Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-10-10 nuosprendžio, kuriuo T. P. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 1 dalį 400 MGL dydžio (20 000 eurų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021-11-23 iki 2021-12-02 – 10 parų, jas prilyginant 20 MGL dydžio baudai (1000 eurų) ir nustatyta, kad neatlikta bauda – 19 000 eurų, sumokant ją per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nusikaltimo padarymo dalykas – 10 000 eurų valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. R. nuteistas už tai, kad tiesiogiai pats pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o taip pat tiesiogiai davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: T. P. R., manydamas, kad (duomenys neskelbtini) yra įgaliotas spręsti (duomenys neskelbtini) vardu dėl taikos sutarties pasirašymo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-374/2022 (dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-534-618/2021), už tokį pageidaujamą teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pats per du kartus, t. y. 2021 m. spalio 6-7 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ir 2021-10-12 apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, pasiūlė nenustatytos eurų sumos kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) D. J.. Po to, T. P. R., siekdamas aukščiau nurodytos taikos sutarties pasirašymo, 2021-11-23 apie 16.14 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai pats davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. A., veikiančiam pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-15 nutartimi duotus leidimus atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kyšį – į dovanų maišelį įdėtus 39,95 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį „Moët&Chandon Imperial Brut“ dėžutėje ir pinigus – 10 000 eurų. Kyšį jis (T. P. R.) davė už pageidaujamą D. A. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašytų taikos sutartį Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-374/2022 (dėl apskųsto 2021-09-07 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-534-618/2021).

2.13. Pasak apelianto, svarbu ir tai, kad priešingai nei D. J., D. A. nesikreipė į STT dėl jam neva siūlomo kyšio, apie tai, kad jis, T. P. R., jam gali pasiūlyti kyšį jis pats sužinojo tik iš STT pareigūnų. Vien jau tokia veiksmų chronologija, kai ne valstybės tarnautojas praneša STT, kad jam siūlomas kyšis, bet STT informuoja apie planuojamą papirkimą, dargi žino tikslią dieną ir laiką, kada bus perduotas tariamas kyšis, kelia pagrįstų abejonių ir suponuoja būtinybę ne tik tinkamai įvertinti STT veiksmų faktinį ir teisinį pagrindą, bet ir susiklosčiusios situacijos autentiškumą, tai yra, galimą provokaciją ir dirbtinai sukurtus jo ir D. A. tariamai korupcinius ryšius, tam kad pateisinti ilgiau nei mėnesį trukusį tyrimą, pradėtą vien tik D. J. parodymų pagrindu, kuriame nebuvo gauta jokios objektyvios informacijos apie apelianto veiksmus, sudarančius bent vieną BK 227 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį.

2.14. Pirmosios instancijos teismo pateikiama argumentacija dėl BPK 159 ir 158 straipsnyje numatytų priemonių taikymo teisėtumo yra neįtikinanti ir neatitinkanti šios baudžiamosios bylos medžiagos turinio. D. J. pareiškimas, o taip pat ir jo parodymai D. A. atveju nesudarė jokio faktinio pagrindo atlikti prieš apeliantą BPK 158 ir 159 straipsnyje numatytus slaptus tyrimo veiksmus. 2021-10-15 nutartyje nurodyta, kad buvo gautas D. J. pareiškimas, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš taikos sutarties projekto matyti, kad yra siekiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 10 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sudarytų su S. V. minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje esantys duomenys rodo, jog taikos sutartį pasirašyti įgaliojimą turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. A., (duomenys neskelbtini) E. Š., o ją tvirtinti - (duomenys neskelbtini). Be to, apklaustas kaip liudytojas D. A. patvirtino, jog 2021-09-23 dėl taikos sutarties pasirašymo su juo bendravo T. R., prisistatęs S. V. atstovu. Sutinkamai su prokurorės prašymais dėl veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo, tiek ir dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimis, kuriomis šie prašymai tenkinti, šios aplinkybės sudarė faktinį pagrindą leisti D. A. atlikti slaptus tyrimo veiksmus. Tačiau iš šių motyvų matyti, kad nėra jokių duomenų apie apelianto galimus veiksmus prieš D. A.. Net jei D. J. pareiškimą ir jo apklausą galima būtų priskirti faktiniu pagrindu leisti jam atlikti BPK 158 ir 159 straipsnyje numatytus veiksmus, tai D. A. atveju tokio pagrindo nėra. Apklaustas jis paneigė, kad jam atvirai ar užmaskuotai buvo siūlomas kyšis. Tuo tarpu aptariamų proceso veiksmų taikymo pagrindas negali būti hipotetinis, paremtas vien asmens užimamų pareigų ar turimų įgaliojimų pagrindu, įtariamojo atviru bendravimu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Remiantis tokia logika atitinkami veiksmai turėjo būti leisti atlikti ir E. Š., kuris kaip ir D. A. nesulaukė jokių pasiūlymų dėl kyšio, tačiau turėjo atitinkamus įgaliojimus pasirašyti taikos sutartį. Taigi, priešingai nei deklaratyviai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, leisti atlikti D. A. BPK 158 ir 159 straipsnyje numatytu veiksmus nebuvo jokio faktinio pagrindo.

