Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-03 · Administracinė byla Nr. eI2-1362-1047/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-03Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-04-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
eI2-1362-1047/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04579-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Tomas Blinstrubis
Atsakovas
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“, Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, "Valstybinių miškų urėdija", Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinis skyrius
Pareiškėjas
J. P.
Advokatai
Jurijus Malininas, Svetlana Radionova
Administracinė byla Nr. eI2-1362-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04579-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jurijui Malininui,

atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Sauliui Balčiūnui,

trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ atstovei Laurai Petrikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą iš naujo, įpareigojant pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte įrašą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ į įrašą, kuris atitiktų papildomo tyrimo objektyviai nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas ginčija Sprendimą, iš esmės teigdamas, kad papildomas tyrimas atliktas neišsamiai, neištirti visi reikšmingi įrodymai, duomenys ir faktai, surinkti duomenys įvertinti fragmentiškai, epizodiškai, nenuosekliai, išvados arba padarytos neteisingai teisiškai įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, arba prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atliekant papildomą tyrimą buvo ignoruojamos ir netiriamos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios buvo patvirtintos Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-702-621/2015, neįvertinti šioje byloje apklaustų liudytojų parodymai. Neteisėtas ir nepagrįstas Sprendimo 1 punktas, kadangi atliekant papildomą tyrimą nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 29.1, 29.2, 30.1 ir 30.2 papunkčiais, nes buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai nustatytos įvykio aplinkybės ir priežastys bei koks buvo įvykio priežastinis ryšys su darbu, ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte įvardinta įvykio darbe priežastis „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ yra neatitinkanti tikrovės, todėl turi būti panaikinta. Nei pirminio, nei papildomo tyrimo metu nėra pateikti įgaliotos institucijos sprendimai, kuriais būtų nustatyta, kad pareiškėjas padarė atitinkamus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir dėl to jam būtų pritaikyta administracinė atsakomybė. Pareiškėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte įrašytas teiginys, kad nelaimingo atitikimo priežastis yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurį padarė pats vairuotojas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Ši išvada pagrįsta ir tuo, kad atliekant pirminį ir papildomą tyrimą buvo nukrypta nuo įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi, nebuvo įvertinti egzistuojantys prieštaravimai dėl autotechnikos būklės baudžiamojoje byloje Nr. 51-1-349-10, nebuvo įvertinti liudytojų parodymai civilinėje byloje Nr. e2-20-715/2017. Esant egzistuojantiems prieštaravimams atliekant papildomą tyrimą turėjo būti padaryta išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo galimai techninis automobilio gedimas dėl stabdžių ar važiuoklės pažeidimo, kurių pareiškėjas negalėjo pastebėti. Papildomo tyrimo metu padaryta išvada, jog pareiškėjas įvykio metu vykdė darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbinėmis funkcijomis, neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Akivaizdu, kad pareiškėjo įvykio metu atlikti konkretūs veiksmai – automobilio traukimas iš įklimpimo vietos, dėl ko, pareiškėjui nežinant, buvo sugadinta automobilio stabdžių ir važiuoklės sistema – buvo atlikti darbo tikslais. Pareiškėjas įvykio dieną vairavo tarnybinį automobilį, vykdamas į objektą apžiūrėti želdinių (pasodintus sodinukus). Tokia veikla yra betarpiškai susijusi su pareiškėjo darbinėmis funkcijomis. Visi kiti pašaliniai veiksmai, kurie buvo nurodyti papildomo tyrimo išvadoje, teisiškai nėra reikšmingi ir neturi priežastinio ryšio su eismo įvykiu. Nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus. Jokių duomenų apie tai, kad įvykio dieną buvo perkami kokie nors daiktai, kas nurodyta papildomo tyrimo išvadoje, nėra. Kadangi pripažintina, kad pareiškėjas įvykio metu atliko darbines funkcijas, turi būti paliktas galioti Nelaimingo atitikimo darbe aktas Nr. 1, tik, kaip nurodyta, pakeičiant jo turinį.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad papildomo tyrimo metu buvo dar kartą apžiūrėta įvykio vieta, apklausti gyventojai, iš pareiškėjo buvo gauti ir išnagrinėti paaiškinimai, išnagrinėti pareiškėjo tėvo paaiškinimai, Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai. Įvertinus visas naujai paaiškėjusias teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybės, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad įvykis, kurio metu sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko pareiškėjui nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu, todėl nėra pagrindo surašyti N-1 ar N-2 formos aktų, buvo surašytas laisvos formos aktas. Nėra pagrindo įvykį pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, kadangi nustatyta, kad įvykis, kurio metu pareiškėjas nukentėjo, įvyko ne darbo laiku, t. y. 17 val. 30 min. ne darbo vietoje, pareiškėjas įvykio metu nevykdė darbinių funkcijų, nevyko tarnybiniu automobiliu į darbą ar iš darbo, nėra duomenų, kad būtų dirbęs sau su darbdavio žinia. Kadangi įvykis darbe nebuvo pripažintas atsitikimu darbe ir nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe buvo ištirtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, skundžiamu Sprendimu pagrįstai buvo padaryta išvada dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo. Todėl pripažinus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 negaliojančiu, ginčai dėl jame įvardijamų išvadų negalimi ir nenagrinėjami. Tik pripažinus, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Inspekcijai kiltų imperatyvi pareiga jos kompetencijos ribose pakartotinai įvertinti skundo turinį ir priimti administracinį aktą. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atlikti papildomą tyrimą ir redaguoti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punktą yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad papildomas tyrimas atliktas visapusiškai išsamiai ir atsakingai. Tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pareiškėjas, įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis. Tai, kad pareiškėjas keičia skundų formuluotes ir teikia analogiškus skundus įrodo pareiškėjo siekį išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų skundo teiginį, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ne kelių eismo taisyklių pažeidimas, o tarnybinio automobilio techninis gedimas. Nėra pateikta įrodymų, kad tarnybinis automobilis buvo techniškai netvarkingas dar iki įvykstant eismo įvykiui. Pareiškėjo skunde nurodytame Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas yra pats atsakingas už sudaužytą tarnybinį automobilį. Leisdamas traktoriui traukti jo vairuojamą tarnybinį automobilį, pareiškėjas prisiėmė riziką dėl galimų pažeidimų. Vien pradėdamas vairuoti techniškai netvarkingą automobilį pareiškėjas pažeidė kelių eismo taisykles. Minėtas teismas pripažino pareiškėjo atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio ir tik pritaikius senaties terminą pareiškėjas išvengė žalos dėl sudaužyto automobilio atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Inspekcijos Telšių teritorinis skyrius – atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcijos Telšių teritorinis skyrius palaiko Inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad paskutinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apima visas išlaidas, išskyrus advokatės Svetlanos Radionovos, kuri atstovavo pareiškėją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą. Pabrėžė, kad būtina skirti ekspertizę, kad vieną kartą ir visiems laikams būtų išsiaiškinta, kodėl įvyko eismo įvykis. Į teismo klausimą atsakė, kad prašo skirti dokumentų ekspertizę, o ne automobilio, nes mašinos jau nėra išlikusios.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nepritarė ekspertizės skyrimui.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nepritarė ekspertizės skyrimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Telšių teritorinis skyrius nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog 2011 m. balandžio 7 d. priimtas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kurio 7 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, o 17 punkte nelaimingo atsitikimo priežastys: „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“.

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vyriausiąjį darbo inspektorių su prašymu dėl papildomo 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos eismo įvykio priežasties ištyrimo.

Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius, ištyręs pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją, įvertinęs įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas 2011 m. balandžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, priėmė 2018 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. VD-30, kuria konstatavo, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų analizė nesuteikia pagrindo atnaujinti įvykio tyrimo, nes juose teisėsaugos institucijų nėra paneigti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-262 280(10) nurodyti kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. yra priėmęs neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015, kuria paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas J. P. įvyko ne dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, o vežant alų, t. y. atliekant darbą, nesusijusį su pareiškėjo darbo funkcijomis. Atsižvelgus į tai, pasiūlyta skirti įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d., kai vairuodamas tarnybinį automobilį autoįvykio metu sunkią traumą patyrė pareiškėjas, papildomą tyrimą.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, be kita ko, vadovaudamasis anksčiau nurodyta 2018 m. rugsėjo 4 d. išvada Nr. VD-30, priėmė 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. EV-226 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“, kurio 1 punktu skyrė papildomą tyrimą.

Vykdydami šį Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą, I. T. skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vyriausiasis inžinierius ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio medienos ruošos ir darbų saugos inžinierius priėmė 2018 m. lapkričio 9 d. papildomo tyrimo aktą (toliau – ir Aktas). Akte konstatuota, kad, įvertinus įvykio papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą, papildomo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, keičiamos įvykio aplinkybės, nurodytos 2011 m. balandžio 7 d. akto Nr. 1 7 punkte, išdėstant jas taip: „Ryte aptaręs būsimos dienos darbus su urėdo pavaduotoja E. P., apie 9 val. tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) miško želdinimo ir apsaugos inžinierius J. P. išvyko į K. girininkiją iš kur paėmė kultūrų projektą. Po to nuvyko į N. A. girininkiją ir taip pat paėmė kultūrų projektą. Kadangi pasodinto miško plotai J. P. buvo žinomi, jis su N. A. girininkijos girininko pavaduotoju A. R. susitarė, kad pavasario miško sodinimo darbus jis apžiūrės vienas ir po to iki 17 val. grįš aptarti apžiūrėtų rezultatų. Apie 15 val. 30 min. J. P. paskambino V. K. ir pasakė, kad jo vairuojamas tarnybinis automobilis yra užklimpęs miške už L. kalno, prašė atvažiuoti padėti išstumti automobilį. Tuo metu V. K. su B. A. ėjo link N. A. miesto, susistabdė taksi automobilį ir nuvažiavo iki miško. Už L. kalno paėjus 300 metrų, pamatė ant keliuko užklimpusį J. P. vairuotą (duomenys neskelbtini). Bandė automobilį išstumti, tačiau nepavyko. B. A. paskambino mamai, ši surado traktorininką su traktoriumi, kuris atvažiavo ir džipą ištraukė. Paklausus traktorininko M. Š., kiek yra jam skolingi, šis atsakė, kad porą „bambalių“ alaus. Sutarę, kad atveš alų, tarpusavyje pakalbėję, kad turi greitai susisukti, t. y. nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti alaus ir grįžti, kol traktorius dar nebus toli nuvažiavęs. A. M. L 200, nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „S“, nupirko alaus ir važiavo atiduoti alų traktorininkui. Važiuodami mašinoje, V. K. ir B. A. gėrė alų. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link V. gyvenvietės, link L. piliakalnio žvyrkeliu, pravažiavus kelio vingį už 111 m, pajuto, kad sumėtė automobilį, automobilis slydo ir keletą kartų vertėsi. Eismo įvykio metu J. P. buvo sunkiai sužalotas.“ Akte konstatuota, kad: dėl pasikeitusių įvykio aplinkybių, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų LR vyriausybės 2004 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1118, 56 punktu nelaimingo atsitikimo darbe aktas N1 nei N2 nesurašomas, nes įvykio metu J. P. vykdė darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis. Įvykio priežastis ištirta ir nurodyta Nelaimingo atsitikimo darbe 2011-04-17 akto Nr. 1 17 punkte“. Akte konstatuota, kad: „Įvertinant tai, kad abu J. P. bei A. P. ikiteisminio tyrimo metu, teismuose, kurie tęsėsi eilę metų, turėjo galimybę pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie įvykį ir ją apginti, įvykio papildomo tyrimo tyrėjai nevertino kitokių įvykio aplinkybių ir eismo įvykio priežasčių, nei nustatė teismai. Įvykio papildomo tyrimo tyrėjai savo išvadose naudojosi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-04-07 sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-16 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kurios iki šiol nėra paneigtos, panaikintos bei kitais galiojančiais anksčiau tirto įvykio dokumentais.

Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. VD-37 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Išvada), kuria, nustatęs, kad atlikto tyrimo įforminimo trūkumų nenustatyta, ir vadovaudamasis Nuostatų 60 punktu siūlė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą darbe patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko Inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi.

Inspekcija, įvertinusi Išvadą ir vadovaudamasi Nuostatų 12 ir 60 punktais, priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; 2) pripažinti 2011 m. balandžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 1 negaliojančiu; 3) laikyti įvykio, kurio metu 2010 m. spalio 25 d., vairuodamas tarnybinį automobilį, sunkią traumą patyrė pareiškėjas, tyrimo, kurį atliko I. T. teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. L., bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama Inspekcijos atliktų tyrimų dalimi; 4) administracinę procedūrą baigti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1689-463/2019 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. SD-37-15198 „Dėl įvykio, įvykusio 2010 m. spalio 25 d. valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) miškų urėdija darbuotojui J. P., papildomo tyrimo“, pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją atlikti konkrečius veiksmus netenkino, priteisė pareiškėjui iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 348,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2004-525/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje LVAT nusprendė, kad atsakovo 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. EV-226 pradėtas papildomas 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimas buvo inicijuotas ne paties atsakovo, o būtent įvykį patyrusio pareiškėjo J. P., jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymo pagrindu, tai atitinka Nuostatuose įtvirtintą atsakovo kompetenciją (Nutarties 42 punktas). Atsakovas pradėdamas papildomą 2010 m. spalio 25 d. įvykio tyrimą neviršijo savo kompetencijos (Nutarties 43 punktas). LVAT grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui tam, kad teismas pasisakytų dėl Sprendimo esmės ir pareiškėjo skundo argumentų dėl šio sprendimo pagrįstumo (Nutarties 45 punktas).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. birželio 1 d.) (toliau – ir DSSĮ), Nuostatai (2010 m. liepos 1 d. redakcija) ir kiti teisės aktai. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas. Įgyvendinant šią teisės normą buvo patvirtinti Nuostatai.

Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Nuostatų 12 ir 60 punktais. Nuostatų 12 punktas nustato, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas. Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, yra įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis: 1) sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; 2) susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką; 3) savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbo sau (savo interesais); 4) nukentėjo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu.

Nuostatų 60 punktas nustato, kad papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiaga nagrinėjama Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant šių Nuostatų reikalavimų, per 10 darbo dienų nuo papildomo ar pakartotinio tyrimo medžiagos gavimo ji išsiunčiama šių Nuostatų 53 punkte nustatyta tvarka, nurodžius sprendimą dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo.

Nuostatų 59 punktas nustato, kad atlikus papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (padaryta išvada) arba jis papildytas, arba surašytas naujas atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, arba tyrimas nutrauktas, kaip nurodyta šių Nuostatų 12 punkte.

Pareiškėjas skunde teigia, kad pažeisti Nuostatų 29.1, 29.2, 30.1, 30.2 punktai, nes vadovaujasi kita Nuostatų redakcija. Teismas vadovaujasi 2010 m. liepos 1 d. Nuostatų redakcija, nes sistemiškai aiškinant Nuostatus (Nuostatų 83 punktas) taikoma ta redakcija, kuri galiojo įvykio metu (eismo įvykis įvyko 2010 m. spalio 25 d.). Tačiau pareiškėjo nurodytus argumentus teismas analizuoja, nes 2010 m. liepos 1 d. Nuostatų redakcijoje taip pat įtvirtintos pareiškėjo nurodytos taisyklės. Nuostatai nustato, kad tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, būtina nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (46.17 papunktis), prireikus atlikti kitus veiksmus, reikalingus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti, kaip nustatyta Metodiniuose nurodymuose (46.7 papunktis).

Pareiškėjas nesutinka su Sprendime pateiktu vertinimu ir su Sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl priežasties, kodėl įvyko eismo įvykis (nurodo, kad traukiant automobilį iš užklimpimo galimai buvo pažeisti stabdžiai ir važiuoklė), dėl eismo įvykio sąsajumo su darbu (teigia, kad eismo įvykio metu dirbo darbdavio interesais).

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus, nes, pirma, aplinkybes, nustatytas teismų sprendimuose, pareiškėjas vertina subjektyviai sau palankia linkme, antra, pareiškėjas kelia kitas eismo įvykio priežasties versijas, kurios yra spėjimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą skirti ekspertizę, tačiau automobilis, kurį vairuodamas pareiškėjas pateko į eismo įvykį, nėra išlikęs. Teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios kliudė pareiškėjui prašyti automobilio ekspertizės, kol tai buvo objektyviai įmanoma. Būtent pareiškėjas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai jo keliamos versijos (eismo įvykis įvyko, nes traukiant automobilį iš užklimpimo galimai buvo pažeisti stabdžiai ir važiuoklė) nebeįmanoma patikrinti objektyviais įrodymais (atliekant automobilio apžiūrą, ekspertizę ir kt.). Dokumentai buvo įvertinti tiek Inspekcijos, tiek įvairių eismo įvykį įvairiais aspektais nagrinėjusių teismų, kurie ir yra kompetentingi pateikti teisinį situacijos, užfiksuotos dokumentuose, vertinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl eismo įvykio sąsajumo su darbu. DSSĮ 42 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu: 1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo; 2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

Atsakovė papildomo tyrimo metu dar kartą apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė gyventojus, iš pareiškėjo gavo ir išnagrinėjo paaiškinimus, išnagrinėjo pareiškėjo tėvo paaiškinimus, Šiaulių apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus. Teismas daro išvadą, kad šie papildomo tyrimo veiksmai tik patvirtino, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta J. P. sveikata, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu. Taip pat teismas vadovaujasi Šiaulių apygardos administracinio teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendime Nr. I-702-621/2015 nurodytomis aplinkybėmis: pareiškėjas J. P. po to, kai buvo ištrauktas įklimpęs jo vairuojamas tarnybinis automobilis, su V. K. ir B. A. važiavo į (duomenys neskelbtini) nupirkti alaus M. Š., vežant alų M. Š. ir įvyko eismo įvykis, t. y. atliekant darbą, nesusijusį su jo darbinėmis funkcijomis. Šiaulių apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad traktoriui išraukus tarnybinį automobilį, jis su abiem draugais važiavo į (duomenys neskelbtini) girininkiją, pakeliui dar norėdamas apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, t. y. pareiškėjas dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą ir tada įvyko avarija. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais bei visais surinktais įrodymais, atsižvelgė į faktą, kad eismo įvykis įvyko 2010 m. spalio 25 d. apie 17 val. 30 min. prieblandoje, todėl pareiškėjo versiją, jog traktoriui ištraukus tarnybinį automobilį jis dar norėjo dar apžiūrėti vieną pasodinto miško masyvą, atmetė. Taiga Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai pakenkta pareiškėjo sveikatai, įvyko nukentėjusiajam nevykdant darbinių funkcijų, įvykis nesusijęs su darbu. Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovaujasi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Teismui privalomas įsiteisėjusiame teismo sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, o papildomo tyrimo metu tirtos faktinės aplinkybės tik patvirtina įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytas išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas teigia, kad užklimpo, nes važiavo darbo reikalais, kad traukdamas automobilį iš užklimpimo veikė darbdavio interesais. Teismas pažymi, kad eismo įvykis įvyko ne traukiant automobilį iš užklimpimo, o paskui, kai pareiškėjas kartu su keleiviais nuvažiavo ir nupirko alaus traktorininkui, ir vežė jį atiduoti. Taigi tai, kad pareiškėjas tam tikruose epizoduose dirbo darbdavio naudai, nepaneigia, kad epizode, kai įvyko eismo įvykis, pareiškėjas nedirbo darbdavio interesais (važiavo iš parduotuvės nupirkęs alaus traktorininkui).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nepadarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo, nes už KET pažeidimus nebuvo nubaustas nei baudžiamąja nei administracine tvarka teismas pažymi, kad šie argumentai nėra reikšmingi, nes įvykis buvo pripažintas nesusijusiu su darbu. Taigi pareiškėjo elgesio vertinimas (pažeidė ar nepažeidė KET) neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Be to, LVAT praktikoje aiškinant ir taikant Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą (draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus) yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai. Taikant Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra sprendžiamas apdraustojo asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimas, tačiau itin griežtos nedraudiminio įvykio pripažinimo pasekmės (socialinių garantijų praradimas) leidžia teigti, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nedraudiminis įvykis gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai yra pašalintos visos ar beveik visos abejonės, jog apdraustasis nukentėjo būtent darydamas nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-586/2014). Pareiškėjo patirto eismo įvykio atveju LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2537-143/2015 paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-702-621/2015 išsamiai išanalizavo VSDFV Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 turinį, Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2011 m. kovo 31 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 51-1-00349-10 dėl eismo įvykio, apklausė liudytojus ir išsamiai pasisakė dėl ginčo įvykių. Šiaulių apygardos administracinio teismo nustatytos aplinkybių tyrimas pakartotinai nėra ir negali būti atliktas, Vilniaus apygardos administracinis teismas vadovaujasi įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-702-621/2015.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad eismo įvykio priežastis galimai buvo techninis automobilio gedimas, įvykęs iki automobilį traukiant iš užklimpimo, teismas pažymi, kad šie argumentai nėra reikšmingi, nes įvykis buvo pripažintas nesusijusiu su darbu. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykis įvyko ne traukiant automobilį, o po to vykstant, kaip nustatė teismai, iš parduotuvės ir vežant alų traktorininkui. Taigi eismo įvykio priežastis ir pareiškėjo kaltės pasireiškimo forma (pradėjo vairuoti techniškai netvarkingą automobilį, viršijo greitį ir / ar kt.) neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes nepakeičia fakto, kad pareiškėjas eismo įvykio metu nedirbo darbdavio interesais.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir įvertinus konkrečias šios nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Sprendime nurodyti teisiniai jo priėmimo pagrindai (Nuostatų 12 ir 60 punktai), faktinės aplinkybės konstatuotos ir įvertintos teisingai. Jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atlikti papildomą tyrimą iš naujo, įpareigojant pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte įrašą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ į įrašą, kuris atitiktų papildomo tyrimo objektyviai nustatytas aplinkybes, laikytinas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus atsakovės sprendimo teisėtumą, atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti papildomą tyrimą, įpareigojant pakeisti Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 17 punkte įrašą dėl nelaimingo atsitikimo priežasties „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai jas pažeidė pats vairuotojas“ į įrašą, kuris atitiktų papildomo tyrimo objektyviai nustatytas aplinkybes. Taigi pareiškėjos skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Admonytė-Šipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata Martišienė