Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-84-485/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-29
Bylos Nr.: 1A-84-485/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45699-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis: V. K.

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.9Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-485/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45699-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

Sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Krivickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 70 (septyniasdešimt) MGL, tai yra 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį ,,Renault Kangoo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) .

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, jog liudytojai R. S. ir E. C. duodami parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu – 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. rugpjūčio 12 d. teisiamieji posėdžiai, gali būti padarę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 28 d. apie 22.14 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje esančios žiedinės sankryžos iki gyvenamojo namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) , vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Renault Kangoo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš jo burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. K. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl jis pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylų nutraukti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad V. K. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 281¹ str. 1 d., prašo paskirtos teisės vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminą sumažinti nuo 2 (dvejų) iki 1 (vienerių) metų, paskirtą 70 (septyniasdešimt) MGL, baudą sumažinti iki 20 (dvidešimt) ir netaikyti automobilio Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

1.1. Skunde teigiama, kad teismas be pagrindo rėmėsi liudytojos N. L. parodymais, nes juos paneigia byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga, kurioje aiškiai matyti, jog pareigūnų tarnybinis automobilis Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi galu ta kryptimi, kuria važiavo sektas automobilis ir, kad pareigūnė N. L. visą šį laiką sėdi savo tarnybiniame automobilyje priekinėje keleivio vietoje, kas akivaizdžiai patvirtina, jog pareigūnė N. L. negalėjo matyti nei paties automobilio Renault Kangoo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo važiavimo krypties, o juo labiau vairuotojo. Apelianto gynėjas apylinkės teismui pateikė prašymą papildyti bylą vietovės, kurioje vyko įvykis, žemėlapiais su tiksliai išmatuotais kiekvieno automobilio atstumais, kad būtų paneigti liudytojos N. L. parodymai, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, kas, apelianto nuomone, sutrukdė teismui priimti objektyvų teisingą nuosprendį, todėl apeliantas prašo nurodytus dokumentus prijungti prie šio apeliacinio skundo. Viename iš pridėtų žemėlapių pavaizduotas ir išmatuotas atstumas, kur aiškiai atsispinti, jog nuo pareigūnų tarnybinio automobilio iki einančio asmens yra ne 1 - 2 metrų, kaip nurodė N. L., o apie 50 metrų atstumas.

1.2. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi ir liudytojo M. T. teisme duotais parodymais, nes juos paneigia byloje esanti medžiaga: vaizdo įrašo medžiaga, liudytojos L. K. parodymai. Liudytojas M. T. nurodė, kad apeliantui atliktas neblaivumo nustatymo testas, kuris buvo įformintas neblaivumo nustatymo aktu (1 t., b. 1. 47), buvo fiksuojamas jo body kamera, tačiau šios vaizdo medžiagos pareigūnas nepateikė į bylą. Taip pat M. T. negalėjo atsakyti, kodėl nurodytame neblaivumo nustatymo akte pažymėti duomenys apie apeliantą stipriai skiriasi su duomenimis, matomais byloje esančiame vaizdo įraše, kuriame aiškiai matosi, jog V. K. mintis dėsto gan nuosekliai ir sklandžiai, o jo judesiai gana koordinuoti. Apelianto vertinimu, teismas, matydamas visus šiuos prieštaravimus, juos vertino apelianto nenaudai, taip pažeisdamas kertinį baudžiamojo proceso principą, įtvirtintą BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Šio pareigūno parodymus, kad V. K. įvažiuojančio automobilio nedengė jokie augalai ar kiti objektai, todėl jie gerai jį matė, paneigia vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad įvažiavimas apaugęs medžiais, o apelianto mamas ir kiemas apaugęs aukštomis tujomis.

1.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo R. S. parodymais, kurie patvirtina apelianto versiją bei atitinka bylos medžiagą. Nepaneigti liudytojo R. S. parodymai, kad automobilio rakteliai buvo palikti antrajame aukšte, kur jis buvo apsistojęs. Skundo autoriaus vertinimu, R. S. visiškai atitinka liudytojų N. L. ir M. T. nurodyto asmens, kurį pareigūnai nurodė matę 2023 m. lapkričio 28 d., charakteristiką: turi tuos pačius drabužius, yra neaukšto apie 172 cm ūgio, vyresnio amžiaus, žilstelėjęs. R. S. tiksliai nurodė, kaip buvo pastatytas automobilis, kokios yra parduotuvės prie apelianto namų, be to, priešingai nei nurodyta nuosprendyje, jis neteigė, kad automobilis buvo tvarkingas, tik teigė, kad įsėdęs į automobilį neatkreipė dėmesio į jo vidų.

