- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- A6.-15-1059/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00026-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ignas Totilas (pirm.)
- Pažeidėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Marius Vaška
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam (duomenys neskelbtini) vadovui J. G., jo atstovui – advokato padėjėjui Mariui Vaškui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio ir gyvenančią vietą deklaruojančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu ir (duomenys neskelbtini) technologu, neteisto (teistumas išnykęs), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. G., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, turėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. J. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais (duomenys neskelbtini) kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.
2. Šiais veiksmais J. G. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teises bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Pareiškimu teismui VMI prašė iškelti administracinio teisės nusižengimo bylą J. G.; už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti J. G. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200,00 Eur dydžio baudą. Nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) kreditorė. (duomenys neskelbtini) vadovas – J. G.. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui – 198 565,67 Eur, kurią sudaro: 700,35 Eur mokestis už aplinkos teršimą; 13 289,23 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 385,77 Eur delspinigių; 425,20 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 10,20 Eur delspinigių; 178 701,08 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 3241,85 Eur delspinigių. VMI ir (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios mokestinės nepriemokos sutartis: 2021 m. vasario 25 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-9109 dėl 7623,15 Eur, 2021 m. gegužės 3 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-21546 dėl 71 319,33 Eur, tačiau (duomenys neskelbtini) nevykdė mokestinių paskolos sutarčių sąlygų, nemokėjo įmokų pagal grafikus, todėl 2022 m. gruodžio 25 d. buvo nutrauktos. Atlikus (duomenys neskelbtini) operatyvinį patikrinimą (pradėtas 2022 m. lapkričio 16 d., baigtas 2022 m. gruodžio 16 d.) už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyta, kad J. G. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI, dėl ko buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta, tokiais veiksmais (duomenys neskelbtini) vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį bei padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad senaties terminas nėra pasibaigęs, nes nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi J. G. pradėta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, remiantis VMI pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais dokumentais (b. l. 56-57).
Atsiliepimas
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. atsiliepime nurodoma, kad jo veiksmuose nėra vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. tyčios, todėl administracinio nusižengimo bylą prašo nutraukti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nemokumą nulėmė padidėjusios išlaidos elektros energijai ir sumažėjusios pardavimų apimtys. Bendrovė informavo VMI apie nemokumo proceso inicijavimą įmonei. Nurodė, kad rengiamas Bendrovės restruktūrizavimo plano projektas. Jei per pirmąjį pusmetį 2021 m. išlaidos elektros energijai buvo 42 107 Eur, tai per 2022 m. pirmąjį pusmetį jau buvo 108 088 Eur, o vien 2022 m. rugpjūčio mėn. – 46 875 Eur. Tokio kaštų padidėjimo nebuvo galima numatyti, o padidinti produkcijos kainas įmonė neturėjo galimybių, nes jos numatytose sutartyse su prekybos centrais yra peržiūrimos vieną kartą metuose. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) nutarė nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. stabdyti gamybą. Kitą (duomenys neskelbtini) veiklą – plastmasės granulių gamybą ir prekybą neigiamai įtakojo pasidėjusios žaliavų kainos. Pažymi, kad bendrovė būtent ir užsiima plastikinių gaminių gamyba. Bendrovės sunkios finansinės padėties susidarymą pagrindžia tai, jog formaliai pažeidus atsiskaitymo su kreditoriais eilę, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje, bendrovė pagrindinius atsiskaitymus vykdė su (duomenys neskelbtini), t. y. su elektros energijos tiekėja. Taip pat įmonė pagrindinius mokėjimus vykdė su kitomis elektros energiją tiekiančiomis įmonėmis, tokiomis kaip (duomenys neskelbtini), taip pat su bendrovės gamybai reikalinga įranga tiekiančia (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), kurios perdirba nuo gamybos proceso likusias plastiko liekanas. Atkreipė dėmesį, jog visi mokėjimai, nurodyti operatyvinio patikrinimo pažymoje buvo atlikti iki bendrovės veiklos sustabdymo (2022 m. rugsėjo 7 d.) ir visi mokėjimai buvo išimtinai susiję su siekiu nestabdyti (duomenys neskelbtini) veiklos. Visi mokėjimai po 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo vykdomi su įmonės apskaitą tvarkančia (duomenys neskelbtini). Jo veiksmuose nėra tyčios, tai pagrindžia atvejis, kai iš kasdieninės ūkinės veiklos vykdymo atsiranda poreikis bei būtinybė mokėti įvairias įmokas, nelaikomas tyčiniais ir piktybiškais veiksmais nesilaikant CK įvirtinto atsiskaitymo eiliškumo. Jis darė viską, jog išsaugotų bendrovę ir bendrovės veiklos sustabdymas dėl energetinės krizės pasiteisino, šiai dienai įmonė vykdo veiklą, išsinuomojo patalpas su įrenginiais (duomenys neskelbtini) bei turi nekilnojamojo turto, pirmiausia prioritetą teikia būtent atsiskaitymui su VMI. Geranoriškai bendradarbiauja su VMI. (duomenys neskelbtini) paskutiniaisiais metais nuolat susiduria su krizėmis: Covid-19, energetinė krizė, dėl kurios subsidijų gauti nepavyko. Jis tikrai nesiekė išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo, priešingai, dėjo maksimalias pastangas, jog turimas įsiskolinimas VMI būtų atlygintas. Pažymėjo, kad jei jo veiksmuose būtų buvusi tyčia, (duomenys neskelbtini) nebūtų sudariusi mokestinės paskolos sutarčių bei prašiusi išdėstyti (duomenys neskelbtini) skolas.
Šalies argumentai
6. J. G. bei jo atstovas advokato padėjėjas Marius Vaškas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba nuobaudos neskirti arba pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą arba skirti mažesnę baudą.
7. J. G. papildomai teismo posėdyje nurodė, kad nevykdė atsiskaitymų su VMI, kadangi siekė išlaikyti įmonės veiklą (reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, mokėti darbo užmokestį ir pan.). Ieškojo papildomų investuotojų, tačiau nesėkmingai. Sunki (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis kilo dėl išaugusių kainų, sezoniškumo, atliktų per didelių investicijų ir pan. Prašė VMI dar kartą atidėti mokėjimus, tačiau prašymas tenkintas nebuvo. Sutinka, kad su VMI tinkamai neatsiskaitė, tačiau tai darė ne iš piktos valios, stigo pajamų, todėl mokesčius mokėjo pagal galimybes. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) – įmonėje prižiūri techniką, su ja buvo atsiskaityta iš kasos sumokėti 24000 Eur, (duomenys neskelbtini) yra tiekėja, atvežanti naują įrangą jai buvo sumokėta virš 100000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atstovas atkreipė dėmesį, jog J. G. paties pažeidimo fakto neneigia, tačiau nurodė, kad atsiskaičius su VMI būtų buvusi paralyžiuota įmonės veikla, nors iš dalies sutiko, kad VMI galėjo būti mokamos ir didesnė dalis mokesčių. Šiuo atveju J. G. veiksmuose nebuvo tyčios. Kita vertus, tiek ir su kitais kreditoriais nebuvo atsiskaitoma pilna apimtimi. Be to, VMI papildomai išdėstyti mokesčių mokėjimą atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
11. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurios tiek dabar galiojančioje redakcijoje, tiek ir redakcijoje, galiojusioje administracinio nusižengimo darymo momentu, numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
17. Teismas, patikrinęs pateiktą AB „Swedbank“ banko sąskaitos detalią ataskaitą, pagal žinomus (duomenys neskelbtini) kreditorius, nustatė, kad 2022 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) 19 300,00 Eur, 2022 m. kovo 30 d. – 100,000 Eur; 2022 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) 4500,00 Eur. 2022 m. liepos 22 d. perlaidomis sumokėjo VMI iš viso – 9737,87 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 264,64 Eur, 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 27,08 Eur, 2022 m. rugpjūčio 24 d. - 998,11 Eur už gyventojų pajamų mokestį, 2022 m. rugpjūčio 24 d. – 644,98 Eur už gyventojų pajamų mokestį, 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 2167,38 Eur už gyventojų pajamų mokestį, 2022 m. rugsėjo 1 d. – 197,92 Eur, 2022 m. rugsėjo 15 d. – 23,71 Eur. Patikrinus AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos detalią ataskaitą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 617,10 Eur; 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) - 951,50 Eur; 2022 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) - 853,05 Eur; 2022 m. sausio 24 d. sumokėtas 36,80 Eur gyventojų pajamų mokestis; 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) – 1173,70 Eur; 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) – 7219,83 Eur; 2022 m. sausio 24 d. sumokėtas 237,15 Eur gyventojų pajamų mokestis; 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) – 1361,02 Eur; 2022 m. sausio 31 d. mokėjimais (duomenys neskelbtini) sumokėti iš viso 3761,52 Eur; 2022 m. sausio 31 d. sumokėtas 4534,66 Eur gyventojų pajamų mokestis; 2022 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) – 14551,95 Eur; 2022 m. vasario 23 d. mokėjimais (duomenys neskelbtini) sumokėti iš viso 5047,17 Eur; 2022 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) – 11 096,67 Eur; 2022 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) – 781,45 Eur; 2022 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) – 10 124,80 Eur; 2022 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) – 1936,00 Eur; 2022 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) – 7842,37 Eur, 2022 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) – 17566,08 Eur; 2022 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) – 14346,97 Eur; 2022 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) – 28963,95 Eur; 2022 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) – 15000,00 Eur; 2022 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) – 25000,00 Eur; 2022 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) – 2369,88 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) – 7760,99 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) – 1975,63 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) – 755,04 Eur; 2022 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) – 26 176,05 Eur; 2022 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) – 2000,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) – 10974,62 Eur; 2022 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) – 10000,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) – 2500,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) – 2088,06 Eur; 2022 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) – 12387,79 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) – 2020,07 Eur; 2022 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) – 847,00 Eur.
18. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) finansiniai įsipareigojimai ir išlaidos viršijo įmonės gautas pajamas, sunkią įmonės finansinę padėtį pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus.
19. Iš esmės pats J. G. pripažįsta, jog formaliai administracinis nusižengimas buvo padarytas, tačiau jo veiksmuose nebuvo tyčios, todėl administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukiama.
20. 2022 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka VMI buvo 88 772,83 Eur. VMI atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu mokestinė nepriemoka yra išaugusi. Iš pateiktų banko sąskaitų ataskaitų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. kitiems kreditoriams iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos buvo pervesta iš viso virš 250 000,00 Eur, kai tuo tarpu pirmesnės eilės kreditorei VMI per visą šį laikotarpį padengė tik 18 870,30 Eur įsiskolinimo. Tokius įmonės veiksmus J. G. gina nurodydamas, jog įmonės padėtis buvo sudėtinga dėl bendrovės finansinių sunkumų. Vis dėlto, teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) buvo taikytas mokesčių mokėjimo atidėjimas ir delspinigiai nebuvo skaičiuojami, t. y. nuo 2020 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) buvo įtraukta į sąrašą Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19. Nepaisant to, pagal mokestinių paskolų sutartis nesumokėtas likutis 2022 m. gruodžio 12 d. buvo 27387,35 Eur, iš jo pradelsta suma – 23474,82 Eur. Be to, visos pagalbos priemonės nuo Covid-19 baigėsi dar 2021 m. spalio 31 d., todėl buvo pakankamai laiko nors reikšmingesne dalimi sumažinti šią mokestinę nepriemoką. Visos šios aplinkybės rodo, kad (duomenys neskelbtini) neabejotinai buvo žinoma apie įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau įsiskolinimas VMI tik augo. J. G. nurodo, kad siekė nesustabdyti įmonės veiklos, todėl ir vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, tačiau tokie argumentai, jog buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą neatleidžia nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Nustatyti duomenys patvirtina J. G. veikus tyčia.
21. Atsiliepime taip pat teismo posėdyje J. G. pažymėjo, jog įmonės nemokumą nulėmė padidėjusios išlaidos elektros energijai ir sumažėjusios pardavimų apimtys, pati bendrovė savo produkcijos kainų pakelti negalėjo, nes sutartys su klientais peržiūrimos tik kartą metuose, taip pat paaiškinimuose J. G. nurodo, kad daug investicijų buvo skirta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet prasidėjus karui, viską teko įšaldyti. Vis dėlto, kaip ir minėta, matyti, kad mokestinės nepriemokos dalis buvo atsiradusi dar iki karo pradžios, be to, J. G. nenurodė, kaip konkrečiai nurodytos aplinkybės sutrukdė laikytis įstatymo keliamų reikalavimų. Tiek padidėjusios išlaidos elektros energijai, tiek sumažėjusios pardavimų apimtys, kai J. G., žinojo apie įsiskolinimą VMI, negali būti laikoma pakankamu pagrindu, šalinančiu atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes bendrovės vadovas vykdė atsiskaitymus su (duomenys neskelbtini) kreditoriais nesilaikydamas įstatymo reikalavimų.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. G., žinodamas apie (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat kad (duomenys neskelbtini) turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, sąmoningai atsiskaitė su kitais kreditoriais ir neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą.
23. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
24. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta – įspėjimą nėra teisinio pagrindo, tačiau būtų pagrindas svarstyti, dėl J. G. prašomos skirti baudos mažinimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.
25. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
26. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
27. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. G. paties pažeidimo fakto neneigia, pripažįsta, kad buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, siekiant tęsti įmonės veiklą. Be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašė VMI papildomai išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad buvo mėginta atsiskaityti su tiekėjais nuo kurių priklausė (duomenys neskelbtini) veikla, be to, buvo atliktos didelės investicijos, dėl kurių taip pat pasunkėjo įmonės finansinė padėtis. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. atstovas, nors VMI buvo atliekami tik daliniai mokėjimai, tačiau ir su kitais įmonės kreditoriais buvo atsiskaitoma tik iš dalies. Sutiktina su J. G. pozicija, kad išaugusios energijos kainos verslui turėjo tam tikros įtakos, nors nesutiktina, kad ši įtaka būtų buvusi tokia reikšminga, jog būtų pateisinamas paties administracinio nusižengimo padarymas. Nors tokius veiksmus J. G. atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo nurodomos aplinkybės, taip pat susiklosčiusi pasaulinė situacija ir J. G. pasirinkti problemų sprendimo būdai (pastangos išlaikyti (duomenys neskelbtini) veiklos tęstinumą, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ir pan.), taip pat ir kiti jį iš esmės teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys – paties atsiskaitymo su žemesnės eilės kreditoriais fakto neginčija ir nors nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teistas, tačiau teistumas išnykęs, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, darytina išvada, jog yra pagrindas byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą, ją mažinant iki 1000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį paskirti nuobaudą –1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-15-1059/2023 ir įmokos kodą – 1001.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.