Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės V. M. atstovui advokato padėjėjui Jonui Černiauskui, atsakovui J. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo Britanijos jos Didenybės Vidaus mokesčių ir muitų tarnyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu šalys vaikų nesusilaikė, nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė pageidauja palikti atsakovui. Kito turto šalių teigimu nėra. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi. Atsakovas nurodė, kad turi vieną kreditorių – Britanijos jos Didenybės Vidaus mokesčių ir muitų tarnybą.

Atsakovo nuomone, turėtų būti nustatytas terminas sutuoktiniams susitaikyti. LR CK 3.54 str. teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Tos pačios teisės normos 4 d. nustatyta, kad, jeigu sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikymui nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio interesams, terminas susitaikyti nenustatomas. Šiuo atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys ilgiau kaip metai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, t. y. atsakovas su ieškove nesikalbėjo (negalėjo pasikalbėti, prisiskambinti telefonu) nuo to laiko, kai grįžo į Lietuvą. Taip pat ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas naudojo fizinį skurtą prieš ieškovę, todėl termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymas prieštarautų ieškovės interesams. Aplinkybės dėl fizinio smurto panaudojimo pripažino atsakovas. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra galimybės atkurti šeimyninius santykius, šalims ilgą laiką gyvenant atskirai, todėl nėra pagrindo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

Ieškovė prašė pripažinti santuoką nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu pažeidė sutuoktinio pareigas, praktiškai nustojo palaikyti šeimyninius santykius.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.27 str. 1 d. įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. LR CK 3.27 str. išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (LR CK 3.60 str.). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Ieškovė atsakovo kaltę įvardijo, kaip smurto naudojimą. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad smurtavo prieš ieškovę, paaiškino, kad vėliau atsiprašė ir gailėjosi savo veiksmų, tačiau ieškovės elgesys, po tokių atsakovo veiksmų pasikeitė. Atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu bandė bendrauti su ieškove, buvo nuvykęs į Londoną, tačiau ieškovė kreipėsi į policiją dėl persekiojimo, jam buvo nurodyta nesiartinti prie ieškovės. Atsakovas nurodė, kad nuo to laiko, kai grįžo į Lietuvą mokytis ir įgyti specialybę, negalėjo susisiekti su ieškove, nes ji nekeldavo ragelio, pati ieškovė nerodė jokios iniciatyvos dėl bendravimo. Darytina išvada, kad ieškovė nesistengė išsaugoti santuoką, palaikyti sutuoktinį, padėti tuo metu, kai jis siekė įgyti specialybę, kad galėtų susirasti geresnį darbą. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str., tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (LR CPK 185 str., LR CPK 384 str. 6 d., LR CK 3.61 str.). Išaiškintina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais, t. y. nereikia nustatinėti kuris labiau kaltas dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė, negu kito sutuoktinio, nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šeima iširusi visiškai, šalių sutaikyti nėra galimybės, todėl santuoka nutrauktina – LR CK 3.60 str.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – P., atsakovui – Malkevičius (LR CK 3.69 str. 1 d.). Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Santuokos metu atsakovo įgyta atsakovo vardu registruota transporto priemonė. Ieškovė nurodo, kad ši transporto priemonė paliktina atsakovui, kompensacijos dėl jos neprašo. Atsakovas sutinka, kad ši tramsporto priemonė po santuokos nutraukimo atitektų jam asmeninės nuosavybės teise. Daugiau dalytino turto šalių teigimu nėra.

Atsakovas nurodė, kad tuti įsipareiogjimų trečiajam asmeniui Britanijos jos Didenybės Vidaus mokesčių tarnybai. Atsakovo teigimu šie įsipareigojimai susiję su mokesčiais, t. y. deklaracijos nepateikumu nustatytu laiku. Ieškovė nurodė, kad ši skola yra atsakovo asmeninė, atsakovas sutinka, kad šią skolą mokėtų jis asmeniškai. Šis įsiskolinimas susidarė šalims gyvenant atskirai, ne dėl šeimos interesų, todėl ši priemovė laikytina atsakovo asmenine prievole (LR CK 3.109 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). pagal bylos duomenis ieškovė patyrė šias bylonėjimosi išlaidas: sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį už ieškinį, 500 EUR sumokėjo už teisines paslaugas UAB „Factum Vilnius“ ir 174 EUR sumokėjo už teisines palaugas savo atstovui advokato padėjėjui.

Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos, todėl ir ieškovei negali būti priteistas dalies išlaidų, kurias jis patyrė dėl teisinių paslaugų įmonės jam teiktų paslaugų, atlyginimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Ieškovė UAB „Factum Vilnius” sumokėjo 500 EUR, duomenų, kad procesiniai dokumentai buvo ruošiami teisininko, advokato ar pan. nėra pateikta, t. y. nėra pateikta paslaugų detalizacija už 500 EUR. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką ieškovės prašymas dėl 500 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas. Tuo tarpu sumokėtas žyminis mokestis (31 EUR) ir išlaidos už ieškovės atstovo dalyvavimą posėdžiuose ir procesinių dokumentų vertimą (174 EUR), pritesitinos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti ieškovės V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. palikti iki sanuokos turėtą pavardę – P., atsakovui J. M. palikti turimą pavardę – M.

Transporto priemonę HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus Britanijos jos Didenybės Vidaus mokesčių ir muitų tarnybai pripažinti asmeniniais.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 205 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.