- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-1281-653/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14980-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- P. L., PĮ „Lukoras“
- Ieškovas
- UAB ,,Medicinos bankas“
- Trečiasis asmuo
- Coface Austria Kreditversicherung, IĮ ,,Miško brokeris“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. L. PĮ „Lukoras“ ir P. L. apeliacinį skundą dėl 2012-05-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams P. L. personalinei įmonei ,,Lukoras“ ir P. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Coface Austria Kreditversicherung, IĮ ,,Miško brokeris“.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB ,,Medicinos bankas“ ir trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ 2008-02-07 sudarė faktoringo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ už ieškovo mokamą jam faktoringo avansą perleido ieškovui reikalavimus į savo pirkėjų (tame tarpe ir P. L. personalią įmonę ,,Lukoras“) piniginius įsipareigojimus. Trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ ir atsakovas P. L. personali įmonė ,,Lukoras“ 2008-06-25 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ atsakovui P. L. personaliai įmonei ,,Lukoras“ pardavė medieną ir išrašė 2008-09-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2008023 17864,70 Lt sumai ir 2008-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2008027 – 6903 Lt sumai, o piniginius reikalavimus visa apimtimi perleido ieškovui pagal faktoringo sutartį. A. P. L. personali įmonė ,,Lukoras“ yra neapmokėjęs ieškovui 21138,50 Lt sumos pagal minėtas sąskaitas. Ieškovas teigė, kad atsakovui apie faktoringo sutartį buvo žinoma 2008 m. birželio mėn., kadangi trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ išrašė 2008-06-30 PVM sąskaitą faktūrą 16200 Lt sumai, kurioje buvo įrašas apie reikalavimo teisės perleidimą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo P. L. personalios įmonės ,,Lukoras“ ir subsidiariai iš atsakovo P. L. 21138,50 Lt neapmokėtų sąskaitų, 4712,47 Lt palūkanų, 773,67 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ atsakovui parduodavo medieną, o atsakovas atlikdavo medienos pjovimo darbus ir apdirbtą medieną parduodavo atgal trečiajam asmeniui. Tarp šalių 2008-06-25 buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, kuri reguliavo medienos pirkimo iš trečiojo asmens santykius. 2008-08-18 atsakovas pardavė trečiajam asmeniui IĮ ,,Miško brokeris“ apdirbtos medienos bendrai 25850 Lt sumai, ką patvirtina 2008-08-18 PVM sąskaita faktūra Nr. LIK00897. 2008-09-05 trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą MB 2008023 už trečiojo asmens atsakovui parduotą medieną, kurioje jau buvo įrašas apie trečiojo asmens IĮ ,,Miško brokeris“ bei ieškovo 2008-02-07 sudarytą faktoringo sutartį ir nurodymas mokėti ieškovui. Iki 2008-09-05 trečiojo asmens sąskaitos pateikimo atsakovui nebuvo žinoma apie vykusį faktoringo sutarties pasirašymą ir teisių ieškovui perleidimą. Atsakovas teigė, kad sužinojimo apie teisių perleidimą dienai (2008-09-05) egzistavo priešpriešiniai vienarūšiai atsakovo ir trečiojo asmens IĮ ,,Miško brokeris“ reikalavimai – atsakovo reikalavimas į trečiąjį asmenį 25850 Lt sumai, o trečiojo asmens reikalavimas į atsakovą 17864,70 Lt sumai, o nuo 2008-09-29 – bendrai 24767 Lt sumai (pagal 2008-09-05 ir 2008-09-29 PVM sąskaitas faktūras). Šie reikalavimai yra įskaityti. Atsakovas nurodė, kad pateiktu atsiliepimu papildomai pareiškiama apie priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigė, jog jo prievolė nurodyta ieškinyje yra pasibaigusi.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Coface Austria Kreditversicherung nurodė, kad draudimo išmoka už ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras nėra išmokėta ir trečiajam asmeniui nėra subrogacijos teise perėjusios reikalavimo teisės į atsakovą. Bylą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Trečiojo asmens IĮ ,,Miško brokeris“ vadovas A. T.-Kelpšas nurodė, kad su P. L. personalia įmone ,,Lukoras“ buvo bendradarbiaujama, tačiau neatsimena, kada su šia įmone sudarė sutartį. Apie faktoringo sutartį P. L. personalinę įmonę ,,Lukoras“ informavo tikriausiai žodžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2012-05-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkino iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovo P. L. personalios įmonės ,,Lukoras“, ir subsidiariai iš atsakovo P. L., 17523,11 Lt skolos, 4712,47 Lt palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 671 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo UAB ,,Medicinos bankas“ (finansuotojas) ir trečiojo asmens IĮ ,,Miško brokeris“ (klientas) 2008-02-07 buvo sudaryta faktoringo sutartis, kurios dalyku buvo ieškovui perleidžiami trečiojo asmens reikalavimai į pirkėjų UAB ,,Lireda“ ir UAB ,,Malmedis“ (Sutarties 3.3 p.) piniginius įsipareigojimus, atsiradusius pagal pirkimo sutartis, sudarytas tarp kliento ir pirkėjų (Sutarties 2.1 p.; b.l.7-12). 2008-08-04 ir vėlesniais papildomais susitarimais prie faktoringo sutarties trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ perleido ieškovui reikalavimus ir į atsakovo P. L. personalios įmonės ,,Lukoras“ piniginius įsipareigojimus pagal 2008-06-25 pirkimo pardavimo sutartį.
Teismas sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad 2008-06-30 PVM sąskaita faktūra, kurioje padarytas įrašas, kad apmokėjimas turi būti pervestas UAB ,,Medicinos bankui“ pagal faktoringą, vertintina kritiškai, kadangi šios sąskaitos išrašymo dieną reikalavimai į atsakovo įsipareigojimus dar nebuvo perleisti ieškovui UAB ,,Medicinos bankas“. Tačiau, teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jo prievolė pasibaigė įskaitymu – atsakovo sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2008-09-05 trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ sumokėjo atsakovui 2000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija LUK Nr. 00897, 2008-09-29 kasos pajamų orderis patvirtina, kad trečiasis asmuo atsakovui sumokėjo 4300 Lt, mokėjimo paskirtis – dalinis apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija LUK Nr. 00897. Teismas konstatavo, kad minėti trečiojo asmens mokėjimai pagal ginčo sąskaitą Serija LUK Nr. 00897 patvirtina, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo nebuvo užskaitos, nes įskaitymo atveju trečiojo asmens mokėjimo prievolė būtų pasibaigusi.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo IĮ ,,Miško brokeris“ buvo ne kartą informuoti apie įskaitymą, tačiau šiuos argumentus teismas atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Teismo vertinimu atsiliepimo pateikimas nelaikytinas tinkamu pranešimu apie atliktą įskaitymą, kadangi reikalavimus, kurie ginčijami teisme, draudžiama įskaityti (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog jo prievolė pagal 2008-09-05 ir 2008-09-29 PVM sąskaitas faktūras pasibaigė įskaitymu (CK 6.911 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas neginčijo, kad jam apie reikalavimo perleidimą pranešta 2008-09-05 ir 2008-09-29 PVM sąskaitose faktūrose padarytais įrašais apie faktoringo sutarties pasirašymą ir reikalavimo teisių ieškovui perleidimą. Todėl atsakovui kyla pareiga apmokėti ginčo sąskaitas faktūras.
Atsakovas palūkanų normos ir paskaičiavimo laikotarpio neginčijo. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui teismas palūkanų dydį perskaičiavo nuo ieškiniu priteistų sumų. Pagal 2008-09-05 PVM sąskaitą faktūrą Serija LUK Nr. 2008023 už laikotarpį nuo 2008-12-04 iki 2011-09-20 paskaičiuotos 3392,29 Lt palūkanos; pagal 2008-09-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija LUK Nr. 2008027 už laikotarpį nuo 2008-12-27 iki 2011-09-20 paskaičiuotos 1647,97 Lt palūkanos, iš viso – 5040,26 Lt palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos priteisti 4712,47 Lt palūkanos neviršija perskaičiuotų palūkanų dydžio, teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 4712,47 Lt palūkanų.
Teismas, vadovaudamasis CK 2.50 str. 3 d., 4 d. ieškovui pagrindinę 17523,11 Lt skolą pagal sąskaitas faktūras ir 4712,47 Lt palūkanas priteisė iš atsakovo P. L. personalios įmonės ,,Lukoras“ ir subsidiariai iš jo savininko P. L., nes byloje yra duomenų, kad atsakovo P. L. personalios įmonės ,,Lukoras“ finansinė padėtis sunki, o už neribotos civilinės atsakomybės asmens prievoles, kai prievolėms įvykdyti nepakanka turto, atsako juridinio asmens dalyvis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies.
Apeliantai nurodė, kad atsakovą PĮ „Lukoras“ su trečiuoju asmeniu IĮ „Miško broketris“ sieja sutartiniai santykiai dėl medienos pardavimo ir medienos pjovimo darbų atlikimo. Apdirbtą medieną atsakovas parduodavo atgal trečiajam asmeniui. 2008-08-18 atsakovas pardavė trečiajam asmeniui apdirbtos medienos bendrai 25 850 Lt sumai, ką patvirtina 2008-08-18 PVM sąskaita-faktūra Nr. LUK00897. 2008-09-05 trečiasis asmuo pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MB 2008023 už trečiojo asmens atsakovui parduotą medieną, kurioje jau buvo įrašas apie trečiojo asmens ir ieškovo 2008-02-07 sudarytą Faktoringo sutartį ir nurodymas mokėti ieškovui (toks pat įrašas buvo atliktas ir 2008-09-29 sąskaitoje-faktūroje Nr. MB 2008027). Nors reikalavimai į atsakovą ieškovui buvo perleisti 2008-08-04 papildomu susitarimu, t.y. iki 2008-08-18 sąskaitos trečiajam asmeniui pateikimo, tačiau iki 2008-09-05 atsakovui nebuvo žinoma apie įvykusį faktoringo sutarties sudarymą ir pareigos mokėti ieškovui atsakovas neturėjo. Apeliantas daro išvadą, kad sužinojimo apie teisių perleidimą momentu egzistavo priešpriešiniai vienarūšiai atsakovo ir trečiojo asmens reikalavimai (atsakovo reikalavimo suma – 25 850 Lt, trečiojo asmens reikalavimo suma – 15 139,58 Lt, o nuo 2008-09-29 papildomai 5850 Lt, t.y. bendra 20 989,58 Lt suma). Apeliantas nurodė, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ne kartą buvo informuoti, kad dėl egzistuojančių priešpriešinių reikalavimų mokėjimai ieškovui nebus atliekami, o reikalavimai įskaityti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino reikalavimų įskaitymo fakto, tvirtinant, kad teismui nepateikti įrodymai apie įskaitymą. Apeliantas nurodė, kad pats ieškovas teismui pateikė atsakovo 2009-06-03 pranešimą su sąskaitų bei buhalterinės pažymos nuorašais, iš kurių matosi skolų įskaitymas. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo 2008-09-05 ir 2008-09-29 sumokėjo 6300 Lt įskaitymo nedaro negaliojančiu, nes atsakovo reikalavimo teisė buvo didesnė. Dėl to apeliantas teigė, kad atsakovo prievolė ieškinio pateikimo momentu buvo pasibaigusi.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad tiek trečiasis asmuo IĮ “Miško brokeris“, tiek apeliantai neginčijo fakto, kad 2008-06-30 trečiasis asmuo pardavė apeliantui beržo rąstus už bendrą 16200 Lt ir tuo pagrindu išrašė 2008-06-30 sąskaitą Nr. 2008018, kuri nebuvo apmokėta iki ieškinio pateikimo dienos. Dėl to ieškovas teigia, kad 2008-06-30 dieną trečiasis asmuo turėjo 16200 Lt reikalavimą atsakovui. Ginčo santykiuose reikia vertinti visus priešpriešinius reikalavimus, todėl, ieškovo paskaičiavimu, bendras trečiojo asmens reikalavimas į apeliantą 2008-09-29 dieną sudarė 46081,58 Lt, o apelianto trečiajam asmeniui – 19550 Lt. Apeliantai nei karto ieškovui nepateikė pranešimo apie įskaitymą nei žodžiu, nei raštu. Apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto reikalavimas pagal 2008-08-18 sąskaitą buvo sudengtas tokiu eiliškumu: 16200 Lt – pagal 2008-06-30 trečiojo asmens sąskaitą Nr. 2008018; 2000 Lt – pagal trečiojo asmens 2008-09-05 pavedimą, 4300 Lt, 4500 Lt – pagal 2008-09-29 ir 2008-10-24 kasos pajamų orderį ir mokėjimo pavedimą. Tuo tarpu reikalavimą pagal 2008-09-05 sąskaitą apeliantas dengė, įskaitydamas trečiojo asmens reikalavimą pagal 2008-12-16 sąskaitą Nr. LUK00940, kuris atsirado vėliau. Pagal apelianto pateiktus 2009-06-03 duomenis 2008-09-29 sąskaita apskritai nebuvo dengiama. Jeigu apeliantas būtų pasinaudojęs įskaitymo teise, ieškovo reikalavimų iki 2008-09-29 nebūtų likę ir nebūtų pagrindo iš trečiojo asmens priimti pinigus pagal sąskaitą LUKN88897. 2008-09-05 ir 2008-09-29 ieškovas jau žinojo apie reikalavimų perleidimą, todėl negalėjo remtis įskaitymo teise pagal CK 6.108 str. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo reikalavimo teisė buvo didesnė nei ieškovo turima reikalavimo teise. Apeliantas neįrodė, kad pasinaudojo įskaitymo teise.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos įvykdyti ieškovui perleistą pagal Faktoringo sutartį piniginę prievolę. Atsakovai teigė, kad atsakovas P. L. PI „Lukošius“ pasinaudojo įskaitymo teise pagal CK 6.911 str., todėl jo piniginė prievolė laikytina pasibaigusi.
Pagal CK 6.911 str. kai finansuotojas pareiškia reikalavimą skolininkui, kad šis sumokėtų pinigus, skolininkas turi teisę įskaityti savo priešinius piniginius reikalavimus, kylančius iš skolininko ir kliento sutarties, jeigu šiuos reikalavimus skolininkas jau turėjo tuo momentu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą finansuotojui.
Vertinant ar atsakovas realiai atliko įskaitymą, svarbu nustatyti ar buvo pareikšta apie įskaitymą trečiajam asmeniui arba ieškovui (CK 6.131 str.), ar įskaitymas buvo atliktas. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis pranešė apie įskaitymą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, kuris pripažino, jog jau nuo 2008-09-05 žinojo apie faktoringo sutarties pagrindu perleistą ieškovui reikalavimą, išreiškė valią atlikti įskaitymą ir apie tai pranešė ieškovui arba trečiajam asmeniui, gavęs 2008-09-05, 2008-09-29 sąskaitas, taip pat gavęs 2008-12-11, 2008-12-31 ieškovo reikalavimus (b.l. 26-27). Kolegijos vertinimu, nei 2009-06-03 pranešimas (b.l. 73), kuris buvo pateiktas tik prasidėjus neteisminėms skolos išieškojimo procedūroms, nei prie jo pridėti įrodymai neįrodo bylai svarbių aplinkybių, nes juose nėra nurodyta kada, kokių konkrečių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas, nėra pateikti griežtos finansinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kad įmonėje realiai buvo įvykdytas reikalavimų įskaitymas, atitinkantis ieškovo paskaičiavimus (b.l. 75).
Pagrįstų abejonių dėl įskaitymo buvimo kelia ir tas faktas, kad atsakovo pažymoje nurodytas sumų įskaitymas neatitinka jo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, t.y. jog sužinojimo apie teisių perleidimo dieną (2008-09-05) egzistavo priešpriešiniai reikalavimai pagal atsakovo 2008-08-18 sąskaitą 25850 Lt sumai ir trečiojo asmens reikalavimai 24767 Lt sumai pagal 2008-09-05 ir 2008-09-29 sąskaitas, kurie ir buvo įskaityti. Tuo tarpu iš pažymos (b.l. 75) matyti, kad minėti reikalavimai iš dalies įskaitomi už 2008-06-30 trečiojo asmens sąskaitą ir kitus, tame tarpe ir vėlesnius (2008 m. spalio-gruodžio mėn.) mokėjimus, atsiradusius po sužinojimo apie teisių perleidimą.
Be to, išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog atliko įskaitymą, patvirtina ir tas faktas, kad atsiliepime į ieškinį ir apeliaciniame skunde atsakovas nurodo skirtingas priešpriešinių reikalavimų sumas, kurios neva buvo įskaitytos: atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimų suma buvo 24 767 Lt, o apeliaciniame skunde – 20 989,58 Lt. Akivaizdu, kad tokių atitikimų nebūtų buvę, jei ieškovas būtų realiai atlikęs įskaitymą, įforminęs tai buhalterinėje apskaitoje. Šiuo aspektu pritartina ieškovo argumentams, kad atsakovą P. L. PI „Lukošius“ ir trečiąjį asmenį IĮ ,,Miško brokeris“ siejo tęstiniai sutartiniai santykiai dėl medienos pirkimo-pardavimo (b.l. 17-20), todėl priešpriešinių reikalavimų dydžio atsakovas negalėjo grįsti tik trimis sąskaitomis, atsietai nuo kitų neapmokėtų sąskaitų ir šalių vykdomų mokėjimų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė jo ir trečiojo asmens skolų suderinimo aktų, kas papildomai įrodo, jog tarpusavio skolos nebuvo nei derinamos, nei įskaitomos. Taigi, atsižvelgus į aukščiu minėtas aplinkybes, į tai, kad ieškovas tinkamai nepagrindė nei priepriešinių reikalavimų dydžio, nei įskaitymo buvimo, apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino 2008-09-05 ir 2008-09-29 trečiojo asmens 6300 Lt mokėjimus, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto dydžio mokėjimas sudaro didesnę sumą, nei atsiliepime į ieškinį nurodytų priešpriešinių reikalavimų sumų skirtumas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovas neįrodė įskaitymo fakto, taip pat neįrodė, kad atsakovo prievolė pagal 2008-09-05 ir 2008-09-29 PVM sąskaitas faktūras pasibaigė įskaitymu.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.