Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

2024 m. birželio 20 d. apklaustas įtariamuoju G. L. kaltu prisipažino. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kieme įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje norėjo į kitą vietą perstatyti mamai N. O. priklausantį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lenkijoje registruotą transporto priemonę. Ryte kieme buvo atsiradusi laisva vieta, kurioje buvo galima pastatyti tuo metu ant vejos stovėjusį automobilį. Jo mama ir tėvas automobilių nevairuoja. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau teisė vairuoti iš jo atima. Automobilis „Mitsubishi Lancer“ buvo remontuojamas pardavimui. Įvykio dieną automobilis nebuvo draustas. Perstatydamas automobilį, važiavo atbulas kieme įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės transporto priemonių judėjimui skirtu keliu link namo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės. Prieš tai pamatė iš „parkelio“ link bromo ėjusius žmones, kuriuos praleido. Važiuodamas atbulas stebėjo vaizdą už automobilio galinės dalies per galinio vaizdo veidrodėlius, per vairuotojo durelių langą. Nematydamas jokios kliūties už automobilio galinės dalies iš lėto važiavo atbuline eiga. Atleidus stabdžio pedalą, galėjo judėti apie 5 km/h greičiu. Nors kliūties nematė, tačiau automobilio galine dalimi partrenkė pėsčiąją, kuri nukrito ant žemės. Jis net nepajuto susidūrimo smūgio. Apie tai, kad kliudė žmogų, jam pradėjo rėkti jo praleisti link bromo nuėję žmonės. Jis iškart sustojo. Išlipęs pamatė ant kelio gulinčią moterį. Pastaroji gulėjo ant dešinio šono, jos galva buvo nukreipta link šaligatvio, o kojos – link jo automobilio. Moters galva buvo kruvina, jai iš nosies bėgo kraujas. Moteris buvo sąmoninga, tačiau nieko nekalbėjo. Į jį žiūrėjo ir dūsavo. Partrenktos moters neatpažino. Nesuprato, kad tai jo kaimynė. Apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Dėl sukeltų pasekmių labai gailisi. Nori atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą (t.1 b.l. 152-154). Remiantis į 2024 m. gegužės 30 d. eismo įvykio vietą atvykusio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos tyrėjo V. G. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad G. L. blaivus (t.1 b.l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. V. parodė, kad gyveno kartu su broliu Š. ir eismo įvykio metu sunkiai sužalota ir (duomenys neskelbtini) mirusia mama E. V.. 2024 m. gegužės 30 d., apie 10.00 val., namuose radęs mamos raštelį su pirkinių sąrašu, jis išėjo į parduotuvę. Pastebėjo, kad namuose išneštos šiukšlės. Suprato, kad šiukšles išnešė mama. Ėjo į parduotuvę pro tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) namų esantį praėjimą (bromą). Eidamas į parduotuvę, kaip vėliau suprato, praėjo įvykio vietą. Matė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį „greitosios“ automobilį. Grįždamas iš parduotuvės vėl pamatė stovint tą patį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Nekreipdamas į tai dėmesio nuėjo į namus. Pamatęs, kad namuose nėra mamos, suprato, kad kažkas įvyko. Tada išėjo į kiemą ir nuėjo prie medikų automobilio. Pamatė automobilyje gulinčią motiną. Nors prisistatė jos sūnumi, tačiau medikai prie jos neprileido. Įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų prašymu jis iš namų atnešė motinos pasą. Bendraujant su pareigūnais prie jo pribėgo jų name gyvenantis G. L. ir paklausė, ką jis čia veikiantis. Pareigūnai jam nurodė, kad jis yra nukentėjusios moters sūnus. Jis pats įvykio vietoje su G. nieko nekalbėjo. Matė įvykio vietoje apie 1 metro atstumu nuo šaligatvio stovintį raudonos spalvos automobilį. Jo galinė dalis buvo nukreipta link šaligatvio. Po eismo įvykio jis bendravo su namo kaimynais, tačiau niekas nematė, kaip buvo partrenkta jo motina. Įvykio dienos vakarą, kai jis kieme vedžiojo šunį, prie jo priėjo G. L., jo motina ir kartu su jais buvęs lietuviškai kalbėjęs vyras. Pastarasis pasakė, kad jo motina pati kalta dėl avarijos, nes esą ji išėjo į gatvę. Atsakydamas, jis pasiteiravo, kodėl ginamas „be teisių“ važinėjantis G.. Tada G. vietoje to, kad išreikšti užuojautą ir gailestį dėl įvykio, jį „iškoliojo“. Jo motina buvo šviesaus sveiko proto. Ji dažnai eidavo pasivaikščioti. Nors mama vaikščiodavo lėtai, tačiau nueidavo didelį atstumą. Mamos ūgis buvo apie 1,6 metro. Prašo dėl mamos mirties pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jam išaiškinta teisė dėl patirtos neturtinės ir turtinės žalos kreiptis į bet kurią Lietuvoje veikiančią draudimo bendrovę. Taip pat jis byloje reiškia civilinį ieškinį (t.2 b.l. 71-73,74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Š. V. parodė, kad nematė 2024 m. gegužės 30 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota jo motina. Apie įvykį jį informavo kartu su juo ir motina gyvenantis brolis A.. Prieš įvykį mama iš namų išnešė šiukšles. Mamai skaudėdavo nugarą, todėl ji vaikščiojo lėtai. Mama neįprastai ilgai negrįžo į namus. Jos nebuvo apie 10 minučių. Jis pagalvojo, kad mama kieme užsikalbėjo su kokia kaimyne. Po kiek laiko į namus atbėgo brolis ir pranešė, kad po įvykio motina išvežta į ligoninę. (duomenys neskelbtini) nuo įvykio metu patirtų sužalojimų mama mirė. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dėl patirtos žalos jis reiškia civilinį ieškinį (t.2 b.l. 59-60,62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad jai nėra žinomos tikslesnės 2024 m. gegužės 30 d. eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota jos motina aplinkybės. Apie įvykį jai pranešė brolis A. V.. Prašo dėl mamos mirties pripažinti ją nukentėjusiąja. Ji reiškia civilinį ieškinį (t.2 b.l. 45-49, 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. V. parodė, kad apie 2024 m. gegužės 30 d. kilusį eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota jo mama, sužinojo iš savo brolio A. V.. Broliui nurodžius, kad mamos būklė labai sunki, jis iš karto nusprendė sugrįžti iš (duomenys neskelbtini), kur su šeima gyvena, į Lietuvą. Sekančios dienos rytą jau buvo Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) mama nuo įvykio metu patirtų daugybinių sunkių galvos sužalojimų mirė. Motinos mirtis jam padarė pačią didžiausią emocinę žalą, kurios iki šiol nebuvo patyręs. Mamos netektis jam turės neigiamos įtakos visam gyvenimui. Nors jie negyveno kartu, tačiau juos su motina siejo glaudus ryšys, jie nuolat bendraudavo. Dėl nusikalstamos veikos mirus motinai, jis patyrė 40 000 eurų dydžio neturtinę žalą ir 374,49 eurų sumą siekiančią turtinę žalą. Dėl patirtos žalos atlyginimo reiškia civilinį ieškinį. Apie eismo įvykio aplinkybes jam žinoma tiek, kiek apie tai pasakojo brolis A., kuris buvo įvykio vietoje ir bendravo su policijos pareigūnais bei medikais. Papildomai nori duoti parodymus apie eismo įvykio kaltininko G. L. elgesį po įvykio, apie kurį sužinojo iš jo ir brolio bendro draugo J. B., taip pat gyvenančio (duomenys neskelbtini). Jam grįžus į Lietuvą, jis telefoninio pokalbio metu iš J. B. sužinojo, kad pastarojo brolis K. B. bendravo su įtariamuoju G. L.. Bendravimo su K. B. metu G. L. neigė kaltę dėl įvykio. Nurodė pažįstantis policijos pareigūnus, kurie esą jam sakė, kad jei jis „būtų su teisėmis“, tai jam nieko nebūtų. Įtariamasis sakė, kad jiems neišeis jo „nugręžti pinigais ir teismais“, nes jų sesuo D. M., kuri yra „eilinė tyrėja“, nieko nepadarys. G. L. nurodė esą jie nelanko ligoninėje motinos, tuo tarpu jis tariamai pažįsta visus daktarus ir „docentus“, kurie padarys taip, kad jų motina pasveiktų. G. L. buvo labai nepatenkintas, kad jo brolis A. kaimynams papasakojo apie eismo įvykį, nurodė, kad jis įvykio metu vairavo neturėdamas tokios teisės. Tariamai dėl to dabar visi kaimynai į jį ir jo šeimą „žiūri kreivai“, jo tėvai ar tai seneliai dėl šios situacijos net kurį laiką vengė išeiti į lauką. G. L. žadėjo už tai broliui A. atkeršyti. Jis pats tokius įtariamojo veiksmus vertina kaip tam tikro pobūdžio grasinimą, siekį išvengti atsakomybės (t.2 b.l 82-83, 85-86,87-88).