2.15. Dėl BPK 159 straipsnio apeliantas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ,,Nors abejojama dėl BPK 159 straipsnio nuostatų taikymo teisėtumo D. A. atveju, teigiant, kad pastarasis nebuvo pareiškėjas šioje byloje, tačiau BPK 159 straipsnis nereikalauja būtent pareiškėjo statuso tokiai priemonei taikyti. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Kaip minėta, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo apklaustas liudytojas D. A. (l t., b. l. 57-60), todėl gavus informacijos po šios apklausos, buvo inicijuojamas atitinkamai šios procesinės prievartos priemonės taikymas“. Tokios teismo išvados neatitinka nei bylos medžiagos, nei aptariamos baudžiamojo proceso įstatymo normos turinio. Nors iš tiesų BPK 159 straipsnio nuostatos nereikalauja, kad asmuo, kuriam siūloma daryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant būtų pranešėjas, kad jis pats savanoriškai kreiptųsi į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną, tačiau įstatymas reikalauja, kad toks asmuo patvirtintų šią informaciją, tai yra esminė sąlyga, apibrėžianti BPK 159 straipsnyje numatytos priemonės taikymo faktinį pagrindą. Tačiau priešingai nei klaidingai nurodo teismas, 2021-10-15 apklausus D. A., jis nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad apeliantas jam siūlytų daryti nusikalstamą veiką - priimti kyšį, net ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jis kategoriškai paneigė sulaukęs kokių nors pasiūlymų, tokie tariami apelianto ketinimai jam tapo žinomi tik 2021-11-23 m. lapkričio 23 d., kai STT pareigūnai atvyko pas jį į kabinetą, ten sumontavo įrangą ir informavo, kad jam bus duotas kyšis. Šioje byloje susiklosčiusi situacija, kad STT pareigūnai savo iniciatyva kreipėsi į D. A., kuris nenurodė aplinkybių, kad apeliantas būtų siūlęs kyšį arba leidęs suprasti, kad ketina tai daryti ateityje, tai yra, D. A. nepatvirtino BPK 159 straipsnyje numatyto faktinio pagrindo egzistavimo, nepaisant to, ikiteisminio tyrimo teisėja sankcionavo leidimą D. A. vykdyti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kas patvirtina 2021-10-15 nutarties neteisėtumą. Tokių veiksmų metu gauti duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais.

