Telšių apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Bružienei, Germinai Nabažienei, dalyvaujant protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Administravimo ir personalo skyriaus vedėjai Ritai Kiguolienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., teismo posėdyje išnagrinėjo

V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-09-27 Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvinės kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. N. nuo 2009-06-02 iki 2010-08-27 vykdė komercinę veiklą – vežė keleivius lengvuoju taksi automobiliu neteisėtai naudojantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei nuo 2009-10-20 iki 2010-08-27 jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Mercedes Benz Nr. (duomenys neskelbtini) vertėsi komercine veikla keleivių vežimu lengvuoju taksi automobiliu, neturint li­cencijos veiklai, kuriai reikalinga licencija, kol 2010-08-27 operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog jis iš Mažeikių miesto į Sedą už atlygį vežė keleivius: A. S., kuri sumokėjo 5 Lt bei V. K., E. K., J. K., su kuriomis susitarė, kad sumokės nuvykus į Sedą 15 Lt.

Protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais V. N. pažeidė 1996-11-19 Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 (2009-12-17 įstatymo redakcija Nr. XI-573) 8 str. 1 d., 1997-04-15 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 1.3 p. (2004-10-25 įsakymo redakcija Nr. 3-505) ir 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 str. 2 d. reikalavimus.

Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (LR ATPK) 173 straipsnio 1 dalį ir 172¹¹ straipsnį.

2010-10-19 Mažeikių rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą ir už V. N. inkriminuotus pažeidimus skyrė administracinę nuobaudą. 2012-01-13 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi 2010-10-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą panaikino ir grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu protokolą surašiusios institucijos – Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Administravimo ir personalo skyriaus vedėja Rita Kiguolienė nurodė, kad mano, jog V. N. padarė administracinius teisės pažeidimus, inkriminuotus administracinių teisės pažeidimų protokole, todėl prašo jam skirti administracinę nuobaudą.

Teismo posėdžio metu V. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad protokole nurodytą dieną atvažiavo prie parduotuvės Supernetto Mažeikiuose. Įeidamas į parduotuvę sutiko pažįstamą A. S.. Ji išeidinėjo iš parduotuvės, o jis įeidinėjo į ją. Jie pasisveikino, A. nuėjo link autobusų stotelės, o jis nuėjo į parduotuvę. Išėjęs iš parduotuvės nuėjo prie autobusų stotelės kur stovėjo A. paklausti apie galimai jos brolių turimą darbą, kurį jam galėtų pasiūlyti, nes tuo metu buvo išėjęs iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo taksi vairuotoju. Išėjęs iš darbo įmonei negražino licencijos kortelės, nes jo to padaryti niekas neprašė, o ir anksčiau turėtų licencijos kortelių jis niekada negražindavo, jas visas tebeturi. Licencijos kortelės negražino ir geltonų taksi automobiliams skirtų numerių nesikeitė, nes galvojo gal būt vėliau grįžt į darbą ir taip sutaupyti pinigų už bereikalingą numerių kaitaliojimą. Išėjęs iš darbo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios komercinės ar ūkinės veiklos nevykdė ir niekada nesinaudojo įmonės vardu. Stotelėje kalbant su A. ji jo paklausė, jei jis važiuoja į Sedą, tai gal gali ją parvežti ir tuo pat metu pasikalbėti. Kadangi jis su reikalais važiavo į Sedą sutiko pavežti A. S.. Eidami prie automobilio pamatė stotelėje stovinčią V. K. su dukromis, kurias taip pat pasikvietė važiuoti kartu. Kartu su A. S., V. K. ir jos dvejomis dukromis nuėjo prie jo lengvojo automobilio Mercedes. Jo automobilis nebuvo su taksi skiriamaisiais ženklais, tik kaip minėjo, buvo su geltonais numeriais. Nei einant prie automobilio, nei automobilyje su kartu važiavusiomis moterimis jokios kalbos apie pinigus ir atlygį jam už vežimą nebuvo. Automobilio priekyje yra daiktų dėtuvė, kurioje jis laiko metalinius pinigus, į kurią jam nematant ir negirdint galbūt A. ir galėjo įdėti ten kažkiek pinigų, to jis nepastebėjo ir kalbos apie tai tarp jų nebuvo. V. K. su dukromis taip pat nei siūlė nei kalbėjo su juo apie galimą atlygį už nuvežimą į Sedą. Moterų jis pinigų neprašė, nesiruošė to daryti ir būtų nuvežęs tikrai nemokamai, nes su reikalais vis tiek važiavo į Sedą, ten kur ir reikėjo kartu važiavusioms moterims. Važiuojant link Sedos jo automobilį sustabdė policijos pareigūnas. Po to prie jo automobilio priėjo mokesčių inspekcijos darbuotojai ir apkaltino jį už atlygį vežant keleivius. Jo paprašė, kad jis duotų neva vykdomos komercinės veiklos dokumentus. Jis pareigūnams atsakė, kad jis jokios komercinės veiklos nevykdo ir dokumentų neturi ir nepateikinės. Tačiau jam pasakė, kad automobilyje padarys kratą ir jei turi dokumentus vis tiek atras. Kadangi jis negražintą licencijos kortelę bei taksometro patikros sertifikatą tarp kitų turėtų dokumentų vežiojosi automobilyje, padavė juos pareigūnams. Be to, jo automobilyje dar buvo likęs, tačiau neprijungtas taksometras. Plafono ar kitos taksi veiklai reikalingos įrangos ar skiriamųjų ženklų, jis automobilyje ar ant jo visai neturėjo. Mokesčių inspektoriai paėmė iš jo ir kartu važiavusių moterų rašytinius paaiškinimus. Kartu važiavusios moterys jam jokių pretenzijų nepareiškė. Vėliau po dar 2010 m įvykusio teismo posėdžio jis tik pasikeitė automobilio numerius, tačiau niekam jokių dokumentų negražino, nes jie ir taip yra negaliojantys. Patvirtina, kad nei patikrinimo dieną, nei anksčiau jokių žmonių už atlygį nėra vežęs, nevykdė jokios iš to komercinės ar ūkinės veiklos ir nesinaudojo įmonės, kurioje anksčiau dirbo vardu. Jei būtų komerciškai už 20 Lt atlygį vežęs į Sedą keturis keleivius, jam to daryti nebūtų apsimokėję, nes vien kuras jam tiek kainavo ir jokios naudos iš to nebūtų turėjęs. Licencijos kortelės pareigūnams pats nepateikinėjo, o tik buvo priverstas juos paduoti, kadangi jie ruošėsi automobilyje daryti kratą ir vis tiek būtų ją paėmę.

Liudytojas policijos pareigūnas S. Ū. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal vadovų ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno nurodymą prieš įvažiavimą į Tirkšlius sustabdė automobilį Mercedes, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei kartu važiavo keturios moterys. Automobilis buvo be taksi skiriamųjų ženklų, tik buvo su taksi numeriais. Jie dirbo savo darbą, o privažiavę mokesčių inspektoriai dirbo savo srityje, apklausinėjo žmones dėl jų vežimo.

Liudytojas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie LR Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento Šiaulių kontrolės skyriaus viršininkas A. D. teismo posėdyje parodė, kad pagal Inspekcijos departamento direktoriaus žodinį nurodymą, dėl gauto iš Autobuso parko signalo, kad iš autobusų stotelių yra surenkami keleiviai ir Autobusų parkas negauna pajamų nuvyko į Mažeikius. Iš Autobusų parko gautas signalas nebuvo oficialiai uždokumentuotas, informaciją apie konkrečių automobilių numerius turėjo tik sau užsirašę ant popieriuko. Nuo stebimos autobusų stotelės stovėjo apie 200 m atstumu. Matė, kad į autobusų stotelę buvo atėję vairuotojai kviesti keleivių. Ką jie ten kalbėjo negirdėjo, tačiau stotelėje buvo dvi mokesčių inspekcijos darbuotojos, kurios išvažiavo kartu su vienu iš vairuotoju su autobusiuku. Su taksi numeriais automobilis stovėjo prie netoli stotelės esančios parduotuvės aikštelėje. Nematė ar vairuotojas buvo nuėjęs į parduotuvę ir kada tas automobilis atvažiavo prie parduotuvės. Nepamena, kiek į automobilį nusivedė žmonių. Automobilis buvo sustabdytas Tirkšliuose, iš vairuotojo ir keleivių buvo paimti paaiškinimai. Dėl šio automobilio tai yra vienintelis atvejis, kad yra surašytas protokolas. Rašytinių nusiskundimų dėl šio automobilio gauta nebuvo, išskyrus žodinius nusiskundimus, kurie nebuvo niekur užfiksuoti.

Liudytoja V. K. teismo posėdyje nurodė, kad su dukromis apsipirkusios ruošėsi važiuoti namo. Autobusų stotelėje sutiko pažįstamą A. S., su kurios broliu lankė tą pačią klasę. Ji pasakė, jog jos pažįstamas važiuoja į Sedą ir paklausė gal nori važiuoti kartu. Jos paklausė ar reikės mokėti, ji sakė, kad žada duoti kokius 5 Lt, o ji kaip nori. Ji su merginomis ir A. nuėjo į Supernetto aikštelę. Ten prie mašinos stovėjo iš matymo pažįstamas V. Susėdo į automobilį ir važiavo namo. Su V. jokių vežimo sąlygų neaptarinėjo. V. nesakė, už kokią pinigų sumą veš į Sedą. Ji tik su A. kalbėjo, kiek ji ruošiasi duoti vairuotojui. V. neprašė pinigų, ji ir jo neklausė, kiek reikės mokėti. A. pasakius, jog V. paliks 5 Lt, tai ir ji galvojo palikti 10-15 Lt. Būtų išlipant ant automobilio sėdynės padėjusi pinigus. Mano, kad jei ji nenorėdama likti skolinga palieka pinigų, tai nemato, kad čia kas blogai. Pinigų palikimas už vežimą, tai dėkingumas, tai yra prisėjimas prie išlaidų už kurą. Pavyzdžiui, šalia gyvena jos brolis, jei jis ją paveža, jam irgi palieka pinigų už kurą. Pinigų V. nebepaliko visai, nes Sedos nepasiekė, kai juos sustabdė pareigūnai. Paaiškinimą parašė savarankiškai, niekas įtakos nedarė. Buvo susijaudinusi ir parašė, kad vairuotojas privažiavo prie stotelės, nors ištikrųjų jis neprivažiavo, o jos nuėjo prie automobilio. Paaiškinime nurodydama, kad susitarėme, jog sumokėsime 15 Lt, turėjo galvoje, kad po pokalbio su A., galvojo sumokėti vairuotojui už parvežimą 15 Lt, nes A. sakė, kad ji paliks vairuotojui 5 Lt. V. jokių pretenzijų neturi. Anksčiau su V. važiavusi kartu nėra ir jam pinigų už vežimą nėra mokėjusi. Namo vėliau parvežė pusseserė.

Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad jai išeinant iš parduotuvės Supernetto sutiko pažįstamą V. įeinantį į parduotuvę. Ji nuėjo į šalia esančią autobusų stotelę, vėliau ir V. atėjo prie jos. Kalbant su V., jo paprašė gal jis galėtų ją parvežti namo, jis sutiko. Stotelėje sutiko V. K. su dukromis, kuriai ji taip pat pasiūlė važiuoti kartu. Prie V. automobilio, kuris stovėjo prie parduotuvės aikštelėje nuėjo su V. ir jos dukromis. Neprisimena ar su V. kalbėjo apie pinigų davimą V., nes nuo to įvykio yra praėję apie 1,5 metų. Su V. apie jokį atlygį už vežimą nekalbėjo ir nesitarė. Jau važiuojant prieš Tirkšlius ji prie pavarų svirties padėjo V. 5 Lt. Ar tai jis matė nežino, padėjo nieko nesakydama, kad nesijaustų skolinga. Nematė ar V. padėjo pinigus, nes nebuvo jokios kalbos apie pinigus. Pinigus padėjo V. iš geros dūšios, iš dėkingumo cigaretėms ar duonos kepalui, už vežimą. Jei būtų neturėjusi 5 Lt, tai būtų ir nedavusi. Ruošėsi važiuoti autobusu, todėl turėjo pinigų. Neprivalėjo V. duoti pinigų. Jei nebūtų norėjusi, būtų pinigų jam nepalikusi, nors to jis gal net ir nematė. Prieš Tirkšlius juos sustabdė policija. Po to, privažiavo balta mašina ir liepė rašyti pasiaiškinimą. Vėliau paskambino iš Tirkšlių kaimynui ir jis ją parvežė. Kaimynui už parvežimą taip pat sumokėjo. Jei kas ją paveža ir ji nenori, kad veltui vežtų, už vežimą duoda pinigų. Nenori likti skoloje, nes paskui nenorės vežti. Net jei brolis paveža, duoda jam 5 Lt. V. pretenzijų neturi ir po šio įvykio su juo nebebuvo susitikusi. V. jai jokios įtakos nedarė, o ji sako teisme teisybę. Nežino kur V. dirba, kuo užsiima. Autobusų stotelėje negirdėjo, kad V. būtų kvietęs ką nors važiuoti su juo.

Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad – 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios daros nepamena, Mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vedėja I. L. kontaktavo telefonu su Transporto inspekcijos kažkokias darbuotojais ir jos buvo paprašyta, kad jie laikas nuo laiko nuvažiuotų stebėti autotransporto priemonių, kurios buvo nurodytos Transporto inspekcijos darbuotojų, kad šios transporto priemonės laikas nuo laiko paima keleivius, kurie laukia maršrutinio autobuso. Tą dieną pagal operatyvaus patikrinimo pavedimą atliko operatyvų patikrinimą. Pavedime buvo nurodyta bendra informacija, nes nežinojo, kokius objektus jiems teks sutikti. Tą dieną Transporto inspekcijos iniciatyva buvo susitarta su Kelių policija, Mokesčių inspekcijos darbuotojais dėl kontrolinio vairuotojų patikrinimo. Apie 14.30 val. nuvažiavo prie Miškų ūkio stotelės. Ją ir kolegę R. G. išleido prie stotelės. Joms ten belaukiant atėjo du vyriškiai. Stotelėje laukė daugiau žmonių. Tarp atėjusių vyriškių ji pažino V. N.. Jos turėjo užduotį važiuoti su kitu vairuotoju, t.y. Mercedes Benz markės transporteriu, kuriuo žmogus vykdo nelegalią ūkinę veiklą. Girdėjo, kad kažkuris iš vyriškių kvietė važiuoti, ar tai buvo V. N. pasakyti negali, nes buvo nusisukusi, jog jis jos neatpažintų. Ji su kolege R. G. nuėjo į kitą Mercedes autobusėlį, o V. N. į savo transporto priemonę nusivedė tris žmones ir su jais kartu išvažiavo. Jis išvažiavo pirmiau, nei jos su kitu automobiliu. Autobusėlis, kuriame jos važiavo, buvo sustabdytas Tirkšlių gyvenvietės pradžioje. Toje vietoje jau buvo sustabdyta V. N. priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz ir iš su juo važiavusių keleivių buvo prašoma rašyti paaiškinimus. Dėl V. N. buvo gavę pranešimą VMI pasitikėjimo telefonu 1882, raštu pranešimas ar kiti nusiskundimai nebuvo užfiksuoti. Prieš V. N. nusistačiusi nebuvo, tiesiog dirbo savo darbą, jam įvykio vietoje negrasino. Anksčiau buvo tiriama V. N. galimai neteisėta komercinė veikla, tačiau pažeidimai nebuvo užfiksuoti. V. N. sustabdymas vežant keleivius buvo atsitiktinumas, nes tada jie važiavo gaudyti kito autobusiuko, su kuriuo ji su kolege ir važiavo. V. N. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nors licencijos kortelės gražinęs nebuvo, todėl mano, kad jis nuo tada, kai išėjo iš šios įmonės ir toliau vykdė neteisėtą komercinę veiklą ir naudojosi įmonės vardu, nors tokie faktai anksčiau nustatyti nebuvo.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad patikrinimo dieną jai su kolege A. G. specialiai būnant autobusų stotelėje, jas vairuotojui pakvietus, išvažiavo su autobusėliu. Kad autobusų stotelėje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. kviestų žmones važiuoti kartu su juo, nematė ir negirdėjo. Kai autobusėlį, kuriuo jos važiavo su kolege A. G. sustabdė policijos pareigūnai, toje vietoje jau buvo sustabdytas ir V. N. automobilis. Su juo dirbo kolegos, ji pažeidimo faktą formino autobusėlyje, kuriame ji važiavo. Anksčiau yra tikrinę V. N. vykdomą veiklą, kai jis dirbo taksi vairuotoju, tačiau pažeidimų nenustatė. Kad kolegė A. G. būtų priešiškai nusistačiusi prieš V. N. tokių duomenų ji neturi.

Liudytoja E. K. teismo posėdyje parodė, kad su mama ir sese apsipirkusios laukė autobusų stotelėje autobuso ir mama pasakė, kad joms pasiūlė važiuoti su automobiliu. Tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes jų neįsidėmėjo. Nei stotelėje, nei einant prie automobilio, kuris stovėjo prie parduotuvės, nei automobilyje kalbos apie atlygį už vežimą vairuotojui ji negirdėjo. Pinigų perdavimo fakto nematė. Mano, kad tam vyriškiui nebūtinai reikėjo mokėti, nes jas namo jis vežė tiesiog draugiškai. Važiuojant namo jų automobilį sustabdė pareigūnai. Ji pati savarankiškai parašė paaiškinimą, niekas įtakos nedarė. Namo vėliau grįžo jau su kitu automobiliu.

Administracinių teisės pažeidimų byloje taip pat yra operatyvaus patikrinimo pažyma, informacija apie tai, kad yra panaikinta licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais, taksometro patikros sertifikatas, SODRA duomenų bazės informacija, V. N., V. K., E. K. ir A. S. rašytiniai paaiškinimai, kita rašytinė medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp visų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 172¹¹ straipsnį užtraukia asmeniui, kuris vykdo komercinę ar ūkinę veiklą neteisėtai naudojantis įmonės vardu, o administracinę atsakomybę pagal ATPK 173 straipsnio 1 d. užtraukia asmeniui, kuris verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173 straipsnio 1 d. objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009, N575-855/2012 ir kt.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išnagrinėjus administracinių teisės pažeidimų bylą teisme, joje esančią rašytinę medžiagą, bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-13 nutartį administracinėje byloje Nr. N62-943/2012 nustatyta, kad administraciniame kaltinime yra užfiksuoti tariamai neteisėtų V. N. veiksmų vykdymo laikotarpiai pažymint jų pradžią – 2009-06-02 bei 2009-10-20, tačiau byloje nėra nei vieno dokumento, pagrindžiančio neteisėtos veikos pradžią ir tęstinumą. Tokių duomenų taip pat nebuvo nustatyta nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Vien tos aplinkybės, kad 2009-06-02 V. N. nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2009-10-20 panaikinta kelių transporto veiklos licencijos kortelė, nepagrindžia asmens nuo minėtos datos vykdytos veiklos iki 2010-10-27. To nepatvirtina jokie įrodymai, nes ir teismo posėdyje apklausti liudytojai A. D., A. G., R. G. patvirtino, kad jokių oficialių rašytinių įrodymų, oficialiai įformintų pranešimų, nusiskundimų apie neteisėtą V. N. vykdomą komercinę, ūkinę veiklą užfiksuota nėra. Liudytoja A. G. nurodė, kad pareigūnai gaudė kitą autobusiuką, kuris neteisėtai veža keleivius, su kuriuo ji su R. G. važiavo kartu, o V. N. automobilis buvo sustabdytas atsitiktinai, tai yra nesiekiant jo pagauti vykdančio nelegalią veiklą specialiai. Tikrinimo metu tik pagal pareigūnų reikalavimą V. N. pateikta licencijos kortelė, turėta automobilyje, nepatvirtina fakto, kad V. N. ja ar įmonės vardu naudojosi ir taip vykdė neregistruotą komercinę – ūkinę veiklą.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 173 str. 1 d., būtina nustatyti, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla, o šiuo atveju operatyvaus patikrinimo pažyma buvo užfiksuotas tik vienintelis 2010-08-27 buvęs keleivių vežimo faktas, kurio nei rašytinė bylos medžiaga, nei parodymai teismo posėdžių metu, kaip neteisėtos komercinės veiklos nepatvirtino. Priešingai, keleivės nei rašytiniais paaiškinimais nei liudytojomis apklaustos teisme nepatvirtino, kad V. N. siūlė jas vežti už pinigus, o jas V. N. vežė iš draugiškumo, bei jam atsidėkodamos ar tik ketindamos atsidėkoti sumokėjo savo noru, norėdamos tik prisidėti prie V. N. kuro išlaidų.

Galimas A. G. ar kitų mokesčių inspekcijos darbuotojų kerštas ar kiti galimai neteisėti, suinteresuoti ar šališki jų veiksmai bylos nagrinėjimo metu nustatyti nebuvo.

Vadovaujantis teisme ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Teismas konstatuoja, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų pagrindžiančių, kad V. N. įvykdė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, todėl dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 173 str. 1 d. ir 172¹¹ str., padarymo pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

2011m. sausio 1 d. įsigaliojo LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, numatantys iš esmės kitokią apskundimo tvarką (Valstybės žinios 2010, Nr. 142-7257), tačiau minėto pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta 2010-11-04, todėl nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 123, 127 str., 224 str., 250 str., 287 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje atsakomybėn traukiamas V. N. pagal ATPK 173 str. 1 d. ir 172¹¹ str., nesant jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius