Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) R. O. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės R. O. I. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės R.O. I. ieškinį atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. O. I. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos notarų rūmams (toliau – atsakovas, Notarų rūmai), kuriuo prašo pakeisti Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo (toliau – Notarų garbės teismas) 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R O. I. drausmės byloje ir sušvelninti taikytiną nuobaudą – Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei R. O. I. skirti drausminę nuobaudą – sustabdyti notaro profesinę veiklą iki trijų mėnesių.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti sustabdyti Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. įgaliojimus.

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – Teisingumo ministras) 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu „Dėl Kauno miesto savivaldybės 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. įgaliojimų sustabdymo“ (toliau – įsakymas) sustabdė nuo 2025 m. gegužės 22 d. Kauno miesto savivaldybės 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. įgaliojimus, kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl Notarų garbės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. drausmės byloje. Po šio įsakymo priėmimo ieškovė patikslino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyką ir prašė iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Teisingumo ministro įsakymo vykdymą, kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl Notarų garbės teismo sprendimo notarės drausmės byloje.

4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė tuo, kad ji pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą, ir yra reali grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5. Nurodė, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – sustabdžius notarės veiklą, tai savaime sukels negrįžtamas teisines pasekmes, nes ieškovė neapibrėžtam laikotarpiui neteks pajamų, bus prarasta didžioji dalis klientų, patirti nuotoliai ir nepatogumai dėl notaro veiklos sustabdymo, ieškovė turės uždaryti savo notaro biurą ir atleisti visus samdomus darbuotojus, ji privalės perduoti paveldimų ir kitų bylų archyvą, pasikeis teritorinis paveldimų bylų pasiskirstymas tarp notarų. Esant palankiam teismo sprendimui ir atnaujinus ieškovės įgaliojimus, įgaliojimų sustabdymo metu ieškovei kilę neigiami padariniai ir naujos išlaidos, reikalingos veiklai atnaujinti, nebus kompensuojamos, t. y. ieškovė nebus grąžinta į tokią teisinę padėtį, kokia buvo iki jos veiklos sustabdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti jos nurodytą laikinąją apsaugos priemonę.

7. Spręsdamas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, teismas nurodė, kad šiuo atveju yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

8. Dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra nutolusi nuo ginčo dalyko tuo aspektu, jog ieškiniu skundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas, kuriuo Teisingumo ministrui pasiūlyta atleisti ieškovę iš notaro pareigų, tačiau ieškovė prašo sustabdyti kito individualaus teisės akto – Teisingumo ministro įsakymo sustabdyti jos, kaip notarės, įgaliojimus – vykdymą. Notarės įgaliojimų sustabdymas ar nesustabdymas nėra susijęs su Notarų garbės teismo sprendimu, kuriuo tik siūloma Teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų, nes galutinė kompetencija atleidimo ar neatleidimo klausimu priklauso Teisingumo ministrui, o ne Notarų garbės teismui ar Notarų rūmams. Apskritai ši situacija savaime neatkurs ieškovės, kaip notarės, statuso ir neribotos galimybės vykdyti notaro veiklą bei teikti notaro paslaugas ir atlikti notarinius veiksmus.

9. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) nuostatas, prašyme išdėstytus argumentus dėl notaro veiklos sustabdymo padarinių vertino kaip teisiškai nereikšmingus.

10. Teismas kritiškai įvertino ieškovės argumentus, susijusius su klientų ir darbuotojų teisių apsauga. Teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ne tik pažeistų ir paneigtų imperatyvias Notariato įstatymo normas, bet pažeistų ir viešąjį interesą. Dėl notaro teisinio statuso jam yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, todėl, vykstant ginčui dėl notaro tinkamumo eiti pareigas, jo įgaliojimus ribojančių aktų galiojimo sustabdymas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą – teismui iki ginčo išnagrinėjimo sudarius sąlygas ieškovei vykdyti notaro pareigas, galėtų būti pažeisti trečiųjų asmenų bei valstybės interesai, jeigu notarinius veiksmus atliktų galbūt tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog, nesiėmus jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė R. O. I. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1805-803/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl Notarų garbės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo notarės R. O. I. drausmės byloje, laikinai sustabdyti Teisingumo ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymo „Dėl Kauno miesto savivaldybės 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I. įgaliojimų sustabdymo“, kuriuo nuo 2025 m. gegužės 22 d. sustabdyti notarės R. O. I. įgaliojimai, vykdymą; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad notaro įgaliojimai sustabdomi Teisingumo ministro įsakymu, jeigu apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 ir 4 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismo išvada, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra nutolusi nuo skundžiamo sprendimo, yra nepagrįsta. Teisingumo ministro įsakymas priimtas vadovaujantis Notarų garbės teismo sprendimu, todėl yra išvestinis ir susijęs su Notarų garbės teismo sprendimu, dėl kurio pareikštas ieškinys. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalykas atitinka drausmės bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusią teisinę ieškovės padėtį, t. y. Teisingumo ministro įsakymu ieškovei iškėlus drausmės bylą, jos įgaliojimai nebuvo sustabdyti (Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalis).

12.2. Teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su jos veiklos vykdymo sustabdymu ir dėl to kylančių padarinių. Įpareigojimas ieškovei nutraukti notarės veiklą turėjo būti įvertintas atsižvelgus į galimybę tokią veiklą atnaujinti, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, ir tokios galimybės ekonomiškumą bei proporcingumą. Nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso tapti nebeįvykdomas, nes, sustabdžius ieškovės, kaip notarės, veiklą, tai savaime sukels negrįžtamas teisinius padarinius: ieškovė neapibrėžtam laikui neteks veiklos pajamų, bus prarasta didžioji dalis klientų, patirti nuostoliai ir nepatogumai dėl notaro veiklos sustabdymo, ieškovė turės uždaryti savo notaro biurą ir atleisti visus samdomus darbuotojus, perduoti paveldėjimo ir kitų bylų archyvą. Bylos nagrinėjimas trunka 1–2 metus. Jeigu būtų priimtas ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas, yra reali rizika, kad ieškovė negalės praktiškai atnaujinti notarės veiklos. Tai įrodo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.3. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pripažinta netinkama vykdyti notaro pareigas, todėl teismo prielaida, jog ieškovė galbūt neturi kvalifikacijos vykdyti notaro veiklos, yra nepagrįsta.

12.4. Teismas nepagrindė, kodėl Teisingumo ministro įsakymo vykdymo sustabdymas ir leidimas ieškovei bylos nagrinėjimo metu tęsti notarės veiklą pažeistų viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų netinkama vykdyti notarės veiklos. Notarų garbės teismo sprendimu konstatuotas pažeidimas buvo pavienis, atsitiktinio pobūdžio, kilusi žala atlyginta savanoriškai. Drausmės bylos nagrinėjimo metu ieškovės, kaip notarės, veikla nebuvo ribojama, o įgaliojimai nebuvo sustabdyti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nagrinėja ieškovės skundą dėl Notarų garbės teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tikslinga išlaikyti tą teisinę situaciją, kuri egzistavo drausmės bylos nagrinėjimo metu – t. y. leisti ieškovei toliau vykdyti notarės veiklą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks teisinės padėties stabilumo išlaikymas neprieštarautų viešajam interesui ir atitiktų Notariato įstatymo 10³ straipsnio 6 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad sprendimas dėl notaro atleidimo iš pareigų įsigalioja tik jam įsiteisėjus, taip pat užtikrintų proporcingumo principo laikymąsi, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

12.5. Ieškovei teisinius padarinius turėtų sukelti tik įsiteisėjęs ir galutinis teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas, pakeičiamas arba panaikinamas skundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis, Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vis dėlto yra Notariato įstatymo 10³ straipsnio 6 dalies, 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų prieštaravimų. Nepaisant to, kad pagal Notariato įstatymo 10³ straipsnio 6 dalį Notarų garbės teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, pagal 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą yra taikoma notarui paskirta drausminė nuobauda – veiklos nutraukimas, kuri iš esmės atitinka notaro veiklos pabaigos pagrindą, numatytą 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Teisingumo ministras įsakymu sustabdo notaro įgaliojimus, kai yra apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti siūlymą atleisti notarą iš pareigų, faktiškai sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir galutinis teismo sprendimas, nors jis dar nėra įsiteisėjęs ir neatitinka CPK 18 straipsnio reikalavimų. Teismas įvertino, kad nurodytų Notariato įstatymo nuostatų tarpusavio prieštaravimas nesuteikia pagrindo netaikyti imperatyvaus Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto ir imtis ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės nuomone, nurodytas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo suderinamumo su Konstitucijos 31 ir 48 straipsnių nuostatomis, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl aptarto teisinio reguliavimo konstitucingumo.

13. Atsakovas Lietuvos notarų rūmai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdyti Teisingumo ministro įsakymą – niekaip nepakeis ieškovės teisinės padėties ir nesudarys sąlygų jai vykdyti notaro veiklą. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kurios pagrindu yra priimtas Teisingumo ministro sakymas, yra imperatyvi.

13.2. Teismo išvada, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra nutolusi nuo ginčo dalyko, yra pagrįsta, nes ieškiniu nėra ginčijamas Teisingumo ministro įsakymas.

13.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas, priešingai, nei nurodo pati ieškovė, pažeistų ir paneigtų ne tik imperatyvias Notariato įstatymo normas, bet pažeistų ir viešąjį interesą.

13.4. Ieškovės prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas neturės neigiamos įtakos klientams ir jų teisėtiems lūkesčiams, nes notaro paslaugų teikimas Kauno mieste yra tinkamai užtikrintas.

13.5. Faktas, kad ieškovės, kaip notarės, įgaliojimai nebuvo sustabdyti Notarų garbės teismui nagrinėjant jos drausmės bylą, negali pagrįsti būtinybės tokią pat situaciją išlaikyti ir priėmus ginčijamą Notarų garbės teismo sprendimą.

13.6. Atskirajame skunde ieškovė nurodo naujas aplinkybes, kurių ji nebuvo nurodžiusi prašyme teismui (kad nesustabdžius Teisingumo ministro įsakymo galiojimo, ieškovė nebegalėtų išlaikyti nuomojamų patalpų, kompiuterinės ir programinės įrangos, be to, ji sulauktų pensinio amžiaus dar nepriėmus galutinio sprendimo, o tai lemtų jos motyvacijos ir suinteresuotumo tęsti notarės veiklą praradimą).

13.7. Ieškovės ieškinį patenkinus ir panaikinus skundžiamą Notarų garbės teismo sprendimą ieškovės drausmės byloje, ieškovės patirta žala jai galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

13.8. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas. Pirma, rezoliucinėje dalyje prašoma ištirti tik Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto konstitucingumą, o atskirajame skunde keliamas ir kitos Notariato įstatymo normos (23 straipsnio 1 dalies 6 punkto) konstitucingumo klausimas (niekaip to nepaaiškinant ir nemotyvuojant). Antra, kol nėra įsigaliojęs skundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas, nėra pagrindo teigti, kad kokia nors forma ar apimtimi notaro įgaliojimai yra pasibaigę. Trečia, ieškovė jokia forma ir apimtimi ieškinyje neginčija Teisingumo ministro įsakymo, ieškinyje nesiremia Notariato įstatymo 22¹ straipsniu ir jame išdėstytomis normomis. Ketvirta, notaro įgaliojimų stabdymas Notarų garbės teismui priėmus sprendimą siūlyti Teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Penkta, net ir teismui pasikreipus į Konstitucinį Teismą, apeliantei nepavyktų išvengti atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti jos nurodyto pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – įsakymo, kuriuo sustabdyti ieškovės, kaip notarės, įgaliojimai, galiojimo sustabdymą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

17. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

18. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai nepaneigia dalyvaujančio byloje asmens teisės prašyti bylą nagrinėjantį teismą, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą, tačiau toks prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Taigi klausimo, kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne, sprendimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Dėl to tai, kad, ieškovės nuomone, Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos prieštarauja atskirajame skunde įvardytoms Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 4 dalims, 48 straipsnio 1 daliai, savaime nesudaro pagrindo bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą.

19. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios nagrinėjamo laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo kontekste sukeltų pagrįstų abejonių dėl šiam klausimui išspręsti taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai ir dėl to atsirastų būtinybė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

20. Apeliacine tvarka pagal ieškovės atskirąjį skundą yra sprendžiama dėl nutarties, kuria atsisakyta imtis ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti Teisingumo ministro įsakymo vykdymą – teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nėra tikrinimas paties įsakymo, kuris priimtas Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos normos pagrindu, teisėtumas. Atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymėta, kad apeliantė ieškinyje yra pareiškusi reikalavimą dėl Notarų garbės teismo sprendimo pakeitimo, Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo sustabdyti apeliantės, kaip notarės, įgaliojimai, nėra kvestionuojamas, tik, remiantis laikinųjų apsaugos priemonių institutu, prašoma sustabdyti šio įsakymo vykdymą tol, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl Notarų garbės teismo sprendimo. Pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismas yra tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl tam tikram ginčui išspręsti taikytinos teisės normos konstitucingumo. Šiuo atveju to nenustatyta. Antra, apeliantės, kaip notarės, įgaliojimai yra sustabdyti laikinai, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl Notarų garbės teismo priimto siūlymo atleisti ją iš notaro pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, teismas gali priimti ieškovei palankų sprendimą, todėl šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo remtis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą ribojimu. Apeliantė nepagrįstai tapatina laikiną notaro veiklos sustabdymą Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu ir notaro veiklos pabaigą (Notariato įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes akivaizdu, kad tai – skirtingi institutai, sukeliantys skirtingus teisinius pagrindus. Trečia, apeliantė nepateikė argumentų, kodėl, be kita ko, remiasi Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantė pareikštu ieškiniu iš esmės neginčija Notarų garbės teismo nustatytų jos, kaip notarės, pažeidimų, neteigia, jog nėra pagrindo taikyti jai drausminę atsakomybę, tik siekia įrodyti, kad Notarų garbės teismo siūloma taikyti drausminė nuobauda – atleisti ją iš notaro pareigų – yra neproporcinga padarytiems pažeidimams, todėl prašo ją sušvelninti – taikyti notaro veiklos sustabdymą iki 3 mėnesių.

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, atskirajame skunde pareikštą prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pripažįsta nepagrįstu.

Dėl ieškovės prašomo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (ne)taikymo

22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas pateiktas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas nėra baigtinis. Gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo pakeisti Notarų garbės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą, kuriuo Teisingumo ministrui pasiūlyta atleisti ieškovę iš notaro pareigų, ir sušvelninti jai taikytiną nuobaudą – sustabdyti jos, kaip notarės, profesinę veiklą iki trijų mėnesių. Šio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašo taikyti įstatymo nenumatytą laikinąją apsaugos priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Teisingumo ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymo, kuriuo nuo 2025 m. gegužės 22 d. sustabdyti ieškovės, kaip notarės, įgaliojimai tol, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas dėl Notarų garbės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo, vykdymą.

24. Kiekvienu atveju teismas, spręsdamas dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti dvi būtinas sąlygas. Visų pirma teismas įvertina, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, jog, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

25. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė esant šią sąlygą, jos buvimas apeliacine tvarka nekvestionuojamas. Dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacine tvarka vertinama tik tai, yra ar ne antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei (apeliantei), įvykdymui.

26. Būtinybę taikyti jos prašomo pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę ieškovė grindė tuo, kad: 1) ji neapibrėžtam laikui neteks pajamų iš notaro veiklos, praras didžiąją dalį klientų, turės uždaryti savo notaro biurą ir atleisti visus samdomus darbuotojus, perduoti paveldėjimo ir kitų bylų archyvą; 2) bylos nagrinėjimas gali trukti 1–2 metus, o po tokio laiko priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą yra reali rizika, jog ieškovė negalės atnaujinti notaro veiklos, negalės susigrąžinti darbuotojų ir klientų, iš naujo turės organizuoti paveldimų bylų ir kitų bylų archyvo perėmimą.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir argumentus, apskųsta nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti prašomo pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, nes: 1) prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra pernelyg nutolusi nuo ginčo dalyko; 2) Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi norma, kurios nei Teisingumo ministras, nei teismas negali kvestionuoti ar netaikyti, o ieškovė, kaip notarė, negalėjo šios imperatyvios normos nežinoti ir nenumatyti galimų jos taikymo padarinių; 3) priešingai nei nurodo ieškovė, jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas paneigtų ne tik imperatyvią įstatymo normą, bet ir prieštarautų viešajam interesui.

28. Ieškovė (apeliantė) nesutinka pirmosios instancijos teismo nutartimi ir remiasi tuo, kad: 1) teismas nepagrįstai nusprendė, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra nutolusi nuo bylos dalyko; 2) nepritaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė neapibrėžtam laikui neteks pajamų iš veiklos, praras didžiąją dalį klientų, turės uždaryti savo notaro biurą ir atleisti visus samdomus darbuotojus, perduoti paveldėjimo ir kitų bylų archyvą; 3) bylos nagrinėjimas gali užtrukti 1–2 metus, per kuriuos, negaunant pajamų, nėra galimybės išlaikyti patalpas, kompiuterinę įrangą, susigrąžinti prarastus darbuotojus ir klientus; 4) ieškovė galutinio teismo sprendimo byloje gali sulaukti būdama pensinio amžiaus, dėl veiklos atnaujinimui reikalingų lėšų gali prarasti motyvaciją ir suinteresuotumą tęsti notaro veiklą. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų neturi pagrindo pripažinti kaip pagrindžiančių būtinybę taikyti apeliantės prašomo pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę.

29. Pagal Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, jeigu apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų arba Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas. Taigi, Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai įvirtinta, kad tuo atveju, kai Notarų garbės teismas priima sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą, kuriam iškelta drausmės byla, iš pareigų (taip yra nagrinėjamu atveju), notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti privalomi notaro įgaliojimų sustabdymo pagrindai. Atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nei Teisingumo ministras, nei teismas negali savo nuožiūra spręsti dėl šios imperatyvios teisės normos taikymo ar netaikymo. Apeliantės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – Teisingumo ministro įsakymo, kuriuo sustabdyti apeliantės, kaip notarės, įgaliojimai, vykdymo sustabdymas – susiklosčiusioje ginčo situacijoje būtų nesuderinamas su imperatyvia Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata.

30. Atskirajame skunde teigiama, kad drausmės bylos nagrinėjimo metu apeliantės notarinė veikla nebuvo apribota ir įgaliojimai nebuvo sustabdyti, todėl jai gali būti leista vykdyti notaro veiklą tol, kol bus išnagrinėta byla dėl apskųsto Notarų garbės teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta stokojančiais teisinio pagrįstumo.

31. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu notarui iškėlus drausmės bylą. Nurodytos teisės normos formuluotė patvirtina, kad, iškėlus notarui drausmės bylą, nėra privalu sustabdyti notaro įgaliojimus, t. y. ši norma nėra imperatyvi, ji suteikia teisę dėl notaro įgaliojimų (ne)sustabdymo spręsti kiekvienu konkrečiu atveju individualiai. Jau pasisakyta, kad Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi notaro įgaliojimų sustabdymo pagrindai, vienas iš jų – kai apskundžiamas Notarų garbės teismo priimtas sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų. Nors nagrinėjamu atveju apeliantės, kaip notarės, įgaliojimai drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo sustabdyti, tai (priešingai nei teigiama atskirajame skunde) nereiškia, kad jos įgaliojimų sustabdymas Notarų garbės teismui priėmus sprendimą siūlyti apeliantę atleisti iš notaro pareigų gali būti laikinai atšauktas (panaikintas) naudojantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, nepaisant Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai įtvirtintos nuostatos. Jau nurodyta, kad, apskundus Notarų garbės teismo sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūloma atleisti notarą iš pareigų, notaro įgaliojimai sustabdomi privalomai.

32. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad, netaikius apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus apeliantei, įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Prielaida, kad dėl laikino apeliantės, kaip notarės, įgaliojimų sustabdymo ji gali patirti neigiamų padarinių (finansinių nuostolių, klientų praradimo, darbuotojų atleidimo ir kt.), įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą dėl notaro įgaliojimų sustabdymo Notarų garbės teismui priėmus sprendimą siūlyti Teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų, negali būti pagrindas taikyti apeliantės norimo pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde pati apeliantė nurodo, jog yra ilgametę patirtį turinti notarė. Dėl to yra pagrindas vertinti, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas apeliantei palankus teismo sprendimas, ji turėtų realias galimybes atkurti įprastos veiklos vykdymą, susigrąžinti prarastų klientų dalį.

33. Nagrinėjamu atveju ypač reikšminga tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis itin svarbias jam pavestas funkcijas – užtikrina, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Dėl tokio notaro statuso Notariato įstatyme jam yra keliami itin aukšti kvalifikacijos, taip pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Notariato įstatymo 2–4 straipsniai). Dėl to, kilus ginčui dėl notaro, kuriam inicijuota drausmės byla, tinkamumo eiti pareigas, jo įgaliojimus laikinai ribojančių aktų galiojimo sustabdymas nebūtų proporcinga priemonė siekiamam tikslui užtikrinti, neatitiktų proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Jeigu teismas iki bylos dėl Notarų garbės teismo sprendimo, kuriuo notarą siūloma atleisti iš pareigų, išnagrinėjimo sudarytų sąlygas tokį sprendimą apskundusiam notarui ginčo nagrinėjimo metu vykdyti savo pareigas, galėtų būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės, valstybės interesai, nes notariniai veiksmai galbūt būtų atliekami asmens, praradusio tinkamą kvalifikaciją, nepriekaištingą reputaciją.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės teisėtą interesą, jog notarinius veiksmus atliktų notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių, negali būti taikoma tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė, kaip, pavyzdžiui, sprendimo, kuriuo pripažįstama, jog notaras netinka eiti notaro pareigas, galiojimo sustabdymas; notaro teisės į darbą ribojimas negali nusverti viešojo intereso, kad notarinius veiksmus atliktų tik tie notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-802-502-2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-845-629/2020; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-433-415/2023).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės prašomo pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma. Priešingai nei teigia apeliantė, jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas siekiamam tikslui, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą. Juo labiau atsižvelgus į tai, kad kaip laikinąją apsaugos priemonę prašoma taikyti Teisingumo ministro įsakymo, priimto, kaip nurodyta, taikant imperatyvią įstatymo nuostatą, vykdymo sustabdymą.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, tinkamai nustatė ir įvertino susiklosčiusios ginčo situacijos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė šiam klausimui išspręsti aktualias teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.