Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

II.

Nesutikdamas su Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu, V. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog jokių pažeidimų jis nepadarė, nes savo automobiliu, kuris buvo be taksi plafono, vežė savo pažįstamą į Sedą. Tvirtina, jog teismas nekvietė liudyti jo prašyto apklausti asmens, o jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas tik Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniosios specialistės A. G. kerštas už 2010 m. rugpjūčio 4 d. įvykius, kai pastarajai surašius jam aktą už neva jo darbą taksistu ji sukonfliktavo su jo pažįstama R. V., dėl ko ši parašė skundą, kurio pagrindu A. G. skirtas papeikimas. Nurodo, jog tiriant skundą jis buvo apklaustas, todėl nuo to laiko prasidėjo jo persekiojimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, V. N. teikė priešingus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoms aplinkybėms paaiškinimus, tačiau nutarime visiškai nėra jokių argumentų, kodėl teismas atmeta V. N. keliamą įvykio versiją. Apylinkės teismas apsiribojo tik administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio perrašymu bei rašytinės bylos medžiagos pavardijimu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra be motyvų, taip apylinkės teismui pažeidžiant asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjime apylinkės teisme dalyvavo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi A. G., tačiau jos statusas procese nenurodytas, posėdyje dalyvavo ir V. N., tačiau jo teikti paaiškinimai išsamiai neatskleisti (apeliantas teigia, jog kėlė prašymą apklausti jo nurodytą liudytoją). Pabrėžtina, jog byloje nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismui užkirstas kelias patikrinti, kokius paaiškinimus pirmosios instancijos teisme davė asmuo, kokius prašymus kėlė ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007 ir kt.).

Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas, pripažindamas asmenį kaltu, rėmėsi vien tik rašytine bylos medžiaga, kuri neišsami ir visiškai nepatvirtinta apeliantui pareikšto kaltinimo. Administraciniame kaltinime aiškiai fiksuoti neteisėtų V. N. veiksmų vykdymo laikotarpiai pažymint jų pradžią – 2009 m. birželio 2 d. bei 2009 m. spalio 20 d., tačiau byloje nėra nei vieno dokumento, pagrindžiančio neteisėtos veikos pradžią ir tęstinumą. Vien tos aplinkybės, kad 2009 m. birželio 2 d. apeliantas nebedirba UAB „Kazauta“, o 2009 m. spalio 20 d. panaikinta kelių transporto veiklos licencijos kortelė, jokiu būdu nepagrindžia asmens nuo minėtos datos vykdytos veiklos iki 2010 m. rugpjūčio 27 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kvalifikuojant veiką pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį, būtina be kita ko nustatyti, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.). Šiuo atveju operatyvaus patikrinimo pažyma fiksuotas tik vienas 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvęs keleivių vežimo epizodas, kurio rašytinė bylos medžiaga kaip neteisėtos komercinės veiklos vėlgi nepatvirtina. Pažymėtina, jog paimti iš keleivių paaiškinimai visiškai neinformatyvūs, nei viena keleivė nepatvirtino, kad V. N. siūlė jas vežti už pinigus, atvirkščiai, iš surašytų paaiškinimų matyti, kad V. N. vežė jas iš draugiškumo, o keleivės pačios ketino atsidėkot sumokėdamos (b. l. 20, 24, 25). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog operatyvaus patikrinimo metu dalyvavo policijos pareigūnas inspektorius S. U., Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbuotojas A. D., Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausieji specialistai A. S. bei R. G., tačiau nei vieno jų paaiškinimo (tarnybinio pranešimo) byloje nėra, apylinkės teisme jie neapklausti, nors V. N. nuo pat pradžių neigiant pažeidimus (b. l. 17) bei esant kaltinimą pagrindžiančių įrodymų trūkumui jų parodymai (taip pat ir V. N. minimo liudytojo) gali būti vertinami kaip esminiai, lemsiantys bylos baigtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia (žr. nutartį byloje Nr.N62-2475/2010 ir kt.).

Apeliantas tvirtina, jog jis iš esmės nubaustas dėl A. G. vykdyto prieš jį keršto, detaliai paaiškino to kilimo priežastis bei pateikė skundo, rašyto 2010 m. rugpjūčio 27 d. dėl pastarosios bei A. S. veiksmų, kopiją (b. l. 42 – 43). Pažymėtina, jog minėtas dokumentas, kuriame nurodyti, V. N. nuomone, jo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai operatyvaus patikrinimo metu, buvo įteiktas ir apylinkės teismui (b. l. 26 – 27), tačiau pirmosios instancijos teismas jo išnagrinėjimo rezultatu, taigi ir minėtame skunde išdėstytų aplinkybių tikrumu, nesidomėjo, nors apelianto keliama priešinga inspekcijos darbuotojų nurodytai įvykio versija - įstatymo leidžiama gynybos priemonė, kuri kiekvienu atveju turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta. Pažymėtina, jog dėl ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos rinkti įrodymus Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog tokia pareiga keliama ir apylinkių teismams, nes administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visas paminėtas normas pažeidė, todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

V. N. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.