Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-05-05 · Administracinė byla Nr. I3-1679-644/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
I3-1679-644/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01755-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
D. M. K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-1679-644/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01755-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2.; 18.4.2.; 18.10.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir N. Z.,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjos D. M. K. atstovei advokatei N. Ž.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti pareiškėjai D. M. K. terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pakeitimo pareikšti, pakeičiant būdą vertybiniais popieriais į kitą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą (perduodant pretendentei O. R. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę, o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.) (toliau – ir 2021 m. gegužės 20 d. įsakymas) dalį dėl nuosavybės teisių į pilietei O. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkūrimo atlyginant pinigais; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir NŽT, Tarnyba) iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į O. R. tenkančią dalį buvusio savininko P. R. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto - 0,0618 ha žemės, Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini), atkūrimo O. R., administracine tvarka pakeičiant (pripažįstant netekusiu galios) Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 8844, ir atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiu (-iais) žemės sklypu (-ais) kitoje vietoje (perduodant pretendentei O. R. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste, įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę, o už likusią žemę atkuriant lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje).

Pareiškėja patikslintame skunde (t. 2, b. l. 80-101) ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos mama O. R. 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame buvo išreiškusi valią atkurti nuosavybės teises atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) ir grąžinant žemę ekvivalentine natūra. Vėliau, 1996 m. sausio 22 d., O. R. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę ekvivalentine natūra. Pažymėjo, jog pareiškėja po mamos mirties būdama garbingo amžiaus, neturėdama atitinkamų žinių ir supratimo, priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir tik paaiškėjus, kad palikimas po mamos mirties nebuvo tinkamai įformintas, kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4107-435/2019 buvo nustatytas. Teigė, jog, esant sutvarkytiems paveldėjimo dokumentams, pareiškėja kreipėsi su prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. R. nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno m. įrašant pretendentę į eilę sklypui gauti pagal vertę), o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėja su gautu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 8SD-2497-(14.8.94.) nesutiko ir jį skundė, tačiau atsakymo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos negavo. Nurodė, jog pareiškėjai 2021 m. birželio 18 d. buvo įteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021 m. birželio 14 d. raštas dėl nuosavybės dokumentų Nr. 8SD-3185-(14.8.94.), kuriuo pareiškėja buvo informuota apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.), kuriuo pakeistas Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 8844 ir nuosavybės teisės O. R. (mirusi) vietoj negautų vertybinių popierių už 0,0618 ha atkuriamos atlyginant pinigais. Taip pat prie gauto rašto buvo pridėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.), Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 8844 kopija. Pabrėžė, kad pareiškėja nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.) dalimi dėl nuosavybės teisių į pilietei O. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0618 ha žemės – atkūrimo atlyginant pinigais.

Pareiškėjos nuomone, turėjo būti vadovaujamasi 1996-01-22 pretendentės prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo (ekvivalentine natūra). Teigia, kad pretendentė O. R. bei jos teisių perėmėja pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d., nei vėliau, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė ir neatsisakė. Pažymėjo, kad O. R. pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus būdui lygiaverčiais žemės sklypais kitoje vietoje, be to, atsakovė iki 2003 m. kovo 1 d. raštu neinformavo pretendentės, kad jos pasirinktu būdu nuosavybės teisių atkurti galimybių nėra ir nepasiūlė pasirinkti kito nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo. Taigi, pareiškėja turi teisę nuosavybės teises į žemę atkurti ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Pretendentės valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra buvo išreikšta aiškiai, todėl, įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), atsakovė net neturėjo pagrindo reikalauti, kad pareiškėja iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeistų / patikslintų savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo.

Pažymėjo, jog administracinių teismų dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo – perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto atkūrimo būdo (lygiaverte natūra) jau yra ne kartą pasisakyta, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi. Pretendentės prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra atlyginimo už natūra negrąžintą žemę būdas arba lygiaverčiu žemės sklypu – iš esmės reiškia pageidavimą dėl atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu ne natūrinėje (buvusioje) žemės vietoje, tačiau kitoje galimoje vietoje, ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus atlyginimo būdus. Po Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo atsakovė nuosavybės teises pretendentei atkūrinėjo ekvivalentine natūra – pareiškėja netgi buvo įrašyta į eilę naujam žemės sklypui Kauno mieste gauti, t. y. įsigaliojus Atkūrimo įstatymui buvo aiški pretendentės valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra ir kliūčių nuosavybės teises atkurti pastaruoju būdu nuosavybės teises atkurianti institucija nematė. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstai buvo priimtas Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 02-01-4202, kuriuo O. R. parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – vertybiniais popieriais (akcijomis), tačiau šiuo metu Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 02-01-4202 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.) yra pripažintas netekusiu galios. Pareiškėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.) dalies, dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-01-4202 pripažinimo netekusiu galios, neskundžia.

Dėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pakeitimo pareikšti atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad pagal Atkūrimo 21 straipsnio 3 dalį iki 2013 m. liepos 1 d. buvo galima pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka.

Pretendentė O. R. mirė 2000 m. kovo 9 d., t. y. dar prieš Atkūrimo 21 straipsnio 3 dalies priėmimą bei įsigaliojimą, todėl pati pasinaudoti minėta teise pakeisti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą negalėjo. Kol pareiškėja nebuvo oficialiai pripažinta savo motinos O. R. palikimą priėmusia įpėdine, teisiškai ji taip pat negalėjo įgyvendinti šios teisės. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad po O. R. mirties palikimą priėmė jos dukra pareiškėja faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, buvo nustatytas 2019-04-15., t. y. jau po Atkūrimo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pabaigos. Tik jau esant sutvarkytiems paveldėjimo dokumentams, pareiškėja įgijo teisines galimybes kreiptis į atsakovę ir reikšti prašymus nuosavybės teisių atkūrimo byloje.

Pareiškėja pažymėjo, kad nuosavybės teises atkurianti institucija pranešimo apie galimybę iki 2013 m. liepos 1 d. vietoje atlyginimo vertybiniais popieriais pasirinkti kitą atlyginimo būdą pretendentės O. R. įpėdinei pareiškėjai neįteikė. Taigi, neinformavo apie tuo metu buvusią galimybę pasinaudoti Atkūrimo 21 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio rašto, kuriame nurodyta galimybė pakeisti valią, pareiškėja nėra gavusi, o duomenų apie šio rašto siuntimą ar įteikimą nėra.

Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovė, nors ir turėdama informaciją, jog pretendentė O. R. yra mirusi, tik 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. 8SD-3102-(14.8.7.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Kauno miesto 2 - ojo notaro biuro notarę ir paprašė informuoti apie O. R. įpėdinius. Taigi, Tarnyba nepasirūpino, kad pareiškėja apie minėtą galimybę pakeisti valią dėl atlyginimo būdo būtų informuota laiku ir galėtų minėta galimybe pasinaudoti, ir tuo pažeidė gero viešojo administravimo principą.

Pareiškėja akcentavo, kad ji yra solidaus amžiaus (šiuo metu jai 88 metai), dėl silpnos sveikatos ir specialių teisinių žinių neturėjimo jai buvo sudėtinga suprasti tiek palikimo įforminimo procesą, tiek nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir dalyvauti juose.

Dėl visų minėtų priežasčių pareiškėjai turi būti atnaujintas terminas prašymui pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą pareikšti, pakeičiant būdą vertybiniais popieriais į kitą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, jog, Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymui Nr. 02-01-4202 esant panaikintam (pripažintam netekusiu galios), be to, tenkinus skundo reikalavimą dėl skundžiamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymo 2021 m. gegužės 20 d. Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.) dalies panaikinimo, turi būti iš naujo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į O. R. tenkančią dalį buvusio savininko P. R. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto - 0,0618 ha žemės, Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini), atkūrimo O. R., atkuriant nuosavybės teises pagal pretendentės paskutiniame prašyme išreikštą valią, t. y. lygiaverčiu (- iais) žemės sklypu (-ais) kitoje vietoje.

Be to, pareiškėjos nuomone, savarankiškas pagrindas minėtą klausimą spręsti iš naujo kiltų ir patenkinus naujai reiškiamą reikalavimą, t. y. atnaujinus terminą prašymui pakeisti nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą pareikšti, pakeičiant būdą vertybiniais popieriais į kitą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais (t. 1, b. l. 37-48, t. 2, b. l. 104-112) bei atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tarnyba nurodė, kad žemės savininkas P. R. iki 1940 m. nuosavybės teise turėjo 0,2470 ha žemės, esančios J. B. al. 39, Kauno mieste. Teigė, jog 1991 m. gruodžio 21 d. O. R. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į P. R. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą, esantį J. B. al. 39, Kauno mieste, grąžinant jį išpirkimu (tokios tai rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai ekvivalentine natūra): suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo. 1996 m. sausio 22 d. O. R. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į vyro P. R. iki 1940 m. valdytą žemę, nurodant, kad „atstatant man nuosavybės teisę, žemę grąžinti ekvivalentine natūra“. Giminystės ryšys ir pilietybė įrodyta pateiktais dokumentais. O. R. tenkanti atkurti žemės dalis – 0,0618 ha.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. kovo 5 d. raštu Nr. S1-1919(1.10) informavo O. R. ir kitus pretendentus, kad jie yra įrašyti piliečių sąraše, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą. Taip pat dėl laisvos valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste paprašė iki 2007 m. kovo 30 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teises į dalį žemės atlyginant vertybiniais popieriais akcijomis, suteikiant lygiavertį sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajone, ir nurodė, kad jeigu iki minėtos datos neapsispręs dėl atlyginimo būdo, nuosavybės teisės į žemę bus atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu atlyginant vertybiniais popieriais.

2007 m. kovo 30 d. buvo gauti Teresės A. R. dokumentai su pastabomis, kurių vienoje nurodyta, kad O. R. mirė ir adresu V. K. pr. 76-7, Kaunas, kuriuo buvo siųstas dokumentas O. R., gyvena duktė D. M. K.

2008 m. sausio 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente vykusio susirinkimo metu buvo svarstyta nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, tarp jų ir P. R., kuriems nėra galimybių grąžinti žemę natūra arba suteikti sklypą neatlygintinai nuosavybėn, pagal šiuo metu sudarytą žemės sklypų piliečiams suteikimo eilę, kompensuojant vertybiniais popieriais (akcijomis). Susirinkimo metu P. R. atstovavo V. R.. Susirinkimo protokolo 2 dalyje nutarta laukti piliečių, taip pat P. R., apsisprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietovėje) iki 2008 m. vasario 4 d. Iki minėtos datos nepateikus prašymo dėl lygiaverčių sklypų suteikimo, bus priimami sprendimai atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis). O. R. paveldėtoja (pareiškėja) tokio prašymo nepateikė, todėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-4202 buvo nuspręsta parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą vertybiniais popieriais (akcijomis) ir atkurti nuosavybės teisę O. R. į tėvo P. R. turėtą žemės sklypą ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 8844 buvo atkurtos nuosavybės teisės į O. R. tenkančią 0,0618 ha nekilnojamojo turto dalį, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).

Pažymėjo, kad Tarnybos Kauno miesto skyrius 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2033 informavo O. R. įpėdinius, jog, vadovaujantis Valstybės turto fondo pateikta informacija apie piliečius, kuriems nebuvo atlyginta akcijomis, ir anksčiau minėto įstatymo nuostatomis, jie turi teisę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti prašymą dėl priimto sprendimo pakeitimo ir išreikšti valią, pasirenkant kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą. Raštas buvo išsiųstas tuo pačiu adresu, kur tuo metu gyveno pareiškėja.

2021 m. balandžio 15 d. Tarnybos Kauno miesto skyrius gavo pareiškėjos prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. R. žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą. 2021 m. gegužės 11 d. Tarnybos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-2497-(14.8.94.) informavo pareiškėją, kad įrašyti O. R. (mirusi) į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti ar atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais kaimo vietovėje, nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo byloje skundžiamu 2021 m. gegužės 30 d. įsakymu buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko 2008-04-09 įsakymas Nr. 02-01-4202 ir pakeistas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-04-09 sprendimo Nr. 8844 3 punktas, atkuriant nuosavybės teisę į pilietei O. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,0618 ha žemės, atlyginant pinigais, indeksuota žemės sklypo verte.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, ginčijamo įsakymo dalis atitinka teisės aktų reikalavimus ir nėra naikintinas, be to, jo dalies panaikinimas pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių padarinių. Pabrėžė, kad Atkūrimo įstatymo nuostatos nebenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę ekvivalentine natūra būdo, toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo numatytas iki 1997 metų galiojusiame įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. 1997 m. liepos 1 d. priimtas Atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai Atkūrimo įstatymo numatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d.) privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau nei O. R., nei pareiškėja tokio prašymo nepateikė. Pabrėžė, jog nuosavybės teisių atkūrimo būdas „ekvivalentinė natūra“ Atkūrimo įstatyme nenustatytas ir negali būti prilyginamas atlyginimo būdui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį savininko turėtajam žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste ar lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje. Pastebėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Pareiškėja tokio prašymo iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė, nors 2019 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja priėmė O. R. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, jau buvo įsiteisėjęs. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad O. R. įpėdiniai iki 2013 m. liepos 1 d. nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat į tai, kad iki 2019 m. birželio 1 d. neišreiškė valios dėl atkūrimo mišku, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Kauno miesto skyriaus vedėja priėmė įsakymą, kuriuo numatyta atkurti nuosavybės teises į pilietei O. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0618 ha žemės – atlyginant pinigais. Teigė, jog pareiškėja palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti 2000 m. kovo 9 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2019 metais dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pastebėjo, kad institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą ir galėjusi parinktu būdu atkurti O. R. nuosavybės teises, siūlė O. R. įpėdiniams tikslinti valią ir rinktis iš dviejų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, tačiau O. R. įpėdiniai jos 1996 m. prašyme išreikšto apsisprendimo netikslino ir nekeitė. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjai priėmus palikimą, tai reiškia nuo palikėjos O. R. mirties momento, manydama, kad jos, kaip įpėdinės, nuosavybės teisės bus ar buvo pažeistos atkuriant vertybiniais popieriais (akcijomis) ar kitu apskrities viršininko parinktu būdu, savo iniciatyva turėjo veikti aktyviai ir atsakingai, rūpestingai domėtis savo paveldėtomis teisėmis ir pareigomis, t. y. kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar juridinio fakto nustatymui, tuo momentu, kai buvo informuojama apie galimybę pasirinkti kitą nuosavybės teisių atlyginimo būdą, kuriuo atkurti pageidauja 2021 metų prašymuose, t. y. perduoti neatlygintai nuosavybei lygiavertį žemės sklypą. Tačiau nei 2007–2008 metais, nei visus 19 metų pareiškėja to nedarė.

Atsakovė akcentavo, kad pareiškėja gyveno ir šiuo metu gyvena tuo pačiu adresu, kuriuo Tarnyba siuntė laiškus, ji laiškus gavo, tačiau dėl savo aplaidumo ir neveikimo, nepasinaudojo galimybe patikslinti ar pakeisti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atlyginimo būdo.

Šalies argumentai

Atsakovės nuomone, pareiškėja bando „gudrauti“ ir patikslintame skunde vis tiek nereiškia tokio pobūdžio reikalavimų, kokį nutartyje nurodė LVAT, o reiškia prašymą atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Mano, jog toks reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme, nes jis nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pats termino atnaujinimas niekaip nepaneigs 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ir buvo iš esmės išspręstas pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Pabrėžė, kad tokiu būdu pareiškėja piktnaudžiauja procesinėms teisėmis ir nesivadovauja LVAT išaiškinimais, nes byla buvo gražinta tik tuo pagrindu, kad ji suformuluotų reikalavimą dėl 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, laikytina, kad byla nutrauktina esant galiojančiam ir nepanaikintam 2008 m. balandžio 9 d. sprendimui, taip pat ir nesant reikalavimo dėl šio sprendimo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjos mamos išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Bylos bei P. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylos (duomenys neskelbtini)duomenys patvirtina, kad žemės savininkas P. R., miręs 1959 m. liepos 22 d., iki 1940 m. nuosavybės teise turėjo 0,2470 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

O. R. 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos sutuoktinio P. R. iki 1940 m. valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį išpirkimu (tokios tai rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai ekvivalentine natūra): suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.