2.18. STT pareigūnai surežisavo esminę aplinkybę, kad šalia alkoholinio gėrimo butelio buvo įdėta 10 000 eurų, neva kyšis už taikos sutarties civilinėje byloje pasirašymą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės be jokių motyvų atmetė nuo pat proceso pradžios pateiktą versiją, jog 2021-11-21 STT pareigūnų filmuotas vaizdo įrašas yra statinis, jis yra sumontuotas, o pinigų radimo dėžutėje faktas yra surežisuotas. Teismas visiškai nevertino nei vaizdo įrašo turinio, nei kitų svarbių aplinkybių, kurios patvirtina gynybos versiją. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, esminis kaltės įrodymas yra slapta užfiksuotas apelianto ir D. A. susitikimo vaizdo įrašas, jame užfiksuota kaip apeliantas atneša maišelį D. A., šis iš jo ištraukia kartotinę dėžutę su alkoholiniu gėrimu - šampanu, vėliau - kaip STT pareigūnai dėžutėje randa pinigus - 100 kupiūrų po 100 eurų. Nepaisant gynybos keltų abejonių, byloje nebuvo atlikta vaizdo įrašo ekspertizė, nebuvo nustatyta, ar tai vientisas vaizdo įrašas, ar jis buvo montuotas. Originalus vaizdo įrašas, fiksuotas ir saugotas įrangoje esančioje duomenų kortelėje, buvo sunaikintas į bylą pateikiat tik tokio įrašo kopiją. Įvykio vietos apžiūrą vykdžiusi STT pareigūnė D. P., kuri teisme net nebuvo apklausta, tik įėjusi į kabinetą, savo nugara sąmoningai užstojo slapta kabinete sumontuotą vaizdo kamerą, kol vienas iš STT pareigūnų nuėjo prie gėrimo dėžutės ir taip stovėjo bent 7 sekundes. Nors vaizdo įrašas pateiktas kaip vientisas, jog netrukus po D. A. išėjimo iš kabineto, į jį įeina STT pareigūnai ir jis, T. P. R., tačiau iš D. A. parodymų seka, jog STT pareigūnai atvyko praėjus 5-10 min., apeliantui išėjus iš pastarojo kabineto. Jis nurodė ir tai, kad „atėjo vienas pareigūnas, paprašė, kad aš išeičiau“. Taigi, nurodo kitas aplinkybes, nei užfiksuota vaizdo įraše. STT pareigūnų elgesys apžiūros metu, melagingi parodymai tik patvirtina surežisuotą tariamą kyšio davimą D. A.. Antai, priešingai tiek vaizdo įrašui, tiek D. A. parodymams, vienas iš STT pareigūnų, liudytojas V. Č., teisme nurodė, kad „kai atidariau D. A. kabineto duris, pamačiau, kad D. A. sėdi savo vietoje, ant stalo buvo maišelis, man D. A. akimis parodė ką paliko T. R., aš pasižiūrėjau ir sugrįžau pasižiūrėti, ar su R. nevyksta jokių incidentų, bet viskas vyko ramiai, tuomet vėl grįžau ir pamačiau, kad A. yra susijaudinęs, buvo neįprastos būsenos ir tiesiog jį išvedžiau pro kitas duris“. Viena vertus, šio liudytojo parodymai neatitinka vaizdo įrašo medžiagos ir D. A. nurodytų aplinkybių; kita vertus, tai iš dalies patvirtina D. A. parodymus, kad, priešingai nei užfiksuota vaizdo įraše, iki įvykio vietos apžiūros pradžios, STT pareigūnas buvo jo kabinete, iš ten pašalino D. A. ir toks veiksmas nėra užfiksuotas tariamai ištisiniame vaizdo įraše. Be to, priešingai absoliučiai visiems šios bylos duomenis, STT pareigūnas dar gi nurodė, kad ,,Minėjo D. A., kad jam sakė R., kad dovaną duoda už taikos sutarties pasirašymą“. Taigi šio liudytojo parodymai atskleidžia dvi svarbias bylos aplinkybes, kurių teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįvertino: l) STT pareigūnas teisme davė melagingus parodymus; 2) STT į bylą pateiktas vaizdo įrašas yra sumontuotas, iškreipiant jo turinio teisingumą.

2.19. Apelianto teigimu, melaginus parodymus teisme davė ir kitas STT pareigūnas, liudytojas T. G., kurio apklausai itin priešinosi prokuroras. Šis liudytojas apklausiamas teisme nurodė, kad įvykio vietos apžiūros metu kabinete buvo ir D. A., nurodė, kad pinigai buvo skaičiuojami su pirštinėmis. Peržiūrėjęs vaizdo įrašas iš įvykio vietos apžiūros, šis liudytojas pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad tiesiog suklydo. Vis dėlto, negalėjo paaiškinti, nei kodėl kitiems pareigūnams dirbant su pirštinėmis, pats T. G. pinigus lietė be pirštinių, o paskui nusprendė jas užsidėti, kodėl pinigus liesti buvo leista apeliantui. Nors teismas nevertino šių aplinkybių, jos, greta visumos kitų, jau aptartų aplinkybių, kuriomis STT atsidūrė pas D. A. būtent konkrečią dieną, aiškiai rodo, kad STT pareigūnų veiksmai buvo suplanuoti tokiu būdu, kad užtikrintų tyrimo sėkmę - rasti tariamą kyšį dėžutėje, nors apeliantas jo niekada ten nedėjo. STT pareigūnas T. G., kuris, kaip parodė, daug metų dirba šį darbą, ne kartą dalyvavęs atitinkamuose procesiniuose veiksmuose, sąmoningai palietė eilę kupiūrų, ant jų palikdamas savo pėdsakus, suprasdamas, kad esant tokiai situacijai, aplinkybės, kad būtent STT pareigūnai į dėžutę ir įdėjo šiuos pinigus, įrodyti tampa beveik neįmanoma. Vis dėlto, šioje byloje nustatytos aplinkybės dėl to, kad iki įvykio vietos apžiūros STT pareigūnai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kabinete vieni, kad vaizdo įrašas neatitinka nė vieno iš byloje apklaustų liudytojų tiek D. A., tiek ir STT pareigūnų parodymų, ne tik patvirtina apelianto parodymus, kad nedėjo pinigų į alkoholinio gėrimo dėžutę, bet ir atskleidžia teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, kai visais šiais įrodymų šaltiniais grindžiama kaltė ne tik nepašalinus jų tarpusavio prieštaravimų, bet ir tinkamai jų neištyrus, nepašalinus pagrįstų abejonių dėl jų leistinumo.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