1.4. Be to, skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje (12 - 13 lapai) aprašydamas ir analizuodamas apelianto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, neaplaidžiai praleido ir visiškai neanalizavo 2024-02-23 kitų objektų apžiūros protokolo (2 T., b. 1. 30-31), kuriame aiškiai nurodyta, kad V. K. abonentas nuo 2023-11-27 d. 10:45:09 val. Iki 2023-11-23 d. 15:09:48 val. jungiasi prie bokštų Kauno mieste, kas tik dar kartą patvirtina apelianto pateiktą versiją. Apelianto teigimu, liudytojos E. C. ir L. K. taip pat teismui davė išsamius ir aiškius parodymus, išdėstė visas aplinkybes, kurios sutapo tiek su apelianto versija, tiek ir su R. S. nurodytomis aplinkybėmis, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo šiais parodymais netikėti. Apelianto nuomone, toks skundžiamame sprendime netikslus faktų išdėstymas ir jų analizė lėmė neteisingą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimą.

1.5. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad jeigu būtų nustatyta jo kaltė, prašo sumažinti uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą ir sumažinti paskirtą baudą, nes jo nuomone, teismas paskyrė per griežtas sankcijas, taip pat jo nuomone, be pagrindo buvo taikytas ir automobilio konfiskavimas, nes jis įgytas santuokoje su L. K., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl konfiskavimas pažeistų automobilio bendrasavininkės L. K. interesus.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Aukštesnysis teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde V. K. nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 281-1 straipsnį, prašo jį išteisinti, to nepadarius, paskirti švelnesnę bausmę, nesutinka ir su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuota teisingai, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

8. Apeliaciniame skunde prašoma dėl V. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pareikšto kaltinimo priimti išteisinantį nuosprendį. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurias, pasak apelianto, nulėmė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų nesurinkimas bei netinkamas surinktų įrodymų vertinimas. Skunde V. K. detaliai analizuoja jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jis grįstas iš esmės paties nuteistojo pateiktomis versijomis ir remiamasi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais, kurie aiškinami išimtinai nuteistojo naudai, ir pats nuteistasis pripažįsta tik akivaizdžius, byloje surinktais objektyvais įrodymais pagrįstus faktus. Tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje ir buvo padaryta.

9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo V. K. apeliacinis skundas yra grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kurie buvo išdėstyti kaip gynybos versija pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas dėl visų gynybos argumentų iš esmės pasisakė ir juos argumentuotai atmetė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ne dėl kiekvieno skunde dėstomo samprotavimo, o tik dėl esminių skundo klausimų. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo, argumentuotai atmesta gynybos versija.

10. Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 28 d., jam priklausančio automobilio Renault Kangoo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Jis nurodė, kad tą dieną buvo išgėręs alaus, vakare vedžiojo šunį ir matė, kad prie ežero ant kampo stovi policija, daro reidą. Jis grįžo namo ir užsnūdo, ir tik paskui pamatė, kad į kambarį įėjo žmona ir 4 policijos pareigūnai. Nors pareigūnai sakė, kad jis vairavo mašiną, tačiau jis mašinos nevairavo, nes buvo namuose. Kitą rytą jis nuėjo pas R. S., kuris jam pasakė, kad tai jis iš vakaro vairavo jo mašiną, nuvažiavo iki parduotuvės ir grįžęs pastatė atgal. R. S. savavališkai pasinaudojo jo automobiliu.

11. Kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste

12. Nors nuteistasis V. K. ir neigia savo kaltę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti tuo, kad kaltinime numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, t. y., ne kas kitas, o V. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybės neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį, o jo pateikta versija laikyta gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

13. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl jo kaltės buvo grindžiamos ne neginčijamais įrodymais, kad jis nebuvo policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis automobilį, būdamas neblaivus, šis faktas neužfiksuotas jokiuose objektyviuose bylos įrodymuose, kad jo kaltę teismas nepagrįstai grindė spėlionėmis ir prielaidomis, prieštaringais policijos pareigūnų parodymais. Teisėjų kolegija negali nesutikti su skundo teiginiu, kad V. K. nebuvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus, kas neginčijamai patvirtintų jo kaltę. Iš tiesų, įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, nelaikytini tiesioginiu jo kaltės įrodymu, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais, kuriais įrodinėjama ne konkreti į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, tačiau reikšmingi tarpiniai faktai, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis ir leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų, todėl netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Duomenys tikrinami atliekant BPK nurodytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

14. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

15. Visų pirma pažymėtina, jog paties V. K. pateikta gynybinė versija nėra nuosekli ir neprieštaringa, kadangi apie tai, kad jis vedžiojo šunį, kaltinamasis nurodė tik teisme, tačiau atvykusiems ir jį sulaikantiems policijos pareigūnas jis apie tai neužsiminė. Priešingai, vaizdo įraše, fiksuotame pareigūno body kamera, girdima, kad kaltinamasis pareigūnams pasako, jog ,,pastatė mašiną“, taip pat pasako frazę ,,pastačiau ir atėjau“, kas akivaizdžiai prieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms, o jo paaiškinimai, kad taip jis galėjo pasakyti, norėdamas, kad pareigūnai jį paliktų ramybėje, jog jam darė didelį spaudimą, per prievartą išvedė iš namų, traumavo, ne tik neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų faktų, tačiau logiškai nepaaiškinami, ir todėl neatlaiko jokios konstruktyvios kritikos. Be kita ko, analizuojant vaizdo įrašus, akivaizdu, jog pareigūnai jokio spaudimo apeliantui nedarė, paaiškino situaciją, dėl ko jie jį sulaiko, tačiau apeliantas pats nepakluso policijos pareigūnams. Vaizdo įraše taip pat girdimas kaltinamojo pasakymas „jūs ne vietoje stabdėt, namuose išlipau, mane sustabdėt“, kurį jis teisme jau paaiškino tuo, kad vedžiojo šuniuką ir matė pagrindiniu keliu važiuojant pareigūnų mašiną.

16. Vaizdo įraše ,,export-xsuny.mp4“ darytame pareigūno M. T. kūno kamera, fiksuota, kad policijos pareigūnui nurodžius, kad vyriškis kaip vairuotojas turi pasitikrinti blaivumą, vyriškis keletą kartų kartoja pareigūnams, kad jie jo nesustabdė kelyje važiuojančio. Šiame įraše užfiksuota V. K. pasakytos frazės: ,,namuose, užtai, kad aš nevažiavau, aš kaip atvažiavau, pastačiau, o jie atlakė su mirgalkėm“ ,,jūs važiavot va tenai (ranka rodo kryptį), aš namo einu, jūs važiavot ten, aš va čia einu, rėkiat per tarnybinį sustot, o mano mašina stovi, aš namo einu, prie ko čia stot, aš nesuprantu?“, ,,prie ko čia, kaip aš galiu stot, aš mašiną pastačiau ir namo ėjau“. Šios apelianto pasakytos frazės neabejotinai patvirtina, kad V. K. vairavo transporto priemonę, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks požiūris rodo V. K. subjektyvinį suvokimą, jog tai, kad pareigūnai kaltinamojo nesustabdė kelyje, o pasivijo tik jau išlipus iš automobilio ir nuo jo nueinant, buvo pagrindas apskritai nepaklusti pareigūnų raginimui sustoti.

17. Apeliaciniame skunde V. K. ginčija liudytojos N. L. parodymų teisingumą, kuriais, teismas rėmėsi be pagrindo, nes, jo vertinimu, šios liudytojos parodymus paneigia vaizdo įrašo medžiaga, kurioje aiškiai matyti, jog pareigūnų tarnybinis stovi galu ta kryptimi, kuria važiavo jų vytasis automobilis, kad pareigūnė N. L. visą šį laiką sėdi savo tarnybiniame automobilyje, todėl ji negalėjo matyti nei paties automobilio, nei vairuotojo. Šie skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptariamos liudytojos parodymų analizės bei jų vertinimo. Pažymėtina, kad liudytoja apklausta policijos pareigūnė N. L. ir nėra teigusi, jog matė vairuotoją, vairavusį į šalutinę gatvelę nusukusį automobilį.

18. Liudytoja N. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 28 d. dirbo su kolega M. T., vykdė policinę priemonę, stovėjo Gedimino gatvėje ir pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris, iš jų pozicijos žiūrint nusuko į kairę, eismas nebuvo intensyvus, stebėjo visus nusukančius automobilius, kurie gali sukelti įtarimą, todėl apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui šį automobilį, atsivijo į kiemą. Šiuos liudytojos, kaip ir kartu su ja buvusio M. T. parodymus patvirtina ir vaizdo įrašo medžiaga, iš kurios matyti, kad policijos automobilis stovėjo netoli posūkio, kur nusuko automobilis Renault Kangoo, ir jie labai operatyviai paleidę sustabdytą patikrinti automobilį apsisuko ir nuvažiavo link to posūkio. Tiek liudytojos N. L., tiek ir liudytojo M. T. parodymus, kad jiems privažiavus prie namo, jie pamatė, kaip nuo automobilio nubėgo vairuotojas, kuris įbėgo į namus ir užsirakino, ir kad tuo metu jis buvo ryškiai apšviestas jų tarnybinio automobilio šviesų, todėl gerai matė ir atpažino, kad tai buvo V. K., taip pat patvirtina vaizdo įrašo medžiaga, kurioje šios aplinkybės yra užfiksuotos.

19. Gynyba liudytojos N. L. parodymų prieštaringumą faktiniams duomenis grindžia ir tuo, kad šios liudytojos nurodyti atstumai visiškai neatitinka faktinių duomenų, nes ji nurodė, jog stovėjo nuo sankryžos 30-50 metrų atstumu, nuo tos vietos, kur nusuko automobilis į kairę, nors pagal žemėlapius atstumas žymiai didesnis, be to, pagal žemėlapį atstumas nuo pareigūnų tarnybinio automobilio iki einančio asmens yra ne 1 - 2 metrų, kaip nurodė N. L., o apie 50 metrų atstumas. Teisėjų kolegija sutinka, kad ši liudytoja atstumus nurodė netiksliai, tačiau vertinant liudytojos N. L. parodymų visumą, o ne atskiras jos nurodytas įvykio detales, taip pat gretinant jos parodymus su kitais byloje surinktais įrodymais, darytina išvada, jog liudytojos parodymų netikslumai, (t. y. kad nurodyti atstumai tarp objektų iš tiesų buvo didesni), V. K. kaltės nepaneigia. Kaip minėta, vaizdo medžiaga patvirtino, kad ir iš įraše užfiksuoto atstumo, įsukantis į gatvelę automobilis nuo pareigūnų automobilio tikrai galėjo aiškiai matytis, juo labiau, kad pareigūnas M. T. tuo metu buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio. Liudytoja N. L. patvirtino, kad aiškiai matė vyrą, bėgantį nuo automobilio link namo, jis buvo apšviestas policijos pareigūnų automobilio šviesomis, atsisuko į juos, ir ji aiškiai matė asmenį, kurį vėliau atpažino kaip V. K., todėl tai, kad atstumas nuo pareigūnų tarnybinio automobilio iki einančio asmens jai atrodė esantis tik 1 - 2 metrų, laikytina sąžiningu suklydimu, o ne prieštaringais parodymais, kurie turi būti atmesti kaip neteisingi.

20. Šiame kontekste vertintini duomenys, įrašyti pareigūnų kūno kameromis, kurios užfiksavo ir tolesnius įvykius. Iš vaizdo įrašo ,,export-rpxqq.mp4“, daryto pareigūno M. T. kūno kamera, matyti, kad vaizdo įrašas filmuotas 2023 m. lapkričio 28 d. nuo 22:01:50 val. iki 22:31:51 val., įrašo trukmė – 30 minučių 10 sekundžių. Įraše 22:14:18 val. matyti iš miesto pusės atvažiuojantis automobilis, kuris skubiai išsuka iš pagrindinio kelio į dešinėje pusėje (žiūrint nuo pareigūno) esantį kelią ir toliau važiuoja tiesiai. 22:14:33 val. pareigūnas įsėda į tarnybinį automobilį ir pradeda važiuoti. Pasigirsta pareigūnės N. L. klausimas ,,atsitiko kažkas?“, pareigūnas atsako: ,,ką žinau kažkur nusuko, matysim ar jisai į kavinę ar jis kur, ar jisai čia gyvena, panašu, kad apsisukinėja ar ne? Parkuojasi“. Vaizdo įraše matyti, kad tarnybiniam automobiliui apsisukus, dešinėje pusėje nuo kelio, per krūmus matomos automobilio priekinių žibintų šviesos. Automobilis privažiavęs dešinėje pusėje esantį kelią, įsuka į jį, tuomet toliau važiuoja tiesiai ir vėl pasuką į pirmą dešinėje kelio pusėje esantį keliuką. Tarnybiniam automobiliui įsukus į keliuką laiku 22:15:06 val., priešais maždaug 50 metrų atstumu nuo sankryžos po dešine puse matyti stovintis baltos spalvos automobilis, priešais kurį, kitoje keliuko pusėje matomas stovintis gyvenamasis namas. Laiku 22:15:07 val. matyti kaip nuo balto automobilio link namo eina žemo ūgio asmuo vilkintis tamsios spalvos kelnes ir raudonos spalvos viršutinį drabužį. Iš karto įraše matyti, kad įjungiami tarnybinio automobilio švyturėliai, o tarnybinis automobilis įsuka į prieš tai matyto gyvenamojo namo kiemą ir sustoja priešais įėjimo į namą duris, name dega šviesa. Laiku 22:15:27 val. vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas M. T. prieina prie durų ir patraukia už durų rankenos, tačiau durys neatsidaro, tuomet pareigūnas pasibeldžia į duris, tačiau durų niekas neatidaro. Toliau įraše matyti, kad policijos pareigūnai vaikšto aplink namą ir beldžiasi į namo langus, tačiau durų niekas neatidaro ir iš namo niekas neišeina. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, išanalizavus šį vaizdo įrašą, matyti, kad tarnybinis automobilis link kaltinamojo automobilio pajudėjo 22:14:38 val., o jau 22:15:06 val. pareigūnai buvo įvažiavę į gatvelę kur buvo pastatytas kaltinamojo automobilis, 22:15:07 val. nuo automobilio nueinantis kaltinamasis raginamas sustoti, tačiau to nepadaro ir tarnybinis automobilis įsuka į namo kiemą, o jau 22:15:27 val. liudytojas M. T. beldžia į duris, pro kurias pasišalino kaltinamasis, taigi, nurodyti laiko tarpai neabejotinai leido pareigūnams tiek pamatyti nuo automobilio nueinantį kaltinamąjį tiek ir pamatyti, pro kurias namo duris jis įeina.

21. Apeliaciniame skunde V. K. nurodė, kad jo gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą papildyti bylą vietovės, kurioje vyko įvykis, žemėlapiais su tiksliai išmatuotais kiekvieno automobilio atstumais, kad būtų paneigti liudytojos N. L. parodymai, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, kas, apelianto nuomone, sutrukdė teismui priimti objektyvų teisingą nuosprendį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartų įrodymų analizę laiko, kad nauji duomenys iš esmės liudytojos N. L. parodymų nepaneigtų, o dėl jos netiksliai nurodytų atstumų jau pasisakyta.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teisme gynyba ginčija eilę aplinkybių, kurios, jų vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, t. y., kad kelio matomumą dengia tujos, todėl pareigūnai negalėjo aiškiai matyti įsukančio automobilio. Kaip jau minėta, šiuos argumentus gynyba buvo išdėsčiusi ir pirmosios instancijos teismas juos išanalizavo ir dėl jų argumentuotai pasisakė, kad tiek nuo vietos, kurioje patruliavo policijos pareigūnai, tiek ir jau jiems vejantis kaltinamąjį ir važiuojant link žiedinės sankryžos, pareigūnai galėjo matyti ir kaltinamojo namą, ir vietą, kurioje buvo parkuojamas automobilis, kadangi nei važiuojant pagrindine gatve, nei įsukus nuo žiedinės sankryžos link kaltinamojo namų, jokie natūralūs gamtiniai barjerai, neužstoja zonos, kurioje buvo parkuojamas pareigūnų vejamasis automobilis.

23. Liudytojo M. T. parodymų teisingumo bei atitikimo bylos medžiagai nepaneigia ir kitas skundo teiginys, jog šio pareigūno pildytame V. K. neblaivumo nustatymo akte pažymėti duomenys stipriai skiriasi su duomenimis, matomais byloje esančiame vaizdo įraše, iš kurių, paties apelianto vertinimu, aiškiai matosi, jog jis mintis dėsto gan nuosekliai ir sklandžiai, o jo judesiai gana koordinuoti. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto vertinimais nesutinka, nes išanalizavus minimą vaizdo įrašą, jame aiškiai matyti, kad V. K. tiek retorika, tiek ir judesiai akivaizdžiai sutrikę, galimai paveikti apsvaigimą sukeliančių medžiagų, todėl paties apelianto jo elgesio vertinimas laikytinas subjektyviu, ir vertintinas kai gynybinio pobūdžio.

24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino telefoninių pokalbių išklotines, kurios patvirtina, jog R. S. buvo atvykęs pas V. K. iš Kauno, taip pat nebuvo įvertinti R. S. parodymai apie tai, kad jis vairavo apelianto automobilį, kad jis turi tokius pačius rūbus, kaip nurodė pareigūnai, neatsižvelgta į aplinkybę, kad rakteliai nebuvo rastis automobilyje bei V. K. namuose, t. y., visų iškilusių abejonių nevertino V. K. naudai, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos, sugretintos su bylos duomenų visuma ir pagrįstai atmestos kaip nepasitvirtinę.

25. Visiškai nepagrįsti ir atmestini kaip paneigiantys byloje nustatytus faktus skundo teiginiai, jog teismas nepagrįstai atmetė liudytojo R. S. parodymus, kurie nebuvo paneigti ir visiškai atitiko liudytojų N. L. ir M. T. nurodyto asmens charakteristiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip kritiškai, kaip siekimą V. K. padėti išvengti atsakomybės, vertino liudytojo R. S. parodymus ir laikė juos melagingais. Visų pirma pažymėtina, kad V. K. atvykusiems policijos pareigūnams kategoriškai tvirtino, kad nuo jų nebėgo ir transporto priemonės prie pat jų atvažiavimą nevairavo, tačiau nustačius neginčijamą, jo versiją, kad jis su savo automobiliu važiavo tik dieną, paneigiančią faktinę aplinkybę – kad jo automobilio variklis įvykio metu buvo dar šiltas, kas šaltu sezonu jaučiama tik jį išjungus po neilgo laiko tarpo, atsirado versija apie tai, kad automobilį prieš atvažiuojant policijai vairavo R. S.. Pastarasis palaikė šią kaltinamojo versiją ir prisipažino vairavęs, nurodė, kad vakare paėmė V. K. mašinos raktelius ir buvo važiavęs į parduotuvę. Tačiau nustatytos kitos aplinkybės, t. y., kad R. S. niekada anksčiau pas V. K. nebuvo nakvojęs, tai buvo pirmas kartas, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, niekada nėra taip daręs, o būtent, paėmęs svetimą automobilį, tačiau tai padarė būtent tą dieną, kuomet pareigūnai vijosi V. K. automobilį ir įtarė, kad jį vairavo jis, neduoda jokio objektyvaus pagrindo laikyti sutapimu ar atsitiktinumu, o ne gynybos versija, sukurta priderinant ją prie faktinių aplinkybių.

26. Tais pačiais argumentais atmestina ir gynybos versija, kurią taip pat patvirtino liudytojas R. S., dėl dėvėtų rūbų, kuriuos pareigūnai identifikavo kaip dėvėjus asmenį, kuris vairavo jų sekamą automobilį ir po to nuo jų bėgo į namą. Duomenų visuma: policijos pareigūnų N. L. ir M. T. parodymai, jų body kameromis darytų vaizdo įrašų duomenys, taip pat ir apelianto sutuoktinės, liudytojos L. K. parodymai neginčijamai patvirtina, kad V. K. turi juodai - raudonai languotą striukę ar marškinius, kurių kišenėje buvo kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas. Be to, liudytojas R. S. paaiškino, kad automobilio salonas buvo tvarkingas, šiukšlių nepastebėjo, kas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš 2023 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad butelis nuo alkoholio rastas po priekine keleivio sėdyne, kitas butelis nuo gaiviųjų gėrimų bei maisto likučiai buvo salono priekyje, ant keleivio sėdynės, ant priekinės automobilio panelės esančioje atviroje daiktadėžėje buvo stiklinis stikliukas, automobilio salone netvarkinga, matomi girtavimo požymiai bei pilna šiukšlių. Šios aplinkybės patvirtina, kad vairuojant automobilį šie daiktai yra akivaizdžiai matomi ir jų nepastebėti sunku. R. S. teigė, kad nuo A. K. gyvenamųjų patalpų durų iki kur jis gyveno reikia pereiti per kiemą, tada dar pakilti į antrą aukštą, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, kad iš automobilio išlipęs vyras įėjo ne pro ten, kur nurodė R. S., o kur yra įėjimas į V. K. gyvenamąją patalpą, kas taip pat kartu su kitais aptartais faktais paneigia R. S. paaiškinimus, kad V. K. priklausantį automobilį, kurį vijosi policija, vairavo R. S..

27. Gynybos įsitikinimu, išvada, kad R. S. net nebuvo Kauno mieste, teismo buvo padaryta neobjektyviai vertinant byloje nustatytas aplinkybes. Skunde netinkamas apylinkės teismo bylos įrodymų vertinimas grindžiamas ir tuo, kad aprašydamas ir analizuodamas apelianto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę, teismas neaplaidžiai praleido ir visiškai neanalizavo 2024 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame aiškiai nurodyta, kad V. K. abonentas nuo 2023-11-27 d. 10:45:09 val. iki 2023-11-27 d. 15:09:48 val. jungiasi prie bokštų Kauno mieste, kas tik dar kartą patvirtina apelianto pateiktą versiją apie R. S. atsivežimą ir buvimą jo namuose įvykio metu, nes jo naudotas abonentas nesijungė prie bokštų Kauno mieste (t. 2, b. l. 30-31).

28. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas, kaip vieną iš argumentų, paneigiančių kaltinamojo versiją, kad likus keletui dienų iki įvykio, jis pasiėmė liudytoją R. S. ir Kauno, nurodė, kad pagal telefono priklausomumą nustatyta, jog V. K. tuo metu nebuvo Kauno mieste, nes jo naudotas abonentas nesijungė prie bokštų Kauno mieste. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, tikrinant apelianto 2024 m. vasario 21 d. išdėstytą versiją, kad prieš dvi dienas iki šio įvykio, iš Kauno buvo atsivežęs žmogų, t. y. R. S., kad padėtų dirbti ( įtariamojo apklausos protokolas t. 2, b .l. 10-14), ikiteisminio tyrimo pareigūnas atliko V. K. naudojamo abonento kontaktų sujungimo nuo 2023-11-20 00:00:00 val. iki 2023-11-27 23:59:59 val., apžiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), nuo 2023-11-26 17:17:33 val. iki 2023-11-26 18:17:37 val. ir nuo 2023-11-27 d. 10:45:09 val. iki 2023-11-27 d. 15:09:48 val. jungiasi prie bokštų Kauno mieste. Taigi, atsakant į šiuos skundo teiginius, teisėjų kolegija negali nesutikti su apelianto teiginiu, kad teismo išvada dėl V. K. nurodytos aplinkybės, jog prieš kelias dienas jis buvo Kaune, prieštarauja bylos medžiagai. Tačiau teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat pažymi, kad šie duomenys patvirtina tik faktą, jog prieš dvi dienas ir dieną prieš įvykį V. K. galėjo būti Kauno mieste, preziumuojant, kad jis su savimi turėjo ir savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau vien tai nepatvirtina apelianto bei R. S. teigimo, kad V. K. tuo metu iš Kauno parsivežė R. S..

29. Kaip jau buvo aptarta, apylinkės teismas V. K. bei R. S. pateiktą versiją apie tai, kad automobilį kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis vairavo pastarasis, paneigė byloje nustatytų duomenų visumos analize, gretinant juos tarpusavyje bei jungiant į loginę grandinę, todėl vertinti argumentus atsietai po vieną nėra teisinio pagrindo. Be to, net ir laikant teisinga tą aplinkybę, jog R. S. įvykio dieną ir buvo V. K. namuose, bylos medžiaga nepatvirtina V. K. bei R. S. pateiktos įvykių versijos.

30. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. K. veiksmuose yra visi būtini BK 243 straipsnio ir 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Teismas pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo, suvokdamas, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir siekdamas išvengti jam kilsiančios atsakomybės. Pripažindamas apeliantą kaltu dėl inkriminuojamos veikos apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino, laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

31. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad V. K. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

32. Teismai, skirdami kaltininkui bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, parinkdamas V. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

33. Už nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 2 dalyje padarymą asmuo gali būti baudžiamas alternatyviomis bausmėmis – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kad kaltinamasis neteistas, yra vykdantis individualią veiklą, kuri suteikia jam finansinį stabilumą, todėl konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant ne su laisvės suvaržymu susijusią bausmę, ir paskyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Apeliantas parinktos bausmės rūšies neginčija, tik nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, prašo ją mažinti.

34. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

35. Nustatant bausmės dydį, buvo įvertinta ne tik atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, tačiau ir tai, kad V. K. ne kartą baustas administracine tvarka, dominuoja administraciniai nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Teismas įvertino ir nusikalstamos veikos pobūdį, kad padaryta tyčinė veika, kad kaltinamasis nepaisė jo veiksmais keliamo pavojaus sau ir aplinkiniams, bylos tyrimo eigoje bei teisme klaidino teisėsaugos institucijas, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Remiantis aptartu, V. K. paskirta baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui, nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

36. V. K. prašo sumažinti uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą. BK 68 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

37. Teismų praktikoje pasisakoma, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

38. V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia jam suteikta teise. Nors jis už vairavimą neblaiviam teisiamas pirmą kartą, tačiau ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracine tvarka. Sprendžiant dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad byloje surinkus jo kaltės įrodymų visumą, kaltę apeliantas viso bylos proceso metu kategoriškai neigė. Sutiktina, kad apeliantas ankščiau nėra baustas ar teistas už vairavimą išgėrus, kad ankščiau nebuvo praradęs teisės vairuoti, tačiau tai nemažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nes bylos medžiaga patvirtina, kad V. K. siekė pabėgti nuo pareigūnų ir išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, kas rodo, jog savo elgesio jis kritiškai nevertina. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jam buvo nustatytas mažesnis nei vidurkį siekiantis teisės vairuoti atėmimo terminas – 2 metai, kai tuo tarpu įstatymas numato nuo 1 iki net 5 metų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, todėl dar labiau švelninti apelianto padėtį ir iš viso neskirti turto konfiskavimo, nėra pagrindo.

Dėl turto konfiskavimo

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta nuteistajam V. K. vairuojant lengvąjį automobilį Renault Kangoo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas pagal VĮ „Regitra“ pateiktos informaciją yra pats V. K., todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu ir turi būti konfiskuotas iš kaltininko.

40. Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024).

41. Apeliaciniame skunde V. K. teigia, kad automobilio konfiskavimas buvo taikytas be pagrindo, nes jis įgytas santuokoje su L. K., yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl konfiskavimas pažeistų automobilio bendrasavininkės interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors minimas automobilis įgytas santuokos metu ir laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau byloje nėra duomenų, jog automobilis tarp sutuoktinių būtų padalintas, ar priklausytų L. K. asmeninės nuosavybės teise, todėl automobiliui taikomas bendro turto teisinis režimas, preziumuojant jog turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės aplinkybė, ar bendraturtis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką.

42. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui ar jo šeimos nariams, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Nepatogumai, kuriuos dėl konfiskavimo patirs V. K. ir jo šeimos nariai, yra nulemti išimtinai paties apelianto, kuris turėjo suvokti dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes tiek jam, tiek ir jo artimiesiems, tačiau lengvabūdiškai šių aplinkybių nepaisė, todėl privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo pakartotinio vairavimo išgėrus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė.

43. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog bausmė ar kitos baudžiamojo poveikio priemonės, neišvengiamai susijusios su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

44. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo V. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas