- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- 2YT-4044-901/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01546-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Krinona“, O. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Krinona“, O. B. ir valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjo M. G. skundas dėl antstolio G. J. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo vadovautis 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartini Nr. 3K-7-315-421/2017, kuri, anot pareiškėjo, išaiškino, jog išskaičiavimai iš piniginių lėšų, pervedamų į pataisos namus, neviršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), negalimas. Taip pat prašo grąžinti 50 procentų areštuotų, 2017-01-25 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/01270, lėšų. Pažymi, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, išieškojimas yra galimas tik iš skolininko turto - pinigų sumos, viršijančios MMA.
Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą atsisakė jį tenkinti ir su vykdomosiomis bylomis, remdamasi CPK 510 straipsniu, persiuntė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolis patvarkyme nurodė, kad antstolio žinioje yra 3 vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš M. G.. Patvarkymuose skolos išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigine lėšas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo nurodyta teismo nutartimi nebuvo suformuota jokių kitokių taisyklių ar išimčių iš taisyklės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolio G. J. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0091/15/01270 (pagal 2015-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-69-972/2015 dėl 341,17 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Krinona“ naudai), Nr. 0091/04/02205 (pagal 2004-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-126-31 dėl 228,80 Eur skolos išieškojimo išieškotojos O. B. naudai) ir Nr. 0091/14/00310 (pagal 2014-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-181-795/2014 dėl 101,37 Eur baudos išieškojimo išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai).
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas negalimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
CPK 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompenscijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpas, išmokas vaikams, mokamas pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpą, išmokas, mokamas pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitas tikslines socialines išmokas, pašalpas ir kompensacijas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.
Išieškojimas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą neviršijančią MMA, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas). Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis, surašęs nustatytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turi teisę nukreipti išieškojimą (CPK 688 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priedas).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodoma, jog išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalinga skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo pareiškėjui, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis CPK normomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Pažymėtina, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.
Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 nurodoma, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.
Pareiškėjui išaiškintina, jog jo vykdomosiose bylose antstolis jau vykdo išieškojimą iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, tai nėra pradėjimas išieškoti iš skolininko turto, todėl jam netaikytinas apribojimas draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo grąžinti 50 procentų areštuotų lėšų, kurios buvo nuskaitytos 2018-01-25 pagal 0091/15/01270 patvarkymą. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. sausio 26 d. antstolis yra priėmęs patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir šis patvarkymas išsiųstas Vilniaus pataisos namams. Patvarkyme pateiktas antstolio reikalavimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis, priimdamas patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininkui priklausančias lėšas vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, kuris nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pažymėtina, kad 2018-01-03 antstolis priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-17-77 Dėl piniginių lėšų grąžinimo, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m gruodžio 19 d. nutartimi, nutarė grąžinti į Vilniaus pataisos namų sąskaitą 50 procentų nurašytų piniginių lėšų, kas sudaro 191,59 Eur, priklausančių skolininkui M. G..
Taigi, CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į nuteistojo sąskaitą pervedamas pinigines lėšas, todėl siekiant užtikrinti išieškotojų teisėtus interesus, antstolis turi teisę areštuoti skolininko gautinas lėšas iš trečiųjų asmenų, nes priešingu atveju, galimas pareiškėjo piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis, taip siekiant išvengti įsiskolinimo padengimo, ir pažeidžiant išieškotojų interesus. Nenustatyta, kad būtų neleidžiama skolininkui disponuoti jo sąskaita įkalinimo įstaigoje ir kad antstolis būtų nukreipęs išieškojimą neteisėtai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad antstolio G. J. veiksmai vykomosiose bylose laikytini teisėtais. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.