Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr.1A-399-397/2012

Teisėjas Arturas Rauktys Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00474-2011-1

(S) 4.6.3.2.

2012 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Jurgitai Lučinskaitei, nukentėjusiajai R. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., ir nuteistas 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams) laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d. bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. (dveji metai šeši mėnesiai) laisvės atėmimo ir 15 MGL (1950 Lt) baudą.

Priteista iš R. S. 1374,66 Lt už R. S., gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 859,07 Lt už R. S. paskirtą ir išmokėtą ligos pašalpą VSDFV Marijampolės skyriui, 10000 Lt nukentėjusiai R. S. nusikaltimu jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra tuo, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 23.30 val. savo bute, esančiame Šakiuose, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui dėl menkavertės priežasties – dėl to, kad jo sutuoktinė R. S. grįžo iš darbo apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia jai sudavė ranka ir spyrė koja mažiausiai šešis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose – skruoste – antakio gale – kaktos kairėje pusėje, dešinės akies vokų vidiniame kampe, žąstuose, kraujosruvą vestibulinėje klostėje, muštinę žaizdą nosyje, kairio smilkinio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam R. S. neteisingai paskirtos bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik viena – pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Teismas įvertino ankstesnius apelianto teistumus, jo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad sąlygų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar paskirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę, nėra nustatyta ir paskyrė jam sankcijoje numatytą bausmę. Spręsdamas dėl bausmės dydžio, teismas labiau vertino kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus. Teismas, vertindamas padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltinamojo veiksmus laikė padarytus suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint pavojingų padarinių, R. S. elgesio priežastis apibūdino kaip nesivaldymą, padidėjusį agresyvumą, ir paskyrė jam artimą sankcijos vidurkiui bausmę. Kolegija laiko, kad teismas, spręsdamas dėl bausmės dydžio, šiuo atveju įvertino ne visas aplinkybes, tendencingai akcentuodamas tik kaltinamąjį neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teismas privalėjo įvertinti ir kitas aplinkybes. Nusikaltimas buvo padarytas buitinio konflikto tarp sutuoktinių metu, nukentėjusioji neneigė, kad įvykio dieną ji grįžo iš darbo išgėrusi alkoholio, kaltinamasis su vaikais buvo namie, R. S. parodė, kad žmona jį įžeidinėjo, žemino, kas ir išprovokavo tokį jo elgesį. Kaltinamasis ir nukentėjusioji santuokoje gyvena 15 metų, turi du bendrus vaikus, kurių su abiem tėvais santykiai geri. R. S. kaltu prisipažino, suprato savo veiksmų neteisėtumą, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią skiriant bausmę būtina atsižvelgti. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad gautas nukentėjusiosios pareiškimas, kuriame ji nurodo susitaikiusi su nuteistuoju, kad jis atsiprašė jos, vaikų, gailisi, atlygino padarytą žalą, prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Bausmė yra prievartos priemonė, kuria siekiama, kad asmuo būtų tinkamai nubaustas už padarytą veiką, jos rūšis ir dydis turi būti pakankami, kad asmeniui būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikalstų, tik tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kolegija laiko, kad paskirto dydžio bausmė šiuo atveju neatitinka bausmės teisingumo principo ir yra apelianto atžvilgiu per griežta. Bausmės švelninimo pagrindas R. S. sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, nebuvo pakankamai įgyvendintas teisingumo principas.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti R. S. skirtina švelnesnė nei nuosprendžiu paskirta bausmė. Teisėjų kolegijos manymu, padarytos veikos bei jos padarymo aplinkybių konkretizavimas, nuteistojo asmenybės įvertinimas, duoda pagrindo daryti išvadą, kad žymiai švelnesnės nei nustatė apylinkės teismas, bausmės paskyrimas būtų aiškiai proporcingas veikos pavojingumui, ir paskiriant nuteistajam mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, jis bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekti bausmės tikslai.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskyrė nuteistajam R. S. bausmę, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendis keistinas, paskirta bausmė mažintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.