęs, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad 2014 m. gegužės 2 d. Turto nuomos sutartis Nr. 14/05/02 būtų negaliojanti, kad negavo iš ieškovo apmokėjimui reikalingų dokumentų ar, kad skola ieškovui yra apmokėta.Apeliantas R. S. N. pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą dalyje dėl jo solidarios atsakomybės ieškovui panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju būtina vadovautis LR CK 6.88 str., kadangi apeliantas laidavo už terminuotą atsakovo UAB „Alise“ piniginę prievolę ieškovui. Su tokia apelianto pozicija, teisėjų kolegija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta. Pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendroji taisyklė, nustatanti laidavimo pabaigą, įtvirtinta CK 6.87 str. 1 d. – laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorinės prievolės pobūdį, reiškiantį, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimas yra papildoma, šalutinė prievolė. Sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksčiau už pagrindinę prievolę. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio.CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių sudarytos laidavimo sutarties turinį ir kitus reikšmingus bylos įrodymus dėl laidavimo sutarties turinio, sprendžia, kad buvo laiduota terminuotam laikui – už nuomos sutarties terminu mokėtinus nuomos mokesčius nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2015 gegužės 2 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys pasirašydamos Trišalę turto nuomos sutartį, kartu ją laikė ir laidavimo sutartimi, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo atsakyti nuomininkui, jeigu nuomininkas, už kurį šia sutartimi laiduotojas laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Sutarties 11.1 p.). Iš to darytina išvada, kad ši sutartis galioja iki visiško prievolių ieškovui įvykdymo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus, todėl tuo atveju, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, tai CK 6.88 straipsnis negali būti taikomas. Šioje normoje nustatytas laidavimo pabaigos terminas taikomas tuo atveju, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, laidavimo terminas yra apibrėžtas visų laidavimo sutartyje nurodytų skolininko ir laiduotojo įsipareigojimų, kylančių iš 2014 m. gegužės 2 d. Turto nuomos sutarties Nr. 14/05/02 įvykdymu. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas tokių teisinių padarinių siekė laisva valia. Susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, yra išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl laiduotojui turėjo būti aišku, kokią atsakomybę jis prisiima, suteikdamas ieškovui UAB „IBRAHIM“ prievolių įvykdymo užtikrinimą laidavimo forma ir užtikrindamas skolininko prievolę tokia pat apimtimi ir terminais, kokia apimtimi ir terminais atsako pats skolininkas pagal šalių sudarytą Sutartį. Taigi, apelianto argumentas, kad jo prievolė pagal laidavimo sutartį yra pasibaigusi, nes Sutarties 4.1 p. yra nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas iki einamojo mėnesio penktos dienos, o nuo ieškovo 2016-06-02 PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo jau suėjo 3 mėnesių terminas, todėl turi būti taikoma LR CK 6.88 str. nuostata, yra nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt.,bylos Nr. 3K-3-261/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. UAB ,,SV Investicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,SEB lizingas“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-436-611/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575-611/2015 ).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo teisę, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus apeliacinį skundą, apelianto R. S. N. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė į bylą savo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsakovui R. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalyje mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, bylą išnagrinėjus ir apeliacinį skundą atmestus, šis mokestis priteistinas iš atsakovo S. N. R. valstybei.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. N. R. ( a/k (duomenys neskelbtini) 191 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.