- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- A15.-389-588/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00093-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Pažeidėjas
- R. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jo atstovui advokatui R. G.,
institucijos, surašiusios protokolą Lietuvos Transporto saugos administracijos atstovui R. S. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 5 dalį, 459 straipsnio 6 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. balandžio 18 d., 15.18 val. Lietuvos transporto saugos administracijos kontrolės metu nustatyta, kad vairuotojas A. D., dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu), krovininiu automobiliu MAN 32.464, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvoriai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės keliais. Patikrinimo metu pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė (pritaikius paklaidą) – 33,20 t, tuo leidžiama 25 t bendroji masė viršyta 8,20 t, o faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova (pritaikius paklaidą) – 20,80 t, tuo leidžiama 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 2,80 t. Šiais veiksmais R. G., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino kad įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, neviršytų maksimalios leistinos bendros masės bei ašių apkrovos. Šiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, aprašo II skyriaus 15.3 punktą ir IV skyriaus 22.3 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 5 dalyje.
Teismo posėdžio metu R. G. pripažino padarytus administracinius nusižengimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad viršytas svoris nėra labai didelis, tokiai transporto priemonei 200 kg viršsvoris nesijaučia, todėl vairuotojas negalėjo įtarti, kad viršijamas nustatytas svoris. Gailisi, kad taip įvyko.
Teismo posėdžio metu R. G. atstovas advokatas V. K. paaiškino, kad R. G. savo kaltės neginčija, pripažįsta padarytus nusižengimus, dėl jų padarymo gailisi. Transporto priemonė, kuria vežami kroviniai, pagal savo techninius parametrus, gali vežti gerokai didesnio svorio krovinius, tačiau tai gadina kelius ir įstatymai numato tam tikrus reikalavimus, už viršytus bendrojo ir ašių apkrovos svorio viršijimą skiriamos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kad jau buvo nubaustas vairuotojas už (to paties krovinio vežimą), taip pat tai, kad R. G. Gailisi, svoris viršytas nežymiai, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio už padarytus nusižengimus sankcijoje nuobaudą.
Teismo posėdžio metu Lietuvos Transporto saugos administracijos atstovas R. S. S. paaiškino, kad padarytų nusižengimų faktinės aplinkybės jau yra nustatytos teismų įsiteisėjusiais sprendimais, kuriais buvo nubaustas R. G. įmonės vairuotojas už ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus nusižengimus, todėl ginčo dėl to nėra. Šiuo atveju yra surašytas protokolas R. G. pagal tuos pačius ANK straipsnius, kadangi yra numatytos skirtingos pareigos vairuotojui ir kitam atsakingam už krovinių vežimą subjektui – šiuo atveju įmonės vadovui. Dėl atstovo paminėtos technikos, tai yra subjekto vykdančio tokią veiklą reikalas ir galimybė nusipirkti tokią transporto priemonę, kad jis galėtų vežti sunkesnius krovinius. Šie reikalavimai taikomi ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Europoje. Dėl nežymaus svorio viršijimo, pasisakytina, jog protokole nurodytas svoris parašytas pritaikius paklaidą, iš svėrimo akto galima matyti, kad viršyta buvo ne 200 kg., o apie 1 t. Be to, nežymus svorio viršijimas nėra pagrindas skirti mažesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Be R. G. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusižengimus patvirtina ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai – Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. balandžio 18 d. Svėrimo aktas Nr.K-054389, kuriuo 2019 m. balandžio 18, sustabdžius (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. D. vairuojamą krovinį automobilį MAN 32.464, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad transporto priemonės bendroji masė – pritaikius paklaidą 33,20 t, tuo leidžiama 25 t bendroji masė viršyta 8,20 t, taip pat pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,80 t, tuo leidžiama 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 2,80 t .
Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. Įsakymu Nr. 3-66, aprašo III skyriaus 15.3 punkte numatyta, kad krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių didžiausia leistina bendroji masė 25 t, to paties aprašo IV skyriaus 22.3 punkte numatyta, kad didžiausia leidžiama krovininių automobilių varančiųjų ašių grupės apkrova 18 t. R. G. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai ir jais nustatytos faktinės nusižengimų padarymo aplinkybės - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimas, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. D. nubaustas už tuos pačius ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus.
ANK 459 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimus. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, to paties straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai – pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų bauda, o pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį - nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų bauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino, nurodė, jog jis buvo atsakingas įmonėje už krovinių vežimo veiklą bei savo kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino visiškai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta įrodytu, kad R. G. savo veiksmais, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino kad įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, neviršytų maksimalios leistinos bendros masės ir ašių apkrovos, t. y. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad transporto priemonės faktinė bendroji masė (pritaikius paklaidą) – 33,20 t, tuo leidžiama 25 t bendroji masė viršyta 8,20 t, o faktinė varančiųjų ašių grupės apkrova (pritaikius paklaidą) – 20,80 t, tuo leidžiama 18,00 t varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 2,80 t. Šiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 4 punktą, Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, II skyriaus 15.3 punktą ir IV skyriaus 22.3 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyje, todėl jam skirtina nuobauda.
Teismas, nustatydamas nuobaudų dydį, vis dėl to turi vadovautis ir teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.
Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teismas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo atveju nustatyta, kad R. G. padaryti nusižengimai – neatsargūs, netyčiniai, už tokio pobūdžio nusižengimus jis baudžiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sąlyginai nedidelį viršsvorį (0,2 t), skiriantį nusižengimo kvalifikavimą tarp ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalių, taip pat tai, jog už šio krovinio vežimą jau buvo nubaustas įmonės vairuotojas ir jam paskirta nuobauda, kas neabejotinai atgrasė R. G. nuo eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų darymo, taip pat į tai, kad už sunkesnį iš nusižengimų sankcijoje numatyta bauda yra labai didelė, todėl teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo bei protingumo reikalavimai įgyvendinti, paskyrus R. G. švelnesnę nei sankcijose už padarytus nusižengimus numatyta minimali bauda, nuobaudą.
Kadangi tarp R. G. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl pažeidėjui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 635 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
R. G. pripažinti padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje, ir jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalį paskirti 400,00 Eur baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį paskirti 700,00 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 700,00 Eur baudą.
Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 19104978929. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.