- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- eAS-433-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06978-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos notarų rūmai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos notarų rūmai), dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2023 m. birželio 3 d. įsakymą „Dėl Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. įgaliojimų sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Įsakymo vykdymą iki kol nebus išnagrinėta ši byla.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.
4. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (70 str.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjos teiginiai apie galimą žalą yra paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas pabrėžė, kad iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, kad ji iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jos teises.
5. Atsižvelgęs į pareiškėjos išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
6. Pareiškėja A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės – stabdyti Įsakymo galiojimą, iki kol nebus išnagrinėta byla.
7. Pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra jokių tiesioginių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, kad pareiškėja, vykdydama notaro funkcijas, būtų bent kartą susijusi su bendros pareigos „nepiktnaudžiauti alkoholiu“ nevykdymu.
8. Pareiškėja pabrėžia, kad būtina įvertinti, jog Notarų garbės teismui iškėlus drausmės bylą, pareiškėjai buvo leidžiama dirbti ir jokių apribojimų jos atžvilgiu nebuvo taikoma. Iš Notarų garbės teismo sprendimo turinio, drausmės bylos duomenų, pareiškėjo pateiktų duomenų galima daryti pagrįstą prielaidą (vertinant visą skundo kontekstą prima facie (iš pirmo žvilgsnio) aspektu), kad neegzistuoja jokia grėsmė, jog pareiškėja, toliau vykdydama notaro veiklą, sukurs sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms. Priešingai, įgyvendinant reikalavimo užtikrinimo priemonę, nagrinėjamu atveju bus pasiektas proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (sustabdyti Įsakymo vykdymą), pagrįstumas ir teisėtumas.
10. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
11. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).
12. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).
13. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai stabdyti Įsakymo vykdymą.
15. Pareiškėja dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos nurodo šias aplinkybes 1) esamo darbo kolektyvo atleidimas ir skundo patenkinimo atveju, jo susigrąžinimo galimybių įvertinimas; 2) notarinių veiksnių atlikimo skaičius ir gautų pajamų elementas, kurių atkurti po skundo patenkinimo, taptų neįmanoma ir atsirastų didelė žala. Pareiškėja taip pat nurodo, kad. priėmus palankų pareiškėjai sprendimą ir netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, priimtas palankus sprendimas būtų nebeįmanomas įgyvendinti, nes: 1) 2–3 metus išlaikyti notaro kompetenciją ir vėl užsiimti notaro veikla yra sunkiai įgyvendinama; 2) po ilgo laiko susirasti biuro kolektyvą, taptų sunkiai įgyvendinama; 3) išlaikyti notaro veiklą atitinkančias patalpas, taptų neįmanoma; 4) susigrąžinti prarastus klientus būtų nebeįgyvendinama; 5) pasiekti iki sustabdymo veiklos gautų pajamų lygį bei atliktų notarinių veiksmų skaičių, taptų nebeįmanoma.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1dalies 3 punktą notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, jeigu apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų arba Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas. Taigi, Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog tuo atveju, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų (kaip yra nagrinėjamu atveju), notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu (Įsakymu).
17. Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų ir dėl tokio notaro statuso Notariato įstatyme jam yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, todėl vykstant ginčui dėl notaro tinkamumo eiti pareigas, jo įgaliojimus ribojančių aktų galiojimo sustabdymas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą; teismui iki ginčo išnagrinėjimo sudarius sąlygas ieškovui / pareiškėjui, kaip notarui, vykdyti savo pareigas, galėtų būti pažeistos trečiųjų asmenų bei valstybės interesai, kadangi notariniai veiksmai galbūt būtų atliekami tinkamos kvalifikacijos neturinčio asmens; siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės teisėtą interesą, kad notarinius veiksmus atliktų notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių, negali būti taikoma tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė, kaip, pavyzdžiui, nutarimo, kuriuo pripažįstama, jog notaras netinka eiti notaro pareigas, galiojimo sustabdymas; notaro teisės į darbą ribojimas negali nusverti viešojo intereso, kad notarinius veiksmus atliktų tik tie notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-802-502-2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-845-629/2020).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatytos sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.
19. Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ji nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turėjo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais, todėl skundžiama teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.