Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-02 · Civilinė byla Nr. e2S-580-967/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
e2S-580-967/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03636-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-580-967/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03636-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei advokatei D. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, G. B., antstolis R. S. ir Jungtinių Tautų Organizacija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę advokatę D. J. (toliau – atsakovė) pateikti įrodymus, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. jai raštu atsakęs, jog jis pats saugo ieškovės daiktus ir yra pasiruošęs juos grąžinti; 2) įpareigoti atsakovę pateikti iškeldinimo vaizdo medžiagą; 3) patraukti atsakovę ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, G. B. ir antstolį R. S. baudžiamojon atsakomybėn; 4) įpareigoti atsakovę nuvažiuoti pas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, G. B. ir susodinti medžius, pakloti trinkeles, sumontuoti vartus, duris bei raudonmedžio laiptus, o ieškovę – šiuos daiktus iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. paimti ir sugrąžinti natūra; 5) įpareigoti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių perskaityti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Konstituciją; 6) pripažinti, kad nepilnametės dukters būstas turi būti jai grąžintas iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. neteisėto valdymo; 7) priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. po 1 000,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis už ieškovės daiktus, kuriais jis naudojosi panaudos pagrindu; 8) iškelti atsakovei drausmės bylą ir taikyti drausminę atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8548-592/2020 ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nustatė, jog ieškovė naudojo netoleruotinus užgaulius žodžius „paistalai“, „matosi iš kosmoso“, nesilaikė ieškinio reikalavimų, aiškiai nenurodydama aplinkybių ir reikalavimų (ieškinio pagrindo ir dalyko), nepateikė jokių įrodymų.

4. Teismas darė išvadą, kad ieškinys neatitinka esminių procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, jo turinio ir formos ydingumas neleidžia nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio, tikslo, pažeistos ar ginčijamos teisės, o tuo pačiu ir reiškiamo reikalavimo esmės, bei eliminuoja galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8548-592/2020 ir ieškinį išnagrinėti is? esme?s. Atskirąjį skundą grindžia šiuo pagrindiniu argumentu:

5.1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakė priimti neteisėtai, ieškovei aiškiai išdėsčius reiškiamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškovės prevencinį ieškinį buvimo, šioje byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ji negali būti ginama abstrakčiai. Ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tam, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinama, kai asmuo turi materialųjį ir procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. prašo apginti pažeistą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kita būtina teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, sąlyga yra ta, jog šią teisę tampa įmanoma apginti tik tuo atveju, jeigu asmuo į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atitinkamos tvarkos ir sąlygų kreiptis į teismą teisminės gynybos išvardijimas nėra be tikslo ar siekiant nepagrįstai apriboti ar net paneigti besikreipiančio į teismą asmens teisę. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013).

10. Byloje reiškiamam ieškiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialieji, išdėstyti CPK 135 straipsnyje. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).

11. Ieškovė atskirajame skunde nurodžiusi, kad jos reikalavimai išdėstyti aiškiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, ieškovei ne tik aiškiai nenurodžius ieškinio dalyko, bet ir jo pagrindą sudarančių aplinkybių, kurios būtų patvirtintos kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais.

12. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, ieškovė su analogišku procesiniu dokumentu, kurį atsisakoma priimti, kreipiasi ne pirmą kartą (Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31967-475/2019; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-357-945/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2797-619/2020). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ankstesniais išaiškinimais, pažymi, kad: 1) reikalavimai trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. B. grąžinti nepilnametės dukters būstą iš jo neteisėto valdymo ir priteisti po 1 000,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis už ieškovės daiktus, kuriais jis naudojosi panaudos pagrindu, pareikšti pastarojo neįtraukiant į bylą atsakovu, o nepilnametės dukters – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 2) reiškiant turtinio pobūdžio reikalavimus, ieškinyje nenurodyta ieškinio suma, lemianti bylos rūšinį teismingumą; 3) už ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai); 4) reikalavimas patraukti atsakovę ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, G. B. ir antstolį R. S. baudžiamojon atsakomybėn nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka; 5) sprendimą iškelti drausmės bylą atsakovei gali priimti tik Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, t. y. Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras, ją atitinkamai nagrinėjant ne bendrosios kompetencijos, o Advokatų garbės teisme; 6) reikalavimai įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. B. jai raštu atsakęs, jog jis pats saugo ieškovės daiktus ir yra pasiruošęs juos grąžinti, bei iškeldinimo vaizdo medžiagą yra procesinio pobūdžio ir nesukeliantys materialiųjų teisinių padarinių, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku; 7) reikalavimas įpareigoti atsakovę nuvažiuoti pas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, G. B. ir susodinti medžius, pakloti trinkeles, sumontuoti vartus, duris bei raudonmedžio laiptus, o ieškovę – šiuos daiktus iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. B. paimti ir sugrąžinti natūra – nekonkretus, ieškovei nedetalizavus nei ieškinio dalyko, t. y. kokiu adresu atsakovė turėtų pas trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, G. B. nuvykti, kokius medžius ten susodinti, trinkeles pakloti ir sumontuoti vartus, duris bei raudonmedžio laiptus, nei ieškinio pagrindo, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu ir kokias ieškovės teises ar įstatymo saugomus interesus atsakovė, ieškovės manymu, pažeidė, ir kodėl ieškovės teises prašoma ginti būtent tokiu būdu; 8) prie ieškinio nepridėti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis); 9) ieškinyje vartojamos nepagarbios ir nekorektiškos formuluotės, sąmoningai siekiant įžeisti ir sumenkinti kitus proceso dalyvius.

13. Akivaizdu, jog ieškovė, teikdama ieškinį, į apibendrintai nutarties 12 punkte nurodytus išaiškinimus neatsižvelgė. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui iš esmės pateikė tapatų ieškinį, su jame deklaratyviai nurodytomis aplinkybėmis, kurias, ieškovės nuomone, patvirtina įrodymai, matomi iš kosmoso pagal internetinio tinklalapio nuorodą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog ieškovės pateikta nuoroda į įrodymus, matomus iš kosmoso, nelaikytina legitimia, pagrindžiant ieškinio reikalavimus ir aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 177 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat, nepaisydama to, jog buvo įspėta nevartoti kitus asmenis įžeidžiančių formuluočių, ieškovė pirmosios instancijos teismui savo elektroniniu būdu pateiktą procesinį dokumentą užvadino ,,Kauno kuoktelėjusi teisinė konsultantė“, o ieškinyje, siekdama apibūdinti proceso dalyvius, naudojo tokius išsireiškimus kaip ,,kuoktelėjusi“, ,,atvirą sukčiavimą facilituojanti“, ,,V. F. turto prievartavimo bendrininkė“, ,,vagis“ ir kt., savo esme esančiais žeminančio pobūdžio.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovei piktnaudžiaujant subjektine teise, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8548-592/2020 palikti nepakeistą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė