Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-358-1059/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-23
Bylos Nr.: e2A-358-1059/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-14-3-01045-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
Atsakovas: D. S.
Ieškovas: V. V.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-358-1059/2024Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01045-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.19.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-04-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. V. prašė priteisti iš atsakovo D. S. 9 680 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2005 metų, N. S. išduoto įgaliojimo pagrindu prižiūrėjo ir, pagal poreikį, savo asmeniniams poreikiams naudojo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pastate ir šalia jo laikė jam priklausančius įvairius daiktus. Vėliau pastatas su žemės sklypu buvo perleistas UAB „Pajūrio mėsinė”, kurioje ieškovas dirbo. Darbdavys ieškovui buvo patikėjęs nurodytą turtą toliau prižiūrėti ir juo rūpintis savo nuožiūra. Jam buvo žinoma, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ 2018-2019 metais bankrutavo, tačiau apie jokius su bankroto procedūromis susijusius procesus ieškovas nežinojo.

Buvusios kiaulidės patalpose ieškovas laikė metalinę cisterną, 4 senovinius arklių vežimus, baldus ir jų dalis, įvairias automobilių detales, 2 statybinių blokelių gaminimo aparatus ir kt. Prie pastato, ant servitutinio kelio, buvo pastatyti ir ten palikti stovėti ieškovui priklausantys: automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vandens cisterna su važiuokle; kuro cisterna; traktorius (duomenys neskelbtini), be valst. Nr.; traktorinis tralas, be valst. Nr.; keltuvas variklių iškėlimui. Automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prieš 20 metų ieškovas nusipirko iš varžytinių, stovėjo šalia servitutinio kelio.

Nuvykęs 2023-04-21 apie 19 val. į nurodytą teritoriją nei jo viduje, nei lauke neberado didžiosios dalies ten buvusio turto. Prie pastato stovėjo tik MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas nufotografavo.

Ten buvę asmenys, iš kurių vienas buvo A. P., dirbantis Anykščiuose veikiančioje metalo supirktuvėje UAB „Torvisida“ pasakė, kad sutarties pagrindu atlieka teritorijos ir pastato tvarkymo darbus, t. y. viską išveža. A. P. ieškovui patvirtino, kad prieš kelias dienas jie supjaustė automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cisternas, traktorių, tralą, keltuvą ir kitus daiktus bei išvežė viską į metalo supirktuvę. Jis nurodė, kad už priduotą metalą jie gavo 10 000 Eur.

Ieškovas sužinojo, kad pastatą su žemės sklypu įsigijo D. S.. Atsakovas telefonu ieškovui patvirtino sudaręs sutartį su metalo supirkimo įmone dėl jo sutvarkymo, visų joje esančių daiktų išvežimo. Atsakovas iš pradžių siūlė tartis, atlyginti žalą, tačiau vėliau pareikalavo ieškovo pateikti daiktų nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Ieškovas pateikė atsakovui automobilio MERCEDS BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją tačiau atsakovas nukėlinėjo susitikimą ir ieškovas suprato, kad patirta žala nebus kompensuota. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas.

Kadangi iki pat 2023-03-15 žemės sklypas su statiniais (kiaulide) priklausė UAB „Pajūrio mėsinė“, tad pareiškėjas neturėjo jokios galimybės su kažkuo tartis dėl tolimesnio savo turto laikymo šalia pastato esančioje teritorijoje, o kitur išgabenti savo daiktų neturėjo galimybės.

Atkreipia dėmesį, jog D. S., policijos pareigūnams nurodė, kad įgyjant turtą, jokio kito perleidžiamo turto apyrašo (išskyrus žemės sklypą ir pastatą) nebuvo sudaryta. Pirkėjas įsigijo tik pastatą ir žemės sklypą, tačiau ne pastate ir teritorijoje šalia jo esančius kilnojamuosius daiktus ir juo labiau ne privalomą registruoti turtą – transporto priemones. Atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo, sunaikino ieškovui priklausantį turtą, tuo teisėtam turto valdytojui padarydamas žalą.

Nurodė, kad automobiliai: MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MERCEDES BENZ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) stovėjo su pritvirtintais ant jų valstybiniais numeriais, todėl jų savininką nustatyti nebuvo sudėtinga. Nepaisant to, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų savininkui nustatyti.

Pažymi, kad automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tebėra registruotas ieškovo vardu. Šio automobilio registracijos liudijimą, siekdamas įrodyti turto priklausomybę, ieškovas pateikė ir atsakovui. Automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas prieš keletą metų įsigijo iš varžytinių. Įgyta transporto priemonė nebuvo perregistruota ieškovo vardu, nes jos dalyvavimas eisme nebuvo numatytas. Automobilis buvo planuojamas realizuoti parduodant dalimis. Traktorių (duomenys neskelbtini) ieškovas 2013-05-14 įsigijo iš P. P. už 4 000 litų, tikslu realizuoti dalimis.

Kitų daiktų: vandens cisternos su važiuokle; kuro cisternos, traktoriaus tralo, keltuvo variklių iškėlimui, nuosavybę patvirtinančių dokumentų ieškovas neturi.

Nurodė, kad jam priklausiusių daiktų nelaikė metalo laužu ir niekada neplanavo jų tokiu būdu realizuoti. Automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo savivartis, su kranu, patenkinamos būklės, todėl jo vertė, atsižvelgiant į rinkos kainas, buvo 7 000 Eur. Automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas vertino 250 Eur. Traktorius (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių 1 000 Eur vertės buvo pilnos komplektacijos. Vandens cisterną su važiuokle ieškovas vertino 500 Eur; kuro cisterną - 400 Eur, traktorinį tralą - 350 Eur, keltuvą variklių iškėlimui - 180 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2024-04-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui V. V. iš atsakovo D. S. 7 250 Eur žalos atlyginimo, 163 Eur žyminio mokesčio ir 1 125 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 815,24 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nustatė, kad 2023-03-07 atsakovas varžytinių akto pagrindu iš bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“, įsigijo 0,8173 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ten buvusį metalo laužą pridavė į supirktuvę. Kam priklausė buvę daiktai, atsakovas nežinojo. Ieškovas 2023-04-21 atvykęs prie pastato neberado didžiosios dalies jam priklausančio turto ir sužinojo, kad pastatą įsigijo atsakovas.

1. Teismas pasisakė, kad šiuo atveju turi būti įvertinta, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.

2. Teismas vertino, kad ieškovas ginčo daiktus – automobilius MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo teritorijoje, kuri priklausė bankrutuojančiai UAB „Pajūrio mėsinė“, laikė be jokio teisinio pagrindo, apie laikomą turtą neinformavo bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“.

3. Aplinkybę, kad daiktai buvo pastato teritorijoje teismo vertinimu patvirtina pateiktos fotonuotraukos, ieškovo ir atsakovo paaiškinimas, automobilio registracijos liudijimas, automobilio įsigijimo dokumentai bei liudytojų G. B., V. J. ir S. I. paaiškinimai.

4. Teismas pasisakė, kad ieškovas nebuvo rūpestingas ir tinkamai nesirūpino jam priklausančiu turtu. Apie laikomą ginčo turtą buvusio pastato savininko neinformavo, o atsakovas įsigijęs žemės sklypą ir jame esantį pastatą, turėjo teisę ginti savo kaip patalpų savininko teises, tačiau tai privalėjo daryti teisėtais būdais.

Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai išvežant ieškovui priklausiusius automobilius į metalo laužą neatitinka savigynos apibrėžimo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.139 straipsnyje, yra neproporcingi ir neatitinka ieškovui padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. Nors atsakovui galimai nebuvo žinoma apie konkretų patalpose esančio kilnojamojo turto savininką, tačiau jis turėjo suprasti, kad turtas priklauso kitiems asmenims, nes automobiliai buvo su valstybiniais numeriais.

5. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės išmontuoti ir parduoti ne jam priklausančius automobilius kaip metalo laužą. Todėl dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų buvo sunaikintas ieškovo turtas, dėl ko pastarasis patyrė žalą. Teismas pasisakė, kad jeigu atsakovas ginčo daiktų būtų nepridavęs į metalo supirktuvę kaip metalo laužo, jie turėtų rinkos vertę kaip automobiliai.

Teismas nurodė, kad ieškovas dėl kito turto – traktoriaus (duomenys neskelbtini) be valstybinio numerio, vandens cisternos su važiuokle 5m³ talpos, kuro cisternos 4m³ talpos, traktorinio tralo ir keltuvo variklių iškėlimui, buvimo minėtoje teritorijoje nepateikė įrodymų. Nors ieškovas nurodė, kad traktorius (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio, buvo pilnos komplektacijos, tačiau atsakovas su atsiliepimu yra pateikęs fotonuotrauką, kurioje užfiksuotos žemės sklype buvusio traktoriaus liekanos – galiniai ratai ir kabina.

6. Ieškovas utilizuoto automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1976 m., vertę įrodinėjo, internetiniuose skelbimuose pateikiama tokių automobilių – MERCEDES BENZ 1619 rinkos verte. Utilizuotą automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas vertino 250 Eur (pagal įsigijimo vertę už 1 250 litų).

7. Teismas nustatydamas automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atsižvelgė į ieškovo nurodytą 7 000 Eur sumą, už kurią jis buvo sutaręs parduoti automobilį liudytojui P. R., tačiau dėl tam tikrų aplinkybių nebaigė sandorio.

Teismas darė išvadą, kad žalos dydis – 7 250 Eur sumoje pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl šią ieškinio dalį tenkino.

Įvertinęs tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį teismas atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-04-15 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteista 7 250 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – V. V. ieškinio netenkinti ir priteisti iš jo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę bei savigyną reglamentuojančias teisės normas. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Apelianto nuomone, priešingai nei vertino teismas, jis nepažeidė bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos, o jo elgesys buvo proporcingas susiklosčiusiai situacijai bei visiškai atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą.

Pažymi, kad pastatą ir žemės sklypą jis įsigijo iš viešųjų varžytynių. Apie jas galėjo sužinoti visi suinteresuoti asmenys, įskaitant patį ieškovą. Pastatas, statytas 1964 metais, buvo seniai nenaudojamas ir labai apleistas. Tiek jame, tiek sklype buvo daug įvairių atliekų, šiukšlių, metalo laužo, taip pat transporto priemonių liekanos. Visi daiktai negalėjo būti naudojami pagal paskirtį. Metaliniai objektai buvo priduoti į metalo laužą, o kiti – utilizuoti.

