- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- AN2-127-334/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00297-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. D. advokato Antano Jarašiaus (toliau – Pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. D. Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės 2021-05-28 nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 170 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 110 ir 140.1 punktų reikalavimus, t. y. 2021 m. balandžio 26 d. 17.58 val. (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė priekyje važiavusį automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. D. advokatas A. Jarašius pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, tačiau šio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi, jo skundas atmestas motyvuojant tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek jo atstovo nurodytos aplinkybės nėra ypatingos ar išimtinės ir nesuteikia pagrindo manyti, kad pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskyrus administracinio poveikio priemonės, bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.
3. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas T. D. advokato A. Jarašiaus skundas, kuriuo prašoma pripažinti, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas susiklosčius ekstremalioms sąlygoms dėl įmonės vilkiko sustojimo greitkelyje ir dėl patirto sveikatos sutrikdymo; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir taikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas panaikinti Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės 2021-05-28 nutarimo dalį, kuria T. D. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
4. Pareiškėjas skunde analizuoja policijos pareigūnės priimtą nutarimą ir tvirtina, kad pastaroji administracinę bylą išnagrinėjo visiškai formaliai, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl atsakomybėn traukiamo asmens T. D. prašymo esmės ir jame nurodytų aplinkybių bei motyvų ir dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą nutarimą, o teismas nurodęs, jog nutarimą priėmęs pareigūnas visgi atsižvelgė į visas skunde nurodytas aplinkybes, neįvertino šio nutarimo pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pažymi, kad aptariamas nusižengimas nėra vienas pavojingiausių ir sunkiausių, o jo padarymo faktinės aplinkybės visiškai nerodo, kad jį padaręs asmuo jas ignoruoja ar pažeidinėja tyčia, rodydamas aiškų visuomenės ir transporto judėjimą reguliuojančias taisykles; vairavo blaivus, neviršydamas leistino greičio, avarinė situacija nesukelta, pavojaus eismo saugumui nebuvo; nepaneigta aplinkybė, kad nusižengimas padarytas netyčia, esant sudėtingai psichologinei ir fizinei situacijai dėl įmonės vilkiko gedimo automagistralėje ir patirtos akies traumos, T. D. laiku nepastebėjo kelio ženklo, kurį užstojo lenkiamas vilkikas, o ištisinę eismo juostas skiriančią liniją pamatė jau lenkimo metu. Anot Pareiškėjo, T. D. nesiekia išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą ir asmeniškai jis galėtų nevairuoti tuos 3 mėnesius, tačiau teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo. Pareiškėjas nurodo, kad T. D. „(duomenys neskelbtini)“ turi du vilkikus ir vieną iš jų vairuoja pats T. D., todėl atėmus teisę vairuoti pačiu pelningiausiu įmonei laikotarpiu, rudenį, kuomet vyksta javapjūtė ir vežami grūdai, įmonė nebūtų pajėgi įvykdyti įsipareigojimų ir galimai tektų bankrutuoti, o tai paliestų ne tik pažeidėją, jo šeimą, bet ir įmonės interesus. Pareiškėjas pažymi, kad nors T. D. praeityje ir yra baustas už KET taisyklių pažeidimus, tačiau atsižvelgus į tai, kad T. D. kas mėnesį nuvažiuoja po 5-6 tūkstančius kilometrų, natūralu, kad ne visada pavyksta išvengti pažeidimų. Baudos yra sumokėtos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu nutarimą surašiusi institucija su pateiktu skundu nesutinka ir mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė, jog policijos nutarimu T. D. skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota. Atsiliepime nurodoma, kad T. D. penkerių metų laikotarpyje, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, buvo devynis kartus baustas baudomis už mažiau pavojingų KET pažeidimų padarymą, tačiau nepaisant to, jis vėl įvykdė pavojingą administracinį nusižengimą, kas rodo, jog vien bauda pažeidėjo priešingo teisei elgesio nepaveikė ir nepaveiks. Todėl, institucijos manymu, tik įvykdžius visos apimties parinktą administracinio poveikio priemonę bus pasiekta administracinės nuobaudos paskirtis.
6. Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra keliamas tik T. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – nesutinkama su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
8. Nagrinėjamu atveju T. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas vienų pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai, kad įstatymų leidėjas šį administracinį nusižengimą laiko ypatingai pavojingu, rodo sankcijoje numatytas privalomas administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės 2021-05-28 nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. D. paskirta minimali administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui - 3 (trims) mėnesiams. Dėl minėto nutarimo T. D. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė skundą, tačiau to paties teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi skundas buvo atmestas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo argumentus, bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai įvertino ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių faktą bei savo sprendimą pakankamai motyvavo nustatytomis ir pateiktomis aplinkybėmis, todėl nesant kitų duomenų, aukštesnysis teismas, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. advokato A. Jarašiaus skundą ir neskirti administracinio poveikio priemonės, neturi pagrindo.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
11. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
12. Kaip pagrindiniai argumentai, siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. padėtį, nurodoma, jog T. D. nusižengė susiklosčius ekstremalioms sąlygoms dėl įmonės vilkiko sustojimo greitkelyje ir dėl patirto sveikatos sutrikdymo, nusižengimas padarytas netyčia, jis vairavo blaivus, neviršijo leistino greičio, pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas, teisė vairuoti reikalinga įmonės gerovei. Tačiau šios nurodytos aplinkybės, kaip matyti, buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teisme, jos išanalizuotos ir motyvuotai pagrįstos dėl jų nelaikymo išimtinėmis ar išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Aukštesnysis teismas dar kartą patikrinęs ir išanalizavęs skunde nurodytas aplinkybes, sutinkamai su apylinkės teismo motyvacija, konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nelaikytinos ypatingomis ir tai nėra išimtinis atvejis, kuomet asmeniui reikėtų pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
13. Kaip matyti iš „Sodros“ duomenų, T. D. nuo (duomenys neskelbtini) vadovauja (duomenys neskelbtini) ir, pasak T. D., jis pats asmeniškai vairuoja vieną iš dviejų įmonei priklausančių vilkikų, tačiau iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 36-40) matyti ir tai, kad jau nuo 2018 m. T. D. sistemingai daro KET pažeidimus (greičio viršijimai, transporto priemonės palikimas ne tam skirtoje vietoje, įvažiavimas į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturint transporto priemonių savininkų naudotojo mokesčių sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko buvo apgadintos kelios transporto priemonės). Šios aplinkybės rodo, kad nepaisant to, jog teisė vairuoti yra ypač svarbi ir reikalinga T. D. akcentuojamai įmonės gerovei, pastarasis pažeidinėdavo KET nepaisydamas jam galinčių kilti pasekmių. Maža to, net ir po paskutinio nusižengimo padarymo, T. D. buvo skirta žodinė pastaba už tai, kad jis vairavo automobilį, kuriame tamsiu paros metu nedegė galinio valstybinio numerio apšvietimas. Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad aptariamas nusižengimas buvo ne atsitiktinis, o T. D. neatsakingo elgesio kelyje bei atsainaus jo požiūrio į kitus eismo dalyvius ir į eismo saugumą pasekmė. Papildomai pažymėtina, kad T. D. vadovauja bendrovei jau keletą metų, todėl puikiai suvokė, kad pažeidinėdamas KET jis gali prarasti teisę vairuoti (galimai bendrovei pelningiausiu laikotarpiu) ir tokiu būdu pabloginti savo, savo šeimos narių padėtį, bet ir pakenkti bendrovės interesams. Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nusižengimas padarytas netyčia, jis vairavo blaivus, neviršijo leistino greičio, pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas, žala nepadaryta, nesudaro pagrindo T. D. asmenybę vertinti išskirtinai teigiamai, juo labiau, kad priešingu atveju, T. D. būtų taikyta ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad teisės vairuoti būtinumas tinkamai atstovauti bendrovės interesams ir atlikti darbines funkcijas, šiuo atveju laikytinas ypatinga aplinkybe. Kaip jau minėta, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, nenustačius ypatingų aplinkybių, neskirti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.
14. Pasisakant dėl skunde nurodomų aplinkybių pripažinimo lengvinančiomis aplinkybėmis, apygardos teismas pažymi, kad įmonės vilkiko gedimas ir detalės pristatymo poreikis akivaizdu, kad nėra gyvybiškai svarbus dalykas, kuris pateisintų neatsakingo elgesio kelyje buvimą ir galėtų būtų laikoma, kaip išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, nors, pareiškėjo skunde akcentuojama, jog kelio ženklo T. D. nepastebėjo dėl patirtos akies traumos, tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti laikoma išskirtinė, juolab, kad pagal KET 14 punktą, <...neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui...>.
15. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutartį nepakeistą ir T. D. advokato Antano Jarašiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.