- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2907-902/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01268-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokuratūrai
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hausera“ skundą dėl 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo, 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Panevėžio apygardos prokuratūrai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Ilonos Imbrasienės nutarimą; 2) panaikinti 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lidijos Burbienės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones; 3) įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir apginti grubiai pažeistą viešąjį interesą – kreiptis į teismą dėl 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-100-180606-00207 panaikinimo, jo pagrindu atliktos teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir šios neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
2. Pareiškime nurodė, kad statant Fermą (4 336,44 m² ploto ypatingą statinį) – nebuvo atliktas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nesilaikyta specialiųjų paveldosaugos ir architektūrinių bei priešgaisrinių reikalavimų, institucijoms buvo nurodyti fiktyvūs kvalifikacijos atestatų neturintys ir privalomuoju draudimu neapsidraudę statybos dalyviai, patikrinimams buvo teikiamas suklastotas statybos darbų žurnalas, o statybos dokumentus patys savo pačių patikrinimui pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) darbuotojai. Nepaisant šitokios gausos Fermos statybų bei 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo akto Nr.: ACCA-100-180606-00207 išdavimo ydingumą patvirtinančių aplinkybių egzistavimo – prokurorės viešojo intereso pažeidimo neįžvelgė ir jį apginti atsisakė. 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas ir 2021 m. vasario 15 d. nutarimas yra nepagrįsti, nes prokurorės skundžiamuose nutarimuose: visiškai nepagrįstai 2020 m. liepos 24 d. Inspekcijos surašytame statybos užbaigimo akto patikrinimo akte Nr. UTA-2 nustatytą pažeidimą sutapatino su specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pažeidimu, ir todėl netinkamai atliko nurodytų aplinkybių vertinimą viešojo intereso pažeidimo aspektu; nutarimuose vadovavosi tos pačios institucijos (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos), kurios sprendimai ir veiksmai buvo ydingi bei turėtų būti analizuojami teisėtumo aspektu, nuomone. t. y. prokurorės suteikė galimybę netinkamus sprendimus priėmusiai institucijai pačiai užmaskuoti savo neteisėtą elgesį ir jį pateisinti; 2021 m. vasario 15 d. nutarime prokurorė nurodė, esą „pagal PAV įstatymo 2 priedo 1.2 papunktį turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, jeigu planuojamas kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių). Karvių, bulių auginimas nepatenka į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas)“. Nors Fermos projektinėje dokumentacijoje buvo nurodyta, jog planuojama laikyti vos 200 galvijų, tačiau faktinė situacija ženkliai skiriasi nuo fiktyviai nurodytosios dokumentuose. Realybėje 4 336,44 m2 ploto Fermoje yra įrengta beveik 600 vietų galvijams laikyti, realiai joje laiko daugiau nei 400 grynaveislių mėsinių galvijų bandą. Nė viena prokurorė neįsigilino į UAB „Hausera“ nurodytas faktines aplinkybes, kad Fermoje realiai yra laikomi ne vieno, o dviejų ūkių gyvuliai – ūkininkės A. S. ir jos tėvo ūkininko A. C., tačiau tam nėra atliktas privalomas tokio masto ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas; nors prokurorės skundžiamuose nutarimuose ir sutiko, kad mėšlas netelpa Fermoje taip, kaip nurodyta projektuose, tačiau Hauseros argumentus (t. y. tuos pačius argumentus, kad mėšlas netelpa) – laikė nepagrįstais; Aplinkybių, kad Fermos situacija neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (minimalaus atstumo iki gretimų pastatų, priešgaisrinės užtvaros (priešgaisrinės sienos (ekrano)) įrengimo, privažiavimo kelių įrengimo ir Fermos priestato matmenų atitikimo techniniam projektui) – prokurorės pačios nepatikrino, todėl jų išvados, paremtos išimtinai vien tik iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gautais atsakymais, laikytinos nepagrįstomis; 2021 m. vasario 15 d. nutarime prokurorė nurodė, esą „skundo argumentai <...> dėl Inspekcijos darbuotojų, įkėlusių ir tikrinusių Fermos statybos užbaigimo dokumentus į IS „Infostatyba“, statybos dalyvių kvalifikacijos, draudimo ir suklastoto statybos darbų žurnalo pildymo, nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo, kadangi prokurorės išvados paremtos aplinkybių visumos analize“. Tačiau tokie motyvai yra naikintini kaip prieštaraujantys pamatiniam konstituciniam teisinės valstybės principui. UAB „Hausera“ prašo įvertinti ne pasirinktinai vieną ar kitą aplinkybę atskirai, o jų visumą, kuomet statant ypatingą statinį (4 336,44 m² ploto Fermą) – neatliekamas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nesilaikoma specialiųjų paveldosaugos ir architektūrinių bei priešgaisrinių reikalavimų, institucijoms yra nurodomi fiktyvūs kvalifikacijos atestatų neturintys ir privalomuoju draudimu neapsidraudę statybos dalyviai, patikrinimui teikiamas suklastotas statybos darbų žurnalas, o statybos dokumentus patys savo pačių patikrinimui teikia Inspekcijos darbuotojai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir jį laiko nepagrįstu. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti teiginius apie neišsamų jos prašymo (skundo) išnagrinėjimą. Prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 6-VI-28 ir aukštesniojo prokuroro 2021 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 13.12.-8 priimti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, išanalizavus ir įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisės normas. Nutarimuose pagal kompetenciją atsakyta į Pareiškėjos klausimus, teisiškai bei argumentuotai nustatytų reikšmingų aplinkybių pagrindu padarytos pagrįstos išvados ir pateikti atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvai. Pažymėjo, kad UAB „Hausera“ skunde išdėstyti argumentai dėl prokurorų procesinių sprendimų (nutarimų) pagrįstumo yra susiję su prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.
4. Suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos UAB „Hausera“ skundą dėl Panevėžio prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 6-VI-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, jog teismui skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundo dalis dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo panaikinimo paliktina nenagrinėta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. Bylos duomenimis nustatyta, pareiškėja 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių su prašymu apginti grubiai pažeistą viešąjį interesą bei kreiptis į teismą kreiptis dėl 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-100-180606-00207 panaikinimo, jo pagrindu atliktos teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir šios neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Lidija Burbienė 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė nutarimą NR. 6-VI-28, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal UAB „Hausera“ prašymą dėl pažeisto viešojo intereso. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. vasario 15 d. nutarimu paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 6-VI-28.
6. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai - tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įvertinti ne pasirinktinai vieną ar kitą aplinkybę atskirai, o jų visumą, kuomet statant ypatingą statinį (4 336,44 m2 ploto Fermą) – neatliekamas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nesilaikoma specialiųjų paveldosaugos ir architektūrinių bei priešgaisrinių reikalavimų, institucijoms yra nurodomi fiktyvūs kvalifikacijos atestatų neturintys ir privalomuoju draudimu neapsidraudę statybos dalyviai, patikrinimui teikiamas suklastotas statybos darbų žurnalas, o statybos dokumentus patys savo pačių patikrinimui teikia Inspekcijos darbuotojai. Mano, kad tokiomis aplinkybėmis priimtas Fermos statybos užbaigimo aktas negali būti laikomas teisėtu, ir kad šie pažeidimai nėra tik individualaus ir visuomenei nereikšmingo pobūdžio, o sukelia aiškiai išreikšto viešojo intereso pažeidimą. Nurodė, kad prokurorių sprendimai yra nepagrįsti, nes nutarimuose visiškai nepagrįstai reikalavimo pažeidimą (dėl pastato išdėstymo žemės sklype) sutapatino su specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pažeidimu ir todėl netinkamai atliko nurodytų aplinkybių vertinimą viešojo intereso pažeidimo aspektu; pačios nepatikrino aplinkybių, kad Fermos situacija neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, o pasikliovė iš Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gautais atsakymais, todėl jų išvados laikytinos nepagrįstomis. Pareiškėja nesutinka su atliktu aplinkybių vertinimu dėl įvykdytų paveldosaugos reikalavimų pažeidimų, architektūrinių reikalavimų pažeidimo, dokumentų įkėlusio asmens, statybos dalyvių kvalifikacijos, draudimo ir statybos darbų žurnalo pildymo, aukštesniojo prokuroro motyvais dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
8. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, prokurorė kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kupiškio priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento Anykščių skyrių, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, Anykščių rajono savivaldybės administraciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymais pateikti nagrinėjamam klausimui aktualius dokumentus, atlikti patikrinimus ir pateikti išvadas, susipažino su informacinėje teismų sistemoje „Liteko“ patalpintais aktualiais teismų procesiniais sprendimais, gautus duomenis analizavo, vertinusi tyrimo metų surinktų duomenų ir įrodymų visumą, nustatė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones, savo išvadas argumentavo.
9. Iš 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo, nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo gautas ir išnagrinėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prašymas dėl viešojo intereso gynimo (Fermos išdėstymas žemės sklype neatitinka projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bei projekto A laidos sprendinių, daugiau negu 1 m keičiant pastato vietą žemės sklype; pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, žemės sklypui, esančiam Anykščių r. sav., Troškūnų sen., Raguvėlės k., Juostos g. 6 (kad. Nr. 3458/0001:219), nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos ir kt.). Prokurorės 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones (prašymo nagrinėjimo byla Nr. 10.5.-19/2020). Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu prokurorės 2020 m. rugsėjo 28 d. procesinis sprendimas pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir paliktas galioti. Konstatuota, kad nustatyti teisės aklų pažeidimai nesuponuoja viešojo intereso, kuris konkrečiu atveju yra nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės apsauga, pažeidimo, prokurorės atlikto tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas atitinka teismų formuojamą praktiką ir yra pakankami išvadai, kad ginčo teisiniame santykyje nėra viešojo intereso pažeidimo. Šis aukštesniojo prokuroro procesinis sprendimas yra galiojantis.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-555/20110, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Taigi tik Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
11. Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, teismas konstatuoja, jog prokurorai tyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarimuose motyvavo. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o jo teisė. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018). Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog prokuroras tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių, todėl skundas dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2021 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 13.12.-8., kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 6-VI-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo, atmestinas ir prašymas įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir apginti grubiai pažeistą viešąjį interesą – kreiptis į teismą dėl 2018 m. birželio 6 d. Fermos statybos užbaigimo akto Nr. ACCA-100-180606-00207 panaikinimo, jo pagrindu atliktos teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir šios neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
12. Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad pareiškėja UAB „Hausera“, savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso normų pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas yra atmestinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos skundą dėl 2021 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą Nr. 13.12.-8., kuriuo paliktas galioti 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimas Nr. 6-VI-28 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.