Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. ir ieškovo R. D. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

šeimoje smurtavo nuolat. Tą patvirtino žinantys ir byloje liudiję asmenys. Tai, kad jie

neturėjo galimybės tiesiogiai stebėti tokių ieškovo veiksmų atsakovės atžvilgiu, yra

savaime suprantama aplinkybė, kadangi tokie atvejai dažniausiai visuomet įvyksta

nestebint pašaliniams tiesioginiams liudytojams, todėl teismo argumentas, jog liudytojai

apie atsakovės nurodomą jos atžvilgiu ieškovo naudotą smurtą sužinojo tik iš pačios

atsakovės arba iš kitų antrinių šaltinių, yra nepagrįstas.

Vienintelė tiesioginė ieškovo smurto šeimoje liudytoja yra šalių nepilnametė dukra

D. D.. Nors teismas remiasi jos baudžiamojoje byloje teiktais

parodymais, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad jos duoti parodymai byloje buvo tik dėl

vieno konkretaus atvejo. Teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą kviesti D.

D. liudyti civilinėje byloje dėl faktų, kurie nebuvo nurodyti jos parodymuose

nagrinėjant baudžiamąją bylą. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai užkirto kelią atsakovei

teikti byloje įrodymus, dėl ko buvo pažeistos procesinės atsakovės A.

D. teisės.

Teismas nevertino byloje liudijusių asmenų parodymų dėl šalių šeimyninių santykių, kurie nors ir yra netiesioginiai įrodymai, tačiau leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie nuolatinio smurto šeimoje buvimą, nei nebuvimą.

2. Nepagrįsta šiuo atveju yra ir pirmosios instancijos teismo nuomonė, jog neteisingos

asmenį diskredituojančios informacijos paskleidimas visuomet pažeidžia jo teisę į garbę ir

orumą, nes tokia informacija iškreipia viešąją nuomonę ir neleidžia asmens vertinti pagal

teismas nevertino aplinkybių, jog nepaisant priimto išteisinamojo nuosprendžio ieškovo

atžvilgiu dėl vieno konkretaus smurtinio atvejo, tokie ie škovo veiksmai buvo

pasikartojantys. Tai reiškia, kad tikrieji ieškovo poelgiai, kurių kontekste turėtų būti

vertinamas ieškovo garbės ir orumo pažeidimas, atitiko smurtautojo šeimoje

apibūdinimą. Tokią ieškovo charakterizaciją, t.y. ne tik paprastą nesutarimą su kitais

asmenimis, kaip įvardina pirmosios instancijos teismas, pateikė beveik visi byloje liudiję

asmenys. Yra akivaizdu, kad ieškovo R. D. veiksmai tiek šeimos, tiek miestelio

visuomenės atžvilgiu, negali būti vertintini oraus bei garbingo žmogaus kontekste.

3. Priteisto dydžio kompensacijos ieškovui išmokėjimas labai stipriai pablogintų ne tik atsakovės turtinę padėtį, bet būtų pažeisti ir šalių nepilnamečių vaikų interesai. Iš bylos duomenų yra akivaizdu, kad atsakovė abi savo bei ieškovo nepilnametes dukras praktiškai išlaiko viena, ieškovas prie dukrų išlaikymo galima sakyti išvis neprisideda, kadangi jo skiriamas 100 Lt abiems vaikams (šiuo metu suma tarpininkaujant antstoliui padidėjo iki 259,35 Lt abiems vaikams) išlaikymas nesudaro net simbolinės dalies vaikams reikalingo išlaikymo dydžio. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog vaikų interesas yra viešas interesas, dėl ko į jį turėtų būti atsižvelgiant priimant bet kokį jį liečiantį sprendimą. Natūralu, kad neturėdama pakankamai pajamų bei privalėdama išmokėti ieškovui priteisto dydžio kompensaciją, atsakovė būtų priversta tai daryti ne tik savo, bet ir savo nepilnamečių dukrų sąskaita.

Po 2012-03-26 televizijos laidos Lentvario gyventojai ėmė vengti ieškovo, jį pamatę gatvėje, akivaizdžiai apkalbėti, su juo nebesisveikinti. 2012-04-23 įvykusio incidento metu P. K. itin sunkiai sužalojo ieškovą, šiam P. K. elgesiui galėjo turėti įtakos 202-03-26 televizijos laidos metu atsakovės paskleista informacija. Nagrinėjant bylą, ieškovas nurodė visą eilę aplinkybių ir argumentų, patvirtinančių atsakovės paskleistos informacijos itin neigiamas ir labai skaudžias pasekmes ieškovo psichologinei ir emocinei būsenai, bendravimui su artimaisiais, pasikeitusiu požiūriu į jį jo gyvenamojoje aplinkoje ir netgi itin neigiamas pasekmes jo sveikatai ir darbingumui. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas dalyje dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo yra neteisėtas ir turi būti pakeistas.

Ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Jokiu įrodymu, kad ieškovas nuolatos ir sistemingai smurtavo prieš atsakovę, nebuvo pateikta. Bylos nagrinėjimo metu pati atsakovė ne kartą patvirtino, kad ginčo dalykas, t.y. pasakyti teiginiai, jog ieškovas sudavė atsakovei per veidą, pagriebė už plaukų, trenkė ant plytelių ir tiesiog išdraskė plaukus su žirklėmis, yra būtent apie tarimą įvykį, dėl kurio ieškovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Akivaizdu, kad esant Traku rajono apylinkės teismo išteisinamajam nuosprendžiui, kuriuo pripažinta, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, kurios padarymu laidos metu ieškovą apkaltino atsakovė, yra ne menkas informacijos netikslumas, o esminė ieškovą itin žeminanti tikrovės neatitinkanti intormacija.

Atsakovės argumentas, kad prie nagrinėjamos civilinės bylos yra prijungta medžiaga iš policijos komisariato, kurioje nurodoma, kad ieškovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio šeimoje ir tai yra akivaizdus įrodymas, kad ieškovas smurtavo šeimoje, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovė nutyli, jog jos nurodoma medžiaga yra dėl administracinio teisės pažeidimo bylos, kuri ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta. Prie nagrinėjamos bylos taip pat yra prijungta administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 10-87-AT1-307 medžiaga, kurioje atsakovei už chuliganišką elgesį 2011-11-26 niokojant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisę priklausantį turtą atsakovei buvo skirta administracinė nuobauda. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė yra konfliktiška ir pati provokuodavo nuolatinius barnius su ieškovu.

Įįrodinėdama, kad laidos metu paskleistos žinios atitinka tikrovę, atsakovė remiasi jos iniciatyva kviestu liudytoju duotais parodymais. Pažymėtina, kad šioje byloje duoti liudytoju parodymai apskritai neturi būti vertinami, kadangi nei vienas liudytojas nepatvirtino matęs veiksmus, kuriu padarymu atsakovė viešai apkaltino ieškovą (t.y. mušimu, plauku išdraskymu). Taip pat pažymėtina, kad liudytoju parodymai turėtu būti vertintini kritiškai ir dėl to, kad visi liudytojai yra vienaip ar kitaip su atsakove susiję asmenys, arba asmenys, turintys neigiamą nuomonę apie ieškovą dėl asmeniniu priežasčių, pavyzdžiui: J. M. dirbo kartu su atsakove ir yra skolinga ieškovui, P. K. yra nuteistas už ieškovo sveikatos sužalojimą ir neatlyginęs ieškovui padarytos žalos, A. A. taip pat liudijo baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteistas P. K., duodamas pastarajam palankius parodymus, I. Z., R. M. taip pat dirbo su atsakove, nurodė, kad buvo draugės, o I. G. yra atsakovės mama.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių žinių, kuriomis asmuo kaltinamas smurtu šeimoje, paskleidimas yra savaime asmenį itin žeminantis faktas. Net jei ieškovas nesutartų su kaimynais ar, pavyzdžiui, būtu baustas už Kelių eismo taisyklių pažiedimą, su kai kuriais žmonėmis nepalaikytu gerų santykių, tai nereikštų, kad aplinkiniai nuomonę apie ieškovą turėtu formuoti tikrovės neatitinkančių ąplinkybų pagrindu.

Tiesioginio ryšio tarp ieškovo sumušimo ir paskleistu žinių fakto ieškovas nepagrindžia niekaip kitaip, kaip tik savo paties žodžiais. Niekur kitur aplinkybės, kad ieškovas galėjo būti sumuštas dėl atsakovės paskleistų žinių, nėra nustatytos, taigi šį faktą ieškovas dirbtinai iškelia kaip pagrindinį savo argumentą spredžiant klausima dėl neturtinės žalos atlyginimo vedinas vien tik finansiniais sumetimais.