O. R. 1996 m. sausio 22 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos sutuoktinio P. R. iki 1940 m. valdytą žemę, nurodydama, „atstatyti man nuosavybės teisę, žemę grąžinti ekvivalentine natūra“. Giminystės ryšys ir pilietybė įrodyta pateiktais dokumentais. O. R. tenkanti atkurti žemės dalis - 0,0618 ha.

O. R. 2000 m. kovo 9 d. mirė.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. kovo 5 d. raštu pareiškėjos mamai (tuo metu mirusi) pranešta apie tai, kad ji įrašyta sąraše piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas pagal prašymo atkurti nuosavybės teises į žemę padavimo datą; dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste, paprašyta iki 2007 m. kovo 30 d. apsispręsti dėl atlygintino būdo atkuriant nuosavybės teises į dalį žemės atlyginant vertybiniais popieriais akcijomis, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajone; nurodyta, kad, jeigu iki minėtos datos neapsispręsite dėl atlyginimo būdo, nuosavybės teisė į žemę bus atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant vertybiniais popieriais.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente vykusiame susirinkime (2008 m. sausio 8 d. protokolas) buvo aptarta, kad dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste, yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) piliečiams, kuriems nėra galimybių grąžinti natūra arba suteikti sklypą neatlygintinai nuosavybėn, pagal šiuo metu sudarytą žemės sklypų suteikimo eilę; buvo nutarta, be kita ko, laukti buvusio savininko apsisprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietoje) iki 2008 m. vasario 4 d., nurodant, kad, iki šios datos nepateikus prašymo dėl lygiaverčių sklypų suteikimo, bus priimami sprendimai atkurti nuosavybės teises atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis).

Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - ir Tvarka), Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat kompensavimo savininkams už suprojektuoto ir kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų skirtumą, viršijantį leistiną matavimo tikslumą, valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis)“, priėmė 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą, kuriame: 1) parinko pareiškėjos mamai (mirusi) nuosavybės teisių atkūrimo būdą: už valstybės išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriais (akcijomis); 2) atkūrė nuosavybės teisę pareiškėjos mamai (mirusi) į tėvo buvusio savininko nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) turėtą 0,0618 ha žemės sklypą; 3) nustatė, kad pareiškėjo mamos paveldėtojui už 0,0618 ha žemės (indeksuota vertė (koef. 1,6 – 4 746 Lt) kompensaciją valstybei nuosavybės teises priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).

Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi pareiškėjos mamos (mirusi) prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,0618 ha, esantį Kauno apskrityje, (duomenys neskelbtini), priėmė 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriame nusprendė atkurti nuosavybes teises pareiškėjos mamai į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0618 ha žemės, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis) Žemės sklypo indeksuota vertė 4 746 litai.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu nuspręsta paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos mamos mirties palikimą priėmė jos dukra, t. y. pareiškėja, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių 2021 m. balandžio 9 d. prašymu, prašydama atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai Kauno mieste (lygiaverčiu sklypu Kauno mieste, įrašant pareiškėją į eilę sklypui gauti per vertę), o už likusią žemę atkurti lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje, kurią pareiškėja nurodys, kai paaiškės likusios neatkurtos žemės dalis.

NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. balandžio 9 d. prašymą, 2021 m. gegužės 11 d. rašte nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įrašyti pareiškėjo mamą (mirusi) į eilę lygiaverčiam žemės sklypui Kauno mieste ar atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje; informavo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teisės į pareiškėjo mamai (mirusi) vietoje negautų vertybinių popierių už 0,0618 ha bus atkuriamos atlyginant pinigais.

Pareiškėja kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių 2021 m. balandžio 19 d. prašymu, prašydama parengti pažymą notarui dėl likusios neatkurtos žemės.

NŽT, atsakydama į pareiškėjos 2021 m. balandžio 19 d. prašymą, priėmė 2021 m. gegužės 11 d. pažymą Nr. 8PAŽ-135-(14.8.33.) „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo“, kurioje nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriuje užregistruotas pareiškėjos mamos (mirus) prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki 1940 metų valdytą 0,2470 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pareiškėjos mamai (mirus) tenkanti atkurti žemės dalis – 0,0618 ha; nuosavybės teisės atkurtos Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu; duomenų apie vertybinių popierių (akcijų) gavimą nėra; pasikeitus Įstatymo 10, 16 ir 21 straipsniams, piliečiai iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą už negautus vertybinius popierius; toks prašymas nepateiktas; todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teisės pareiškėjos mamai (mirusi) vietoje negautų vertybinių popierių už 0,0618 ha bus atkuriamos atlyginant pinigais.

NŽT Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos mamos įpėdiniai iki 2013 m. liepos 1 d. nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, priėmė 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą, kuriuo: 1) pripažino netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą; 2) pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Atkurti nuosavybes teises į pilietei <...> [pareiškėjos mamai] tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0618 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 1 374,53 Eur <...>“; 3) nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriamoji 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis.

Pareiškėja, nesutikdama su 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo dalimi dėl nuosavybės teisių į pilietei O. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkūrimo atlyginant pinigais, jį apskundė Regionų administraciniam teismui (buvęs Regionų apygardos administracinis teismas).

Regionų apygardos administracinis teismas 2022-07-01 sprendimu pareiškėjos D. M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-73-575/2024 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjos D. M. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 1 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LVAT nutartyje nurodė, kad atsižvelgus į pareiškėjos skundo pagrindą, akivaizdu, jog pareiškėja pagrindiniais savo skundo argumentais ginčijo nuosavybės teisių pareiškėjos mamai atkūrimą vertybiniais popieriais (akcijomis), siekdama, kad būtų iš naujo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkuriant nuosavybės teises pagal pareiškėjos mamos paskutiniame prašyme išreikštą valią. Tačiau, siekiant, kad nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, turi būti nuginčyti visi su tuo susiję priimti ir (ar) administracine tvarka pakeisti ir (ar) panaikinti (pripažinti netekusiais galios) sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos mamai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesuformulavo pirmosios instancijos teismui reikalavimo – panaikinti šiuo metu galiojančio Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ir buvo iš esmės išspręstas pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, atkuriant nuosavybės teises vertybiniais popieriais (akcijomis). Šios išvados nekeičia ir jai įtakos neturi tai, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktas buvo pakeistas administracine tvarka. Šiuo atveju NŽT administracine tvarka pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktą ne dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimas vertybiniais popieriais (akcijomis) buvo neteisėtas, o dėl to, kad, kaip minėta, šis sprendimas nuo jo priėmimo nebuvo įvykdytas ir pagal jo priėmimo metu galiojančias specialias Atkūrimo įstatymo taikymo nuostatas buvo galimas nuosavybės teisių atkūrimas pinigais.

LVAT nutartyje taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, būdamas aktyvus, be kita ko, laikydamasis procesinių pareigų išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, turėjo pasiūlyti pareiškėjai tikslinti skundo dalyką, atitinkamai – prašyti atnaujinti praleistą skundo dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminą, nurodant svarbias termino paduoti skundą praleidimo aplinkybes, išaiškinti šio procesinio veiksmo neatlikimo teisines pasekmes keliamo ginčo kontekste. To nepadaręs, teismas šiuo konkrečiu atveju išnagrinėjo bylą, neatskleidęs kilusio ginčo esmės, neišnagrinėjęs pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų.

Teismas, susipažinęs su LVAT nutartyje nurodytais išaiškinimais, 2024-05-13, 2024-06-20 bei 2024-07-11 nutartimis (t. 2, b. l. 32-34, 54-56, 75-78) nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti bei išaiškino pareiškėjai teisę tikslinti skundą, ginčijant jai teisines pasekmes sukeliantį Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 02-01-4202 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir 2008 m. balandžio 9 sprendimą Nr. 8844 dėl nuosavybės teisės atkūrimo pilietei O. R.. Tuo pačiu teismas išaiškino, kad pareiškėja turėtų prašyti atnaujinti praleistą skundo dėl 2008-04-09 sprendimų panaikinimo padavimo terminą, nurodant svarbias termino paduoti skundą praleidimo aplinkybes.

Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, neatsižvelgė nei į LVAT nutartyje, nei į teismo nutartyse nurodytus išaiškinimus ir pateikė patikslintą skundą, kuriuo neprašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 02-01-4202 ir 2008 m. balandžio 9 sprendimo Nr. 8844, tačiau suformulavo naują reikalavimą - atnaujinti pareiškėjai terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pakeitimo pareikšti, pakeičiant būdą vertybiniais popieriais į kitą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas nagrinės bylą pagal pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus, neperžengdamas pareikšto skundo reikalavimo ribų (ABTĮ 80 str. 2 d.).

Dėl termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pakeitimo pareikšti atnaujinimo

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, bei kitais teisės aktais.

Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą turi teisę pasirinkti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą (-us) nuosavybės teisių atkūrimo būdą (-us) ir (ar) šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą (-us) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą (-us).

Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Ginčui spręsti aktuali Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis numato, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, jį pakeičia administracine tvarka. Prašymą dėl priimtų sprendimų pakeitimo piliečiai turi pateikti iki 2013 m. liepos 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti specialūs naikinamieji terminai (dėl galimybės pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą), kuriems pasibaigus išnyksta galimybė įgyvendinti teisės akte nustatytą subjektinę teisę. Taip pat pažymėtina, jog šie terminai negali būti atnaujinami, nes įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad šie terminai gali būti atnaujinti. Pažymėtina, kad teisminę praktiką šiuo klausimu yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., LVAT 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1546-146/2015; LVAT 2016 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016; LVAT 2017 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-574-662/2017).

Įvertinus tai, kad terminai dėl galimybės pakeisti valią dėl atlyginimo būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, yra naikinamieji ir neatnaujinami, pareiškėjos argumentai dėl svarbių priežasčių buvimo neturi jokios teisinės reikšmės, todėl teismo nevertinami, o pareiškėjos prašymas atnaujinti jai terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo / atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pakeitimo pareikšti, pakeičiant būdą vertybiniais popieriais į kitą atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo teisėtumo

Kaip matyti, pareiškėjos mamai nuosavybės teisės buvo atkurtos Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu, kuriuo buvo parinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – atkurti nuosavybės teises vertybiniais popieriais (akcijomis), nuspręsta atkurti nuosavybės teisę pareiškėjos mamai, nustatytas kompensacijos vertybiniais popieriais (akcijomis) dydis, ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybes teises pareiškėjos mamai atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakyme nustatytą kompensacijos vertybiniais popieriais (akcijomis) dydį.

Nors sprendimai dėl pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti, tačiau nei Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymas, nei Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimas nebuvo įvykdyti. Todėl NŽT Kauno miesto skyrius priėmė 2021 m. gegužės 20 d. įsakymą, kuriuo, taikydamas specialias Atkūrimo įstatymo taikymo nuostatas, administracine tvarka pripažino netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą ir pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktą, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybes teises pareiškėjos mamai atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis). Kaip matyti, pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakyme nustatytą kompensacijos vertybiniais popieriais (akcijomis) dydį, nuspręsdamas, kad pareiškėjos mamai nuosavybės teisės atkuriamos pinigais. Taigi pareiškėjos mamos nuosavybės teisių atkūrimas išspręstas administracine tvarka pakeistu Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu, kuris laikomas sudedamąja Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo dalimi.

Įvertinus tai ir atsižvelgus į pareiškėjos skundo pagrindą, pripažintina, kad pareiškėja pagrindiniais savo skundo argumentais ginčijo nuosavybės teisių pareiškėjos mamai atkūrimą vertybiniais popieriais (akcijomis), siekdama, kad būtų iš naujo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkuriant nuosavybės teises pagal pareiškėjos mamos paskutiniame prašyme išreikštą valią. Tačiau, siekiant, kad nuosavybės teisių į pareiškėjos mamai tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkūrimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, turi būti nuginčyti visi su tuo susiję priimti ir (ar) administracine tvarka pakeisti ir (ar) panaikinti (pripažinti netekusiais galios) sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos mamai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesuformulavo teismui reikalavimo – panaikinti šiuo metu galiojančio Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ir buvo iš esmės išspręstas pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, atkuriant nuosavybės teises vertybiniais popieriais (akcijomis). Šios išvados nekeičia ir jai įtakos neturi tai, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktas buvo pakeistas administracine tvarka. Šiuo atveju NŽT administracine tvarka pakeitė Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo 3 punktą ne dėl to, kad nuosavybės teisių atkūrimas vertybiniais popieriais (akcijomis) buvo neteisėtas, o dėl to, kad, kaip minėta, šis sprendimas nuo jo priėmimo nebuvo įvykdytas ir pagal jo priėmimo metu galiojančias specialias Atkūrimo įstatymo taikymo nuostatas buvo galimas nuosavybės teisių atkūrimas pinigais.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja neatsižvelgė nei į LVAT nutartyje, nei į teismo 2024-05-13, 2024-06-20 bei 2024-07-11 nutartyse nurodytus išaiškinimus ginčyti jai teisines pasekmes sukeliantį Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 02-01-4202 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“ ir 2008 m. balandžio 9 sprendimą Nr. 8844 dėl nuosavybės teisės atkūrimo pilietei O. R., ir jų neginčijo. Dėl šių priežasčių Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ir buvo iš esmės išspręstas pareiškėjos mamai nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, atkuriant nuosavybės teises vertybiniais popieriais (akcijomis), teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjamo ginčo dalyku, jis yra galiojantis ir nenuginčytas.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog O. R. 1996 m. sausio 22 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos sutuoktinio P. R. iki 1940 m. valdytą žemę, nurodydama atstatyti jai nuosavybės teisę, žemę grąžinti ekvivalentine natūra, tačiau kadangi nebuvo galimybių grąžinti žemę natūra arba suteikti sklypą neatlygintinai nuosavybėn, ir O. R. paveldėtoja, t. y. pareiškėja, iki 2008 m. vasario 4 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietovėje) nepateikė, Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu bei Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu buvo nuspręsta parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą - vertybiniais popieriais (akcijomis) (kaip nurodyta 1991 m. gruodžio 21 d. prašyme).

Pažymėtina, kad atsakovė suteikė P. R. paveldėtojams galimybę apsispręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirenkant kitą būdą (perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą kaimo vietovėje) iki 2008 m. vasario 4 d. ir tik laiku nepateikus prašymo dėl lygiaverčių sklypų suteikimo, priėmė sprendimą atlyginti už nacionalizuotą nuosavybę vertybiniais popieriais (akcijomis), o vėliau Kauno miesto skyriaus 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2033 “Dėl priimtų sprendimų už valstybės išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriaus (akcijomis)“ informavo O. R. įpėdinius, kad vadovaujantis valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ pateikta informacija apie piliečius, kuriems nebuvo atlyginta akcijomis, kad jie turi teisę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui L. S. g. 10, Kaunas, iki 2013 m. liepos 1 d. pateikti prašymą dėl priimto sprendimo pakeitimo ir išreikšti valią, pasirenkant kitą nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdą, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad esant galiojančiam, nenuginčytam ir neįvykdytam Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 9 sprendimui, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybes teises, atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), bei prašomo panaikinti įsakymo priėmimo metu nesant teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsakovei pareikštos pareiškėjos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo (nei buvo atkurtos nuosavybės teisės vertybiniais popieriais (akcijomis)), Tarnybos Kauno miesto skyrius, negalėdamas pareiškėjai už valstybės išperkamą žemę atlyginti vertybiniais popieriaus (akcijomis), vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai nusprendė atkurti jai nuosavybės teises, atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-512-(14.8.2.) dalį dėl nuosavybės teisių į pilietei O. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkūrimo atlyginant pinigais bei tuo pačiu įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisAsta VailionėN. Z.