- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2-819-876/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Atsakovas
- L. K., R. K.
- Ieškovas
- L. K.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant atsakovui L. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. K. ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovei R. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2011 m. balandžio 19 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-342-443/2011 iš L. K. nepilnamečiams vaikams sūnui M. K. ir dukrai E. K. priteistą 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į 200 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškinyje nurodoma, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas dirbo stogdengiu Danijoje, jo mėnesinės pajamos buvo apie 1500 Lt. Nuo 2013 m. liepos 3 d. ieškovas dirba stogdengiu (duomenys neskelbtini) ir jo mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius yra 877 Lt, tai reiškia, kad ieškovo mėnesinės pajamos sumažėjo. Be to, po teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo atsakovas susilaukė 2 vaikų – E. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Dviejų išlaikomų asmenų atsiradimas taip pat turi esminės įtakos ieškovo turtinei padėčiai. Ieškovas neturi kilnojamojo turto. Ieškovas nurodo, jog dabartinė padėtis iš esmės pažeidžia nepilnamečių E. M. K. ir K. K. interesus. Ieškovas nėra pajėgus teikti 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam iš savo keturių vaikų, todėl anksčiau priimto sprendimo vykdymas iš ieškovo galimybę užtikrinti būtinas sąlygas vystytis ir augtis jaunesniems jo vaikams.
Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė, nurodė, jog neturi galimybių gauti didesnį atlyginimą.
Atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai.
Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad R. K. turi du nepilnamečius vaikus, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais ir motina name, kuris priklauso atsakovės motinai. Atsakovė naudojasi pirmuoju namo aukštu. Antrame aukšte gyvena atsakovės brolis su šeima. Vaikams yra sudarytos sąlygos gyventi. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) pardavėja, jos mėnesio darbo užmokesti yra apie 1000 Lt., taip pat ji užsiaugina daržovių. Nepilnametis Matas mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, taip pat lanko šokių ir sporto būrelius. Moteris nurodė, kad nepilnametė E. rudenį pradės eiti į darželį, už kurį reikės mokėti po 200 Lt. Išvadoje nurodoma, kad tenkinant teisėtus vaikų interesus labai svarbus tėvo indėlis. Ieškovė yra prisiėmusi didesnę dalį pareigų, kadangi vaikai gyvena kartu su ja. R. K. prižiūri vaikus, rūpinasi jų auklėjimu, sveikata. Skyriaus nuomone, ieškovo pateiktas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neatitinka teisėtų vaikų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog ieškovas L. K. ir R. K. turi du nepilnamečius vaikus: sūnų M. K. ir dukrą E. K.. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos A. T. praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2009 m. rugsėjo 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 bei kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad iš esmės pasikeitė jo finansinė padėtis, nes jo atlyginimas sumažėja, jam gimė dar du vaikais. Ieškovas pateikė dokumentus, kurie patvirtina jo pasikeitusią šeimyninę ir finansinę padėtį. (b.l. 12-14). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas keisti išlaikymo dydį ir ieškovas pagrįstai kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jis pagal dabartinę jo finansinę padėtį, gali patenkinti tik minimalius vaikų išlaikymo poreikius. Ieškovas nurodė, jog jos pajamos yra 1000 Lt, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės pajamos taip pat yra apie 1000 Lt. Abi šalys nekilnojamo turto neturi. Ieškovas 2013 m. balandžio mėnesį įsigijo automobilį VW CARAVELLE. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog šis automobilis pirktas kartu su kitais jo bendradarbiais, tačiau teismui nebuvo pateikta tai patvirtinančių duomenų, todėl teismas šiais jo parodymais nesivadovauja. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovas šiuo metu yra pakeitęs savo darbovietę ir jo atlyginimas yra sumažėjęs. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jis neturi galimybių gauti geriau apmokomo darbo, nes niekas nemoka didesnių atlyginimų. Pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba ir jo pajamos yra 1000 Lt. Daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti darbą, ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atlikti negalėjo. Atsakovas nurodė, kad dėl prastos ekonominės situacijos šalyje galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi paklausią profesiją, be to nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais remdamiesi teismas galėjo spręsti, kad jis siekė susirasti darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu, minėta, atsakovas neįrodė, kad jis išnaudojo visas galimybes gauti geriau apmokamą darbą. Remdamasi išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Šios aplinkybės, neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti teismų nustatyto dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Kaip matyti abi šalys turi pajamas, ieškovas turi dar du išlaikytinius, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog L. K. turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, tuo tarpu R. K. galimybės yra apribotos, nes ji turi pareigą skirti savo laiką ir dėmesį dviems mažamečiams vaikams. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai prieš susilaukdami vaikų turi įvertinti savo visapusiškas galimybes vaikams suteikti tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, teikti jiems išlaikymą. Kaip matyti, L. K. susilaukė dar dviejų vaikų jau turėdamas du išlaikytinius. Taigi teismas laiko, jog ieškovas būdamas dviejų vaikų tėvas, prieš susilaukdamas kitų vaikų, privalėjo įvertinti savo galimybės išlaikyti visus savo vaikus. Taigi L. K. prieš 2013 m. susilaukdamas ketvirtojo vaiko turėjo įvertinti savo kaip tėvo galimybes išlaikyti keturis vaikus, taip pat privalėjo įvertinti, jog jis būdamas keturių vaikų tėvas privalo užtikrinti visų savo vaikų interesus, kas iš jo reikalaus papildomų pastangų. Toks L. K. apsisprendimas negali pažeisti kitų vaikų teisėtų interesų bei teisės į visapusiškai aprūpintą gyvenimą. Teismas pripažįsta faktą, jog L. K. padėtis pasikeitė, tačiau atkreipia dėmesį, jog tai negali būti pagrindu sumažinti išlaikymą vaikams iki minimalaus dydžio. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jos L. K. būdamas keturių vaikų, turėdamas paklausią specialybę, ir gaudamas tik minimalų atlyginimą, nededa pakankami pastangų, kad gauti geriau apmokamą darbą ir užtikrinti didesnius savo vaikų poreikius. Nurodymas, jog jis neieško geriau apmokamo darbo, nes neturi laiko, neatitinka jo kaip rūpestingo tėvo standarto. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei vertindamas tai, kad ieškovas turi daugiau išlaikytinių, tuo tarpu atsakovės galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra apribotos dėl vaikų priežiūrai skiriamo laiko, teismas konstatuoja, jog abiejų tėvų finansinė padėtis yra vienoda. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog L. K. nurodyta išlaikymo suma, neatitinka vaikų interesų. Teismas konstatuoja, jog turtinę padėtį atitiktų 600 Lt išlaikymo dydis vienam vaikui. Teismas nustačius, kad abiejų tėvų galimybės teikti išlaikymą yra vienodos, todėl kiekviena iš šalių privalo teikti po 300 Lt. išlaikymą kiekvienam vaikui.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys atsakovė R. K..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškinys patenkinta iš dalies, tai yra patenkinta 50 proc. reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinant ieškinį, į valstybės biudžetą nepriteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims, nes jos neviršija nustatytos minimalios ribos. Ieškovas yra sumokėjęs 144 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus jo reikalavimą 50 proc., iš atsakovės priteistina 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio ieškovui, tai yra 72 Lt.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.201 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti dalinai.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu nepilnametei E. K. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš L. K. išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų).
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu nepilnamečiui M. K. nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš L. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. nuo sprendimo priėmimo dienos iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų).
Nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę R. K..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės R. K. 72 Lt (septyniasdešimt du Lt) sumokėto žyminio mokesčio dalį ieškovui L. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.