Civilinė byla Nr. e2A-27-252/2019 Proceso Nr. 2-68-3-21509-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.1.2.4.1.3.; 2.6.1.6.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geocon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28111-861/2017 pagal ieškovės BUAB „Enginera“ ieškinį UAB „Geocon“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovės UAB „Geocon“ priešieškinį ieškovei BUAB „Enginera“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė BUAB „Enginera“ prašė pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 29 d. Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo, priteisti 5 945 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad ieškovei 2016 m. liepos 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo paslaugos”, nustatė, kad 2016 m. balandžio 29 d. šalys sudarė Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo, kuriuo buvo užskaitytos tarpusavio skolos 5945 Eur sumai. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 29 d. nutartimi yra patvirtinta 382 461,63 Eur kreditorinių reikalavimų suma. 3. Pažymėjo, kad ieškovė, būdama nemokumo būsenoje, vietoje to, kad gautų ženklią sumą ir ją panaudotų atsiskaitymui su kreditoriais pagal eiliškumą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje, suteikė išskirtines teises ir galimybę atsakovei gauti savo reikalavimų patenkinimą, pirmiau už kitus kreditorius. Mano, kad ginčijamo susitarimo šalys sudaryti neprivalėjo, todėl šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir pripažintinas negaliojančiu. 4. Pabrėžė, kad ieškovė sudarė ginčijamą sandorį su atsakove, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas T. G., kuris savo ruožtu yra vienintelės ieškovės akcininkės UAB „Investra“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovė ir atsakovė žinojo apie ieškovės skolas kitiems kreditoriams ir, kad sudarydamos ginčijamą susitarimą šalys pažeis jų teises. 5. Ieškovė akcentavo šalių nesąžiningą elgesį kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, nes sudarius ginčo sandorį sumažėjo ieškovės galimybės padengti bent dalį kreditorinių įsipareigojimų. 6. Mano, kad šiuo atveju yra visi CK 6.66 straipsnyje numatyti pagrindai tenkinti pareikštą actio Pauliana ieškinį ir sandorį pripažinus negaliojančiu, taikyti restitucija bei iš atsakovės priteisti 5945 Eur skolą ir 8 procentų procesines palūkanas. 7. Atsakovė priešieškiniu prašė 2016 m. balandžio 29 d. Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 8. Nurodė, kad ginčijamas susitarimas dėl skolos dalies užskaitymo niekada nebuvo įvykdytas, jokie įskaitymai nebuvo atlikti. 9. Šalių tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai susitarime nurodytu laiku neegzistavo, susitarimas buvo sudarytas klaidingai interpretavus buhalterės pateiktus duomenis. Šalys buvo nusprendusios nevykdyti susitarimo kaip neįvykdomo sandorio. 10. Šalys Susitarimo pagrindu viena iš kitos nieko nebuvo ir nėra gavę, todėl neturi pareigos viena kitai grąžinti to ko nėra gavę. Tai patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš buhalterinės apskaitos programos, kurio BUAB „Enginera“ nenuginčijo. Mano, kad restitucijos taikymui nėra pagrindo, o pats Susitarimas pripažintinas niekiniu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei kaip tariamas sandoris. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Geocon“ ieškovės BUAB „Enginera“ naudai 5 945 Eur skolos, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5,26 Eur pašto išlaidų ir 134 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. 12. Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. balandžio 29 d. sudarė Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užskaitytos tarpusavio skolos 5945 Eur sumai. 2016 m. balandžio 29 d. ir gegužės 2 d. buvo sudaryti skolų suderinimo aktai. 13. Teismas konstatavo, kad ieškovei 2016 m. liepos 11 d. nutartimi iškeltoje bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, todėl įmonės valdymą perėmęs bankroto administratorius, gindamas ieškovės kreditoriaus teises ir interesus, turi teisę actio Pauliana pagrindu teisme reikšti reikalavimą dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu. 14. Teismas pasisakė, kad pagal 2015 m. finansinę atskaitomybę, ieškovė turėjo turto 475 874 Eur sumai, mokėtinų sumų 499 389 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Be to, 2015 metais įmonė patyrė 213 795 Eur nuostolių. Atsakovės vardu ginčijamą sandorį sudarė T. G., vienintelės ieškovės akcininkės UAB „Investera“ direktorius. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas sprendė, jog apie ieškovės nemokumą buvo žinoma abiems šalims, todėl ginčijamo sandorio sudarymas, kuomet pirmiau už kitus, aukštesnės eilės kreditorius, buvo patenkintas susijusio asmens (atsakovo) kreditorinis reikalavimas, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir interesus. 15. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog ginčo sandorio sudarymas nebuvo privalomas. Teismas vertino, kad šalys, kurios bylos duomenimis yra susijusios įmonės, sudarydamos šį sandorį elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. 16. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą visa apimtimi, priteisdamas iš atsakovo 5 945 Eur skolos. 17. Teismas priešieškinio reikalavimus pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu kaip tariamą sandorį vertino kaip nepagrįstus. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė neginčijo šalių valios sudaryti tokį sandorį. Teismas sprendė, kad abi šalys norėjo jį sudaryti ir ketino jį vykdyti, todėl sudarytas susitarimas atitiko tikrąją šalių valią. 18. Teismas nurodė, kad atsakovės pozicija, jog sandoris nebuvo įvykdytas, nes atsakovė nebuvo ir negalėjo būti skolinga ieškovei, nes tik atsakovė teikė prekes ir paslaugas ieškovei, paneigia jos pačios teiginiai, kad šalys sudarinėjo ir vykdė tarpusavio sandorius, būtinus viena kitos vykdomai veiklai. Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad atsakovė galėjo būti skolinga ieškovei. Nors atsakovė tvirtino, kad ginčo sandoris nebuvo vykdomas, tačiau tai, kad buvo surašyti du Skolų suderinimo aktai, kurie, nors ir nėra aiškiai užpildyti, teismo vertinimu atspindi sudarytą įskaitymo sandorį. 19. Teismas pasisakė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir bando visais būdais išvengti skolos grąžinimo ieškovei. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu ir nors ši nutartis sprendimo priėmimo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau teismo vertinimu kelia abejonių dėl šalių, kurios yra susijusios įmonės, sąžiningumo. Teismas sprendė, kad šalių sudarytas susitarimas dėl skolos užskaitymo atitinka tikrąją šalių valią ir buvo įvykdytas, todėl priešieškinį atmetė. 20. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, teismas iš atsakovės priteisė 8% palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 21. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Geocon“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei atitinkamai priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 22. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų naštos paskirstymo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 23. Nurodo, kad įmonių grupės (duomenys neskelbtini) P. Š. klaidingai interpretavęs buhalterės pateiktus duomenis, kad šalys esą turėjo tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, kurių įvykdymo terminai buvo suėję, parengė ir pateikė, apeliantės vadovui 2016 m. balandžio 29 d. susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo. Apeliantės vadovas, pasitikėdamas tiek buhalterinę apskaitą vedusiu asmeniu, tiek ir Susitarimą parengusiu teisininku, pasirašė Susitarimą ir perdavė jį kitos įmonės vadovui V. K.. Buhalterė gavusi Susitarimo abu egzempliorius, pastebėjo, kad Susitarimuose nurodyti tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai Susitarime nurodytu laiku neegzistavo, todėl šalys nusprendė tiesiog nevykdyti Susitarimo, kaip neįvykdomo sandorio. 24. Priešieškiniu apeliantė prašė teismo Susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu dviem pagrindais, t.y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei kaip tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnis). Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas buvo paragintas apsispręsti kuriuo gi iš priešieškinyje nurodytų pagrindų apeliantė ginčija Susitarimą, motyvuojant tuo, kad negalima reikalauti pripažinti sandorio negaliojančiu dviem teisiniais pagrindais. Tokiu būdu suklaidintas apeliantės vadovas, neturėdamas teisinių žinių, ir nesuvokdamas tokio raginimo neteisėtumo, nurodė teismui, jog prašo pripažinti Susitarimą negaliojančiu tik kaip tariamą sandorį. 25. Pabrėžia, kad teisės normas konkrečiam teisiniams santykiui privalo nurodyti bylą nagrinėjantis teismas. Todėl teismas vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi ex officio privalėjo vertinti ir pasisakyti dėl Susitarimo prieštaravimo/neprieštaravimo imperatyviomis įstatymo normoms. 26. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 1.78 straipsnio 5 dalį Sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl Susitarimo prieštaravimo/neprieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. 27. Pabrėžia, kad Susitarimo sudarymo metu viena kitai Susitarime įvardintų priešpriešinių teisių ir pareigų šalys apskritai neturėjo. Tai patvirtina ir teismui apeliantės pateiktas išrašas iš jos buhalterinės apskaitos programos „Apyvarta pagal klientą“. Šiame išraše nurodyta, kad 2016 m. sausio 1 d. ieškovė buvo skolinga apeliantei 18 224,20 Eur (išrašo grafa „Likutis pradžiai“), o apeliantė skolinga ieškovei nebuvo. Taip pat minimame išraše nurodyta ir tai, kad ieškovė 2016 m. sausio 20 d. apeliantei sumokėjo 650 Eur, 2016 m. sausio 25 d. sumokėjo 395 Eur ir 2016 m. vasario 4 d. sumokėjo 4 900 Eur, viso bendrai 5 945 Eur dydžio pinigų sumą, kuri, teismo vertinimu buvo ginčo Susitarimu įskaityta. Ieškovė šių sumų sumokėjimą apeliantei pripažino. Byloje esančiuose 2016 m. balandžio 29 d. ir gegužės 2 d. skolų suderinimo aktuose nurodytas bylininku tarpusavio debeto ir kredito rezultatas taip pat patvirtina aptariamo išrašo iš buhalterinės apskaitos programos teisingumą. Ieškovė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė. 28. Mano, kad teismui konstatavus, jog Susitarimas prieštarauja CK 6.130 straipsnio 1 dalies (Prievolės pabaiga įskaitymu) nuostatai, taikytinos CK 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos ir Susitarimas laikytinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. 29. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareigą įrodyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų nebuvimo Susitarimo sudarymo dienai faktinę aplinkybę priskyrė apeliantei, kas neatitinka kasacinio teismo praktikos. Pažymi, kad apeliantei neigiant skolos įskaitymo faktą, o ieškovei teigiant, kad toks įskaitymas įvyko, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti Susitarimo sudarymo metu realiai egzistavusią 5 945 Eur dydžio ieškovės reikalavimo teisę į apeliantę, taip pat kaip ir kitas CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesiaiškino tariamai egzistavusios ieškovės reikalavimo teisės į apeliantę atsiradimo pagrindo. 30. Susitarimo sudarymo metu ieškovė neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės į apeliantę, todėl faktiškai Susitarimas bylininkams nesukėlė jokių teisinių padarinių ir atitinkamai negalėjo pažeisti ieškovės kreditorių teisių. Dėl šios priežasties actio Pauliana instituto taikymas byloje negalimas. 31. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Susitarimas taip pat atitinka ir tariamo sandorio apibrėžimą, tad ir šiuo pagrindu galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad Susitarimas neprieštarauja CK 6.130 straipsnio 1 daliai ar konstatuotų, jog ši teisės norma nėra imperatyvi, apeliantės manymu, Susitarimas turėtų būti teismo pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas tik dėl akių. 32. Nurodo, kad ginčo Susitarimu šalys siekė atlikti tarpusavio įskaitymą, tačiau su viena sąlyga jei Susitarime dokumentuotos priešpriešinės prievolės būtų egzistavusios. Paaiškėjus faktinei aplinkybei, kad Susitarimu dokumentuotas neegzistuojančių priešpriešinių prievolių įskaitymas šalys nusprendė sandorio nevykdyti. Todėl šiuo aspektu Susitarimas, kvalifikuotinas kaip tariamas sandoris ir laikytinas niekiniu bei negaliojančiu ab initio. 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą BUAB „Enginera“ prašo atmesti UAB „Geocon“ apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. 34. Nurodo, kad tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu ieškovės atstovas išsakė poziciją, pagal kurią ginčijamas Susitarimas negali būti tuo pačiu metu ir negaliojančiu ab intio ir tariamu (nuginčijamu) sandoriu. Teismas turėjo teisę teismo posėdžio metu siūlyti sukonkretinti bei patikslinti priešieškinio pagrindą, kaip ir apeliantė turėjo teisę laikytis priešieškinyje išdėstytos pozicijos, tačiau teismo posėdžio metu nusprendė pasirinkti vieną iš Susitarimo ginčijamo pagrindų. Apeliantei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, todėl šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, susiję su apeliantės teisinių žinių trūkumu, yra nepagrįsti ir atmestini. 35. Apeliantei nurodžius, kad priešieškiniu Susitarimą ginčija kaip tariamą sandorį, teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl Susitarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. 36. Mano, kad pirmos instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Apeliantė nepagrįstai laikė, kad priešieškiniu reiškiamus reikalavimus turi įrodyti ieškovė. 37. Pažymėjo, kad ieškovė siekdama paneigti apeliantės poziciją apie neva neįvykusį Susitarimą ir neegzistuojančius priešpriešinius reikalavimus, pateikė į civilinę bylą – „Aktą dėl skolų suderinimo“, kuris patvirtino egzistuojant priešpriešinius šalių reikalavimus viena kitai. Be to, priešieškinio argumentus dėl to, kad šalys viena kitai priepriešinių teisių ir pareigų neturėjo, paneigė apeliantės į civilinę bylą pateiktas apyvartos žiniaraštis, kuriame atsispindi 5945 Eur skola ieškovei (mokėjimai bendrai 5945 Eur sumai). 38. Pabrėžia, kad apeliantė nei vienoje iš bylos nagrinėjimo stadijų neginčijo actio Pauliana sąlygų egzistavimo, todėl neturi teisės šių argumentų kelti nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Jos motyvai dėl to, kad Susitarimu nebuvo pažeisti kreditorių interesai yra paneigti į civilinę bylą pateiktais įrodymais. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu sandoriu, todėl apeliantės pozicija dėl Susitarimo pripažinimo tariamu sandoriu, yra nepagrįsta. 39. Atkreipia dėmesį, kad analogiški ginčai kaip ir šioje byloje, tarp ieškovės ir kitų susijusių asmenų buvo nagrinėjami ir kitose civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4474-467/2017 su atsakove UAB „Investera“; civilinėje byloje Nr. e2-4464-232/2017 su atsakove UAB „Remco LT”), kur ieškovė su susijusiomis įmonėmis buvo sudariusi analogiškus Susitarimus. Civilinėje byloje Nr. B2-2359-781/2017 2017 m. spalio 4 d. nutartimi, UAB „Enginera“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas dėl Susitarimo (kaip ir dėl analogiškų susitarimų dėl užskaitymų su kitais susijusiais asmenimis – UAB „Investera“, UAB „Remco LT“) yra konstatavęs, jog šie sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant mokėjimų eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidė kreditorių teises ir interesus ir buvo vieni iš pagrindų pripažinti UAB „Enginera“ bankrotą tyčiniu. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 40. Apeliacinis skundas atmestinas. 41. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių atstovai UAB „Geocon“ direktorius T. G. ir UAB „Enginera“ (duomenys neskelbtini) V. K. 2016 m. balandžio 29 d. pasirašė Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame Susitarime šalys nurodė, kad UAB „Geocon“ yra skolinga UAB „Enginera“ 5945 Eur sumą, o UAB „Enginera“ yra skolinga UAB „Geocon“ ne mažesnę kaip 5945 Eur sumą, todėl susitarė užskaityti dalį skolos. Šalys Susitarime konstatavo, kad po skolos dalies (5945 Eur) užskaitymo, UAB „Enginera“ yra skolinga UAB „Geocon“ 5945 Eur mažesnę sumą, o UAB „Geocon“ nėra skolinga UAB „Enginera“. Susitarime šalys nurodė, kad visi šio Susitarimo pakeitimai ar papildymai turi būti atliekami raštu, visoms šalims pasirašant atitinkamus pakeitimus. Į bylą yra pateikti du šalių atstovų pasirašyti skolų suderinimo aktai -2016 m. balandžio 29 d. - 5945 Eur sumai (galutinis likutis - 16 835,52 Eur) ir 2016 m. gegužės 2 d. - 16835, 52 Eur sumai (galutinis likutis – 0 Eur 00 ct). Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5007-781/2016 UAB „Enginera“ iškelta bankroto byla. To paties teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2359-781/2017 UAB „Enginera“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2359-781/2017 BUAB „Enginera“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-202-407/2018 paliko Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą (CPK 179 straipsnis).
43. Kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas ieškinio ir priešieškinio išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas spręsdamas šalių ginčą.
44. Nagrinėjamu atveju, ieškinys yra pareikštas actio Pauliana pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos tokios būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinosios ginčijamo sandorio – 2016 m. balandžio 29 d. šalių Susitarimo dėl skolos dalies užskaitymo 5945 Eur sumai pripažinimo negaliojančio actio Pauliana pagrindu taikymo sąlygos. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės jokių atsikirtimų dėl šio instituto taikymo neteikė. Apeliaciniame skunde be kita ko išsakoma atsakovės pozicija, kad Susitarimas priešingai nei teigiama sprendime, negalėjo pažeisti ieškovės kreditorių teisių, nes Susitarimo sudarymo metu ieškovė neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, todėl ieškinys tenkintas nepagrįstai, o priešieškinio reikalavimai atmesti be teisinio pagrindo. Kolegija su tokia pozicija nesutinka ir sprendžia tik dėl apeliaciniame skunde ginčijamos actio Pauliana ieškiniui tenkinti sąlygos buvimo bei nepasisako dėl likusių būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, kurios bylą nagrinėjusio teismo jau yra konstatuotos ir apeliantė jų neginčija.
46. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (LAT 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).
47. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos netgi viršijo į balansą įrašyto turto vertę (ieškovė turto turėjo 475 874 Eur sumai, o mokėtinų sumų – 499 389 Eur), be to, įmonė 2015 metais patyrė 213 795 Eur nuostolių. Šių faktinių aplinkybių šalys neginčija ir jos akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė UAB „Enginera“, būdama sudėtingoje finansinėje situacijoje, patyrusi ženklius nuostolius, turėdama pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, sudariusi su atsakove ginčo Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo, sumažino savo mokumą, atsakovei suteikė pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, iš esmės sumažino savo turtą, pablogino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į skolininkę (ieškovę) ir gauti jų patenkinimą, todėl ginčijamas Susitarimas, apeliacinės instancijos teismo įsitinimu, byloje surinktų duomenų kontekste, pagrįstai įvertintas kitų kreditorių teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.
48. Tai, kad ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu su atitinkamomis šio instituto taikymo pasekmėmis nesudaro pagrindo pritarti apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovės kreditorių teisių pažeidimui konstatuoti ir vertindamas ginčijamą sandorį pažeidė materialines ar procesines teisės normas.
49. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; ir kt.). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (LAT 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).
50. Ieškinio (atitinkamai ir priešieškinio) suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja. CPK 42 straipsnio 1 dalis ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK tvarka. Pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas paneigia apeliantės argumentus apie teismo raginimus ar įtaką pasirinkti tik vieną iš priešieškinyje nurodytų Susitarimo negaliojimo pagrindų. Atsakovės atstovas nurodė, kad pasikonsultavus su advokatais buvo nutarta reikalauti ginčo Susitarimą panaikinti kaip tariamą sandorį ir pripažinti jį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Teismas išaiškino apeliantės atstovui, kad priešieškiniu ginčo Susitarimas ginčijamas dviem pagrindais, tačiau atstovas neteikė jokių argumentų dėl kito pagrindo nurodyto priešieškinyje, t.y. dėl Susitarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.130 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalys). Galiausiai atsakovės atstovas patvirtino, kad Susitarimą ginčija tik CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu – kad susitarimas yra tariamas sandoris sudarytas tik dėl akių ir neketinant sukurti teisinių pasekmių.
51. Sutiktina su atsakove, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau skirtingai nei interpretuoja apeliantė, teismas kvalifikuodamas ginčo teisinį santykį, keisti savo nuožiūra ieškovo nurodyto ieškinio (priešieškinio) dalyko neturi teisės. Atsakovui teismo posėdžio metu nurodžius ginčo Susitarimą panaikinti tik vienu – tariamo sandorio pagrindu, argumentai, kad teismas suklaidino atsakovą, jo atstovą ir nepagrįstai nesprendė dėl Susitarimo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgus į nutarties 49 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, nenustačius akivaizdaus pagrindo pripažinti sandorį niekiniu (su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), pirmosios instancijos teismas neturėjo pasisakyti dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms. Juolab, kad apeliacinio skundo 24 punkte apeliantas vėlgi nurodo, kad jis niekuomet nereiškė reikalavimo Susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu tuo pat metu tiek CK 1.80 straipsnio 1 dalies, tiek CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.
52. Apeliantė procesiniuose dokumentuose teiktuose tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui akcentavo savo teisinį neišprusimą, tačiau profesionalaus teisininko paslaugomis teismo posėdžio metu nesinaudojo savo valia, o ne kieno nors įtakoje.
53. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad teismas turėjo nepaisyti atsakovės atstovo konkrečiai teismo posėdyje apibrėžtų priešieškinio reikalavimų ribų ir vertina juos kaip deklaratyvius, nesudarančius pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatas nepasisakydamas dėl ginčo Susitarimo prieštaravimo/neprieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.
54. Apeliantės vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, ginčo Susitarimas atitinka ir tariamo sandorio apibrėžimą, nes šalys Susitarimu dokumentuoto įskaitymo nevykdė ir nėra įvykdę, nes įskaitymo dalyku esančių priešpriešinių prievolių Susitarimo sudarymo metu vienas kitam neturėjo ir neturi bei ieškovė neturėjo galiojančios ir vykdytinos 5 945 Eur dydžio reikalavimo teisės į apeliantę. Apeliantė pabrėžia, kad Susitarimu šalys siekė atlikti tarpusavio įskaitymą, tačiau su viena sąlyga jei Susitarime dokumentuotos priešpriešinės prievolės būtų egzistavusios. Kolegija įvertinusi šalių poziciją ginčo klausimu, jų pateiktus rašytinius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo Susitarimas buvo sudarytas dėl akių. Susitarime yra aiškiai nurodyta konkreti suma kokia atliekamas skolos dalies užskaitymas, kuri sutampa tiek su 2016 m. balandžio 29 d. skolos suderinimo akto turiniu, tiek su atsakovės pateikto apyvartos pagal klientus nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. žiniaraščio duomenimis.
55. Be kita ko, šalys Susitarimu buvo sutariusios bet kokius šio akto pakeitimus ar papildymus atlikti raštu, pasirašant jų atstovams (4.1 punktas). Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad aktas buvo pildomas ar keičiamas. Atsakovė argumentuodama, tuo, kad šalys Susitarimo sudarymo metu viena kitai įvardytų priešpriešinių teisių ir pareigų apskritai neturėjo, iš esmės prieštarauja savo pačios pozicijai apie jos pripažįstamą ieškovės įsiskolinimą atsakovei ir pateikto apyvartos pagal klientus žiniaraštyje fiksuotiems tarpusavio skoliniams įsipareigojimams, mokėtinoms sumoms ir jų laikotarpiams. Teiginiai, kad šalys tiesiog nusprendė šio susitarimo nevykdyti paaiškėjus klaidai, teismo teisingai įvertinti kaip neįtikinantys, juolab, kad šalys jokių akto pakeitimų ar papildymų neatliko taip kaip buvo numatyta Susitarime.
56. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl tariamo sandorio yra reikšmingos ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2359-781/2017, kuria pripažintas UAB „Enginera“ bankrotas tyčiniu, konstatuotos aplinkybės, susijusios su šios skolos užskaitymu ir UAB „Enginera“ vadovo V. K. paaiškinimais, kad šis ir kiti skolų užskaitymai panašiu laikotarpiu (pavyzdžiui UAB „Enginera“ skolos užskaitymai 2016 m. gegužės 23 d. 75 449,97 Eur suma UAB „Remco LT“, 2016 m. birželio 8 d. 8293,40 Eur suma UAB „Investra“) buvo daromi išimtinai tiekėjams (siekiant pratęsti įmonės veikla), o ne panaudojami kitoms reikmėms ar atsiskaitymui su kitais kreditoriais, vertinimas, kuris iš esmės paneigia atsakovo argumentus dėl Susitarimo kaip tariamo sandorio aplinkybes ir patį ieškovės nurodomos sumos užskaitymo faktą, t.y. įskaitymo sandorį.
57. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šalių ginčą išsprendė laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai konstatavo ieškovės pateiktų ir kitų byloje surinktų įrodymų pakankamumą visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimui konstatuoti. Apeliantė neįrodė, kad šalių susitarimas dėl skolos dalies užskaitymo buvo sudarytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių ir nebuvo faktiškai įvykdytas. Vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas ir tenkinti apeliacinį skundą, kolegija neturi teisinio pagrindo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
58. Dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
59. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu byloje Nr. 35/03-11/06 yra išaiškinęs, kad „<...> teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir ( arba ) motyvuojamojoje dalyse.“ Apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pripažinęs, kad ieškinio reikalavimus tenkina visa apimtimi, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. Susitarimas dėl dalies skolos užskaitymo pripažįstamas negaliojančiu, o tik pritaikė restituciją. Todėl apeliacinės instancijos teismas, patikslina sprendimo rezoliucinę dalį, pripažindamas negaliojančiu ieškovės UAB „Enginera“ atsakovės UAB „Geocon“ 2016 m. balandžio 29 d. Susitarimą dėl dalies skolos užskaitymo.
60. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, UAB „Geocon“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Ieškovės UAB „Enginera“ bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 500 Eur. Šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija atsižvelgusi į parengto dokumento turinį ir apimtį vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas pilnai priteisia iš apeliantės (CPK 93 ir 98 straipsniai).
61. Dėl paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).