Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams A. K. ir P. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Kaunas“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų meistrai“, uždaroji akcinė bendrovė „Optis LT“ .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Ginčas byloje kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Butas su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei 2011 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

14. Butas su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso atsakovui 2007 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei 2017 m. birželio 5 d. Apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindais.

15. UAB „Asistavita“ nuostolių nustatyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta išvada, jog buto atkūrimo (remonto) kaštai pagal lokalinę sąmatą yra 1 695,36 Eur su PVM. Pagal sutartį ieškovė 2022 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo UAB „Asistavita“ 50,00 Eur už nuostolių nustatymą. Pagal sutartį ieškovė 2022 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo UAB „Asistavita“ 200,00 Eur už nuostolių nustatymą. UAB „Elmeida“ 2024 m. sausio 10 d. Defektiniame akte nurodyta, kad 2023 m. spalio mėn. kainomis numatomų atstatymo / remonto darbų vertė (su PVM) yra 1 415,68 Eur.

16. UAB ,,Pastatų meistrai‘‘ 2022 m. spalio 13 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad bute buvo užlietos sienos. Vanduo, papuolęs iki paskirstymo dėžučių, sukėlė trumpą jungimą vidaus elektros tinkle. Šiuo metu elektros tiekimas neatstatytas, nudegęs nulinis laidas.

17. 2025 m. gegužės 27 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad atlikus 12 buto patikrą pastebėta, kad vonioje matyti senos apliejimo dėmės virš 16 buto san. mazgo, kur buvo apliejimas 2022 m. iš 16 buto vonios patalpų.

18. 2025 m. birželio 11 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus 12 buto patalpas matomos buvusių apipylimų iš viršaus (16 buto) žymės. Virtuvėje ir vonioje neveikia apšvietimas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

19. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

20. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad elektros dingimo ieškovės bute priežastis buvo užliejimas vandeniu iš atsakovų buto. UAB „Asistavita“ 2022-09-12 nuostolių nustatymo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad dėl atsakovų buto grindų remonto jos buto lubose atsirado įtrūkimai.

22. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

24. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, jog ieškovės nurodytas aplinkybes, kad elektra jos bute dingo dėl užliejimo vandeniu iš atsakovų buto, patvirtina byloje esantys dokumentai: 2022-10-13 statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Elmeida“ 2024-01-10 defektinis aktas, kuriame nurodyta: ,,Butas buvo aplietas vandeniu iš buto, esančio viršuje. Po avarijos dalyje buto neveikia elektros instaliacijos tinklas (koridorius, WC, virtuvė)“; 2025-05-27 statinio apžiūros aktas, kuriame nurodyta: „Vonioje matyti senos apliejimo dėmės virš 16 bt. san. mazgo, kur buvo apliejimas 2022 m. iš 16 bt. vonios patalpų”; 2025-06-11 statinio apžiūros aktas, kuriame padaryta išvada, kad elektros apšvietimo gedimo priežastis 12 buto vonios ir virtuvės patalpose buvo vienkartinis apipylimas iš virš esančio 16 buto vonios patalpos, įvykęs 2018 metais. 2018 m. įvykęs elektros apšvietimo gedimas 12 buto vonioje ir virtuvėje nėra susijęs nei su bendro naudojimo elektros sistema, nei su bendro naudojimo nuotekų ar vandentiekio sistemomis“; taip pat liudytojų parodymai; UAB „Asistavita“ 2022-09-12 nuostolių nustatymo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad dėl atsakovų buto grindų remonto jos buto lubose atsirado įtrūkimai.

25. Byloje nustatyta, jog V. B., UAB ,,Civinity namai Kaunas‘‘, atstovas, atvažiavo apžiūrėti objekto 2022 m. spalio 13 d., matė, kad yra šlapios sienos. Ar vanduo atitekėjo iš viršutinio buto, ar iš kažkur kitur, jis negalėjo nustatyti, yra ne santechnikas. P. Š., UAB „Elmeida“ atstovas, apžiūrą atliko 2024 m. sausio 10 d., matė, kad užliejimas įvyko prieš kelias dienas. Nurodė, kad tik surašė defektinį aktą, neturi kompetencijos nustatyti, iš kur atsirado vanduo, iš buto, ar iš bendrų tinklų. Jei keli užliejimai, tai negalima nustatyti, kurio užliejimo metu padaryta žala. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis aktas nepatvirtina nei kada, nei iš kur įvyko apliejimas ir atsirado įtrūkimai.

26. Į bylą pateiktos 2022 m. rugsėjo 12 d. fotonuotraukos, kurioje yra matyti dėmės lubose ir sienose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien šiose fotonuotraukose matomos dėmės nepatvirtina, jog jos atsirado dėl užliejimo iš atsakovų buto. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra daugiau jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – dėmių ieškovės bute.

27. 2025 m. birželio 11 d. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad, ,,apžiūrėjus 12 buto patalpas matomos buvusių apipylimų iš viršaus (16 buto) žymės. Virtuvėje ir vonioje neveikia apšvietimas. Pirmas kreipimasis dėl neveikiančio apšvietimo buvo gautas 2018 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu nustatyti priežastis, dėl ko įvyko apipylimas, dėl kurio nudegė laidai po tinku, nėra galimybių. Tačiau įvertinant tai, kad sekantis apipylimas buvo fiksuotas tik po 2 metų, t. y. 2022 m. sausio 12 d., galima teigti, kad tai buvo vienkartinė 16 buto vamzdyno avarija. Pvz., klozeto šlangutės trūkimas, skalbimo mašinos šlangos išsinėrimas, vonios sifono lūžis ar klozeto užsikimšimas. Visos šios avarijos yra buto atsakomybės ribose. Jeigu būtų trūkęs bendro naudojimo nuotekų stovas, užpylimai būtų nuolatiniai ir vyktų pastoviai, kai tik būtų naudojamasi bet kokiu sanitariniu prietaisu 16 buto vonioje. Ir po 2022 m. sausio 12 d. užpylimo iki pat namo renovacijos, ir po jos iki dabar jokių kvietimų dėl drėkstančių sienų ar lubų nebuvo. Apžiūros metu sienos buvo sausos. Per visą tą laikotarpį nuo 2018 m. iki dabar elektros apšvietimas vonioje ir virtuvėje nebuvo atstatytas, todėl 2022 m. spalio 13 d. akte Nr: (duomenys neskelbtini)buvo aprašyta elektros sistemos būklė vonioje ir virtuvėje, kuri susidarė 2018 metais ir nepasikeitė iki dabar. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad elektros apšvietimo gedimo priežastis 12 buto vonios ir virtuvės patalpose buvo vienkartinis apipylimas iš virš esančio 16 buto vonios patalpos, įvykęs 2018 metais. 2018 m. įvykęs elektros apšvietimo gedimas 12 buto vonioje ir virtuvėje nėra susijęs nei su bendro naudojimo elektros sistema, nei su bendro naudojimo nuotekų ar vandentiekio sistemomis, rekomenduoja kreiptis dėl žalos atlyginimo į 16 buto savininkus tiesiogiai“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš minėto akto nėra aišku, kokiais objektyviais duomenimis remiantis padaryta tokia išvada, nes ankstesniuose parodymuose UAB ,,Civinity namai Kaunas‘‘ atstovai nurodė, jog negali identifikuoti, kada, iš kur ir dėl ko įvyko užliejimas.

28. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog elektros dingimo ieškovės bute priežastis buvo užliejimas vandeniu iš atsakovų buto.

29. Taip pat ieškovė byloje įrodinėja, kad 2022 m. vasarą atsakovai keitė savo buto (duomenys neskelbtini), grindis. Kadangi buvo dirbama su vibroaparatu, dėl didelės vibracijos suskilinėjo visų ieškovės buto patalpų lubos. Byloje esančiame 2025 m. gegužės 27 d. Statinio apžiūros akte yra nurodyta, kad atlikus 12 buto patikrą pastebėta apdailiniai lubinių perdangos plokščių siūlių tarpų įtrūkimai, trūkiai minimalūs, neturintys jokių pavojingų požymių, tikėtina, atsiradę dėl natūralių pastato senėjimo veiksnių ar vibracijų. Kitų įrodymų, pagrindžiančių šias apeliantės nurodomas aplinkybes, byloje nėra. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ir šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo buto lubose atsirado įtrūkiai ir kad dėl šių įtrūkimų yra atsakovų kaltė.

30. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto Nr. 12 užpylimo priežasčiai nustatyti, todėl šioje byloje nėra galimybės nustatyti tikslaus buto užliejimo šaltinio. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovės bute esančių įtrūkimų lubose. Ekspertizė nėra privaloma procesinė priemonė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjama byla nėra priskiriama bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju būtų buvę naudingos specialios žinios, kadangi įrodymai byloje nepakankami, ekspertizės ieškovė neprašė, todėl turtinė žala nebuvo įrodyta.

31. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

34. Atsakovai pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 605,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. M. atsakovams A. K. ir P. K. 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.