Prieš šiukšlių pašalinimo darbus, jis pasiteiravo buvusio pastato ir žemės sklypo savininko nemokumo administratoriaus ir įsitikino, kad nėra/nebus pretenzijų dėl galimai buvusiam savininkui priklausančių kilnojamųjų daiktų.

Šalies argumentai

Ieškovo iniciatyva į vietą atvykę policijos pareigūnai jam telefonu taip pat paaiškino, kad neturi duomenų, jog koks nors turtas, įskaitant automobilių MERCEDES BENZ liekanas, priklausytų tuomet priekaištus reiškusiam ieškovui. Visi daiktai buvo netvarkingai išmėtyti jam priklausančiame žemės sklype.

Nesant nuomos, panaudos ar panašių sutarčių dėl sklypo ar pastato valdymo bei naudojimo, jis neturėjo ir negalėjo numanyti, jog kažkokie tretieji asmenys laiko jiems priklausantį turtą (atliekas / šiukšles).

Nurodo, kad sklype buvo automobilio MERCEDES BENZ su kranu liekanos. Negali patvirtinti, kad automobilis buvo su valstybiniais numeriais. Automobilio liekanos kliudė privažiuoti prie pastato. Dėl šios priežasties jis pats pirmas buvo supjaustytas ir išvežtas į metalo laužą. Atkreipia dėmesį, kad automobilio registracijos liudijimo kopiją ieškovas jam pateikė jau po to, kai šis automobilis buvo supjaustytas ir išvežtas.

Kito automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būklė taip pat buvo labai prasta. Jis buvo paprasčiausiai numestas teritorijoje pirmoje pasitaikiusioje vietoje.

Atsakovo vertinimu, teismas be teisinio ir faktinio pagrindo aplinkybę, jog vienas iš automobilių MERCEDES BENZ buvo su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vertino kaip pagrindžiančią jo kaltę ir/ar neteisėtus veiksmus.

Pažymi, kad MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), niekada ir jokiame viešajame registre nebuvo registruotas V. V. vardu. VĮ Regitra duomenys patvirtina, kad jo savininkas UAB „Lietava“ filialas „Lietava“. Automobilis 2014-10-02 išregistruotas iš kelių transporto priemonių registro. Taigi, nei jis, nei policija, nei joks kitas subjektas ginčo laikotarpiu objektyviai negalėjo žinoti, jog šis automobilis galimai yra V. V. nuosavybė.

Tik su dubliku, t. y. po 7 mėnesių nuo įvykių, ieškovas pateikė automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, ginčo laikotarpiu jis objektyviai negalėjo žinoti, jog MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ieškovas. Teismas priteisdamas iš jo už šio automobilio sunaikinimą 250 Eur žalos atlyginimą, taikė civilinę atsakomybę be kaltės ir nesant jokių neteisėtų atsakovo veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkybė, jog MERCEDES BENZ, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai turėjo valstybinius registracijos numerius taip pat negali būti suabsoliutinta. Juolab, kad iš kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, jog automobilio valstybinio registracijos numerio ženklų statusas dalyvavimui viešajame transporte - „Negaliojantys“.

Nesutinka su teismo vertinimu, kad jeigu atsakovas ginčo daiktų būtų nepridavęs į metalo supirktuvę kaip metalo laužo, jie turėtų rinkos vertę kaip automobiliai, o ne metalo laužas. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, kai kurių įrodymų be pagrindo apskritai nevertino, taip pat netinkamai įvertino liudytojo P. R. parodymus.

Teismui pateikti iš VĮ Regitra gauti kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, jog MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagamintas dar 1976 metais, t. y. prieš 47 metus, o 2018-03-28, t. y. prieš 5 metus, automobilis buvo išregistruotas iš kelių transporto priemonių registro, kaip neatlikęs privalomosios techninės apžiūros ir neturintis draudimo. Byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad transporto priemonės techninė būklė buvo tinkama ir atitiko būtinus teisės aktų reikalavimus.

Atkreipia dėmesį į liudytojo G. B. paaiškinimus, jog ten buvo net ne automobiliai: viskas surūdiję, išdraskyta, išlaužyta ir išdaužyta; durelių nėra, sėdynės išpuvę. Atvažiavę metalo supirkėjai taip pat vienareikšmiškai patvirtino, jog tai tik metalo laužas, jokiai kitai paskirčiai jų panaudoti neįmanoma.

Be to, ieškovo pateikti dviejų automobilių MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), parduodamų Slovėnijoje ir Graikijoje, pardavimo skelbimų spaudiniai turėjo būti vertinti kritiškai, nes šių skelbimų ieškovo nurodomu adresu apskritai nepavyko rasti. Kita vertus, ieškovas lyginamaisiais objektais nurodė pagal paskirtį naudojamas (galimas naudoti) transporto priemones.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, teismas neįvertino, kad ieškovo ir P. R. paaiškinimai apie esmines automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo aplinkybes iš esmės skiriasi: liudytojas tvirtino, jog jie jau 2022 m. vasarą buvo susitarę dėl 7 000 Eur kainos; tuo tarpu pats ieškovas du kartus nurodė, jog automobilio kainos, gudraudamas, kaip hipotetinės pasiteiravo jau po to, kai aptariamas automobilis 2023 m. balandį buvo supjaustytas ir priduotas į metalo laužą. Iš esmės skiriasi ir šių asmenų paaiškinimai dėl to, kokios priežastys kliudė net 9 mėnesius sudaryti realią automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.

Be to, remiantis paties ieškovo pateiktu automobilių laužo kainininku, automobilių laužo 1 tonos kaina yra 210 Eur. Taigi, automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė yra 9500 kg, kaip metalo laužo vertė geriausiu atveju galėjo būti 1 995 Eur.

Atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumą. Viena vertus teismas teisingai nustatė, jog ieškovas ginčo daiktus pastate ir jo teritorijoje, kuri priklausė bankrutuojančiai UAB „Pajūrio mėsinė“, laikė be jokio teisinio pagrindo, apie laikomą turtą neinformavo bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“, taip pat pagrįstai pažymėjo, kad ir ieškovas nebuvo rūpestingas ir tinkamai nesirūpino jam priklausančiu turtu“. Kita vertus, civilinę atsakomybę taikė išimtinai atsakovo atžvilgiu.

Ieškovas dėl savo nerūpestingo elgesio nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, o sprendimu jam buvo priteista jo paties sugalvota pinigų suma už turtą, kuriuo atsakovas nesirūpino bei elgėsi neatsakingai ir netinkamai.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė ir dėl paties ieškovo elgesio savo turto atžvilgiu. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek 2024-01-30 teismo posėdyje ieškovas pripažino, jog jam 2023-04-21 atvykus prie pastato, jo teritorijoje stovėjo MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Negana to, buvo ir MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – nupjautas kėbulas, tačiau ieškovas nepaaiškino, kodėl jis šios dalies nepasiėmė. Apelianto nuomone, ieškovo niekada nedomino tariamai jam priklausantys daiktai - jis visuomet reikalavo tik pinigų.

Iš 2023-05-19 Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog apklaustas A. P. be kita ko paaiškino, kad šalia pastato taip pat buvo automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis šiuo metu stovi (duomenys neskelbtini). Dėl minėto automobilio dar nėra sudaryta metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartis, todėl šis automobilis dar stovi įmonės teritorijoje. Tad lieka neaišku, kodėl automobilio savininku save laikantis asmuo – V. V. – net po kurio laiko neatsiėmė aptariamo automobilio iš kito subjekto teritorijos ir tyčia laukė, kol jis, kaip atlieka (metalo laužas), bus sunaikintas.

Mano, jog net jei ir būtų nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, egzistuoja visos sąlygos CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių taikymui, t. y. egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas civilinės atsakomybės netaikymui (atleidimui nuo civilinės atsakomybės), kadangi V. V. nurodoma žala kilo ieškovui veikiant išimtinai neatsakingai, nerūpestingai ir savo rizika.

Mano, jog teismas nepagrįstai šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė savigynos institutą reglamentuojančias teisės normas. Nusipirkęs pastatą ir žemės sklypą, jis sutvarkė ten buvusį sąvartyną – išvežė paliktas įvairaus pobūdžio šiukšles bei atliekas. Nemano, jog toks elgesys vertintinas kaip savigyna.

Atsiliepimas

Ieškovas V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo D. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

Nurodo, kad neatmestina, kad nemokumo administratorius tik patvirtino atsakovui, jog pastate ir žemės sklype esantys daiktai bankrutuojančiai bendrovei nepriklauso ir dėl jų priklausomybės kitiems asmenims jis turėtų pasidomėti.

Atsakovas aiškiai suprato/turėjo suprasti, kad žemės sklype ir pastate esantys daiktai nėra bankrutuojančios įmonės, o priklauso kažkam kitam. Apeliantas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai bei imtis veiksmų siekiant išsiaiškinti šių daiktų savininką, prieš imdamasis šiuos daiktus naikinti. Tačiau atsakovas nieko nedarė ir nusprendė gauti sau iš to finansinės naudos.

Jau 2023-04-18 ieškovui atvykus prie atsakovo įsigyto pastato ir ten radus metalo supirktuvės darbuotojus išvežančius jo daiktus, jis nedelsiant pareiškė pretenzijas dėl jam priklausančio turto naikinimo. Ieškovas iškvietė policijos pareigūnus, sužinojęs atsakovo telefonu numerį, jam skambino, nurodė, kad pastate ir šalia jo esantys daiktai priklauso jam, o kadangi dalis turto jau buvo sunaikinta – priduota į metalo supirktuvę, tarėsi dėl padarytos žalos atlyginimo.

Atsakovui kitą dieną buvo išsiųstas automobilio MERCEDS BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, patvirtinantis, kad šios transporto priemonės savininkas yra būtent ieškovas. Tačiau nepaisant to, jis visus pastate ir prie jo buvusius daiktus pridavė į metalo supirktuvę.

Atsiliepimas

Atsakovo teiginiai, kad ieškovui pareiškus pretenzijas, jis pristabdė sklypo tvarkymo ir daiktų pridavimo į metalo laužą darbus, neva siekdamas išsiaiškinti situaciją ir laukė, kada ieškovas jam pateiks daiktų nuosavybę patvirtinančius dokumentus, paneigti metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartimis. Iš kurių matyti, kad metalo pridavimas į metalo laužo supirktuvę vyko 2023-04-18 ir 2024-04-19 dienomis. Tą patvirtino ir liudytojas S. I..

Nurodo, kad ne ieškovas vengė išsiaiškinti situaciją ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimo variantą, o pats atsakovas akivaizdžiai ignoravo ieškovą.

Atsakovo pozicija, kad daiktai, įskaitant ir automobilius, buvo netinkami naudoti pagal jokią funkcinę paskirtį, vertintina tik kaip jo subjektyvi nuomonė ir gynybinė pozicija, siekiant sumenkinti daiktų vertę. Juolab, kad pridavęs daiktus atsakovas gavo beveik 8 000 Eur pajamų.

Tai, kad viešajame registre nebuvo įregistruota žemės sklypo ir pastato nuomos ar panaudos sutarčių taip pat nepaneigia ieškovo nuosavybės į jam priklausiusius kilnojamuosius daiktus. Tokiems sandoriams poreikio nebuvo, nes nei pastatu, nei žemės sklypu pagal tiesioginę jų paskirtį ieškovas nesinaudojo.

Apeliantas argumentus, kad jis negalėjo žinoti, jog automobilis MERCEDS BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė ieškovui, paneigia aplinkybė, kad ieškovas apie tai informavo atsakovą kuomet pamatė išvežamus daiktus. Be to, atsakovui reikalaujant, kitą dieną jam buvo pateiktas kito automobilio registracijos liudijimas. Automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybę patvirtinantys dokumentai iš karto pateikti nebuvo, tačiau ieškovas paaiškino, jog šį automobilį įsigijo seniai ir tai patvirtinančių dokumentų jam reikia ieškoti. Vėlesnis dokumentų teikimas nebeteko jokios prasmės, nes visi ieškovo daiktai jau buvo sunaikinti.

Ieškovo nuomone, atsakovas neturėjo teisės išmontuoti ir parduoti ne jam priklausantį kilnojamąjį turtą – automobilius, kaip metalo laužą. Jei atsakovui jo daiktai trukdė apie ieškovo daromą pažeidimą – transporto priemonių netinkamą laikymą neleistinoje vietoje, jis turėjo pranešti policijos pareigūnams.

Nurodo, kad apelianto nesutikimo su teismo nustatyta automobilių verte argumentai yra nepagrįsti. Tai, kad automobilis prieš penkerius metus buvo išregistruotas iš kelių transporto priemonių registro dėl neatliktos privalomosios techninės apžiūros, nesudaro pagrindo spręsti apie realią jo techninę būklę. Tokia apžiūra neatlikta, nes jis neturėjo poreikio automobiliu naudotis.

Nurodo, kad apelianto argumentus dėl automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip metalo laužo būklės paneigia liudytojų: P. P., V. J., P. R. paaiškinimai. Be to, dalį daiktų atsakovas smulkmeniškai fiksavo nuotraukose, o automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų teismui nepateikė.

Ieškovo nuomone, teismo nustatyta automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra reali ir pagrįsta, ką patvirtino ir internetinių portalų skelbimai, tiek liudytojo P. R., ketinusio pirkti automobilį paaiškinimai.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, apeliaciniame skunde nekelia klausimų ir neginčija pirmos instancijos teismo nustatytos kitos transporto priemonės – automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės remiantis lygiai tais pačiais įrodymais, kaip ir automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesutinka su apelianto vertinimu, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas mišrios kaltės institutas arba atsakovas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Kaip minėta, pagal nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, iki pat 2023-03-15 žemės sklypas su statiniais (kiaulide) priklausė UAB „Pajūrio mėsinė“, tad pareiškėjas net neturėjo jokios objektyvios galimybės su kažkuo tartis dėl tolimesnio savo turto laikymo teritorijoje.

Nurodė, kad jam 2023 m. pavasarį buvo diagnozuotas susirgimas, taikomas ir stacionarus gydymas, dėl ko galimybės rūpintis kitais reikalais buvo apsunkintos. Visgi, net ir šiuo laikotarpiu, ieškovas domėjosi jam priklausančiu turtu. Todėl nėra pagrindo svarstyti apie ieškovo ir atsakovo mišrią kaltę. Nes būtent tik atsakovo neapdairūs, savanaudiški ir netgi įžūlūs veiksmai nulėmė žalos ieškovui kilimą.

Automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nupjautos dalies jis nepasiėmė, nes automobilis jau buvo sunaikintas, be to, teritorijoje dirbę asmenys su juo elgėsi įžūliai ir agresyviai, o atsakovas, netgi pareikalavęs pagrįsti daiktų nuosavybę dokumentais ir šiuos dokumentus, bent dėl dalies turto, gavęs, daiktų pridavimo į meto laužą darbų nestabdė.

Šalies argumentai

Apelianto teiginius, kad ieškovas iš jo reikalavo tik pinigų ir pats buvo suinteresuotas jam priklausančio turto sunaikinimu siekiant nesąžiningai pasipelnyti, ieškovas vertina kaip melą. Ieškovas ne kartą atsakovui nurodė, kad sutiktų, jog jam būtų gražintas kitas tokios pat markės ir tokios pat būklės automobilis. Pridavęs į metalo supirktuvę aptariamus daiktus, jis ieškovo sąskaita gavo finansinę naudą, todėl padaryti nuostoliai privalo būti atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2023-03-07 varžytinių akto pagrindu iš bankrutuojančios UAB „Pajūrio mėsinė“, įsigijo 0,8173 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (1 t., el. b. l. 32). Žemės sklype atliko aplinkos tvarkymo darbus, dalį ten buvusių daiktų, kaip metalo laužą pridavė į metalo supirktuvę. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas tokiu būdu sunaikino jam priklausantį turtą: automobilius MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur vertės, MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)250 Eur vertės; vandens cisterną su važiuokle, 5m³ talpos 500 Eur vertės; kuro cisterną 4m³ talpos 400 Eur vertės; traktorių (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio 1 000 Eur vertės; traktorinį tralą be valstybinio numerio 350 Eur vertės; keltuvą variklių iškėlimui, 180 Eur vertės, taip jam padarydamas 9 680 Eur žalą. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2023-05-19 vyriausiasis tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį dėl turto pasisavinimo, nėra pagrindo. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2023-06-30 nutartimi ieškovo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. 2023-06-15 nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti 2023-05-19 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, atmetė. Į bylą pateiktos dvi metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartys. Viena jų 2023-04-18 sudaryta tarp UAB „Torvisida“, kaip pirkėjo ir atsakovo D. S., kaip pardavėjo. Pinigų išmokėjimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas už priduotą metalo laužą gavo 2 907,71 Eur (1 t., el. b. l. 165). Kita sutartis tarp minėtos bendrovės ir D. S. giminaičio G. B. sudaryta 2023-04-19 ir pinigų išmokėjimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad G. B. išmokėta 2 096,88 Eur suma (1t., el. b. l. 164).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl atsakovo D. S. neteisėtų veiksmų buvo sunaikinti ieškovui V. V. nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai – automobiliai MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastarasis patyrė žalą. Ieškovui neginčijant teismo sprendimo dalies, kuria atmesti kaip neįrodyti jo reikalavimai dėl likusių ieškinyje nurodytų daiktų buvimo ginčo teritorijoje žemės sklypo su statiniu įsigijimo 2023-03-07 metu, apeliacinės instancijos teismas, plačiau šiuo klausimu nepasisako ir teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje nevertina.

Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.

Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog sunaikindamas ieškovui priklausančius automobilius pastarajam padarė turtinės žalos, netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės sąlygas bei savigyną reglamentuojančias teisės normas.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Į bylą pateiktas N. S. ir ieškovo dar 2005-09-14 sudarytas įgaliojimas (1 t., el. b. l. 82-83) vykdyti rekonstrukcijos, statybos darbus pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. aptariamoje kiaulidėje, nepatvirtina, kad ieškovas savo daiktus teritorijoje, kuri priklausė bankrutuojančiai UAB „Pajūrio mėsinė“, laikė kokių nors sutartinių teisinių santykių su buvusiu, iki varžytinių turto savininku, pagrindu. Tačiau ir atsakovas, pateikęs įrodymus apie iš varžytinių įsigytą nekilnojamąjį turtą, jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė, kad ir jame buvusį kilnojamąją registruotiną turtą nemokumo administratorius jam perdavė pagal daiktų perdavimo aktą, ar apyrašą. Atitinkamai jo nurodomos aplinkybės dėl pokalbio su nemokumo administratoriumi, t. y., kad nėra/nebus pretenzijų dėl galimai buvusiam savininkui priklausančių kilnojamųjų daiktų, nėra pagrįstos pastarojo paaiškinimais, ar atitinkamo pobūdžio dokumentacija (CPK 178 straipsnis).

Neabejotina, kad sužinojęs apie nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimą, ieškovas turėjo pareigą atlaisvinti teritoriją. Tačiau priešingai nei vertina apeliantas, ieškovo galimybės sužinoti, kad žemės sklypas varžytinių pagrindu yra perleistas kito savininko nuosavybėn, ir jis turi savo turtą nedelsdamas pasiimti, visgi, buvo apsunkintos, nes akivaizdu, kad tokią informaciją jis galėjo gauti tik aktyviai dalyvaudamasis konkretaus turto pardavimo iš varžytinių procese. Šiuo gi atveju jokių duomenų, kad ieškovas domėjosi ginčo sklypo, ir jame esančių statinių įsigijimo galimybėmis, byloje nėra.

Teisėjų kolegija, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nesutinka su apeliantu, kad jis parduodamas metalo laužo supirktuvei, kad ir prastos būklės, jam nepriklausančias transporto priemones, buvusias su registracijos numeriais, buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus.

Nors atsakovas pagrįstai apeliuoja ir į ieškovo nerūpestingumą, pasyvumą savo turto atžvilgiu, ir iš dalies sutiktina su apelianto pozicija, kad nesant nuomos, panaudos ar panašių sutarčių dėl sklypo ar pastato valdymo bei naudojimo išviešinimo, jis galėjo ir nežinoti, jog kažkokie tretieji asmenys laiko jiems priklausantį turtą. Tačiau atsižvelgiant į apeliaciniu skundu ginčijamą teismo sprendimo dalį, kad ginčo objektas, visgi, yra kilnojamasis registruotinas turtas, vertinti, kad atsakovo elgesys priimant sprendimą sunaikinti tokį turtą buvo protingas ir sąžiningas tokioje situacijoje, visgi, nėra pagrindo.

Šiuo aspektu reikšminga tai, kad atsakovas pripažįsta, jog vykstant tvarkymo darbams, ieškovas reiškė pretenzijas dėl šio turto. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, atsakovas nurodė, kad reikalavo ieškovo pateikti įrodymus apie sklype buvusių daiktų priklausomybę, tačiau net ir esant tokiai situacijai, visgi, tvarkymo darbų nesustabdė, nestabdė jų net ir po to, kai aiškintis situacijos į vietą atvyko policijos pareigūnai. Tokia situacija iš esmės atitiko netinkamai įgyvendinamą savigyną CK 6.253 straipsnio 8 dalies prasme bei paneigė apelianto argumentus dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad vertinti, jog ginčo turto sunaikinimą priduodant jį metalo laužo supirktuvei nulėmė būtent ieškovo veiksmai ir būtent jis kaltas dėl to, kad jam atsidaro nuostoliai, pagrindo nėra.

Apelianto pasirinktas elgesio modelis – ignoruoti atvykusio asmens reiškiamas pretenzijas dėl sklype laikyto turto, leidžia vertinti buvus nepakankamai rūpestingą ir neatsakingą, nes kaip jau minėta, nemokumo administratorius jokių kilnojamojo registruotino turto perdavimo atsakovo nuosavybėn dokumentų su juo nesudarė.

Nepaisant apelianto argumentų, kad turtas išregistruotas iš viešojo registro, kad vienas iš automobilių net neregistruotas ieškovo vardu, nepaneigia atsakovo galimybių identifikuoti kam priklauso sklype buvę su valstybiniais numeriais automobiliai, bei nepatvirtina, kad šiuo turtu jis galėjo disponuoti savo nuožiūra.

Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsakovas, kaip naujasis ginčo sklypo su statiniu savininkas turėjo imtis protingų priemonių, registruotą kilnojamąjį turtą – automobilius, kaip svetimą turtą tvarkomame sklype, išsaugoti ir perduoti turto savininkui arba kreiptis į atitinkamas institucijas tikslu nustatyti kam šis turtas priklauso. Argumentai, kad tokios institucijos galimai irgi nebūtų nustatę faktinio turto savininko, pirmiau aptarto vertinimo nekeičia ir atmestini kaip deklaratyvūs.

Tai, kad atsakovas nusprendė turtą sunaikinti net nepasidomėjęs jo priklausomybe, pagrindžia, kad jis atsakingas dėl tokiu elgesiu sukeltų pasekmių – ieškovui priklausančių minėtų dviejų automobilių sunaikinimo ir šiam padarytos turtinės žalos. Aptartų aplinkybių pagrindu atmestini apelianto argumentai, kad teismas atsakovui taikė civilinę atsakomybę be kaltės ir nesant jokių neteisėtų atsakovo veiksmų.

Dėl žalos ir jos dydžio

Apeliantas nesutinka ir su priteistos turtinės žalos dydžiu. Mano, kad teismas aptariamų transporto priemonių vertę nustatė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, vadovaudamasis nepatikimais įrodymais, neįvertinęs jų būklės, bei be jokio pagrindo spręsdamas, kad jei jie nebūtų priduoti į metalo supirktuvę, jie turėtų rinkos vertę kaip automobiliai. Teisėjų kolegija tokius argumentus laiko pagrįstais.

Bendroji CPK įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, teigiančio, kad jis patyrė konkretaus dydžio žalą, pareiga, o atsakovo, atsikertančio į ieškovo reikalavimą, pareiga yra pateikti tai paneigiančius įrodymus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis) (LAT 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad jie atitiktų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (LAT 2023-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023).

Įvertinusi duomenis už kiek ieškovas 2000-06-15 įgijo automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dabartinę būklę, kuri atsispindi į bylą pateiktose nuotraukose (1 t., el. b. l. 47, 85-86, 119), ieškovui neįrodinėjant galimybių jį eksploatuoti pagal paskirtį, bet nurodant, kad jis buvo tinkamas parduoti dalimis, teismo sprendimu nustatyta 250 Eur kaina, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ir nėra nepagrįstai didelė.

Ieškovas įrodinėjo, kad sunaikinto automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 7 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas tokiam šio turto įvertinimui iš esmės pritarė bei vertino, kad jeigu atsakovas jo būtų nepridavęs kaip metalo laužo, jis turėtų rinkos vertę kaip automobilis, o ne metalo laužas, todėl sprendė, kad ieškovui padarytos žalos dydis sietinas su sunaikinto automobilio rinkos verte.

Tokia pozicija dėl turto vertės buvo grindžiama liudytojo P. R. paaiškinimais dėl susitarimo su ieškovu dėl šio automobilio pardavimo kainos bei internetiniuose skelbimuose apie parduodamus automobilius MERCEDES BENZ 1619 pateikiama informacija.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, pritaria atsakovo argumentams, kad ieškovo ir liudytojo P. R. paaiškinimai dėl jų tarimosi dėl automobilių įsigijimo kainos stokoja nuoseklumo, kita vertus, vien hipotetinio pobūdžio pasvarstymai už kiek transporto priemonę būtų įsigijęs liudytojas nesopuoja tokio turto vertės realumo. Tokių paaiškinimų pagrindu nebuvo galima spręsti apie bylai reikšmingų faktų buvimą ar nebuvimą.

Kita vertus, negalima ignoruoti tokių faktinių aplinkybių, kad transporto priemonė pagaminta dar 1976 m., daugiau nei 5 metus buvo apskritai neeksploatuojama, viešajame eisme nedalyvavo, nes išregistruota iš kelių transporto registro, jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Iš tokių duomenų, atsižvelgus ir į liudytojo G. B. paaiškinimus kodėl nuspręsta transporto priemones utilizuoti priduodant kaip metalo laužą, daroma labiau tikėtina išvada dėl abiejų automobilių netinkamumo eksploatuoti pagal jų paskirtį. Į bylą pateiktos tiek teritorijos, tiek MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, leidžia spręsti, kad automobilių laikymo sąlygos tokioje apleistoje teritorijoje nebuvo palankios, bei neįrodo ieškovo ir liudytojo P. R. nurodomos geros techninės būklės.

Teismas taip pat sutinka su apeliantu, kad ieškovo pateiktų automobilių MERCEDES BENZ NG 1619, parduodamų užsienyje pardavimo skelbimų spaudiniai taip pat nepagrindžia ieškovo nurodomos jam priklausiusio automobilio kainos, nesant byloje įrodymų apie jo būklės, nusidėvėjimo tapatumą skelbime nurodytiems. Mažai tikėtina, kad tokios būklės, kaip ieškovo pateiktuose skelbimuose nurodytą automobilį, būtų nuspręsta utilizuoti kaip metalo laužą, ir, kad tokios vertės turtą ieškovas būtų laikęs tokiomis sąlygomis iš esmės apleistoje ir pašaliniams prieinamoje teritorijoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad tokios aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė, jog žalos (nuostolių) suma dėl paminėto automobilio yra būtent 7 000 Eur. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, spręsti, kad ieškovui padarytos turtinės žalos dydis dėl transporto priemonės MERCEDES BENZ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo turėtų būti siejamas su jo, kaip eksploatuojamos transporto priemonės rinkos verte, negalima.

Remtis paties ieškovo pateiktu automobilių laužo kainininku, kuriame automobilių laužo 1 tonos kaina yra 210 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra pagrindo, nes ieškovo atstovė į bylą yra pateikusi metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis (nutarties 71 punktas).

Sprendžiant dėl ieškovo patirtos turtinės žalos dydžio įrodytumo pažymėtina, kad ginčo, jog tiek pagal 2023-04-18, tiek pagal 2023-04-19 sutartį metalo supirkimu užsiimančiai UAB „Torvisida“ buvo parduotas metalo laužas būtent iš ginčo sklypo teritorijos, nėra. Kadangi sutartyse aiškiai nurodyta superkamo metalo laužo 1 kilogramo kaina (0,265 Eur), tai įvertinus, kad MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), svoris pagal transporto priemonės registracijos liudijime esančius duomenis buvo 9 500 kg., daroma išvada, kad atsakovas 2 517,50 Eur (9 500×0,265 Eur) gavo be teisėto pagrindo - utilizuoti pridavęs ne jam priklausantį turtą. Atitinkamai vertintina, kad aptarti duomenys ir pagrindžia ieškovo patirtos turtinės žalos dydį dėl MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) netekimo. Kitos ieškinio dalies (7 000 Eur – 2 517,50 Eur = 4 482,50 Eur) ieškovas neįrodė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl neteisingai sprendė dėl dalies ieškovo nuostolių (žalos) patyrimo ir tai atitinkamai lėmė neteisingo teismo sprendimo šioje dalyje priėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovo priteistiną nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo dydį sumažinant nuo 7 250 Eur iki 2 767,50 Eur (2 517,50 Eur+250 Eur), kitą sprendimo dalį paliekant nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas<...>, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Nustatant šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporciją pirmosios instancijos teisme atsižvelgtina į ieškinio reikalavimo sumą. Nagrinėjamu atveju ginčo suma sudarė 9 680 Eur. Ieškovo patenkintų reikalavimų suma – 2 767,50 Eur, kas atitinka 28,59 proc. tenkintų ir 71,41 proc. atmestų ieškinio reikalavimų. Pagal nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 718 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 218 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas atitinkamai – 3 260,95 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Ginčo šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai, atsižvelgiant į parengtų procesinių dokumentų apimtį ir kiekį, bei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 491,18 Eur, o atsakovui iš ieškovo – 2 328,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atlikus pirmojoje instancijoje patirtų šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiamas 1 837,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (2 328,64 Eur – 491,18 Eur).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, ką patvirtina 2024-06-03 sąskaita už teisines paslaugas (2 t., el. b. l. 39) ir mokėjimo pavedimas šiai sumai (2 t., el. b. l. 40). Atsakovas pateikė įrodymus (2024-05-31 PVM sąskaita – faktūra Serija AKS Nr. 8034 ir 2024-06-04 mokėjimo pavedimas), kad yra sumokėjęs 164 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (2 t., el. b. l. 27) ir 1 845,25 Eur už apeliacinio skundo parengimą, (2 t., el. b. l. 47-48).

Tiek ieškovo, tiek apelianto bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (8.10, 8.11 punktai). Apeliacinis skundas pareikštas nesutinkant su teismo sprendimu priteisti 7 250 Eur turtinę žalą ieškovui apeliaciniu skundu prašant ieškinį atmesti visiškai. Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos dydis sumažintas iki 2 767,50 Eur, sprendžiama, kad tenkinta 38,17 proc. apeliacinio skundo reikalavimų ir atitinkamai atmesta 61,83 proc. Pagal nustatytą proporciją ieškovui iš atsakovo priteistina 61,83 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro 494,64 Eur, iš ieškovo atsakovui – 766,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteisiamas 272,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (766,93 Eur – 494,64 Eur).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-04-15 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 767, 50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo V. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 837, 46 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272, 29 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Alvida Jasaitytė – PralgauskienėDalia PranckienėIgnas Totilas