Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. P., panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y., 2019 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, pateikė spausdintais rašmenimis surašytą 2018 m. gruodžio 4 d. sutikimą su suklastotais J. U. ir R. U. parašais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir tokiu būdu įteisino statybos darbus įrengdama Palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini) neteisėtą sieną bei sumažindama J. U. ir R. U. priklausančios pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) dalį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad su R. U. bendravo tik tiek, kiek reikėjo tvarkyti dokumentus dėl bendro ploto, tai bendros palėpės. Reikėjo surinkti namo gyventojų parašus. Susitikdavo su R. U. prie ,,Registrų centro“, aikštelės. R. U. parašų, kad būtų galima tvarkyti dokumentus, todėl susitikdavo. J. U. atiteko palėpės dalis ik dėl to, kad ji tvarkė dokumentus, bet jeigu ji būtų nieko nedariusi, jie būtų nieko neturėję. Pradėjo palėpės įteisinimo dokumentus tvarkyti prieš 5-6 metus. J. U. pasirašė už save ir savo vyrą R. U. susitikimo metu ant reikiamų dokumentų prie ,,Registrų centro“ įėjimo, tačiau, kad J. U. pasirašė už savo vyrą niekas nematė, nes jos buvo susitikusios prie ,,Registrų centro“ aikštelėje. Ji neklausė ar J. U. turi įgaliojimą pasirašyti už savo sutuoktinį. Ji už savo vyrą niekada nepasirašinėja, todėl nežino ar reikėjo J. U. turėti įgaliojimą pasirašyti už savo vyrą. Nesupranta, kodėl nukentėję ginčija parašus, matomai trūksta jiems ploto. Palėpės patalpa priklauso keturiems butams, buvo gauti visų keturių butų savininkų sutikimai ir parašai, tada visi sutarę sutiko ,,Registrų centre“. Vis reikiami dokumentai dėl palėpės įteisinimo buvo perduoti matininkei. Matininkė pati savininkus iškvietė ir pasakė, kažkokių reikia dokumentų. Nukentėję pasirašė prie ,,Registrų centro“, labai gerai pamena, nes tai buvo paskutinis dokumentas ant kurio reikėjo parašų. Kai visi pasirašė, dokumentas buvo perduotas ,,Registrų centrui“. Sutikimas, kad neteisėtas ji suprato tik tada, kai iškvietė policija. Tai buvo ne pirmas kartas kai J. U. pasirašė už vyrą. Visuose dokumentuose J. U. pasirašė už vyrą. 2017 m. kovo 20 d. susitarimas dėl nuosavybės tesės, pastogės patalpos įregistravimo pasirašė J. U., visi parašai jos. Sutikimą pateikė matininkei. Matininkė buvo R. R., bet ji jau pensijoje. Statybų inspektoriui K. J. pateikė dokumentus po notaro veiksmo ir ekspertizių atlikimo. K. J. parodė turimus dokumentus, o jis tik nusifotografavo dokumentus, jokių dokumentų jis neėmė. ,,Registrų centre“ deklaraciją už statybų užbaigimą kiek pamena ji pridavė. Pateikdama visus reikiamus dokumentus ,,Registrų centre“ nežinojo, kad jie neteisėti. Matininkei pasakius, kad reikia leidimo, matininkė davė atspausdintą sutikimo dokumentą ir ji tik surinko parašus iš visų kaimynų. Statybos darbai, kai atvažiavo statybų inspektorius jau buvo įtesinti.

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamosios pateikta versija, kad nukentėjusioji pasirašinėjo matininkei R. R. matant, paneigta pačios matininkės liudytojos R. R. parodymais.

BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš jų. Pažymėtina ir tai, jog BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos, tačiau, nereiškia, kad nepatvirtinti notaro dokumentai nėra šio nusikaltimo dalykas. Pažymėtina, kad privačių asmenų sukurti dokumentai gali būti šio nusikaltimo dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).

Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pagrįstai konstatuotos šios faktinės aplinkybės, kad V. P. pateikė spausdintais rašmenimis surašytą 2018 m. gruodžio 4 d. sutikimą su suklastotais J. U. ir R. U. parašais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir tokiu būdu įteisino statybos darbus įrengdama Palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtą sieną bei sumažindama J. U. ir R. U. priklausančios pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį, kadangi ir kaltinamojo patvirtino, kad visus reikiamus dokumentus tvarkė ji asmeniškai, apmokant už atliktas paslaugas. Visi duomenys, kuriais buvo grindžiamos išvados nustatant faktines bylos aplinkybes, buvo gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas tyrė bei analizavo visus įrodymus, motyvuotai dėl jų pasisakė, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės.

Konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad V. P. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdama pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdama taip veikti, 2019 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku, pateikė spausdintais rašmenimis surašytą 2018 m. gruodžio 4 d. sutikimą su suklastotais J. U. ir R. U. parašais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir tokiu būdu įteisino statybos darbus įrengdama Palėpėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtą sieną bei sumažindama J. U. ir R. U. priklausančios pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. P. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnis, BK 60 straipsnis). V. P. neteista (4 t., b. l. 148-149). Sodros duomenimis nedirbanti (4 t., b. l. 150). Administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 52-53). Psichiatrinis gydymas bei priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 3, 6).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamosios ją charakterizuojančias aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajai V. P. skiriant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė bauda, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

V. Civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusieji J. U. ir R. U. pareiškė kaltinamajai V. P. po 1 000 eurų (vieną tūkstantį) eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 1-5), kuriame nurodyta, kad dėl V. P. įžūlių ir neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, išdavystę.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad V. P. nusikalstamais veiksmais buvo pateiktas dokumentas su suklastotasis nukentėjusiųjų parašais ant svarbaus nuosavybės teisės įregistravimui dokumento, 2018 m. gruodžio 4 d. sutikimo. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, jos interesai, kad iš kaltinamosios priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėję dėl nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus įregistruojant nuosavybės teisę. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad dėl nusikaltimo metu patirtų išgyvenimų, nepatogumų nukentėjusieji patyrė visus išvardintas civiliniame ieškinyje pasekmes.

Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jos turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamoji kalta neprisipažino. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamosios šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamos veikos padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų prašoma priteisti po – 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, t. y. 2 000 eurų mažintina iki – 1 000 eurų, tai yra, po 500 eurų, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies, iš kaltinamosios V. P. nukentėjusiajai J. U. priteistini – 500 eurų nukentėjusiajam R. U. – 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 102-105), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikintina.

Nukentėjusieji teisme pateikė prašymus priteisti iš V. P. proceso išlaidas, nukentėjusiųjų patirtas dėl jų atstovės advokatės Audronės Žemeckės dalyvavimo Kauno apylinkės teisme. Kartu su prašymais nukentėjusieji pateikė mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad J. U. sumokėjo advokatei Audronei Žemeckei – 2904,00 eurus už atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimą, pareiškimo surašymą, atstovavimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-418-288/2023 (5 t., b. l. 11-20, 39-42, 63-64).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas iš kaltinamojo (nuteistojo) gali išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, Nr. 2K-208-976/2017). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiųjų faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011). Klausimo dėl išlaidų, patirtų proceso metu, išsprendimui aktualios jau minėtos BPK 106 straipsnio nuostatos, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į visas bylos aplinkybes. Nagrinėjimo metu vyko šeši teismo posėdžiai, iš kurių tik vienas posėdis, kuris ilgiausiai vyko – iki dviejų valandų trukmės, kitų posėdžių laikas 2022 m. lapkričio 14 d., 6 min., 2022 m. lapkričio 29 d., 19 min., 2022 m. gruodžio 19 d., 52 min., 2023 m. sausio 26 d., 2 val., 18 min. bei 2023 m. vasario 21 d. baigiamosios kalbos truko 44 min. Taip pat pažymėtina, kad du teisiamieji posėdžiai 2022 m. lapkričio 14 bei 29 d. neįvyko ir dėl paties nukentėjusiojo nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose, kadangi buvo išvykęs į užsienį darbo reikalais.

Atsižvelgiant į bylos ir suteiktų paslaugų apimtį, taip pat įvertinus teiktus procesinius dokumentus, atstovavimo teisme laiką, prašomos priteisti proceso išlaidos (bendrai 2904,00 eurai), teismo vertinimu yra neproporcinga suteiktų paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, todėl ši suma mažinama, iš V. P. išieškant 1 500 eurų proceso išlaidų, nukentėjusiųjų J. U. ir R. U. atstovavimo teisme išlaidoms apmokėti, pervedant išlaidas nukentėjusiajai J. U., kadangi išrašytos sąskaitos-faktūros patvirtina, kad įmokas atliko J. U..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 50) bei 2018 m. gruodžio 4 d. sutikimas, esantis baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją – 60 MGL, t. y. 3 000 eurų, (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. P., kad paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nukentėjusiųjų J. U. ir R. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiems J. U. priteisti – 500 eurų (penkių šimtų eurų) dydžio sumą ir R. U. priteisti – 500 eurų (penkių šimtų eurų) dydžio sumą iš kaltinamosios V. P., neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų J. U. ir R. U. patirtas teismo išlaidas sumažintas iki 1500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), priteisti iš kaltinamosios V. P. nukentėjusiųjų J. U. ir R. U. naudai, pervedant patirtas išlaidas J. U..

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esanti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 50) bei 2018 m. gruodžio 4 d. sutikimas, esantis baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.