5. Nuteistojo T. P. R. apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, laikomasi pozicijos, jog T. P. R. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus taip pat atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. P. R. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaip interpretuojami nuosprendžio argumentai ir manoma, jog bylos duomenys turėjo būti įvertinti taip, kaip laikoma esant teisinga, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo T. P. R. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo būtent įrodymų visuma.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų, išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių grandinę.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. R. nuteistas dėl to, kad, manydamas, kad (duomenys neskelbtini) yra įgaliotas spręsti (duomenys neskelbtini) vardu dėl taikos sutarties pasirašymo atitinkamoje Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, už tokį pageidaujamą teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pats per du kartus pasiūlė nenustatytos eurų sumos kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) D. J., o po to, T. P. R., siekdamas aukščiau nurodytos taikos sutarties pasirašymo, byloje nustatytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose tiesiogiai pats davė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) D. A., veikiančiam pagal duotus leidimus atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kyšį – į dovanų maišelį įdėtus 39,95 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį „Moët&Chandon Imperial Brut“ dėžutėje ir pinigus – 10 000 eurų už pageidaujamą D. A. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pasirašytų taikos sutartį Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

9. Dalis apeliacinio skundų argumentų susiję su kaltinimo dalimi dėl nenustatytos sumos dydžio kyšio pasiūlymo (duomenys neskelbtini) D. J., apeliantas akcentuoja, jog šioje dalyje nuosprendis grindžiamas tik liudytojo D. J. parodymais, kurių patikimumas taip pat ginčijamas, teigiant, jog liudytojo parodymai nenuoseklūs, neatskleidžia nusikaltimo požymių buvimo, taip pat D. J. parodymų nepatvirtina kiti duomenys, tarp kurių kitų asmenų (D. A., E. Š., S. Š.) parodymai. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog liudytojas D. J. dėl esminių aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytais faktais, procese buvo nuoseklus. Nuo pat tyrimo pradžios, kai kreipėsi į pareigūnus, jis nurodė apie T. P. R. vizitus į jo namus, vienu atveju bandant perduoti maišelį, kuriame, kaip T. P. R. užsiminė, buvo taikos sutarties projektas, tačiau matėsi ir pinigų banknotų, kitu atveju pasikalbėti dėl taikos sutarties ir parodant savo automobilio bagažinėje esantį blokelį bei šalia padėtas pinigų kupiūras. Bylos duomenimis, D. J. apie T. P. R. atvykimus į namus papasakojo E. Š., S. Š., D. A., sutuoktinei K. J.. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, D. J. parodymus nuosekliai atitinka apklaustų asmenų parodymai. E. Š., S. Š. tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė apie tai, kad D. J. jiems pasakojęs apie T. P. R. apsilankymus dėl sutarties taip pat bagažinėje rodytus pinigus, patvirtino siūlę D. J. kreiptis į teisėsaugą. Liudytoja K. J. taip pat nuosekliai nurodė apie D. J. jai papasakotas aplinkybes dėl minimų T. P. R. atvykimų prie jų namų bei pinigų rodymo. Liudytojas D. A. patvirtino, jog su D. J. buvo pokalbis apie T. P. R. vizitą, parodytą automobilio bagažinę, kurioje buvo blokelis, ir šalia didelis grynųjų pinigų kiekis, kaip teisme minėjo D. A., jis sakė D. J., jog reikia kreiptis į tarnybas. Taigi sugretinus liudytojo D. J. parodymus su kitų liudytojų parodymais, nėra pagrindo abejoti D. J. parodymų patikimumu. Be kita ko, ir pats nuteistasis T. P. R. pripažįsta tikrai lankęsis pas D. J. prie namų ir rodęs automobilio bagažinėje blokelį, tačiau neigia siūlęs pinigų. Visgi D. J. nurodytas aplinkybes, jog T. P. R. atvykęs prie jo namų automobilio bagažinėje rodė ne tik blokelį, tačiau ir pinigus, atitinka ir 2021-11-22 pokalbio dalis tarp D. J. ir T. P. R., užfiksuota 2021-12-15 slaptų veiksmų atlikimo protokole ir iš kurios matyti, jog po pokalbių apie taikos sutartį, išėjus kitiems dalyviams V. J. ir A. J., toliau kalbasi D. J. ir T. P. R. ir pokalbio metu T. P. R. pasisakius, jog jis samdomas kaip juodųjų technologijų specialistas, D. J. teigia, kad nereikia juodųjų technologijų, nori, kad klausimas (pagal bylos aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) ), būtų išspręstas skaidriai, reaguodamas bei atsakydamas į D. J. klausimą apie tai, kas prašė jam įduoti, T. P. R. atsakė, kad tai ne tie asmenys, ne broliai prašė įduoti. Tęsdamas pokalbį su T. R., D. J. pasakė, kad visą laiką galvojo, kad viską suorganizavo broliai, nuo pradžių iki galo. „Nu, žinai, tu paskui dar išlendi kaip, a ne, nei prie nieko dar su linkėjimais“. Pokalbio metu D. J. pamini ir „blokelius“. Apeliaciniame skunde užsimenama, jog pokalbis vyko apie realius blokelius, visgi pokalbio seka leidžia paneigti tokius apelianto argumentus ir vertinti, jog „blokeliai“ yra tik tikrosios pokalbio prasmės maskavimas. D. J. klausia T. P. R., kiek „blokelių“ jis buvo davęs ankstesnio jų susitikimo metu, T. P. R. savo iniciatyva paprašė kalkuliatoriaus ir jame įrašė skaičių. Kaip apklausiamas teisme nurodė liudytojas D. J., jis kalkuliatoriuje pamatė skaičių 10 000. Nors teisiamajame posėdyje dėl šios aplinkybės T. P. R. paaiškino, jog kalkuliatorių paėmė todėl, kad norėjo pažiūrėti, ko nori D. J., paspaudė 0, nes norėjo, kad D. J. nurodytų, kiek jis nori, tačiau toks paaiškinimas neįtikinantis, kadangi po to, kai T. P. R., kaip teigia, kalkuliatoriuje nuspaudė nulį, jo pokalbis su D. J. tęsėsi: D. J., pamatęs skaičių, pasakė: „Ar gerai buvo? Nu, tai buvau numatęs“. Be to, tęsiant pokalbį, kalbėdamas apie D. A., būtent pats T. P. R. paprašė D. J. paimti kalkuliatorių ir paspaudinėti („ Paimkit, paspaudinėkit ką nors“), o D. J. atsakė: „Ne, ne, nieko nereik, kur jau ten. Viskas toj vietoj. Kaip sakyt, viskas gerai, kas gerai baigiasi.“. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš pokalbio konteksto išėmė atskiras frazes, tačiau tokie argumentai nepagrįsti ir vertinti aptariamo pokalbio turinį kitaip nei tai padaryta skundžiamame nuosprendyje, kuriame šio pokalbio turinys ne selektyviai, o išsamiai, gretinant su kitais duomenimis, išanalizuotas, nėra pagrindo. Taigi, atsižvelgdama į visą tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog atmestini apelianto argumentai apie D. J. parodymų nepatikimumą, priešingai, vertinant D. J. parodymus kartu su kitais, liudytojo nurodytas aplinkybes nuosekliai atitinkančiais duomenimis, jie pripažįstami patikimais ir skundžiamame nuosprendyje jais vadovautasi pagrįstai.

10. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog byloje neįrodinėta kaltinimo dalis dėl manymo, kad (duomenys neskelbtini) yra įgaliotas spręsti (duomenys neskelbtini) vardu dėl taikos sutarties pasirašymo, pažymima, jog apeliantas žino (duomenys neskelbtini) įgaliojimų ribas, nėra įrodymų, jog tokį manymą apeliantas turėjo, intensyvus bendravimas su kitomis šalimis, anot apelianto, rodo, kad jis nemanė, kad nuo (duomenys neskelbtini) priklauso taikos sutarties sudarymas. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, o T. P. R. elgesys nagrinėjamuose įvykiuose byloja priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog pats D. J. viešai buvo išreiškęs poziciją, kad taikos sutarties pasirašymas aktualiame civiliniame ginče dėl aukciono būtų naudingas, o pati taikos sutartis buvo kelių šalių susitarimo reikalas, tačiau bylos duomenų visuma rodo, iš esmės pripažįsta ir pats T. P. R., kad jis buvo suinteresuotas taikos sutarties konkrečioje civilinėje byloje dėl aukciono sudarymu. Pats jis, kaip matyti, nesėkmingai dalyvavo aukcione, dėl kurio vėliau ir kilo civilinis ginčas. Kaip nurodė teisme apklaustas S. V., jis buvo pažadėjęs dalį aukcione įsigyto turto perleisti T. P. R., iš bylos medžiagos matyti, jog dėl aukciono prasidėjo civilinis ginčas, iš pradžių Klaipėdos apygardos teisme, kurio sprendimas skųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Būtent Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-07 sprendimu be kita ko, S. V. buvo pripažintas aukciono laimėtoju. Iš nustatytų faktinių aplinkybių, kurių neneigia ir pats nuteistasis, matyti, jog apeliantas siekė D. J. pritarimo taikos sutarčiai civiliniame ginče dėl aukciono: vyko pas D. J. į namus ne darbo metu, siuntė taikos sutarties projektą, kaip nurodė ir teisiamajame posėdyje, klausė D. J. apie eigą. Nagrinėjamų įvykių laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo ir savivaldybės tarybos narys, taigi dalyvaudavo priimant sprendimus savivaldybės taryboje, balsuodavo, todėl ne tik apelianto manymu, tačiau ir realiai D. J. pozicija būtų buvusi reikšminga, jei taikos sutarties civiliniame ginče klausimas būtų pasiekęs svarstymus savivaldybės taryboje. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. darbo kabinete vyko susitikimas, kuriame dalyvavo T. P. R., V. ir A. J. ir sprendžiama buvo būtent dėl taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo. Duomenų visuma taip pat patvirtina, jog iniciatyvą susitikti su D. J. rodė pats apeliantas. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, T. P. R. akivaizdžiai laikė D. J. vaidmenį aptariamame procese svarbiu, galinčiu įtakoti pageidaujamo sprendimo priėmimą. Iš D. J. parodymų procese matyti, jog jis T. P. R. veiksmus dėl siūlomų pinigų vertino kaip įtartinus, papasakojo apie situaciją kitiems asmenims, iš kurių E. Š. bei S. Š. patarė kreiptis į teisėsaugą. Nors apeliantas akcentuoja, jog niekada neprašė D. J. atlikti kokius nors veiksmus, nesiūlė atlygio, kaip be kita ko ir dėl D. A., tačiau teismų praktikoje pripažinta, jog pagal BK 227 straipsnį, kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).

11. Apeliaciniame skunde kaip esą kaltę paneigianti aplinkybė nurodoma, jog nėra duomenų, kad apeliantas reikšmingu laikotarpiu būtų gavęs reikšmingą pinigų sumą, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus veikos kvalifikavimui pinigų gavimo šaltinis nelemia. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog asmens kratos metu pas T. P. R. buvo rasta ir paimta 6 420,92 Eur, kurie apžiūrėti ir vėliau grąžinti T. P. R., kas rodo, jog nuteistasis savo dispozicijoje visgi turėjo nemažą sumą pinigų.

12. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 158, 159 straipsnyje numatytų procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumo ginčijimu dėl kaltinimo dalies su kyšio davimu D. A., teigiama, kad nebuvo faktinio pagrindo taikyti šias priemones, nėra duomenų apie apelianto veiksmus dėl D. A., apie galimą kyšį D. A. sužinojo iš STT pareigūnų, taigi neteisėtai minimos priemonės sankcionuotos, be to, neteisėtas ir realizavimas. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo gynybos keltus klausimus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, motyvuotai sprendė, jog jos pritaikytos pagrįstai ir teisėtai. Kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams.

13. BPK 158 straipsnio 1 dalis numato, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės, šie pareigūnai šio Kodekso 159 straipsnyje nustatyta tvarka gali atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. O BPK 158 straipsnio 6 dalis numato galimybę asmenims, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikti šiame straipsnyje nustatyta tvarka veiksmus, siekiant nustatyti nusikaltimus darančius asmenis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-15 nutartimis D. A. leista atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Bylos duomenimis D. J. ir D. A. kalbėjo apie T. P. R. įtarimą keliantį elgesį. Pradėjus ikiteisminį tyrimą D. A. kaip ir D. J. buvo apklaustas, sutiko bendradarbiauti su teisėsauga. Priimant minimas nutartis, buvo atsižvelgta į turimus duomenis, jog į D. A. T. P. R. dėl taikos sutarties sudarymo civiliniame ginče, susijusiame su vykusiu aukcionu, kreipėsi iki ikiteisminio tyrimo pradžios, o D. A. buvo įgaliotas tokią taikos sutartį pasirašyti, be to, buvo pagrindo manyti, jog T. P. R. iš anksto yra susitaręs iš S. V. perimti įgytą nekilnojamąjį turtą (apie susitarimų buvimą apylinkės teisme minėjo ir apeliantas, ir S. V.). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo pagrįstai manoma, kad D. A. gali būti siūloma priimti kyšį. Kolegija, atsižvelgdama į duomenų visumą, neturi pagrindo vertinti, jog procesinės prievartos priemonės sankcionuotos nesant faktinio pagrindo. Liudytojais byloje apklausti A. Š., V. Č. paaiškino, jog techninės priemonės D. A. kabinete buvo sumontuotos įvykio dieną, kadangi klausantis pokalbių pastebėta, jog T. P. R. pradėjo ieškoti pinigų, skambino sesei. Be to, 2021-11-22 T. P. R. D. J. kabinete kalbėjo apie D. A., jo vaidmenį civiliniame ginče dėl aukciono.

14. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir procesinių prievartos priemonių realizavimas, teigiama, jog apeliantas buvo išprovokuotas D. J. nuvežti dovaną D. A., nurodęs, kad pastarasis pyksta, o (duomenys neskelbtini) yra ir jo gimtadienis, tai patvirtina ir 2021-11-22 pokalbis, kuriame D. J. esą skatina apelianto kontaktą su D. A., pasiūlo nuvežti „linkėjimų“, o pokalbio dalyje dėl blokelių D. J., „linkėjimus“ teismas vertino kaip užmaskuotą kyšio vadinimą. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vertinant 2021-11-22 pokalbio tarp D. J. ir T. P. R. turinį, nėra jokio pagrindo įžvelgti kokią nors D. J. provokaciją apeliantui vežti kyšį D. A.. D. J. pasisakymus apie D. A. apeliantas interpretuoja subjektyviai savaip, esą kaip paskatą D. A. nuvežti pinigų, nors situacija priešinga, būtent apeliantas siūlo D. J. paimti kalkuliatorių ir paspaudinėti ką nors kalbantis dėl D. A. ir D. J. šioje vietoje nurodo, jog nieko nereikia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, priešingai nei įrodinėja apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentuotai išanalizavo 2021-11-22 pokalbyje paminėtų „linkėjimų“ reikšmę. Susitikimo pabaigoje D. J. pasakymas apie linkėjimų perdavimą D. A. pagrįstai vertinamas kaip tiesioginis linkėjimų, ne kyšio, perdavimas. T. P. R., kalbėdamas apie D. A., pasakė D. J.: „Perduok jam linkėjimus“, reaguodamas į tai D. J. pasakė: „Daugiau nieko.“ Taigi byloje esančių duomenų visuma niekaip nepatvirtina apelianto teiginių apie provokaciją.

15. Dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su pozicija, jog byloje esantis vaizdo įrašas suklastotas, vaizdas statinis, neatitinka apklaustų asmenų parodymų, neatlikta vaizdo įrašo ekspertizė, atmesti gynybos argumentai dėl vaizdo įrašo sumontavimo. Vaizdo įrašo ekspertizės klausimas keltas ir apygardos teismo posėdyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti jog pirmosios instancijos teismas išanalizavo ginčijamą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas 2021-11-23 D. A. ir T. P. R. susitikimas, ir kurio metu T. P. R. perdavė D. A. šampano dėžutę, kurioje pareigūnai aptiko ir 10 000 Eur. Vertindamas vaizdo įrašo tikrumą, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, ginčijamo vaizdo įrašo turinį lygino laiko atžvilgiu su 2021-11-23 apžiūros metu darytu vaizdo įrašu, kadangi veiksmai fiksuoti tuo pačiu momentu. Kaip atkreiptas dėmesys skundžiamame nuosprendyje, prieš pat D. A. išėjimą iš kabineto įraše girdisi ikiteisminio tyrimo pareigūnės balsas (ji tuo metu jau buvo už kabineto durų, o šalia jos buvo du pareigūnai ir T. P. R.), o sugretinus laiko atžvilgiu ginčijamą vaizdo įrašą su 2021-11-23 apžiūros metu daromu vaizdo įrašu matoma, kad iš kabinėto išėjus D. A., iškart įeina pareigūnai; apžiūros metu darytame įraše matyti ir girdėti, kad T. P. R. buvo pranešama apie apžiūros veiksmo pradžią ir jo fiksavimą – ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė pranešinėjo asmenims, koks veiksmas yra atliekamas, D. A. išėjus iš kabineto, pareigūnės balsas toliau nepertraukiamai girdisi bei po kelių sekundžių, kai D. A. išėjo iš kabineto, į jį užėjo pareigūnai ir pats T. P. R.. Todėl pirmosios instancijos teismas nesuabejojo, kad toks vaizdas aktualiu kaltinimui laikotarpiu yra karpytas, statinis ar redaguotas, įvykio filmavimo metu niekas į kabinetą neužėjo, niekas nelietė T. P. R. paliktos dėžutės su buteliu. Kolegija dar kartą teismo posėdyje peržiūrėjo tiek T. P. R. bei D. A. 2021-11-23 susitikimo vaizdo įrašą, tiek 2021-11-23 apžiūros metu darytą vaizdo įrašą ir nekilo abejonių dėl D. A. kabinete daryto vaizdo įrašo vientisumo ar kokio nors sumontavimo, priešingai, tuo pačiu laiku daryti vaizdo įrašai tarpusavyje vienas kitą papildo, įrašas iš D. A. kabineto eina nepertraukiamai. Neįžvelgiama ir esminių prieštaravimų apklaustų asmenų parodymams, vaizdo įrašo turinys atitinka apklausose nurodytas aplinkybes. Bylos duomenimis, T. P. R. išėjus iš kabineto jis buvo sulaikytas ir koridoriuje prie D. A. kabineto buvo pradėtas filmuoti kitas – įvykio vietos apžiūros veiksmas, kurio metu pareigūnės balsas girdimas ir kabinete darytame vaizdo įraše. Gretinant skirtingus, tačiau vienu metu darytus vaizdo įrašus bei lyginant su kitais bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo pritarti apelianto argumentams dėl tariamo vaizdo įrašo klastojimo.