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. B. parodė, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 10.20 val., buvo gautas iškvietimas vykti į (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini)kiemą, kur eismo įvykio metu nukentėjo žmogus. Atvykus nurodytu adresu, namo kieme rado ant važiuojamosios dalies šalia šaligatvio bortelio gulinčią moterį. Moteris buvo sąmoninga, tačiau nekalbėjo. Kažkas iš įvykio vietoje buvusių žmonių pasakė, kad nukentėjusi moteris kurčnebylė. Moteriai ant kaklo buvo uždėtas įtvaras. Po to neštuvų pagalba ji įkelta į jų automobilį. Įvykio vietoje prie jų buvo priėjęs tamsaus gymio vyras. Pastarasis, kalbėdamas rusiškai, pripažino, kad važiuodamas atbulas partrenkė moterį. Vyras siūlėsi padėti ir padėjo nukentėjusiąją įkelti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Nepajautė, kad nuo minėto vyro sklistų alkoholio kvapas. Taip pat į įvykio vietą atėjo vyras, kuris prisistatė nukentėjusios moters sūnumi. Jis paneigė, kad jo motina kurčnebylė ir nurodė motinos asmens duomenis. Į įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnai. Jų automobilyje moteris pradėjo stipriai vemti, dėl ko jie negalėjo „pastatyti lašelinės“. Suprato, kad moteris gali būti patyrusi galvos traumą, jai gali būti smegenų sutrenkimas. Į pagalbą jiems teko kviestis dar vieną greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Suteikus pirmąją pagalbą, moteris buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vežama į ligoninę, moteris pradėjo kalbėti, tačiau ne apie įvykio aplinkybes. Ji tik prašė nuimti kaklo įtvarą (t.1 b.l. 130-131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2024 m. gegužės 30 d., apie 10.20 val., buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kiemą, kur kilo eismo įvykis. Atvykus, įvykio vietoje jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame buvo paguldyta įvykio metu nukentėjusi moteris, E. V.. Medikai jai suteikinėjo pirmąją pagalbą. Paklausus, kas vairavo nukentėjusiąją kliudžiusį automobilį, prie greitosios medicinos pagalbos automobilio stovėjęs vyras, kaip nustatyta - G. L., nurodė, kad jis. Pastarasis paaiškino, kad vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas partrenkė pėsčiąją. Jis sakė, kad norėjo perstatyti automobilį į kitą kiemo vietą ir važiuodamas atbulas pėsčiosios tiesiog nepastebėjo. Nors G. L. neatrodė apsvaigęs, tačiau su alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas. Po „pūtimo alkotesteris rodė nulius“. Kai po eismo įvykio vairuotojas „įpučia nulius“, antrą kartą „pūsti“ neduodama. Be to, alkotesterio kvitas tokiais atvejais nespausdinamas, tikrinimo rezultatas nurodomas tarnybiniame pranešime. Kiek vėliau prie greitosios medicinos pagalbos automobilio atėjęs vyras teiravosi, kas atsitiko, po ko atpažino, kad nukentėjusi moteris yra jo motina. Medikai paprašė vyro atnešti motinos asmens dokumentus. Nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Jie apžiūrėjo eismo įvykio vietą, fiksavo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio vietoje liudytojų, mačiusių įvykį, pėsčiosios partrenkimo momentą, nustatyta nebuvo. Automobilis „Mitsubishi Lancer“ buvo perduotas saugojimui jo savininkei N. O. (t.1 b.l. 124-125).

Atlikus eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrą nustatyta, kad 2024 m. gegužės 30 d. eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kieme įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, transporto priemonių judėjimui skirtame kelyje. Automobilis „Mitsubishi Lancer", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė registruota Lenkijos Respublikoje) po įvykio stovėjo minėtame transporto priemonių judėjimui skirtame kelyje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galine dalimi nukreiptas link namo. Tarp automobilio galinės dalies ir ties namu įrengto šaligatvio krašto buvo apie 3 metrų atstumas. Ant kelio, tarpe tarp automobilio ir šaligatvio, apie 1,5 metro atstumu nuo automobilio galinės dalies buvo rasta raudona (kraujo) dėmė (tikėtina žyminti nukentėjusiosios gulėjimo vietą po partrenkimo). Automobilis buvo apgadintas, ant jo bagažinės dangčio krašto vidurinės dalies (virš galinio bamperio) buvo rastas įlenkimas (deformacija) (t.1 b.l. 16-25, 28-36).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1709(24)/11-3034(24) nurodyta, kad tyrimą atlikęs specialistas nustatė sekančius tikėtinus eismo įvykio mechanizmo elementus. Automobilis „Mitsubishi Lancer“ (toliau - automobilis) važiuodamas atbulas galine dalimi partrenkė važiuojamojoje dalyje buvusią pėsčiąją E. V.. Pėsčioji turėjo kontaktą su šio automobilio bagažinės dangčiu kairiau vidurio bei galiniu bamperiu. Partrenkimas įvyko prieš įvykio vietos apžiūros metu ant važiuojamosios dalies užfiksuotą kraujo dėmę. Po kontakto su pėsčiąja automobilis buvo sustabdytas įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotoje padėtyje. Specialistas dėl objektyvių duomenų trūkumo neturėjo galimybės apskaičiuoti (nustatyti), kokiu greičiu iki eismo įvykio ir kontakto su pėsčiąja metu važiavo automobilis. Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas konstatavo, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo G. L. veiksmai, pasireiškę tuo, kad daugiabučių namų kieme važiuodamas atbulas, jis transporto priemonės galine dalimi kliudė (partrenkė) važiuojamojoje dalyje buvusią pėsčiąją E. V. (t.1 b.l. 137-140).

Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 853/2024(01) nustatyta, kad E. V. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva pakaušyje, minkštųjų audinių kraujosruva, apimančia kaukolės pamatą ir skliautą, pamato lūžiu, galvos smegenų sumušimo židiniais kairėje ir dešinėje kaktinėse bei smilkininėse skiltyse, kraujavimu į galvos smegenų skilvelius, taip pat medicininių dokumentų duomenimis: anamnezėje pykinimas, vėmimas, tyrimuose pamato lūžis su kairės vidinės ausies pažeidimu, kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu pjautuvo srityje, abipus kaktinių ir momeninių skilčių sferiniuose paviršiuose nusitęsiant į pamatinius, kraujavimas į skilvelius, galvos smegenų dislokacija į dešinę, daugybiniai sumušimo židiniai galvos smegenyse, intrakranijinių kraujosruvų šalinimas. Tai komplikavosi galvos smegenų brinkimu, smegenų suspaudimu, koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančiu širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumu. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais) arba plokštuma, labiausiai tikėtina užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, iki 2024 m. gegužės 30 d. hospitalizacijos. Tikėtina, kad pirminio kontakto su automobiliu metu nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje, ko pasekoje pakaušio sritimi kontaktavo su kietu buku daiktu (- ais) arba plokštuma (t.1 b.l. 52-58).

Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2718/2024(01), nustatyta, kad E. V. eismo įvykio metu buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t.1 b.l. 43).

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo žuvęs asmuo; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose KET. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (žmogaus mirtį ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių (žmogaus mirties). Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis G. L. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 30 d. apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Lancer“ ir važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo pėsčiosios E. V. ir ją pertrenkė. Nukentėjusiajai buvo sukelti įvairūs kūno sužalojimai, nuo kurių ji ligoninėje mirė. Kaltinamojo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: įvykio schema, automobilio „Mitsubishi Lancer“ apžiūros protokolas, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašai, nukentėjusiųjų A. V., Š. V., D. M., liudytojų N. B., V. G. parodymai, Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, bei kiti byloje surinkti įrodymai. Specialistas konstatavo, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo G. L. veiksmai, pasireiškę tuo, kad daugiabučių namų kieme važiuodamas atbulas, jis transporto priemonės galine dalimi kliudė (partrenkė) važiuojamojoje dalyje buvusią pėsčiąją E. V.. Teismas kaltinamojo veiksmus vertina kaip nusikalstamą nerūpestingumą, nes jis nenumatė, kad jo padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau nagrinėjamoje situacijoje turėjo ir galėjo tai numatyti, nes važiuodamas atbuline eiga buvo nepakankamai atsargus, nestebėjo artimos aplinkos, neįsitikino, jog už jo automobilio galinės dalies nėra pėsčiųjų, nors turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesukelti pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino nukentėjusiosios E. V. gydymo išlaidas – turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skiriant kaltinamajam G. L. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas, nusikalstamo nerūpestingumo forma, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – dirba (t.3 b.l.106), teistas, teistumas neišnykęs (t.1 b. l. 169-178), baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, (transporto priemonių vairavimą, kai tokia teisė atimta, vairavimas esant neblaiviam, transporto priemonių apgadinimas, greičio viršijimas ir kt.), jam paskirtos baudos nesumokėtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nors kaltinamasis padarė neatsargų baigtą nusikaltimą nusikalstamo nerūpestingumo forma, tačiau šios veikos pasekmės yra itin skaudžios, kadangi žuvo žmogus. Be to, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę laikotarpiu, kai teisė vairuoti jam buvo atimta už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarymą, už pakartotinius transporto priemonių vairavimus, kai tokia teisė yra atimta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir sukėlė eismo įvykį. Taip pat kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka ir už įvairius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis teisės normų reikalavimų ir realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

G. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus, jo atžvilgiu anksčiau du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų darymo. Inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus. Kaltinamasis dviejų metų laikotarpyje 11 kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant leistino greičio viršijimą, vairavimą esant neblaiviam, vairavimą, kai teisė vairuoti jam yra atimta, už sukeltus eismo įvykius ir pasišalinimą iš įvykio vietos ir kitus nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra du kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta, bei važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę. Taigi kaltinamasis G. L. eilę kartų baustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir anksčiau skiriamos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės jam jokio poveikio nepadarė. Kaltinamasis jam paskirtų baudų nevykdė ir toliau sistemingai vairavo transporto priemones, kai tokios teisės jis neturi. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog G. L. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, o bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad G. L. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Šioje byloje civiliniu ieškovu pripažinta (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė 8 348,52 Eur civilinį ieškinį dėl eismo įvykio metu nukentėjusiosios E. V. gydymo išlaidų, bei prašymą priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t.2 b.l. 32). Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė registruota Lenkijos Respublikoje), kuris nebuvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Šioje byloje civiliniu atsakovu buvo pripažintas Lietuvos Respublikos transporto priemonių Draudikų biuras, kuris teismui raštu pateikė paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio (t. 3 b.l. 115). Biuras nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa negali reikšti reikalavimų biurui. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotose teises aiškinimo taisyklėse civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, kuris įvyko dėl G. L. kaltės, metu E. V. buvo padaryti kūno sužalojimai nuo kurių ji (duomenys neskelbtini) mirė. Iki mirties nukentėjusioji E. V. buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje ir jos gydymo išlaidos sudarė 8 348,52 Eur. Šias gydymo išlaidas gydymo įstaigai atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kaip institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai) (2 t., b. l. 54, 57, 58). Išmokėjusi šią sumą Vilniaus teritorinė ligonių kasa įgijo teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą turėtoms nukentėjusiosios E. V. gydymo išlaidoms padengti (CK 6.290 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamojo G. L. automobilis, kuriuo buvo sužalota E. V., nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėtina, kad teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo transporto priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs. Draudimo sutarties sudarymo faktas lemia tik tinkamo atsakovo nustatymą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktą, kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas transporto priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į Draudikų biurą, kuris ir nesutiko būti pripažintas atsakovu dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

Byloje yra duomenys, kad draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ į A. V. nurodytą banko sąskaitą už patirtą neturtinę (moralinę) žalą pervedė 19 404,00 Eur (21 MMA dydžio, kur MMA-LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, lygi 924 Eur), į Š. V. nurodytą banko sąskaitą už patirtą neturtinę (moralinę) žalą pervedė 18 480,00 Eur (20 MMA dydžio, kur MMA-LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, lygi 924 Eur) (t. 2 b.l. 163), į T. V. nurodytą banko sąskaitą už patirtą neturtinę (moralinę) žalą pervedė 15 708,00 Eur (17 MMA dydžio, kur MMA-LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, lygi 924 Eur), į D. M. nurodytą banko sąskaitą už patirtą neturtinę (moralinę) žalą pervedė 18 480,00 Eur (20 MMA dydžio, kur MMA-LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, lygi 924 Eur) (t. 2 b.l. 163, t. 3 b.l. 56).

Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems T. V. ir D. M. atlygino turtinę žalą, kelionės ir mamos laidojimo išlaidas. T. V. – 374,49 Eur, D. M. 2 364,07 Eur.

Byloje yra draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ informacija, kad bendrovė žalos bylos administravimą baigė ir žala bus perduota Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (t.b.l. 463). 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pripažintas civiliniu atsakovu (t.2 b.l.166-167).

Byloje yra duomenys, kad nukentėjusieji A. V., Š. V., T. V., D. M. patikslino savo civilinius ieškinius atsižvelgus į draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ jiems pervestas pinigines išmokas. A. V. prašė jam priteisti 20 569 Eur neatlygintos neturtinės žalos, T. V. prašė jam priteisti 24 292 Eur neatlygintinos neturtinės žalos, D. M. prašė jai priteisti 21 520 Eur neatlygintos neturtinės žalos. Nukentėjusieji T. V. ir D. M. nurodė, kad draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ jiems atlygino turtinę žalą (t. 2 b.l. 182-189). Nukentėjusysis Š. V. po jam išmokėtos 18 480,00 Eur kompensacijos už patirtą neturtinę (moralinę) žalą, papildomų reikalavimų nepareiškė.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2025 m. sausio 8 d. teismui pateikė prašymą (t.3 b.l. 51) atsisakyti pripažinti Biurą civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Nurodė, jog naujausios Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. gruodžio 23 d., 41 straipsnio 4 dalies nuostatose yra numatyta, kad „Pateikus pretenziją dėl padarytos žalos, tarp Biuro ir nukentėjusio trečiojo asmens kilę ginčai dėl galimai pažeistos ar ginčijamos teisės į išmoką ir jos dydžio sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Taigi, civilinis ieškovas ieškinį Biurui gali pareikšti ne baudžiamojo, o civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tuo pačiu civilinis atsakovas nurodė, jog TPVCAPDĮ (2023 m. lapkričio 10 d. eismo įvykio metu galiojusi redakcija) 19 straipsnio 6 dalies nuostatose buvo numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju Biuras yra atlyginęs visą eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą.