Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-04-17 · Civilinė byla Nr. 2VP-8793-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-09Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-22Kauno apygardos teismas
  3. 2VP-8793-673/2018Nutartis · 2018-04-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
2VP-8793-673/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02536-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Skolininkas
M. B.
Kreditorius
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-8793-673/2018Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02536-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.5.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 17 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Paunovienės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei M. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo, išieškotojas K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Virginija Paunovienė kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama skirti skolininkei M. B. už teismo nutarties nevykdymą iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo K. K. naudai.

Antstolės Virginijos Paunovienės 2018-02-20 surašytame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, akte nurodyta, kad 2017-08-07 antstolės kontoroje buvo gautas vykdomasis raštas dėl tėvo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. 2017-08-10 skolininkei išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju (pasirašytinai įteiktas 2017-08-16) bei pranešimas Jonavos rajono savivaldybės administracijai apie tai, kad priimtas vykdymui vykdomasis raštas išduotas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu dėl tėvo K. K. bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Išieškotojas elektroniniu paštu buvo informavęs antstolės kontorą apie netinkamą sprendimo vykdymą. Vykdymo proceso šalys telefonu buvo raginamos tinkamai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. 2017-12-19 antstolės pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus į išieškotojo pateiktus faktus apie netinkamai vykdomą teismo sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku. 2017-12-29 buvo gautas skolininkės atsakymas. 2018-02-08 antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo atstovės advokatės R. K.-B. prašymas kreiptis į teismą dėl sprendimo nevykdymo, kadangi išieškotojas K. K. negali matytis su sūnumi pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. B. pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 9-13), nurodydama, kad prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad dėl 2017 m. gruodžio mėnesio tėvo bendravimo (darbo dienomis) su vaiku, buvo tartasi iš anksto. 2017-12-03 K. K. jai pranešė, kad 2017 m. gruodžio 11 ir 14 d. jis nori pasiimti vaiką. Ji jam paaiškino, kad šios dienos jau yra suplanuotos, nes kaip tik tą savaitę su sūnumi važiavo savaitei į Klaipėdą, pas savo draugą. Paprašė, kad K. K. rinktųsi bet kurias kitas dienas. Be to nurodė, kad tarp vaiko tėvo prašomų dienų nebuvo vienos savaitės tarpo, kaip yra nustatyta 2017-06-22 Kauno apygardos teismo nutartyje, todėl išieškotojui pasirinkus tokias dienas, ji neturėjo pareigos vaiko tėvui perduoti sūnaus. Nurodė, kad 2017-12-16 buvo vaiko tėvui priklausanti bendravimo diena, tačiau K. K. šią dieną sūnaus pasiimti negalėjo, ji tai suprasdama suteikė tėvui galimybę su sūnumi bendrauti dvi dienas iš eilės - gruodžio 22 d. ir 23 d., jam nepriklausančiu laiku ir atidėdama savo iš anksto su vaiku suplanuotus planus. Nurodė, kad pagal paties išieškotojo pasirinktą bendravimo tvarką, nepilnametis vaikas, S. K., kaip ir minėta, 2017 m. gruodžio mėnesį su tėvu bendravo 22 ir 23 dienas. Žinodama, kad vaiką turės išieškotojui perduoti per Kūčias bei Šv. Kalėdas, ji dar prieš prasidedant šventiniam laikotarpiui vaikui paaiškino, kad Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną jis taip pat turės praleisti su tėvu, nes tėvas norės jį vežtis pas savo gimines. Vaikas tai sužinojęs ir iš pokalbių su tėvais jų namuose išgirdęs, kad pas juos šventėms atvyks visa giminė, tame tarpe ir sūnaus panašaus amžiaus pusbroliai, jau iš anksto prašė palikti jį namuose. Suinteresuotas asmuo M. B. apie šią situaciją raštu informavo išieškotoją pasiūlydama jam mainais kitas dienas - 2017-12-22 nuo 10 iki 20 val.; 2017-12-23 nuo 10 iki 20 val.; 2017-12-26 nuo 10 iki 13 val. Vaiko tėvas nieko neatrašė. Nujausdama, kad dėl švenčių gali kilti problemų, ji gruodžio 22 d. ryte nuvyko į Jonavos vaiko teisių tarnybą, pasikonsultuoti dėl tokios susiklosčiusios situacijos. Skyriaus vedėjas ją informavo, kad ji bet kokiu atveju privalo vykdyti teismo nutartį, tačiau turi atsižvelgti ir į vaiko interesus. Vaiko tėvas atvyko vaiko pasiimti kaip suinteresuotas asmuo M. B. ir siūlė gruodžio 22 d. ir 23 d. Vaikas jos prašė pasakyti tėčiui, kad per šventes jis nori likti namie. Ji tą prašymą žodžiu perdavė išieškotojui 23 d. vakare, tačiau šis nieko neatsakė. Ji suprato, kad tėvas nesutinka ir laikysis nustatytos tvarkos, todėl gruodžio 24 d., 10 val., nežiūrint vaiko norų, suruošė vaiką perduoti tėvui, tačiau nei per Kūčias, nei pirmąją Šv. Kalėdų dieną K. K. pasiimti vaiko neatvyko, o vaiką pasiėmė kaip ji buvo siūliusi jų susirašinėjime gruodžio 26 d. Taigi, antstolės nurodyti teiginiai, kad suinteresuotas asmuo M. B. laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 iki gruodžio 25 d. vaiko išieškotojui neperdavė, yra neteisingi. Be to, išieškotojas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad buvo atvykęs pasiimti vaiko, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nevykdė teismo nutarties. Nurodė, kad išieškotojas teigia, kad ji jam nesuteikė galimybės matytis su vaiku 2017-12-30; 2018-01-01 ir 2018-01-02 dienomis. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2017-12-27 iki 2018-01-04 ji su vaiku buvo išvykusi į Klaipėdą, pas savo draugą, švęsti Naujų metų. Apie tai, jog tuo laikotarpiu ji bus išvykusi, išieškotoją informavo iš anksto, kadangi jos išvyka sutapo su K. K. nustatyta bendravimo diena, t. y. 2017-12-30. Vaiko tėvas teigė, kad tokiu atveju vaiką nori pasiimti 2018 m. sausio 1 ir 2 d, nors ir žinojo, kad iš Klaipėdos suinteresuotas asmuo M. B. ketina grįžti tik sausio 4 d. Ji jam paaiškino, kad tarp prašomų dienų nėra savaitės tarpo, todėl turi teisę su tuo nesutikti, tačiau nenorėdama riboti tėvo teisių pasiūlė vietoj jam priklausančios 30 d. pasiimti sūnų sausio 5, 6, 7 dienomis, kai jau bus sugrįžusi. Su tuo jos siūlymu vaiko tėvas nesutiko. Nors kaip ir buvo planavusi 2017-12-27 išvyko su sūnumi į Klaipėdą, tačiau pakeitė savo planus ir iš Klaipėdos su vaiku sugrįžo 2018 m. sausio 1 d. iš ryto. Grįžus namo ji su vaiku tiek sausio 1, tiek sausio 2 dienomis buvo namie, tačiau vaiko tėvas šiomis dienomis sūnaus pasiimti neatvyko ir neskambino, todėl K. K. argumentas, kad 2018 m. sausio 1 ir 2 dienomis ji jam nesuteikė galimybės matytis su vaiku yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, kad savo teiginiams pagrįsti, K. K. nepateikė jokių įrodymų, išskyrus savo paties paaiškinimus. Suinteresuotas asmuo M. B. savo atsiliepime pažymėjo, kad ji visada sudaro vaiko tėvui galimybes matytis su vaiku jam patogiu laiku, nuolat prie jo derinasi ir leidžia su vaiku praleisti daugiau laiko negu jam priklauso. 2017 m. spalio mėnesį ji K. K. suteikė galimybę matytis su vaiku spalio 6, 7, 20, 21, 22 dienomis, t. y. viena diena daugiau, negu jam priklauso ir jam patogiu laiku. 2017 m. lapkričio mėnesį ji jam suteikė galimybę matytis su vaiku 3, 4, 5, 18, 19 dienomis, t. y. taip pat viena diena daugiau ir jam patogiu laiku.

Suinteresuotas asmuo K. K. pateikė teismui atsiliepimą (b. l. 32-33), nurodydamas, kad M. B. neleidžia jam bendrauti su sūnumi pagal teismo sprendimuose nustatytą tvarką, deklaratyviai nurodydama, jog tai kenkia vaiko interesams, kad vaikui su juo nesaugu, kad jis nenori su juo būti ar serga, nors tai visiška netiesa. Nurodė, kad jis tinkamai rūpinasi sūnumi, jį prižiūri, lavina ir auklėja, su sūnumi puikiai sutaria, sūnus noriai būna su juo. Sūnaus brandai ir savarankiškos asmenybės formavimuisi labai svarbu vienodai bendrauti tiek su tėvu, tiek su motina. Tuo tarpu M. B. nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kodėl suinteresuotas asmuo K. K. negali su sūnumi bendrauti pagal teismo sprendimuose nustatytą tvarką ir savinasi sūnų, menkindama jo kaip tėvo vaidmenį sūnaus gyvenime.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės prašymas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė Virginija Paunovienė vykdo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. K. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K., gyvenančiu kartu su motina M. B., tvarka.

Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 07 d. į antstolę kreipėsi K. K., prašydamas priimti priverstiniam vykdymui Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. K. nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K., gyvenančiu kartu su motina M. B., tvarka:

1. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2018-02-21 kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalio šeštadienį tėvas pasiima sūnų nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą šeštadienį 19 val. Nuo 2018-02-21 kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį tėvas pasiima sūnų nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2018-02-21 kiekvieną mėnesį du kartus (tarp kurių turi būti ne mažesnis kaip vienos savaitės tarpas) vienos darbo dienos laikotarpiui tėvas pasiima sūnų nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos darbo dieną 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą pačią darbo dieną 19 val. Nuo 2018-02-21 kiekvieną mėnesį du kartus (tarp kurių turi būti ne mažesnis kaip vienos savaitės tarpas) dviejų darbo dienų laikotarpiui tėvas pasiima sūnų nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos pirmąją darbo dieną 9 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kitą darbo dieną 19 val. Šiomis dienomis tėvas užtikrina įprastą sūnaus dienos režimą. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 3. Nuo to laiko, kada vaikas pradės lankyti mokyklą, tėvas kiekvienais metais nepertraukiamai be motinos dalyvavimo, tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje ar kitoje šalyje praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip pusę sūnaus mokymo įstaigos suteikiamų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmąją atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrąją atostogų laiko dalį. Sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką tėvai turi suderinti prieš 20 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu. 4. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2019-02-21 tėvas kiekvienais metais nepertraukiamai be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje ar kitoje šalyje praleidžia su sūnumi 7 kalendorines dienas savo atostogų laiko, jeigu tai netrukdo sūnaus įprastam dienos režimui. Nuo 2019-02-21 tėvas kiekvienais metais nepertraukiamai be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje ar kitoje šalyje praleidžia su sūnumi 14 kalendorinių dienų savo atostogų laiko, jeigu tai netrukdo sūnaus įprastam dienos režimui. Sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką tėvai turi suderinti prieš 20 kalendorinių dienų SMS žinute ir/ar elektroniniu paštu. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą. 5. Neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. 10 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio mėn. 25 d. iki 19 val. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 6. Poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 7. Poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 8. Neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 9. Poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia Naujuosius Metus, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 31 d. 10 val., ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. iki 19 val.; Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 10. Kiekvienais metais tėvas su sūnumi praleidžia Tėvo dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 11. Kiekvienais metais tėvas su sūnumi praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis būna savaitgalį, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu tėvo gimtadienis būna darbo dieną, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą pačią dieną iki 21 val. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu. 12. Poriniais metais tėvas su sūnumi praleidžia sūnaus gimtadienius. Jeigu sūnaus gimtadienis būna savaitgalį, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Jeigu sūnaus gimtadienis būna darbo dieną, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą pačią dieną iki 21 val. Sūnaus gimtadieniais neporiniais metais tėvas gali pasveikinti sūnų ryšio priemonėmis visą jo gimtadienio dieną, jeigu tai netrukdoma įprastam vaiko dienos režimui, o kitą dieną po sūnaus gimtadienio gali atvykti į vaiko gyvenamąją vietą, pasveikinti jį ir būti vaiko gyvenamojoje vietoje ne ilgiau kaip vieną valandą. Sūnaus paėmimą ir grąžinimą, tėvo atvykimo į vaiko gyvenamąją vietą laiką ne ilgiau kaip vienai valandai vaiką pasveikinti su gimtadieniu neporiniais metais, tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute ir / ar elektroniniu paštu.

Nustatyta, kad antstolė Virginija Paunovienė 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 3). Vykdomosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad raginimas vykdyti sprendimą, įpareigojantis skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus skolininkei M. B. įteiktas asmeniškai 2017 m. rugpjūčio 10 d (v. b. l. 6).

Žemesnės instancijos teismas

2017-12-19 antstolės pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus į išieškotojo pateiktus faktus apie netinkamai vykdomą teismo sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku (v. b. l. 18). 2017-12-29 buvo gautas skolininkės atsakymas (v. b. l. 19). 2018-02-08 antstolės kontoroje buvo gautas išieškotojo atstovės advokatės R. K.-B. prašymas kreiptis į teismą dėl sprendimo nevykdymo, kadangi išieškotojas K. K. negali matytis su sūnumi pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką (v. b. l. 2).

Antstolė Virginija Paunovienė vykdomojoje byloje surinktų duomenų pagrindu nustatė, jog M. B. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. K. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K., gyvenančiu kartu su motina M. B., tvarka, nevykdo, todėl buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas (v. b. l. 23).

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). Įstatymas numato skolininkui pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. K. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K., gyvenančiu kartu su motina M. B., tvarka, konkrečiai – pagal privalomai numatytas dienas grafike - buvo nevykdomas 2017 m. gruodžio 24, 25, 30 d.

Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime teigia, kad pats sūnus nenorėjo 2017 m. gruodžio 24 ir 25 d. praleisti su tėvu, o norėjo likti namie su motina, kadangi sužinojo, kad švenčių proga atvyks visa giminė, kartu ir sūnaus panašaus amžiaus pusbroliai. Teismo manymu, tai nėra ta priežastis, dėl kurios neturėtų būti vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kurio 5 punkte aiškiai nurodyta, kad neporiniais metais tėvas su sūnumi praleidžia Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį dėl kurios teismo sprendimas nebuvo vykdomas, būtina atsižvelgti ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis. Priešingu atveju, tai sudarytų prielaidas pateisinti teismo sprendimo nevykdymą prisidengiant vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu asmens, kuriam tenka pareiga siekti užtikrinti teismo sprendimo realų įgyvendinimą. Sprendimas galėtų būti pripažintas neįvykdytu ne dėl suinteresuoto asmens kaltės tuo atveju, jei byloje surinkti įrodymai patvirtintų, kad nepilnametis vaikas atsisakė vykti kartu su tėvu nepaisant suinteresuoto asmens pastangų. Byloje tokių duomenų nėra (CPK 178 str.). Kaip matyti iš suinteresuoto asmens M. B. pateikto atsiliepimo, iš anksto sužinojusi, kad sūnus nori likti namuose per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, ji informavo apie tai K. K. ir pasiūlė jam sūnų pasiimti kitomis dienomis, vietoje to, kad būtų dėjusi visas įmanomas pastangas laikytis vykdomajame rašte nurodytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir suruošusi vaiką buvimui su tėvu per šventes. Kai vaikas paprašė perduoti tėvui, kad per šventes jis nori likti namie, suinteresuotas asmuo M. B. vėl tai perdavė sūnaus tėvui, o ne dėjo pastangas, kad pakeistų sūnaus nuomonę. Vis dėlto du kartus informavusi sūnaus tėvą, kad sūnus nori šventes sutikti namuose, Kūčių dieną ji suruošė vaiką perduoti tėvui ir, tėvo apie tai neinformavusi, laukė jo atvykstant pasiimti sūnaus. Teismo manymu, suinteresuotas asmuo M. B. turėjo skatinti sūnaus bendravimą su tėvu, t. y. prieš tai du kartus informavusi vaiko tėvą apie vaiko nenorą su juo sutikti šventes, geranoriškai informuoti K. K., kad ji vis dėlto, nepaisant vaiko norų, suruošė vaiką perduoti jam ir, kad jis atvyktų jo pasiimti, o ne pasyviai laukti vaiko tėvo iniciatyvos.

Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime teigia, kad laikotarpiu nuo 2017-12-27 iki 2018-01-04 ji su vaiku buvo išvykusi į Klaipėdą, pas savo draugą, švęsti Naujų metų ir apie tai, ji informavo vaiko tėvą iš anksto, kadangi jos išvyka sutapo su K. K. nustatyta bendravimo diena, t. y. 2017-12-30. Vaiko tėvas tai žinodamas, išreiškė norą vaiką pasiimti 2018 m. sausio 1 ir 2 d. Ji jam paaiškino, kad tarp prašomų dienų nėra savaitės tarpo, todėl turi teisę su tuo nesutikti, tačiau, vietoje jam priklausančios 30 d., pasiūlė pasiimti sūnų sausio 5, 6, 7 dienomis, kai jau bus sugrįžusi. Su tuo jos siūlymu vaiko tėvas nesutiko. M. B. pakeitė savo planus ir iš Klaipėdos su vaiku sugrįžo 2018 m. sausio 1 d. iš ryto. Grįžus namo ji su vaiku tiek sausio 1, tiek sausio 2 dienomis buvo namie, tačiau vaiko tėvas šiomis dienomis sūnaus pasiimti neatvyko ir neskambino. Pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduoto vykdomojo rašto 1 punktą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2018-02-21 kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalio šeštadienį tėvas pasiima sūnų nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokia diena buvo 2017 m. gruodžio 30 d. Žinodama teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, M. B. turėjo planuoti savo laisvalaikį taip, kad jos planai netrukdytų vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi vykdomajame rašte esančiame bendravimo grafike numatytą dieną. Aptariant darbo dienas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduotame vykdomajame rašte nėra numatytų konkrečių darbo dienų, todėl suinteresuoti asmenys dėl jų tariasi tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp sutartų darbo dienų turi būti ne mažesnis kaip vienos savaitės laiko tarpas.

Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte bei suinteresuotų asmenų pateiktuose atsiliepimuose taip pat buvo nurodytos ir kitos dienos, dėl kurių buvo kilę nesutarimų tarp suinteresuotų asmenų, tačiau kilusius nesutarimus išsprendė patys suinteresuoti asmenys (dėl 2017 m. gruodžio mėnesį priklausančių dviejų darbo dienų ir vieno šeštadienio pakeitimo kitu šeštadieniu ir darbo diena) arba teismui buvo pateikta per mažai informacijos, kad galėtų spręsti, ar kilusių nesutarimų suinteresuoti asmenys neišsprendė patys tarpusavyje (dėl 2018 m. sausio mėnesį priklausančių dviejų darbo dienų, 2018 m. vasario mėnesį priklausančių dviejų darbo dienų ir vieno iš priklausančių šeštadienių). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal vykdomajame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K. tvarką, iki 2018-02-21 K. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalio šeštadienį ir pasirinktinai dvi darbo dienas per mėnesį, tarp kurių turi būti ne mažesnis kaip vienos savaitės laiko tarpas. Tai reiškia, kad jam konkrečiai priklauso kas antras mėnesio savaitgalio šeštadienis ir dvi pasirinktinos, su sūnaus motina suderintos darbo dienos, tarp kurių turi būti ne mažesnis kaip vienos savaitės laiko tarpas.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš K. K. pridedamų susirašinėjimų su M. B. matyti, kad M. B. nepagrįstai teigė, kad 2018 m. vasario 10 d. K. K. negalės pasimatyti su sūnumi, kadangi sūnus tuo metu buvo M. B. tėvų namuose, kurie neįsileidžia K. K. į savo namus (b. l. 34). Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduoto vykdomojo rašto 1 punktą, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki 2018-02-21 kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalio šeštadienį tėvas pasiima sūnų nepertraukiamam buvimui kartu be motinos dalyvavimo tėvo pasirinktoje vietoje Lietuvoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokia diena buvo 2018 m. vasario 10 d. Tai reiškia, kad nurodytą dieną M. B. privalėjo užtikrinti vaiko buvimą K. K. pasiekiamoje vietoje. Nors iš byloje esančių duomenų, nėra aišku, ar M. B. 2018 m. vasario 10 d. taip ir neužtikrino K. K. galimybės pasimatyti su vaiku ar vis dėlto ji šią galimybę vaiko tėvui suteikė, tačiau iš nurodyto susirašinėjimo darytina išvada, kad M. B. nepagrįstai atsisako užtikrinti K. K. bendravimą su nepilnamečiu sūnumi pagal teismo patvirtintą bendravimo grafiką.

Teismas pažymi, kad suinteresuoti asmenys K. K. ir M. B. patys savo iniciatyva ne kartą nukrypo nuo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduotame vykdomajame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K., gyvenančiu kartu su motina M. B., tvarkos. 2017 m. gruodžio 16 d. (šeštadienis) buvo išmainytas į 2017 m. gruodžio 22 d. (penktadienis) ir 23 d. (šeštadienis). Vietoje 2017 m. gruodžio 30 d. (šeštadienis), 2018 m. sausio 1, 2 d., buvo siūlomos 2018 m. sausio 5, 6 (šeštadienis), 7 d., nepaliekant vienos savaitės laiko tarpo tarp dviejų darbo dienų per mėnesį. K. K. 2017 m. gruodžio mėnesio 23 d. (šeštadienis) ir 26 d. praleido su sūnumi kaip dvi darbo dienas, nepaliekant vienos savaitės laiko tarpo tarp dviejų darbo dienų per mėnesį. K. K. priklausančių gruodžio 24, 25 d. jis su sūnumi nepraleido. Teismas įspėja, kad abu suinteresuoti asmenys privalo tinkamai vykdyti teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku grafiką. Suinteresuoti asmenys gali ir turi tarpusavyje derinti per mėnesį priklausančias darbo dienas, tačiau neturėtų nuolatos nukrypti nuo imperatyviai vykdomajame rašte nurodytų konkrečių dienų – kas antro mėnesio šeštadienio, kas antro mėnesio savaitgalio, metinių švenčių, artimųjų rate minėtinų dienų ir t.t. Iš M. B. pridedamo 2018 m. vasario 23 d. - 2018 m. kovo 4 d. susirašinėjimo su K. K. matyti, kad K. K. nurodo, kad nėra būtina tiksliai laikytis grafiko, kad visada galima susitarti; kad jis neprivalo pasiimti vaiko absoliučiai visas dienas, kaip parašyta; jeigu M. B. netinka tam tikra jo siūloma data ar laikas, galima pakeisti, jeigu ji neleis, jis perduos tai teismui (b. l. 17-18). Teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko tėvas K. K. negali skųstis, kad nepilnamečio vaiko motina M. B. nevykdo vykdomajame rašte nurodytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, jei jis pats ne visada laikosi minėto grafiko ir net nemato prasmės jo laikytis.

Bendravimo su vaiku, kurio tėvai gyvena skyrium atveju, pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnis, 3.155 straipsnis). Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitarti taikiai ir nesudaryti tam nereikalingų kliūčių.

Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismo procesą dalis, nes tik vykdant teismo sprendimą yra užtikrinama efektyvi pažeistų teisių gynyba. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis apima tėvų teisę į tai, jog būtų imtasi priemonių jam ar jai vėl susijungti su savo vaikais, ir nacionalinių valdžios institucijų pareigą imtis tokių veiksmų (2015-01-13 Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 46600/11). Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai, o esant teismo nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, nei vienas iš tėvų neturėtų jos pažeidinėti ir manipuliuoti vaiku, o priešingai – kooperuotis ir veikti išimtinai nepilnamečio vaiko interesais.

Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininkė netinkamai vykdo teismo nutartį ir nesudaro galimybės tėvui bendrauti su sūnumi pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. K. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K., gyvenančiu kartu su motina M. B., tvarka, todėl jai skirtina bauda.

Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų (nutarčių), įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (CPK 771 str. 5 d.). Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal CPK 771 str. 5 d. teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą (nutartį), bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal CPK 585 str. 2 d. dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju, teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Sprendžiant dėl skolininkei skirtinos baudos dydžio, atsižvelgtina į sprendimo nevykdymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus, taip pat skolininkės pateiktą pažymą apie išmokėtas pajamas per 2017 metus bei trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, skolininkei už teismo sprendimo nevykdymą skirtina konkreti bauda – 50 Eur, kuri išieškoma išieškotojo K. K. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 771, 290-291 straipsniais,

nutaria:

antstolės pareiškimą tenkinti.

Paskirti skolininkei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą už Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-02-02 sprendimo, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017-06-22 nutartimi Nr. e2A-1197-273/2017, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. K., tvarka, netinkamą vykdymą, išieškotojo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Išaiškinti skolininkei M. B., kad baudos sumokėjimas neatleidžia jos nuo pareigos toliau tinkamai vykdyti teismo sprendimą/nutartį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Laima Šablevičienė