Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nukentėjusiajai R. S., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, kaltinamajam R. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1967 m. gruodžio 19 d. Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo: 1) 1994-11-09 pagal LR BK 197 str. 1 d., 198 str., 42 str. laisvės atėmimu 2 m., remiantis Lietuvos Respublikos BK 47 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; Šakių rajono apylinkės teismo 1996-04-23 nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą 2 m. pagal 1994-11-09 nuosprendį; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1996-12-12 nutartimi, vadovaujantis LR BK 54 str. paleistas lygtinai 3 mėn. 2 d., pagal LR 1995-12-21 įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 4 str. neatlikta bausmės dalis sumažinta 1/3, t.y. 8 mėn., galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo užskaityta 5 mėn. 8 d.; 2) 2001-03-20 pagal LR BK 212¹ str. laisvės atėmimu 1 m. ir 1250 Lt bauda, pritaikius LR BK 47¹ str. laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2002-03-20 pagal LR BK 212¹ str. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. ir 1250 Lt bauda, remiantis LR BK 43 str. prijungta neatlikta bausmė pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2011-03-20 nuosprendį, galutinė bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo su 1500 Lt bauda; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-01-08 nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54² str. paleistas lygtinai 7 mėn. 13 d.; paskirta bauda nesumokėta, nesant turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą; 4) 2007-06-29 pagal LR BK 259 str. 2 d. 15 parų areštu; 5) 2009-05-28 pagal LR BK 284 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) bauda, į bausmės laiką įskaitytas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2008-10-30 iki 2008-10-31, prilyginant 2 baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams (260 Lt), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. kaltinamas nesunkiai sutrikdęs sveikatą savo šeimos nariui, tai yra tuo, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 23.30 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl menkavertės priežasties – dėl to, kad jo sutuoktinė R. S. grįžo iš darbo apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia jai sudavė ranka ir spyrė koja mažiausiai šešis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – skruoste – antakio gale – kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, žąstuose, kraujosruvą vestibulinėje klostėje, muštinę žaizdą nosyje, kairio smilkinio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be to, jo kaltė įrodyta tarnybiniu pranešimu, išrašu iš medicininių dokumentų, liudytojų A. P. ir P. J., nukentėjusios R. S. parodymais, nepilnamečio L. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. G347/11(10) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis R. S. parodė, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 23.30 val. žmona parėjusi girta ir, kai pradėjęs priekaištauti, pavadinusi jį „gaidžiu“, todėl sudavęs ne kartą delnu per veidą. Žmona pareinanti tris kartus per savaitę girta, todėl nemanantis, jog mušęs dėl menkavertės priežasties. Žmona geria kai dirba, išgėrusi būna agresyvi, mušasi su draugėmis, R. S. irgi yra sudavusi ne sykį. Jau 10 metų dirbanti barmene – jo prašoma žadėjusi išeiti iš darbo, bet vis neišėjusi. Už butą mokąs jis, brolis duodąs pinigų. Susipykę kambaryje, kur miegojęs vyresnis sūnus. Žmona persirenginėjusi, o R. S. ją pastūmęs – ji atsirėmusi ant lovos. Tada vaikui, kuriam 15 metų, pasakęs, kad eitų į kitą kambarį, o žmoną už rankos nuvedęs – gal ir už plaukų nutempęs, į vonią. Mušęs ir spardęs vonioje, kuri esanti erdvi. Kiek kartų sudavęs, – tiksliai negalįs pasakyti, – gali būti, kad ir šešis. Ji paleidusi vandenį ir šlaksčiusi; ėmusi daužyti indus, todėl nuvažiavęs į policiją. Galėjęs žmoną parsitemt į vonią už plaukų, kai ji bandė pabėgt per balkoną. Vaikus vežęsis į policiją, nes žmona šaukė, rėkė ,,gelbėkit“. Nenorėjęs, kad vaikai matytų kraują su vandeniu vonioje. Policijoje nusistatęs girtumą – buvęs blaivus. Žmona yra padavusi teisme pareiškimą skyryboms. Prieš metus buvo surinkę dokumentus skyryboms, bet tada taip ir neišsiskyrę. Po nusikaltimo padarymo gyveną atskirai, konfliktų neturį. Baudų visų nėra sumokėjęs, taip pat ir pagal paskutinį nuosprendį. Po sumušimo žmona gydėsi ligoninėje. Sutinka ir su Sodros, ir su Ligonių kasos ieškiniais. Su žmonos ieškiniu sutinka iš dalies – atlygintų 3000 Lt neturtinę žalą. Toks neturtinės žalos ieškinys nepagrįstas, nes tai, kad konfliktą matė vaikai, nesuteikia teisės reikalauti neturtinės žalos mamai. Be to, pati R. S. pradžioje pasakiusi sutuoktinį įžeidžiančius žodžius. Jis elgęsis spontaniškai, susijaudinęs, todėl smulkiai negalįs nupasakoti konflikto eigos. Vien išgyvenimai neverti 10000 Lt, jis neturįs, iš ko tokią žalą atlyginti. R. S. atsiprašęs ir dar ne kartą atsiprašysiąs.

L. P. J. parodė, kad kaltinamasis – jos žentas. 2011 m. rugsėjo 5 d. vėlai vakare apie 23.30 val. jai paskambinusi duktė ir pasakiusi, kad atbėgtų, nes ją užmuš. Nubėgo, tačiau bute buvę tamsu. Radusi vonioje daug kraujo, o nieko daugiau nebuvę. Tada paskambinusi ir klaususi, kur ji yra, o duktė pasakiusi, kad pas R. S. tėvą tame pačiame name. P. J. nuėjusi, skambinę į policiją – ši ilgai neatvažiavusi, o kai atvažiavo, liepę (duomenys neskelbtini) važiuoti kartu į policiją. P. J. važiavusi kartu. Ligoninėje dukrai nustatytas girtumas ir sužalojimai. Paskui ji buvusi paguldyta gydymui. Liudytoja teigia, kad kaltinamasis gyvenęs kartu ir jį duktė šėrusi. P. J. į jų gyvenimą nesikišusi. Kai pirkę butą, tikėjusis, kad bus viskas gerai. Kiek žinanti, dabar duktė sumušta antrą kartą. Pas P. J. jie gyvenę iš karto po vestuvių. Iš darbo duktė nepareinanti išgėrusi – dabar, kai pas ją gyvenanti, nė karto neparėjusi išgėrusi. Dukra pasakojusi, kad grįžusi namo, ėjusi praustis, o R. S. paklausęs, ar cigarečių parnešusi – kai pasakiusi, kad pamiršusi, jis ją sumušęs ir suspardęs.

Liudytoja A. P. nurodė dirbanti picerijoje barmene, nukentėjusioji esanti jos bendradarbė, kurios vyras dažnai į darbą ateinąs ir jas apšaukiąs. 2011 m. rugsėjo 5 d. po 22 val. atėjusi pas ją (duomenys neskelbtini), atnešusi darbo raktus, ir ji pasiūliusi jai išgerti šampano. Išėjusi apie 24 val. Šampano išgėrę maždaug vieną butelį su puse – antro butelio viso neišgėrę, gal stiklinė likusi.

Iš LR BPK 291 str. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo L. S. parodymų matyti, kad rugsėjo 5 d. apie 23 val. jo motina R. S., parėjusi iš darbo nežinia dėl ko pykusis su jo tėvu R. S.. Kai atėjusi į jo kambarį atsigulti, jis miegojęs. Atsibudęs nuo triukšmo matęs, kaip tėtis trenkęs mamai į kairę akį, nes buvęs tame pačiame kambaryje. Mama parkritusi, jai pradėjęs bėgti kraujas. Tada tėtis mamą už plaukų nutempęs į vonią, uždaręs ją ten ir laikęs. L. S. prašęs mamos nemušti, teigia, kad girdėjęs ir matęs, kaip tėtis buvo užėjęs į vonią; nematęs, ką veikė, bet girdėjęs spyrius. Brolis verkęs. Tėtis kalbėjęs negražiais žodžiais. Mama šaukusi, kad iškviestų policiją, kad tėtis ją paleistų ir kad jį policija išveš. Nežinąs, ar policija buvusi iškviesta, bet ji neatvažiavusi. Konfliktas vykęs maždaug 15-20 minučių. Tėtis liepęs jam ir broliui apsirengti ir važiavę į policiją. Prie policijos vaikai laukę mašinoje, o tėtis nuėjęs. Po to grįžę namo, kur buvusi mama – jai iš veido bėgęs kraujas. Tada į kiemą įvažiavusi policija, matęs, kaip kalbėjęsi prie namo, tačiau pareigūnai į namus neužėję, tik išsivežę mamą ir močiutę. Vonioje, koridoriuje ir kambaryje buvę daug kraujo. Grįžus namo, tėtis pradėjęs tvarkyti vonią, o jis su broliu ėję miegoti. Dabar jie su mama gyveną pas močiutę, iki įvykio gyvenę tame bute, kur dabar gyvena tėtis. Namie būdavę konfliktų: žodiniai barniai būdavę dažni, mamą tėtis yra sumušęs ir anksčiau, vaikų neskriaudžiąs (b. 1. 39-40, 44-46).

N. R. S. nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Dabar jų santykiai nei šiokie, nei tokie. 2011 m. rugsėjo 5 d. po darbo ji užėjusi pas draugę ir su ja išgėrusi šampano. Parėjus namo, pasitikęs sutuoktinis su piktumais. Ėjusi į vieną iš dviejų bute esančių kambarių, kur buvęs didesnis sūnus, nes ten dažnai mieganti. Ten R. S. jai sudavęs į veidą – iš nosies pradėjęs bėgti kraujas. Tada ji ėjusi į vonią. Negalvojusi, kad ją taip sumuš. Jis ją pradėjęs trankyti, tada išbėgusi į balkoną, nes norėjusi iššokti ir pabėgti. Tačiau jis neleidęs ir už plaukų nusitempęs į vonią, kur toliau mušęs. Jis pats sudavęs ir sau į veidą – kad atrodytų, jog gavęs nuo žmonos. R. S. šaukusis pagalbos. Tada jis pasiėmęs vaikus ir išvažiavęs. Ji nuėjusi pas uošvį ir paskambinusi savo mamai bei policijai. Mama atėjusi, paskui atvažiavusi policija. Vyresnysis sūnus tikrai matęs pirmą smūgį, ir anksčiau yra buvę mušimo prie vaikų. Nukentėjusioji reiškianti 10000 Lt ieškinį neturtinei žalai – už skausmą, pažeminimą, už tai, kad reikėsią operuoti nosį, nes likę randai, atlyginti. Nepatogumus ir skausmą tikrai patyrusi. R. S. spyręs jai į galvą, į kairį smilkinį kokius tris kartus. Be to, moralinė žala padaryta kaip mamai, nes jai reikėsią auklėti vaikus, o nusikaltimas buvo vykdomas matant ir girdint nepilnamečiams, kuriems ne tik kad gali formuotis požiūris, jog toks elgesys yra norma, bet gali likti ir nepagarbus požiūris į motiną. Smurtas šeimoje gali būti vaikų suprantamas kaip šeimos modelis, o tai stipriai apsunkins motinos pareigą tinkamai išauklėti sūnus, nes užaugę jie gali elgtis taip kaip tėvas. Be to, reikia įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusioji gyvena nedideliame mieste, kur žmonės bent iš matymo vieni kitus žino, pažįsta, o jos darbas susijęs su klientų aptarnavimu, todėl ji patyrė, patiria ir dar patirs pažeminimą dėl to, kad net ir iš matymo pažįstami žmonės žino apie jos sumušimą. Tad 10000 Lt neturtinė žala palyginti yra maža suma už tokius išgyvenimus.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai, nėra.

Iš tarnybinio pranešimo ir išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 6 d. 2.12 val. Marijampolės apskrities VPK Šakių RPK gautas telefoninis pranešimas iš VšĮ „Šakių ligoninė“, jog į priėmimo skyrių pristatyta R. S., kuriai nustatyta galvos smegenų trauminė liga, galvos smegenų komocija, nosies srities mušta žaizda, įtariamas nosies kaulo lūžimas, girtumas – paguldyta į stebėjimo palatą (b. l. 1, 2).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. G347/11(10) matyti, kad R. S. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – skruoste – antakio gale – kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, žąstuose, kraujosruva vestibulinėje klostėje, muštinė žaizda nosyje, kairio smilkinio sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu, koja ir pan., mažiausia šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu; būdingesni smūgių sudavimui. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 15-16).

Iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio matyti, kad už R. S. gydymą reiškiamas 1374,66 Lt civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 23-24).

Iš VSDFV Šakių skyriaus civilinio ieškinio matyti, kad už R. S. paskirta ir išmokėta ligos pašalpa valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti reiškiamas 859,07 Lt civilinis ieškinys VSDFV Marijampolės skyriui (b. l. 125-126, 141-142).

R. S. nusikaltimu padarytai gydymo ir moralinei žalai atlyginti ikiteisminio tyrimo metu R. S. pareikštas 10000 Lt civilinis ieškinys (b. l. 36). Teisiamojo posėdžio metu patikslinta, jog 10000 Lt civilinis ieškinys reiškiamas tik neturtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi jis veikdamas tyčia – smūgiuodamas rankomis ir kojomis sutuoktinei – savo šeimos narei R. S., ne mažiau 6 kartų, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nors kaltinamasis R. S. nurodė visiškai prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teismas nepripažįsta to atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, prispirtas įrodymų, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. R. S. parodymai teismo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs – nors jis ir pripažino esmines įvykio aplinkybes, bet tai darė verčiamas surinktų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį, teigdamas, jog nusikaltimui dažnais išgėrinėjimais, vėlyvais grįžimais iš darbo, pasakymu „gaidys“ jį išprovokavusi pati sutuoktinė, savo deramos kaltės dėl minėto konflikto inicijavimo ir išplėtojimo neįžvelgdamas.

R. S. sulaikytas pagal LR BPK 140 str., kaip įtariamas padaręs nusikaltimą, nebuvo. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo E. K. 2011 m. spalio 27 d. nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62, 63).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas apysunkis; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų LR BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl nesivaldymo, padidėjusio agresyvumo, dėl menkavertės priežasties; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą – kaltinamasis teismo teistas penkis kartus, turi neišnykusį teistumą, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų negauta, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jam trūksta socialinių įgūdžių, neturi pastovaus darbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje, teismo paskirtų baudų nemoka; į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

LR BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje yra numatytas laisvės atėmimas iki penkerių metų. Kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į LR BK 54 str. nurodytus pagrindus, parinktina artima vidurkiui. Teismo nuomone, nėra pagrindo ir galimybės teisiamojo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis linkęs nusikalsti – nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas penkis kartus, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Naujo tyčinio nusikaltimo padarymas, kai asmuo jau ne kartą buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjimas rodo, kad kaltinamajam anksčiau teismo skirtos bausmės didesnio poveikio nepadarė ir vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, teismas sprendžia, kad dėl R. S. gyvenimo būdo – nuteistasis nedirba, savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nedaro išvadų dėl savo elgesio, tik realus laisvės atėmimo bausmės jam skyrimas gali sulaikyti kaltinamąjį nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo.

Iki šiol neatlyginti, tačiau kaltinamojo pripažįstami pagrįstais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir VSDFV Marijampolės skyriaus civiliniai ieškiniai iš jo priteistini civiliniams ieškovams.

Nukentėjusioji R. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šią sumą grindžia tuo, jog reikėsią operuoti nosį, nes likę randai, taip pat už patirtą skausmą ir pažeminimą vaikų akivaizdoje ir darbe, už galimai būsimą sudėtingesnį vaikų auklėjimą.

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K.A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Nukentėjusios R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad R. S. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę ir nerimą dėl savo sveikatos. Dėl gydymo buvo apribotos galimybės dirbti, bendrauti su sūnumis, giminėmis, draugais. Nepatogumus nukentėjusioji patyrė ir dar vis patiria realiai, nes po nusikaltimo iki šiol negali gyventi savo namuose, dėl patirto sumušimo negalėjo dirbti, gulėjo ligoninėje, – aišku, jog R. S. dėl kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, jos asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala. Dėl ateityje nukentėjusiosios laukiančios nosies operacijos byloje nėra pakankamai duomenų, tačiau teismo nuomone, nukentėjusiosios šiuo metu patiriami neigiami išgyvenimai jau vien dėl baiminimosi būsimos operacijos – būsimo skausmo, galimos nesėkmės ir pan., yra reikšmingi ir atitinkamai įvertintini. Tikėtinais teismas laiko ir nukentėjusiosios argumentus, jog mačiusiems sutuoktinę žeminantį nusikalstamą tėvo elgesį sūnums gali likti nepageidaujamų psichologinių pasekmių, kurias spręsti teks nukentėjusiajai. Teismo vertinimu, įtikinamas ir nukentėjusiosios argumentas dėl to, jog gyvendama nedideliame mieste ji jau išgyveno ir ateityje privalės išgyventi negatyvius jausmus dėl pasklidusios informacijos apie jos sumušimą, gydymąsi ir būsimą gydymąsi dėl to sumušimo pasekmių. Taigi, nukentėjusioji pakankamai ilgą savo gyvenimo dalį dar patirs dvasines kančias, turės įveikti periodiškai atsinaujinančius nepatogumus, susijusius su kaltinamojo padarytu nusikaltimu.

Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, į tai, kad R. S. šiuo metu nedirba, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Kaltinamasis darbingas, teismo posėdžio metu nurodė, kad turi specialybę, ketino įsidarbinti Molėtuose, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į tokias įvykio aplinkybes: R. S. buvo sumušta savo namuose, matant ir girdint nepilnamečiams jos vaikams, jai suduota rankomis ir spirta kojomis ne vienas smūgis į žmogaus sveikatai ir gyvybei svarbius organus.

Sprendžiant su vertinimu susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką (LAT nutartys Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-253/2009, 2K-303/2006), konstatuoja, jog nukentėjusiai R. S. priteistinas jos reikalaujamas 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303, 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d. bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 2 m. 6 mėn. (dvejus metus šešis mėnesius) laisvės atėmimo ir 15 MGL (1950 Lt) baudą. Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2008-10-30 iki 2008-10-31, prilyginant jį 2 baziniams bausmių ir nuobaudų dydžiams (260 Lt), pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir jo terminą nustatyti – iki įsiteisės nuosprendis. Nuosprendžiui įsiteisėjus – nuosprendį vykdyti, bausmės laiką skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2012 m. vasario 10 d.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš R. S. 1374,66 Lt už R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš R. S. 859,07 Lt už R. S. paskirtą ir išmokėtą ligos pašalpą VSDFV Marijampolės skyriui.

Priteisti iš R. S. 10000 Lt nukentėjusiai R. S. nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam R. S. – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.