Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. P., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu V. P. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 700 Eur bauda už tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. nepateikė Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 str. 2, 3 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas V. P. skundas dėl Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimo, kuriame nurodoma, kad paskirta bauda peržengia sveiko proto principus ir neatlieka jokio prevencinio poveikio. 2025 m. kovo 27 d. po 11 val. buvo nubaustas 600 Eur bauda už tai, kad laiku nepateikė 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Nuo laiško apie administracinę baudą gavimo iki metinės finansinės ataskaitos rinkinio pateikimo praėjo vos kelios valandos. Geranoriškai sutiko, kad padarė netyčinę klaidą, ir dėl to gailisi, bet skundžiamu nutarimu jam antrą kartą už tą patį dalyką paskirta bauda. Tai laikytina stūmimu į finansinę duobę. Jau 600 Eur bauda, kurią visomis išgalėmis geranoriškai bando susimokėti, jam beveik nepakeliama finansinė našta, nes gaunamos pajamos balansuoja ant skurdo ribos.

Teismo posėdyje V. P. parodė, kad buvo du kartus nubaustas už tą patį administracinį nusižengimą, todėl prašo vieną baudą (700 Eur) panaikinti, o kitą baudą (600 Eur) sumažinti. Iš karo po to, kai gavo 600 Eur baudą, iš santaupų sumokėjo 300 Eur ir kiekvieną mėnesį moka po 30 Eur. Yra kelių įmonių direktorius ir vienoje įmonėje dirba vadybininku, bet jo gaunamos pajamos yra mažos, nes dirba tik po kelias valandas. Kadangi įmonė nevykdo veiklos, galvojo, kad ataskaitų nereikia teikti. Pripažįsta, kad padarė klaidą, ir dėl to gailisi. Dėl ankstesnių pažeidimų gali paaiškinti, kad tų ataskaitų nepateikė samdoma buhalterė, kuri turėjo pareigą tai padaryti. Valstybės įmonė Registrų centras elgiasi nesąžiningai, nes baudžia net neįspėjusi, o VMI ir Sodra siunčia pranešimus, jeigu kažkas negerai. Nežinojo, kokius duomenis turi pateikti dėl baudos sumažinimo ar išdėstymo, nes nėra teisininkas. Turi namą, kurį įsirenginėja, 2 dukroms nupirktus butus Panevėžyje, nes anksčiau užsidirbo pinigų, iš kurių ir įgijo turtą, tačiau kitų pajamų, išskyrus menką darbo užmokestį, negauna.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 iki 1450 eurų.

Skunde neginčijama aplinkybė, kad V. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo pareigą ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. pateikti Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kaip tai nustatyta teisės aktuose, tačiau tai padarė tik 2025 m. kovo 28 d., t. y. po to, kai gavo Institucijos 2025 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokolą. Jokie priminimai ar įspėjimai įmonių vadovams apie pareigą tinkamai įvykdyti teisės aktų reikalavimus nėra siunčiami. Teisės aktuose nenumatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Dokumentai Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui turi būti pateikti laiku, o ANK 223 straipsnio 2 dalyje ir numatyta atsakomybė už finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui būtent laiku. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, o pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-185/2018).

Tai, kad bendrovė galimai nevykdo veiklos, V. P. atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taip pat nešalina. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos, todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne. Aplinkybė, jog įmonė nevykdo jokios veiklos, savaime nereiškia, kad ir įmonės vadovas gali nevykdyti bendrovės vadovui įstatymuose numatytų pareigų. Priešingai, sustabdžius įmonės veiklą, pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus neišnyksta. V. P. yra asmuo, nuo kurio valios priklauso tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų sudarymo užtikrinimas, tiek ir jų patvirtinimas. Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai nevykdo veiklos, nėra kliūtis jam, kaip akcininkui, priimti sprendimo dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų tvirtinimo (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-616/2025). Jeigu bendrovės vadovas manė kitaip, tai įstatymų nežinojimas ar neteisingas jų interpretavimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas užima nuo 2012 m. birželio 20 d. ir juo yra iki šiol (b. l. 10–11). Be to, V. P. yra ir kelių kitų įmonių vadovas ir praeityje yra baustas už tai, kad laiku nepateikė vadovaujamos bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Taigi jam, kaip ilgamečiam įmonių vadovui, teisės aktų reikalavimai neabejotinai yra žinomi. Eidamas vadovo pareigas V. P. prisiėmė su tuo galinčias kilti rizikas, atsakomybes ir įsipareigojo laikytis įstatymuose numatytų įmonės vadovo pareigų, tačiau vieną iš pareigų nagrinėjamu atveju pažeidė ir dėl to yra pagrįstai nubaustas administracine tvarka.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo ir teismo posėdyje V. P. išdėstytus argumentus, susijusius su tuo, kad jis buvo nubaustas antrą kartą už tą patį administracinį nusižengimą, nes, kaip galima suprasti iš skundo turinio ir jo teisme duotų paaiškinimų, nubaustas asmuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu ir po to skundžiamo nutarimo priėmimą laiko dvigubu jo nubaudimu, nors taip nėra. Pagal ANK 609 ir 610 straipsnius kompetentinga institucija pirmiausia asmeniui surašo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas, ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 straipsnio 5 dalis). Tačiau jeigu asmuo per nurodytą terminą nesumoka administraciniame nurodyme nustatytos baudos, kaip kad buvo šiuo atveju, administracinio nusižengimo teisena tęsiasi ir priimamas nutarimas (ANK 618 ir 619 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ne teismo tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, Institucijos specialistė priėmė ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nutarimo rūšį – nutarimą skirti V. P. administracinę nuobaudą (700 Eur baudą), kurį jis apskundė teismui. Esant tokiai situacijai, nelaikytina, kad asmuo už tą patį administracinį nusižengimą buvo nubaustas antrą kartą, nes tai viena ir ta pati administracinio nusižengimo teisena, kuri pagal įstatymą užsibaigė skundžiamo nutarimo priėmimu.

Dėl skirtos baudos proporcingumo teismas jau minėjo, kad ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje už tokį administracinį nusižengimą, kokį padarė V. P., numatyta asmenims skirti nuo 600 iki 1450 eurų baudą. Šiuo atveju V. P. buvo skirta nedaug minimalią baudą viršijanti ir daug mažesnė už vidurkį 700 Eur bauda. Kaip nurodyta Institucijos atsiliepime į skundą ir matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, parenkant baudos dydį buvo vertintas tiek padarytas administracinis nusižengimas, tiek ir jį padariusio asmens asmenybė. Atsižvelgta į tai, kad V. P. analogišką administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą, kas jį charakterizuoja neigiamai ir pakartotinumas laikytas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be to, įvertinta tai, kad 2023 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, nors ir pavėluotai, V. P. vis tik pateikė. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. P. per paskutinius 5 metus, be atvejo, kuris nagrinėjamas šioje byloje, dar 4 kartus buvo padaręs analogiškus administracinius nusižengimus, kai laiku nepateikė bendrovių, kurioms jis vadovauja, metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Tai itin neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, t. y. šis administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar netyčinė klaida, kaip teigiama skunde. Nors V. P. dėl ankstesnių pažeidimų kaltina buhalterę, tačiau jis, kaip įmonių vadovas, yra atsakingas už tinkamą įmonių veiklos organizavimą ir tai, kad įmonių veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y. kad įstatymuose numatyti dokumentai būtų teikiami laiku.

Taigi skirta 700 Eur bauda individualizuota tinkamai, ji nelaikytina per griežta ir yra proporcinga tiek V. P. asmenybei, tiek ir jo padarytam administraciniam nusižengimui. Nors V. P. skunde nurodo argumentus apie sunkią savo finansinę padėtį, tačiau tai savaime nepagrindžia būtinybės švelninti jo teisinę padėtį, nes išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nagrinėjamu atveju nenustatyta. V. P., ne pirmą kartą padaręs analogišką administracinį nusižengimą, pats turi prisiimti savo neteisėto elgesio neigiamus finansinius padarinius / pasekmes.

Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

V. P. nei Institucijai, nei teismui nepateikė pakankamai dokumentų, įrodančių tikrai sunkią jo materialinę padėtį, kurie leistų priimti sprendimą dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Pažymėtina, kad anksčiau jam skirtas baudas V. P. yra sumokėjęs. Vienos banko sąskaitos vieno mėnesio išrašas nelaikytinas dokumentu, leidžiančiu išsamiai įvertinti asmens finansinę padėtį, nes nepateikti įrodymai apie turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan. Pavyzdžiui, teismo posėdyje V. P. nurodė turintis ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Tačiau šiuo atveju neužkertamas kelias asmeniui klausimą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo spręsti Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Netenkinti V. P. skundo ir valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.