- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2-20461-848/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15589-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo 2014 m. kovo 21 d., įregistruotą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 45, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka savo pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai susipažino internetu. Atsakovas atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namuose. Ieškovė tris kartus buvo nuvykusi į pasimatymus, tačiau bendraujant abu sutuoktiniai suprato, kad yra skirtingų charakterių, skyrėsi požiūriai į šeimyninį gyvenimą, santykiai nesusiklostė. Atsakovui atlikus bausmę, sutuoktiniai buvo susitikę, tačiau bendros kalbos nerado. Šiuo metu atsakovas yra sulaikytas Šveicarijoje. Ieškovės manymu, nurodytos priežastys lėmė faktinį santuokos iširimą, dėl ko, ieškovės manymu, kalti abu sutuoktiniai. Konstatuotina, kad šalių santuoka šiandienai yra faktiškai iširusi ir turi būti traktuojama kaip formali. Ieškovė nemato galimybės atnaujinti santuokinį gyvenimą, o buvimas santuokoje jokių perspektyvų nebeturi ir iš esmės prieštarauja ieškovės interesams. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos ir santuokos metu turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka, kad atsakovui liktų jo pavardė – „Kaminskas“. Po santuokos nutraukimo ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo. Santuokoje sutuoktiniai bendro turto neįgijo. Gyvendami kartu sutuoktiniai kreditorių neįgijo. Gyvendama su atsakovu skyriumi, ieškovė kreditorių taip pat neįgijo. Ieškovė nepalaiko su atsakovu jokių ryšių, todėl jai nėra žinoma apie atsakovo galimai turimus kreditorius.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti ieškinį visiškai.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – santuokos liudijimas – patvirtina jog ieškovės J. K. ir atsakovo R. K. santuoka buvo sudaryta 2014 m. kovo 21 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštas (b. l. 5), Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo raštas (b. l. 6; 8) patvirtina jog ieškovės ir atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo turto, ar transporto priemonių.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sudarius santuoką išryškėjo iš esmės skirtingas šalių požiūris į šeimą bei vertybes. Šalių interesai išsiskyrė, sutuoktiniai nebandė priimti bendro sprendimo dėl šeimyninio gyvenimo taip aktyviai ir nuoširdžiai, kad išsaugotų šeimą. Ieškovės manymu, nurodytos priežastys lėmė faktinį santuokos iširimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).
Santuoką nutraukus, ieškovei jos pageidavimu, ir nesant dėl to ginčo, paliktina pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – „(duomenys neskelbtini)“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).
Nustačius, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto nėra, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia. Nesant jokių duomenų apie santuokos metu šalių prisiimtus ir iki šiol neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, santuokos nutraukimo metu teismas nesprendžia šalių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo.
Ieškovei nurodžius, jog ji yra darbinga ir nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, atsakovui nepateikus jokių duomenų apie išlaikymo jam reikalingumą, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia.
Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 135,14 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 5 p., 85 str. l d. 1 p., 3 p., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2014 m. kovo 21 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui R. K. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 135,14 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 14 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją ir santuokos liudijimo originalą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, vedybų sutarčių registrui išsiųsti sprendimo kopiją.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.