16. Apeliaciniame skunde užsimenama esą STT pareigūnai meluoja, tarp jų apklaustas T. G., kuris iš pradžių apklausiamas parodė, jog nelietė pinigų, parodžius vaizdo įrašą, liudytojas persigalvojo, paaiškėjo, jog pinigus jis lietė be pirštinių. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog procesiniuose veiksmuose dalyvavę pareigūnai neprisimena kokių nors procedūrų eigos detalių ar jas prisimena ne visai tiksliai, nereiškia, kad meluojama ir parodymų patikimumas pats savaime, nesant kritinių prieštaravimų, nesumenksta. Dėl pinigų skaičiavimo be pirštinių, iš vaizdo įrašų matoma, jog pareigūnas be pirštinių buvo prisilietęs prie skaičiuojamų pinigų banknotų, tačiau toks trūkumas nelaikomas grubiu, esminiu, turinčiu įtakos procesinio veiksmo teisėtumui, nesudaro pagrindo kaltinti pareigūnus veiksmų režisavimu, apie ką kalbama apeliaciniame skunde.

17. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, laikomasi pozicijos, jog STT surežisavo pinigų prie butelio aplinkybę, pareigūnė D. P., įėjusi į D. A. kabinetą, nugara užstojo kamerą. Iš tikrųjų iš 2021-11-23 D. A. kabinete slapta daryto vaizdo įrašo matyti, jog vienu momentu, į kabinetą įėjus apžiūrą atliekantiems pareigūnams, kelioms sekundėms vaizdas užstojamas, visgi, įvykio vietos apžiūros vaizdo ir garso įrašas akivaizdžiai parodo, kad į kabinetą kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnais vienu metu įėjo ir T. R. ir per tas kelias sekundes, kol kameros vaizdas užstojamas pareigūnės, jokie pareigūnai negalėjo atlikti jokių veiksmų su kabinete buvusia T. P. R. D. A. atnešta dėžute T. P. R. nepastebėjus. Tačiau apygardos teismas, siekdamas pašalinti abejones, atliko įrodymų tyrimą ir liudytoja apklausė pareigūnę D. P., kuri dalyvavo atliekant įvykio vietos apžiūrą ir parodė, jog į kabinetą užėjo kartu su kolegomis ir T. P. R., nežinojo, kurioje vietoje sumontuota slapta kamera, kabinetas nedidelis, viduryje stalas, sustojo visi atsitiktinai, jog visi sutilptų. Iš D. A. kabinete slapta daryto vaizdo įrašo akivaizdžiai matoma, jog po to, kai T. P. R. D. A. paliko maišelį su šampano buteliu iki kabinete pasirodant jau apžiūrą atliekantiems pareigūnams ir T. P. R., jokie pareigūnai ant D. A. stalo stovėjusios dėžutės netikrino, nelietė. Tiek kamera D. A. kabinete, tiek filmuojant 2021-11-23 apžiūrą fiksuotas vaizdas ir garsas, šiuos įrašus peržiūrėjusi bei išklausiusi, kolegija sprendžia, kad jokių neteisėtų veiksmų pareigūnai neatliko, o dėžutę su joje buvusiu šampano buteliu ir, kaip paaiškėjo, pinigais – 10 000 eurų, atnešė ir paliko ne kas kitas, o T. P. R., teigdamas, kad tai dovana D. A. gimtadienio proga. Taigi apelianto teiginių apie kokį nors surežisavimą dėl pinigų šampano butelio dėžutėje bylos duomenų visuma niekaip nepatvirtina, o priešingai, visiškai paneigia.

18. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog T. P. R. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. R. apeliacinį skundą atmesti.