- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-89-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27651-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- D. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AB
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovės kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. Ž. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. Ž. (toliau – ir atsakovė) prašydamas: 1) panaikinti ieškovo ir atsakovės santuokos apskaitos įrašą, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo numeris 3693) dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti ieškovui pavardę – Ž., o atsakovei – Ž.; 3) priteisti iš atsakovės ieškovui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) nustatyti nepilnametės dukros G. Ž. ir nepilnamečio sūnaus D. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; 5) nuo ieškinio pateikimo teismui momento priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametės dukros ir nepilnamečio sūnaus naudai po 324 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į vaikų tėvo M. Ž. sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaikų tėvą M. Ž.; 6) nustatyti atsakovei ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamete dukra ir nepilnamečiu sūnumi tvarką iki vaikai sulauks pilnametystės; 7) iš atsakovės priteisti ieškovo naudai 2479 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. 1 d. iki 2019 m. rugsėjo mėn. 15 d. imtinai; 8) iš atsakovės priteisti ieškovo naudai 2479 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. 1 d. iki 2019 m. rugsėjo mėn. 15 d. imtinai; 9) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 1 700 Eur), nepriteisiant atsakovės naudai kompensacijos už ieškovui natūra tenkantį turtą; 10) po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti transporto priemonę BMW 7ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 3 400 Eur), nepriteisiant ieškovo naudai kompensacijos už atsakovei natūra tenkantį turtą; 11) finansinius įsipareigojimus, įgytus iki santuokos sudarymo ir santuokos metu pagal ieškovo ir atsakovės su AB Luminor (buvęs Nordea Bank) sudarytą 2008-04-02 Būsto Kreditavimo sutartį Nr. 8K 08/04/12D bei 2013-03-19 Papildomą susitarimą Nr. BKP 13/03/50D prie 2008 04 02 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/04/12D, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, vidiniame santykyje tarp šalių nustatant, kad solidarią prievolę kreditoriui pagal minėtas sutartis šalys toliau vykdys tokia tvarka: ½ dalį visų įmokų ir mokėjimų pagal minėtas kredito sutartis mokės, o ½ dalį visų įmokų ir mokėjimų pagal minėtas kredito sutartis mokės. 12) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų: nepilnametės dukros (gim. data: (duomenys neskelbtini)) ir nepilnamečio sūnaus (gim. data: (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų: nepilnametės dukros ir nepilnamečio sūnaus naudai po 324 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į ieškovo M. Ž. sąskaitą banke, išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovei laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: a) atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdama vaikus 17 val. iš vaikų mokymo-ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. privalo pristatyti vaikus į jų tėvo gyvenamąją vietą. b) Jeigu atsakovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu vaikų tėvą. Ieškovas nurodo, kad nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą būtina nustatyti su ieškovu, kadangi vaikai yra prisirišę prie tėvo, nuo pat gimimo gyveno su juo ir šiuo metu toliau gyvena ir išreiškia norą gyventi su tėvu, o atsakovė savo poreikius iškėlė aukščiau kitų, išėjo gyventi atskirai, vėliau grįžo, tačiau šalys toliau gyvena skyrium. Taip pat nurodė, kad atsakovė nuo 2018 m. spalio mėnesio nepilnamečiams vaikams iš dalies neteikia išlaikymo, o nuo 2019 metų apskritai neteikia išlaikymo, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus yra pagrindas iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
2. Atsakovė D. Ž. atsiliepimu su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutiko. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra nelogiški, nepagrįsti ir prieštaraujantys vaikų interesams. Pažymėjo, kad ieškovas gimus vaikams pradėjo dažnai išeidinėti su draugais į miestą, prasidėjo kelionės į užsienį, todėl atsakovei teko visa vaikų ir buities priežiūra. Pradėjus ryškėti nesutarimams, atsakovė išsikraustė iš namų, nuo 2019 m. spalio 1 d. su vaikais išsikraustė gyventi atskirai nuo ieškovo. Nurodė, kad tiek ieškovas tiek atsakovė su vaikais nuolat bendrauja, pas ją yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi vaikams, ji nuolat rūpinasi jais.
Šalies argumentai
3. Atsakovė D. Ž. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų G. Ž. ir D. Ž. gyvenamąją vietą su jų motina D. Ž.; 2) nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką: ieškovas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis: a) darbo dienomis (pirmadienį – ketvirtadienį) pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; b) penktadienį pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; likusiu laiku su vaikais bendrauja vaikų motina D. Ž.; 3) nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai po 324 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokamas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą, paskiriant atsakovę vaikų išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad ieškovas pastaruoju metu piktnaudžiauja jam suteikta teise bendrauti su vaikais, juos nuteikinėja prieš atsakovę, taip darydamas jiems neigiamą įtaką. Siekiant apsaugoti vaikų interesus būtina nustatyti jų gyvenamąją vietą su atsakove, kur jiems bus užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos.
Atsiliepimas
4. Ieškovas M. Ž. atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad prašymas yra visiškai nepagrįstas, paremtas melagingomis ir teismą klaidinančiomis aplinkybėmis, neatitinkantis vaikų interesų, jų faktinės gyvenamosios vietos su ieškovu (įskaitant ir laiką po bylos iškėlimo), todėl atmestinas, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas. Pažymėjo, jog nuo 2019 metų pradžios vaikai apskritai nenakvodavo pas atsakovę, atsakovė nebuvo pareiškusi noro praleisti su vaikais atostogas, vengdavo praleisti laiką su vaikais kartu, jau nekalbant apie padėjimą dukrai ruošti pamokas, dalyvavimą vaikų ugdymo veikloje. Vaikai faktiškai gyvena su ieškovu, epizodinis vienos kitos nakties nakvojimas nepatvirtina fakto, kad vaikai gyvena su atsakove. Ieškovas pažymėjo, kad faktiškai visą laiką jis rūpinasi vaikų priežiūra, o atsakovė tik epizodiškai bendrauja su vaikais, kartais jie nakvoja pas ją. Atsakovės gyvenimo būdas kelia grėsmę vaikams, kuomet pastaroji gyvena su abejotinos reputacijos ir vaikams grėsmę keliančiu meilužiu, neprisideda prie vaikų išlaikymo, nuteikinėja juos prieš ieškovą, manipuliuoja vaikais mėgindama juos papirkti geresnėmis sąlygomis.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. 1SD-6792 dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemone nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas gyvena kartu, tenkinti ieškovo prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo nėra tikslinga. Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovas ar atsakovė netinkamai rūpintųsi vaikais ar netinkamai vykdytų tėvų valdžią jų atžvilgiu. Tarnyba 2019 m. spalio 23 d. išvadoje Nr. 1SD-7456 dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nurodė, jog atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neprieštarauja vaikų interesams, tačiau Tarnybai kyla abejonių dėl jų taikymo būtinumo, kadangi atsakovė nenurodė kokios aplinkybės šiuo metu pasikeitė iš esmės, jog iškilo būtinybė taikyti prašomas priemones. Pažymėjo, kad bylos duomenimis, kilus nesutarimams tarp tėvų ir prasidėjus jų skyrybų procesui, vaikais rūpinasi tiek ieškovas, tiek atsakovė. Šalių nepilnamečiai vaikai aiškiai išsako, kad abu tėvai jais rūpinasi. Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečiams skirtingomis dienomis būnant su vienu iš tėvų, aplinka, kurioje jie gyvena, būtų nesaugi, dėl ko galėtų būti pažeisti jų interesai ar suvaržytos kokios nors vaikų teisės. Duomenų, kad ieškovas vengtų išlaikyti nepilnamečius vaikus, byloje nėra, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. laikino materialinio išlaikymo priteisimo, gali nukentėti vaikų interesai, jie gali likti be normaliam auginimui, lavinimui ir vystymuisi reikiamų lėšų, nenustatyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo ir atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, kaip nepagrįstus.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė nuo 2019 m. spalio 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad teismui nenurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės ar ieškovo elgesys prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams ir kelia vaikams grėsmę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė ar ieškovas netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikams. Abu tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, juos išlaiko, dalyvauja jų auklėjime. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodo, kad nepilnamečiai vaikai leidžia laiką tiek su ieškovu, tiek su atsakove, t. y. nepilnamečiai vaikai gyvena ir su ieškovu ir su atsakove. Pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas ar atsakovė būtų nusišalinę nuo tėvų pareigų ar, kad neužtikrina tinkamų sąlygų nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovės ar ieškovo elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę nepilnamečių šalių vaikų interesams, dėl ko jų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškovu ar išimtinai tik su atsakove. Teismo vertinimu, nei ieškovas nei atsakovė nepagrindė būtinybės teisinėmis priemonėmis užtikrinti esamą faktinę situaciją iki bylos iš esmės išnagrinėjimo. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ar atsakove, todėl šalių prašymus nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu ar atsakove atmetė.
Atsiliepimas
8. Pažymėjo, kad tiek prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atsiliepimuose į prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek išvadą byloje teikiančios institucijos išvadose nurodoma, kad nepilnamečiai vaikai gyvena ir su ieškovu ir su atsakove. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, jais nesirūpina, nebendrauja ir kartu nebūna, taip pat atsakovė neįrodė, kad ieškovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teismas sprendė, kad šiuo metu nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovės ar ieškovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog vaikų bendravimas su tėvu ar motina kenktų jų interesams, kad tėvo ar motinos elgesys ir veiksmai būtų priešingi vaikų interesams, kad bendravimas traumuotų vaikus psichologiškai ar būtų daroma žalinga įtaka vaikų vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nei su ieškovu, nei su atsakovu, kadangi nepilnamečiai vaikai būna tiek su ieškovu, tiek su atsakove, teismas šalių prašymus dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo atmetė kaip nepagrįstus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė D. Ž. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką: ieškovas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio lyginėmis savaitėmis: a) darbo dienomis (pirmadienį – ketvirtadienį) pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; b) penktadienį pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; likusiu laiku su vaikais bendrauja vaikų motina D. Ž..
11. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog vaikų bendravimas su tėvu ar motina kenktų jų interesams, kad tėvo ar motinos elgesys ir veiksmai būtų priešingi vaikų interesams, kad bendravimas traumuotų vaikus psichologiškai ar būtų daroma žalinga įtaka vaikų vystymuisi.
12. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja jam suteikta teise bendrauti su mažamečiais vaikais, juos nuteikinėja prieš atsakovę, taip darydamas neigiamą įtaką vaikams. Pažymėjo, kad ieškovo rūpinimasis vaikais pasireiškė tik atsiradus nesutarimams 2018 metais. Teigė, kad tarp šalių esant konfliktinei situacijai, nenustačius laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovui yra sudaroma galimybe piktnaudžiauti teise, kuo pastarasis ir naudojasi, neatsižvelgiant į vaikų interesus. Paaiškino, kad ieškovas neigiamai formuoja vaikų nuomonę apie motiną. Nenustačius prašyme nurodytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, ieškovui sudaryta galimybė piktnaudžiauti teise bet kada (net ir nakties metu, kai vaikai turi ilsėtis) pasiimti iš namų vaikus, taip pažeidžiant jų interesus, poilsio režimą.
Atsiliepimas
13. Ieškovas M. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. Nurodė, kad atsakovės atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, neatitinka vaikų teisių bei teisėtų interesų, ieškovo teisių bei teisėtų interesų, prieštarauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pozicijai, todėl atmestinas.
15. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė buvo sutarę, jog vaikai lieka gyventi su ieškovu, o bendrauja su atsakove. Vaikams buvo palikta sprendimo laisvė – jie turėjo patys nuspręsti kur ir su kuo nori būti, praleisti laiką, nakvoti, keliauti į ugdymo įstaigas. Vaikai 2018 m. gruodžio mėn. retsykiais (kelis kartus per mėnesį) likdavo pas Mamą, tačiau laikui bėgant nuo 2019 m. pradžios vaikai apskritai nenakvodavo pas mamą. Teigė, kad atsakovė (išskyrus 2019 m. rugpjūčio mėn.) nė karto per 2019 m. nebuvo pareiškusi noro praleisti su vaikais atostogas, vengdavo praleisti su jais laiką. Pažymėjo, kad teismas negali tenkinti atsakovės prašymo, ignoruojant jau susiformavusią nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Teigė, kad nepaisant to, kad epizodiškai vieną kitą naktį šalių vaikai ar vienas iš vaikų nakvojo ar buvo pas atsakovę, vaikai faktiškai nuolatos gyvena ir būna su ieškovu, kas liudija, kad ne su atsakove, o su ieškovu vaikai faktiškai gyvena, tuo tarpu prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė mėgina iškreipti vaikų režimą ir jų nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu paversti bendravimu su tėvu kas antrą savaitgalį bei vaikų pervežimu porinių savaičių darbo dienomis iš ugdymo įstaigų į „gyvenamąją vietą“.
16. Teigė, kad atsakovei nėra jokiais būdais ribojama teisę būti su vaikais ar bendrauti su vaikais telefonu. Pažymėjo, kad niekada nėra nuteikinėjęs vaikų prieš jų motiną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliantė prašė panaikinti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką. Taigi byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikino ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
20. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
21. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
22. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
24. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo išvadose iš esmės nurodė, kad nemato tikslingumo taikyti šalių prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir laikiną bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo duomenų, jog atsakovės ar ieškovo elgesys, gyvenimo būdas prieštarauja ir kelia grėsmę nepilnamečių šalių vaikų interesams, dėl ko jų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta išimtinai su ieškovu ar išimtinai tik su atsakove atmetė šalių prašymą nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu ar atsakove.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenis patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai būna tiek su ieškovu, tiek su atsakove ir gali iš esmės netrukdomai bendrauti su tėvais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl ieškovo laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.