Ieškovas neparodė, kad tokiu būdu paskleistos žinios jam faktiškai turėjo neigiamų padarinių. Tą teigdamas jis remiasi vien tuo, kad tokių duomenų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Įstatymai gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visas šio vertinimo puses - jie garantuoja asmeniui tik tą įvertinimą, kurį jis savo poelgiais užsitarnauja. Teisė į garbę ir orumą - tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama informacijos, atitinkančios tikruosius poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Kadangi ieškovo santykiai su Lentvario miestelio gyventojais ir taip nebuvo geri dėl jo paties amoralaus elgesio, todėl šiuo atveju būdas, kuriuo buvo paskleista žinia apie ieškovą, nesukėlė ieškovui didesnių padarinių nei kad būtų galėjusios sukelti paskleidžiant jas kitu būdu.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Taip pat byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-03-26, 19 val. 40 min., per TV3 televizijos kanalą parodytos laidos „Kodėl?“ pavadinimu „Kodėl Mundžio draugai netiki jo žmonos ašaromis? Viešos ir nešvarios skyrybos, kurios sudrebino Lietuvą“ metu atsakovė paskleidė šiuos duomenis apie ieškovą: kad ieškovas sudavė atsakovei per veidą, pagriebė už plaukų, trenkė ant plytelių ir tiesiog išdraskė plaukus su žirklėmis. Iš baudžiamosios bylos Nr.PK-58-213/2012 medžiagos matyti, kad 2011-08-17 atsakovė kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, kaltindama ieškovą tuo, kad ieškovas 2010-11-28 trenkė atsakovei delnu per veidą ir pargriovė ant žemės, paėmė žirkles, griebė atsakovei už plaukų ir pradėjo draskydamas kirpti atsakovei plaukus. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė atsakovės nurodytą nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2012-07-13 nutartimi atsakovės apeliacinis skundas dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendžio buvo atmestas.

CK 2.24 str. nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, įrodyti, kad apie ieškovą paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovė.

Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad 2012-03-26 televizjos laidos tema buvo smurtas šeimoje, ir kad atsakovė laidos metu kalbėjo apie smurtą jos šeimoje apskritai, o ne tik apie 2010-11-28 smurto atvejį. Laidos tema buvo „Kodėl Mundžio draugai netiki jo žmonos ašaromis? Viešos ir nešvarios skyrybos, kurios sudrebino Lietuvą“, tai rodo, kad laida nebuvo skirta nagrinėti smurto šeimoje problemą, o skirta patenkinti dalies visuomenės smalsumą kitų asmenų skyrybų procesais. Iš byloje esančių duomenų apie tai, ką laidoje kalbėjo atsakovė, matyti, kad atsakovė laidoje išsamiai pasakojo būtent apie 2010-11-28 įvykį, t.y. kad ieškovas sudavė jai per veidą, pagriebė už plaukų, trenkė ant plytelių ir nukirpo plaukus, tuo tarpu apie kitus ieškovo smurto atvejus atsakovė konkrečiai nenurodė. 2013-09-11 teismo posėdyje atsakovė teigė, kad ji nuėjo į laidą ir bendrai papasakojo, nes manė, kad gal tai padės jai kaip moteriai laimėti bylą apygardoje (1 t., 152-153 b.l.). Kaip jau nurodyta, tuo metu vyko teismo procesas baudžiamojoje byloje Nr.PK-58-213/2012, kurioje atsakovė kaltino ieškovą tuo, kad 2010-11-28 ieškovas trenkė atsakovei per veidą, pagriovė ant žemės, griebė už plaukų ir nukirpo plaukus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nėra liudininkų, tiesiogiai mačiusių 2010-11-28 įvykį. Atsakovės kviesti liudytojai apie įvykį girdėjo tik iš atsakovės pasakojimo. Iškart po 2010-11-28 įvykio atsakovė į medikus nesikreipė, įrodymų apie šio įvykio metu jai padarytus sužalojimus nėra. Nėra pateikta įrodymų, kad 1 t., 69-70 b.l. esančios atsakovės nuotraukos buvo padarytos būtent po 2010-11-28 įvykio.

Baudžiamosios bylos Nr.PK-58-213/2012 nagrinėjimo metu buvo apklausta šalių nepilnametė dukra D. D. (baudžiamosios bylos 80 b.l.). Iš šios apklausos matyti, kad liudytoja pačio įvykio tiesiogiai nematė, nes buvo kitame kambaryje, nors girdėjo, kaip atsakovė rėkė, matė žirkles ieškovo rankose ir plaukus. Tačiau šie parodymai nėra pakankami pripažinti, kad 2010-11-28 ieškovas smurtavo prieš atsakovę televizijos laidoje atsakovės nurodytu būdu. Nepilnametė šalių dukra galėjo būti paveikta šalių tarpusavio konfliktų, iš kitų jos paaiškinimų baudžiamosios bylos metu matyti, kad ji pyksta ant ieškovo, kaltina jį dėl susidariusios situacijos šeimoje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, kad nuo 2011-11-09 Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama šalių skyrybų byla Nr.2-7-804/2014, tarp šalių yra ginčas ir dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumetu, kad teismas, neapklausdamas D. D. civilinės bylos nagrinėjimo metu, užkirto kelią atsakovei teikti įrodymus. Kaip jau nurodyta, D. D. buvo apklausta teisėjos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovai turėjo galimybę užduoti ir uždavė liudytojai klausimus. Nuo 2010-11-28 įvykio praėjo beveik 4 metai, todėl liudytoja gali tiksliai nebeprisiminti visų įvykio aplinkybių. Be to, liudytoja iki šiol yra veikiama besitęsiančio šalių skyrybų proceso, todėl jai gali būti sunku išlikti vienodai objektyviai abiejų šalių atžvilgiu.

Atsakovės prašymu apklaustų liudytojų parodymai taip pat neduoda pagrindo padaryti išvadą apie kitus ieškovo smurto prieš atsakovę atvejus, kas, kaip teigia atsakovė savo apeliaciniame skunde, netiesiogiai įrodytų ir 2010-11-28 smurto atvejį. Šie liudytojai patys tiesiogiai nematė jų nurodytų ieškovo smurto atvejų, liudytojai nenurodė tikslios smurto datos ir aplinkybių, byloje nėra įrodymų apie atsakovei nustatytus sužalojimus liudytojų nurodyto smurto metu, tokie nekonkretūs parodymai nesuteikia galimybių ieškovui pateikti savo paaiškinimų dėl liudytojų nurodytų aplinkybių.

Nelaikytinas įrodymu apie ieškovo vartotą smurtą ir 2011-04-12 Trakų rajono policijos komisariato sprendimas, kuriuo panaikintas sprendimas leisti ieškovui įsigyti šaunamąjį ginklą ir kuriame nurodyta, kad ieškovas smurtauja šeimoje (2 t., 75 b.l.), nes iš šio sprendimo nesimato, kad buvo atliktas koks nors tyrimas dėl galimo ieškovo smurto, sprendimas priimtas atsakovės pareiškimo ir 2011-04-08 tarnybinio pareiškimo, kurio turinys nėra žinomas, pagrindu, Byloje nėra įrodymų, kokiomis aplinkybėmis ieškovas buvo įspėtas 2010-12-21 įspėjimu nevartoti atsakovės atžvilgiu fizinio ir psichologinio smurto (baudžiamoji byla Nr.PK-58-2013/2012, 12 b.l.), tačiau galimai šis įspėjimas buvo susijęs su 2010-11-28 įvykiu. Be to, 2011-04-12 sprendime ir 2010-12-21 įspėjime nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje (CPK 182 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad televizijos laidos „Kodėl?“ pavadinimu „Kodėl Mundžio draugai netiki jo žmonos ašaromis? Viešos ir nešvarios skyrybos, kurios sudrebino Lietuvą“ metu atsakovės paskleisti duomenys apie ieškovą, kad ieškovas sudavė atsakovei per veidą, pagriebė už plaukų, trenkė ant plytelių ir tiesiog išdraskė plaukus su žirklėmis, atitinka tikrovę (CPK 185 str.).

Asmens garbė – tai visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus, geras asmens vardas. Asmens orumas – tai subjektyvus asmens savęs vertinimas, savo vertės pajautimas. Orumas nėra tik subjektyvus asmens savęs vertinimas, visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi būti viešoji nuomonė. Įstatymas garantuoja asmeniui tik tą vertinimą, kurį jis savo veiksmais, poelgiais užsitarnauja. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad visuomenės nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Nepagrįstas ir neįrodytas atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovo elgesys neatitinka garbingo ir moralaus elgesio standartų, todėl atsakovės paskleisti duomenys apskritai negalėjo pažeisti ieškovo garbės ir orumo. Kaip jau nurodyta, teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad visuomenės nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu. Todėl tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovo smurtą atsakovės atžvilgiu paskleidimas klaidingai formuoja visuomenės nuomonę apie ieškovo poelgius, o tai pažeidžia ieškovo teisę į garbę ir orumą. Byloje taip pat nėra įrodytas toks garbingo ir moralaus elgesio standartų neatitinkantis ieškovo elgesys, kad būtų galima teigti, jog duomenų apie smurtą prieš atsakovę paskelbimas negali pažeisti ieškovo garbės ir orumo, kad ieškovas yra vertintinas kaip negarbingas ir amoralus asmuo. Byloje apklaustų keleto liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankami teigti, kad didžioji tam tikros bendruomenės dalis vertina ieškovą kaip smurtautoją, kaip asmenį, be pagrindo konfliktuojantį su kitais asmenimis. Baudžiamojoje byloje Nr.PK-58-213/2012 yra pateikta ieškovo darbdavio UAB „Atreksus“ charakteristika (baudžiamosios bylos 71 b.l.), kurioje ieškovas apibūdinamas kaip kruopštus, pareigingas, atsakingas ir kompetentingas darbuotojas, bendradarbių vertinamas kaip punktualus, paslaugus, ramus bei sąžiningas.

CK 2.24 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę reikalauti atlyginti tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją.

Nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad duomenys buvo paskleisti televizjos laidoje, taip sudarant galimybę juos sužinoti dideliam asmenų ratui. Ta aplinkybė, kad atsakovės išvaizda buvo pasikeitusi, nes atsakovė buvo trumpai nusikirpusi ir tamsiai nusidažiusi šviesius plaukus, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė buvo apskritai neatpažįstama, o atsakovės atpažinimas nebuvo apsunkintas techninėmis priemonėmis. Tačiau laidoje buvo paminėtas tik atsakovės vardas, atsakovės pavardė, ieškovo vardas ir pavardė, šalių gyvenamoji vieta nebuvo paminėti, todėl tai apsunkino ieškovo atpažinimą. Paskleisti duomenys buvo apie ieškovo vartotą smurtą, t.y. apie nusikaltimo padarymą, svarbių vertybių pažeidimą. Tačiau byloje nėra įrodymų apie sunkias duomenų paskleidimu ieškovui padarytas pasekmes. Neįrodytas ieškovo teiginys, kad jis buvo sunkiai sužalotas P. K. būtent dėl apie jį atsakovės paskeistų duomenų. Kaip matyti iš P. K. paaiškinimų, duotų tiek baudžiamosios bylos (1 t., 24-29 b.l.) nagrinėjimo metu, tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, konfliktas tarp P. K. ir ieškovo kilo dėl ieškovo veiksmų, kurie nebuvo susiję su atsakovės apie ieškovą paskleistais duomenimis. Priešingos išvados negalima daryti ir iš ieškovo nurodytų liudytojo A. A. parodymų, kurie vertintini ne kaip nurodantys ieškovo ir P. K. konflikto priežastį, o kaip apibūdinantys ieškovą. Nors ieškovas teigia, kadpo 2012-03-26 televizijos laidos Lentvario gyventojai ėmė vengti ieškovo, jį pamatę gatvėje, akivaizdžiai apkalbėti, su juo nebesisveikinti, kad atsakovės paskleisti duomenys sukėlė itin neigiamas ir labai skaudžias pasekmes ieškovo psichologinei ir emocinei būsenai, bendravimui su artimaisiais, pasikeitusiu požiūriu į jį jo gyvenamojoje aplinkoje ir netgi itin neigiamas pasekmes jo sveikatai ir darbingumui, tačiau konkrečių tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Liudytojų byloje išsakyta neigiama nuomonė apie ieškovą nelaikytina įrodymu apie paskleistų duomenų pagrindu susiformavusį neigiamą požiūrį į ieškovą, nes iš šių liudytojų parodymų darytina išvada, kad liudytojų ir ieškovo santykiai ir ieškovo vertinimas ir iki televizijos laidos nebuvo geri.

Iš byloje esančių dokumentų iš šalių skyrybų bylos (1 t., 134-144 b.l.) matyti, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo didelės vertės turtą, todėl laikytina, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra vienoda ir vertintina kaip gera, todėl nėra reikšminga nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovo naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, netinkamai įvertino visas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinant iki 4 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovė apeliacinį skundą apmokėjo 300 Lt žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 4 000 Lt, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 120 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str. 1, 3 d.). Ieškovas pateikė duomenis apie 364,23 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tame tarpe apie 164,44 Lt išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies, sumažinant tik priteistos neturtinės žalos dydį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 60 Lt šių išlaidų dalis (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės A. D. ieškovo R. D. naudai priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 4 000 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. D. atsakovės A. D. naudai 120 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės A. D. ieškovo R. D. naudai 60 Lt išlaidas apeliacinės instancijos teisme.