- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- e2-41567-433/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34726-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „IBRAHIM“
- Atsakovas
- S. N. R., UAB „Alise“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „IBRAHIM“ ieškinį atsakovams S. N. R. ir UAB „Alise“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „IBRAHIM“ prašė solidariai priteisti iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“ 15 747,05 EUR skolos, 5 668,20 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014-05-02 atsakovas UAB „Alise“ sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 14/05/02 (toliau – Sutartis) su ieškovu UAB „IBRAHIM“. Šią Sutartį taip pat pasirašė laiduotojas S. N. R.. Sutartimi šalys susitarė, kad UAB „IBRAHIM“ išnuomoja UAB „Alise“ turtą – pastato dalį (204,08 kv. m.) (toliau – Turtas). Šalys sutarė, kad Nuomotojas suteikia Nuomininkui galimybę laikinai už nuomos mokestį naudotis Turtu Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, o Nuomininkas įsipareigoja priimti Nuomotojo perduodamą Turtą. Sutartyje numatyta, kad už naudojimąsi Turtu Nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais Nuomotojui nuomos mokestį 7 000 Lt + PVM per vieną mėnesį. Taip pat Sutarties šalys sutarė, kad Nuomininkas laiku ir tinkamai nesumokėjęs Nuomotojui Nuomos mokesčio, turi mokėti Nuomotojui 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą mokėti dieną (Sutarties 10.1 p.). Be to, šalys susitarė, kad jei Nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokesčius daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, Nuomininkas yra baudžiamas 1 000 Lt dydžio vienkartine bauda už kiekvieną pavėlavimo atvejį (Sutarties 10.3 p.). Ši Turto nuomos sutartis kartu yra laikoma ir laidavimo sutartimi, pagal kurią Laiduotojas įsipareigoja atsakyti Nuomotojui, jeigu Nuomininkas, už kurį šia Sutartimi Laiduotojas laiduoja, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (Sutarties 11.1 p.). Šalys 2015-09-10 pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė laikinai (2015 m. spalio – 2016 m. sausio mėn.) sumažinti patalpų nuomos mokestį iki 100 EUR plius PVM per mėnesį. 2016-01-04 šalys pasirašė Patalpų nuomos sutarties Nr. 14/05/02 Priedą Nr. 2, kuriuo pakeitė Sutarties 1.2.7, 1.2.11 ir 3.1 punktus: susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2016-01-04 iki 2017-01-04; nuomojama turto dalis yra 129,68 kv. m.; už naudojimąsi Turtu Nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais Nuomotojui nuomos mokesti 1283,83 EUR + PVM, per vieną mėnesį. Remiantis Sutartimi ieškovas už nuomojamą Turtą atsakovui išrašinėjo sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovas atsiskaitinėdavo, tačiau nuo 2015-07-02 atsakovas pateiktų sąskaitų už nuomą neapmokėdavo. Visų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo pradelstų mokėjimų sumos pagal 12 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių bendra suma sudaro 15 747,05 EUR. Taip pat prašė priteisti 5668,20 EUR delspinigius. Ieškovas savo reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priimti preliminarų sprendimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, ir priteisė solidariai iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“ 15 747,05 EUR skolą, 5668,20 EUR delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 21415,25 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 341,00 EUR bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 170,50 EUR, ieškovo UAB „IBRAHIM“ naudai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 26 d. gauti atsakovo S. N. R. prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad nesutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu. Nurodo, kad patalpų nuomos sutarties jis su UAB „Ibrahim“ nepasirašė, nes su pateiktomis teismui sumomis už patalpų nuomą jis nesutiko, nes siūlomos nuomos kainos buvo 50 proc. didesnės nei aplinkinių prekybos įmonių, kurias jos mokėjo. Įmonė nuolatos mokėjo, už patalpų nuomą, paskutiniu metu mažesnėmis sumomis ir bandė susitarti su UAB „Ibrahim“ dėl adekvačių prekybos centro patalpų nuomos kainų. Visos apmokėtos sąskaitos yra įmonės UAB „Aljanika“, kuri tvarkė atsakovo buhalteriją apskaitoje. Sąskaitas mokėjo iki 2016 m. kovo mėnesio. Susitarti gražiuoju niekaip nepavyko, pasiekti bendrą sutarimą pasirodė neįmanoma. Nuolatos buvo trukdoma dirbti, buvo išjunginėjama elektra, sulaukė įvairių grasinimų, riksmų. Buvo ir tokių atvejų, kad darbuotojai buvo mesti į veidą popieriai. Esant tokiai situacijai darbinėje aplinkoje, darbuotojai pradėjo išeiti iš darbo savo noru, nors tam, kitų priežasčių, pvz., kaip neapmokėtų atlyginimų, ar iš atsakovo pusės, sudarytų nepatenkinamų darbo sąlygų nebuvo. Atlyginimai buvo mokami laiku, darbo krūvis buvo normalus. Tai buvo didelis nuostolis. 2016-06-01 atvykus į darbą pardavėja nebegalėjo įeiti į patalpas, skyrius buvo užstatytas europaletėmis, vėl nedegė elektra, negalėjo išsinešti visų daiktų. Esant tokiai situacijai, buvo priversti sustabdyti įmonės veiklą visiškai, dėl ko atsakovo asmeniškai ir įmonės finansinė padėtis visai pablogėjo. Pasidarius visiškai neįmanomam darbui, iškvietė antstolę D. P., įvertinti faktines aplinkybes, kad turėtų įrodymus, kad elektra išjunginėjama tik atsakovams, o ne visame prekybos centre.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „IBRAHIM“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodo, kad visiškai nesutinka su pateiktais prieštaravimais, kadangi jie yra nepagrįsti, dėstomos aplinkybės nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o tik deklaratyviai nurodoma subjektyvi atsakovo pozicija. S. N. R. prieštaravimuose nurodo, kad nepasirašė su ieškovu UAB „IBRAHIM“ patalpų nuomos sutarties, nes nesutiko su pateiktomis sumomis už patalpų nuomą. Pažymi, kad toks atsakovo teiginys niekuo nepagrįstas ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kartu su ieškiniu buvo pateikta 2014 m. gegužės 2 d. Turto nuomos sutartis Nr. 14/05/02, kurią atsakovas S. N. R. pasirašė kaip laiduotojas, o sutarties priedus bei pakeitimus pasirašė atsakovo UAB „Alise“ direktorius. Nesuprantama atsakovo pozicija, kad jis nepasirašė patalpų nuomos sutarties, kadangi pats teigia, kad už patalpų nuomą mokėjo (pasak atsakovo paskutiniu metu mažesnėmis sumomis) ir jose vykdė veiklą net iki 2016 m. birželio-liepos mėnesio (kadangi pats atsakovas pateikė 2016-06-02 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad patalpose atsakovas vykdo veiklą). Atsižvelgiant į tokius atsakovo teiginius, galima daryti išvadą, kad atsakovas nepasirašęs patalpų nuomos sutarties patalpose iki 2016 m. birželio-liepos mėnesio vykdė veiklą neteisėtai, t. y. savavališkai užėmęs patalpas. Ieškovo nuomone, atsakovas tik bando išvengti atsakomybės už pradelstus nuomos mokesčio mokėjimus. Byloje pateikta pasirašyta nuomos sutartis bei visi jos priedai. Pažymi, kad nei sutartis, nei jos priedai nebuvo (nu)ginčyti, niekada nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl jų, todėl nėra jokio pagrindo abejoti sutarčių ir jų priedų pasirašymu. Išnuomotose patalpose atsakovas UAB „Alise“ (atsakovas S. N. R. yra šios įmonės direktorius) vykdė veiklą, t. y. prekiavo audiniais ir tekstilės gaminiais. Tą patvirtina paties atsakovo pateiktas 2016-06-02 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Taigi, atsakovas pats sau prieštarauja, teigdamas, kad nepasirašė nuomos sutarties su ieškovu UAB „IBRAHIM“, kadangi iš visų byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad nuomos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta. Taip pat atsakovas S. N. R. nurodo, kad sąskaitos yra apmokėtos iki 2016 m. kovo mėn. Šis atsakovo teiginys vėl gi yra neatitinkantis tikrovės bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė sąskaitas faktūras bei jų suvestinę (išklotinę), iš kurios matosi, kaip tarp įmonių vyko atsiskaitymai, t. y. kada ir kokios sąskaitos buvo išrašytos bei kada (ne)apmokėtos. Iš byloje esančios skolų suderinimo lentelės matyti, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio (t. y. pasirašius Patalpų nuomos sutartį) atsakovas UAB „Alise“ kas mėnesį mokėjo tvarkingai nuomos mokestį iki 2015-07-08, tačiau nuo 2015-08-03 visiškai nustojo mokėti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas bendradarbiaudamas su atsakovu ir matydamas, kad atsakovas UAB „Alise“ turi galimai laikinų finansinių sunkumų, tam, kad skola neaugtų labai didelė, 2015-09-10 pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė laikinai (2015 m. spalio-2016 m. sausio mėn.) sumažinti patalpų nuomos mokestį iki 100 EUR plius PVM per mėnesį. Tačiau net ir sumažintos sumos atsakovas nemokėdavo. Visą šį laiko atsakovas UAB „Alise“ vykdė veiklą išnuomotose patalpose, tačiau nemokėdavo (net ir ženkliai sumažinto) nuomos mokesčio. Toks elgesys yra netoleruotinas ir neatitinkantis sąžiningo verslo principų. Nepaisant susidariusio įsiskolinimo, atsakovui UAB „Alise“ ir toliau vykdant veiklą nuomojamose patalpose, 2016 m. sausio 4 d. šalys pasirašė Patalpų nuomos sutarties Nr. 14/05/02 Priedą Nr. 2, kuriuo susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2016-01-04 iki 2017-01-04; nuomojama turto dalis yra 129,68 kv. m.; už naudojimąsi Turtu Nuomininkas moka kartu su komunaliniais patarnavimais Nuomotojui nuomos mokesti 1283,83 EUR + PVM, per vieną mėnesį (t. y. 1 553,43 EUR), tačiau atsakovas UAB „Alise“ ir šių sumų neišgalėjo susimokėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui pateiktos sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos nuo 2015-08-03. Tuo tarpu atsakovas S. N. R. nurodo, kad sąskaitos yra apmokėtos iki 2016 m. kovo mėn., tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrįsti šį savo teiginį. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), todėl pažymi, kad atsakovas turi įrodyti, kad yra atsiskaitęs pagal visas sąskaitas faktūras. Šiuo atveju atsakovo teiginys yra tik deklaratyvus nurodymas, kuris neatitinka byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o patvirtinančių atsakovo poziciją įrodymų nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai), todėl tokiais atsakovo teiginiais nėra pagrindo tikėti. Atsakovas S. N. R. nurodo, kad atsakovui UAB „Alise“, kaip įmonei, buvo nuolat trukdoma vykdyti veiklą, buvo išjunginėjama elektra, sulaukė grasinimų, riksmų, dėl ko jų darbuotojai pradėjo išeiti iš darbo savo noru. Atsakovas pateikė antstolės D. P. 2016-06-02 faktinių aplinkybių nustatymo protokolą, kuriame antstolė užfiksavo, kad patalpose, kuriose UAB „Alise“ vykdo veiklą nėra elektros šviesos. Pažymi, kad faktinių aplinkybių protokolas surašytas tik 2016-06-02 dieną, t. y. ilgą laiką vykdant veiklą patalpose, tačiau nuomininkui nemokant nuomos mokesčio (nuo 2015-08- 03). Tai dienai UAB „Alise“ jau turėjo didelį įsiskolinimą ieškovui UAB „IBRAHIM“, todėl jis pagrįstai galėjo išjungti atsakovui elektros tiekimą, kadangi atsakovas akivaizdžiai pats piktnaudžiavo ir nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų mokėti nuomos mokestį. Kaip minėta anksčiau, ieškovui sumažinus nuomos mokestį, su juo nebuvo atsiskaitoma, tai pat pasirašius naują sutarties priedą nuomos mokestis piktybiškai nebuvo mokamas. Pažymi, kad nuomos sutarties nuostatos nedraudė atjungti elektros energijos, o tokia praktika (elektros išjungimas, kai ilgą laiką nemokamas nuomos mokestis) yra priimtina ir toleruojama. Be to, pats atsakovas jokių rašytinių kreipimųsi dėl elektros nebuvimo ir jos pajungimo byloje nepateikė. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas laikytinas kaip priešpriešinės prievolės vykdymo sustabdymu. Atsakovui ilgą laiką nemokant nuomos mokesčio, toks elgesys iš ieškovo pusės yra pagrįstas ir pateisinamas. Be to, nėra suprantama, kokią įtaką elektros išjungimas 2016-06-01 atsakovui UAB „Alise“ galėjo turėti dėl neatsiskaitymo už nuomą nuo 2015-08-03. Pažymi, kad kitų savo teiginių (kad atsakovas sulaukė grasinimų, riksmų, dėl ko jų darbuotojai pradėjo išeiti iš darbo savo noru), atsakovas visiškai nepagrindė ir neįrodė jokiais įrodymais. Vėl gi tai tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad 2016-09-28 preliminarus teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo S. N. R. prieštaravimuose išdėstyti teiginiai visiškai neatitinka byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių savo poziciją, jog nuomos mokestis buvo mokamas. Visi prieštaravimuose nurodyti teiginiai yra tik subjektyvi ir gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti sutartinės prievolės. Visa bylos medžiaga patvirtina esant 15 747,05 EUR skolai ir 5 668,20 EUR delspinigiams, kurių ieškovas UAB „IBRAHIM“ pagrįstai reikalauja solidariai priteisti iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“. Teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistu bei lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų ieškovo UAB „IBRAHIM“ naudai patirtas papildomas – 50,00 EUR už teisinę pagalbą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį bei atsiliepimą į prieštaravimus palaikė pilnai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gegužės 2 d. atsakovas UAB „Alise“ su ieškovu UAB „IBRAHIM“ sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 14/05/02 (toliau – Sutartis). Iš Sutarties nuostatų matyti, kad tai yra kartu ir laidavimo sutartis: jos 11 skyriumi atsakovas S. N. R. įsipareigojo atsakyti ieškovui UAB „IBRAHIM“, jeigu UAB „Alise‘ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Šalys susitarė, kad ieškovas išnuomoja atsakovui pastato dalį (204,08 kv. m.) (toliau – Turtas). Sutartyje numatyta, kad už naudojimąsi Turtu atsakovas moka kartu su komunaliniais patarnavimais ieškovui nuomos mokestį 7 000 Lt + PVM per vieną mėnesį. Šalys 2015 m. rugsėjo 10 d. pasirašė susitarimą prie nuomos sutarties, kuriuo susitarė laikinai (2015 m. spalio – 2016 m. sausio mėn.) sumažinti patalpų nuomos mokestį iki 100 EUR plius PVM per mėnesį. Šalys 2016 m. sausio 4 d. pasirašė Patalpų nuomos sutarties Nr. 14/05/02 Priedą Nr. 2, kuriuo pakeitė Sutarties 1.2.7, 1.2.11 ir 3.1 punktus ir susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 4 d.; nuomojama turto dalis yra 129,68 kv. m.; už naudojimąsi Turtu atsakovas moka kartu su komunaliniais patarnavimais ieškovui nuomos mokesti 1 283,83 EUR plius PVM, per vieną mėnesį. Minimos Sutarties pagrindu ieškovas už nuomojamą Turtą atsakovui UAB „Alise“ išrašė sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovas atsiskaitydavo, tačiau nuo 2015 m. liepos 2 d. atsakovas pateiktų sąskaitų faktūrų už nuomą nebeapmokėjo. Iš teismui pateikto 2016 m. rugsėjo 15 d. „Dėl skolų suderinimo“ akto matyti, kad skola ieškovui yra 15 747,05 EUR. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų apmokėję pateiktas sąskaitas faktūras (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad atsakovas S. N. R., kuris pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra atsakovo UAB „Alise“ direktorius, neįrodė: kad 2014 m. gegužės 2 d. Turto nuomos sutartis Nr. 14/05/02 būtų negaliojanti, kad negavo iš ieškovo apmokėjimui reikalingų dokumentų ar, kad skola ieškovui yra apmokėta (CPK 178 straipsnis). Ir, priešingai, ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovai yra skolingi 15 747,05 EUR skolos ir 5 668,20 EUR delspinigių, patvirtina į bylą pateikti įrodymai, t. y. 2014 m. gegužės 2 d. Turto nuomos sutartis Nr. 14/05/02, sąskaitos faktūros, jų suvestinė (išklotinė), iš kurios aiškiai matyti kada ir kokios sąskaitos faktūros buvo išrašytos bei kada (ne)apmokėtos, 2015 m. rugsėjo 10 d. susitarimas prie nuomos sutarties, kuriuo šalys susitarė laikinai – nuo 2015 m. spalio – 2016 m. sausio mėn., sumažinti patalpų nuomos mokestį iki 100 EUR plius PVM per mėnesį. Ieškovas, be kita ko, pateikė teismui skolų suderinimo lentelę, iš kurios matyti, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. liepos 8 d. atsakovas UAB „Alise“ nuomos mokestį mokėjo kas mėnesį, tačiau nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. – nustojo tai daryti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Alise“ vykdė veiklą išnuomotose patalpose ir tai, kad 2016 m. sausio 4 d. šalys pasirašė Patalpų nuomos sutarties Nr. 14/05/02 Priedą Nr. 2, kuriuo susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 4 d., sumažino nuomojamo turto dalį iki 129,68 kv. m., už naudojimąsi šiuo turtu nuomininkas įsipareigojo mokėti kartu su komunaliniais patarnavimais nuomos mokesti 1 283,83 EUR plius PVM, per vieną mėnesį (t. y. 1 553,43 Eur).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovai pažeidė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį. Įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 15 747,05 EUR skolos yra pagrįstas tiek sutarties, tiek įstatymo nuostatomis (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintinas visiškai. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarus sprendimas dalyje dėl 15 747,05 EUR skolos priteisimo solidariai iš atsakovų yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo šioje dalyje jį naikinti ar keisti.
Ieškovas, remdamasis Sutarties 10.1 punktu prašė priteisti iš atsakovų 0,2 procento dydžio delspinigius, nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą mokėti dieną, t. y. – 5 668,20 EUR už pradelstas atsiskaityti 180 dienų. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis minėta sutartimi bei CK 6.71 – 6.75 straipsniais, 6.245 straipsnio 3 dalimi, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovų priteistina solidariai 5 668,20 EUR delspinigių, taigi ir šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 415,25 EUR sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2016-09-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminariu sprendimu iš atsakovų S. N. R. ir UAB „Alise“ lygiomis dalimis priteisė iš viso 341,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė – 241,00 EUR žyminio mokesčio ir 100,00 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarų sprendimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti aukščiau minėto preliminaraus sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinį patenkinus visiškai ir palikus galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarų sprendimą, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis papildomai priteistina 50,00 EUR suma, t. y. teisinės pagalbos išlaidos, patirtos už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo surašymą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).
Valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 430 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Papildomai lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų S. N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „Alise“, juridinio asmens kodas 300034952, ieškovo UAB „IBRAHIM“, juridinio asmens kodas 111540333, naudai: 50 EUR (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 25 EUR (dvidešimt penkis eurus).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.