- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- T-138-563/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40430-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-659-563/2021 A. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir jam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su 2019-05-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, kuria 2018-12-07 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 11 MGL (550 Eur) baudą, ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 11 MGL (550 Eur) bauda. Nuosprendis įsiteisėjo – 2021-12-28.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022-03-16 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. B.. Teikime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę A. Z.. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis pripažintas kaltu, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl valstybės patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. B., kurios sudaro 366,25 Eur. Teikime cituojama teismų praktika ir akcentuojama, kad teismai yra konstatavę, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo rezultatus, manytina, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ir valstybės patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė M. K.-Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nesutinka, nurodydama, jog pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. Z. nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjo išėjimo į pasitarimų kambarį), toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017).
Baudžiamosios bylos Nr. 1-659-563 2021 duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-06 nuosprendis įsiteisėjo 2021-12-28. Nuosprendyje dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėto dalyvavimo, nebuvo pasisakyta, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iki teismo išėjimo priimti procesinį sprendimą nepateikė prašymo ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Toks prašymas su pažyma teismui pateiktas tik 2022-03-16.
Kita vertus, vadovaujantis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, proceso išlaidos tam tikrais atvejais gali būti priteisiamos ir nuosprendžio vykdymo metu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog komentuojamojo straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Pažymėtina ir tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo taip pat gali būti sprendžiamas BK 361 straipsnio tvarka tuo atveju, kai šis klausimas buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė jokių duomenų apie patirtas proceso išlaidas, apie jas nukentėjusiosios atstovė advokatė A. Z. nei iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nei baigiamojoje kalboje, 2021-10-26 teisiamojo posėdžio protokolas, nepasisakė.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. Z. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-659-563/2021 iš nuteistojo A. Z. netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.