Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1295-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-11
Bylos Nr.: e2A-1295-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00592-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Lina Žemaitienė, Diana Labokaitė
Atsakovas: Ž. P., A. J.
Ieškovas: D. J., V. P., K. J.

Kategorijos

3.3.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1295-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00592-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20;3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. P. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J., V. P. ir K. J. ieškinį atsakovams Ž. P. ir A. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai teismo prašė nustatyti naudojimosi miško ūkio paskirties žemės sklypu tvarką, pagal pateikiamą žemės sklypo planą, nustatant, kad D. J. naudosis 15/89 dalimis ir V. P. naudosis 15/89 dalimis ir K. J. naudosis 1160/3560 dalimis žemės sklypo, kurio bendras plotas 35,600 ha, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbitini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi “A“, o Ž. P. naudosis 15/89 dalimis ir A. J. naudosis 15/89 dalimis žemės sklypo, kurio bendras plotas 35,600 ha, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbitini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbitini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi “B“.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad pirmuoju ikiteisminiu pasiūlymu atsakovus informavo, kad jei jie sutiko gauti kompensaciją už savo turto dalį, ieškovai sutiktų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant atsakovams kompensaciją. Ieškinyje nurodyta, kad tolimesniame ikiteisminiame bendraturčių susirašinėjime atsakovas Ž. P. ieškovams teikė atsakymą, kad jis nesutiko su siųstu žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo planu, kadangi nebuvo užtikrinama galimybė į sklypą patekti nuo kelio A4 Vilnius-Druskininkai. Ieškinyje buvo cituojama ką dar atsakyme buvo nurodęs Ž. P.: „siūlau jums keistis žemės sklypuose turimomis dalimis, pagal jų šiandieninę rinkos vertę, vykdant mainų sandorį pas notarą, kadangi jūsų visų tikslas yra parduoti sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o aš? parduoti nenoriu. Siūlau, kad mes su A. mainome mums priklausančias dalis sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į jums, t. y. D., V. bei K., priklausančias dalis žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir po trūkstamus 0,7000 ha man ir A. sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad gavę atsakovo pasiūlymą, tęsdami ikiteisminį bendraturčių susirašinėjimą, pateikė? atsakymą ir pasiūlymą atsakovams, kurio turinys buvo toks: „Norime Jus informuoti, kad Jūsų pateiktas pasiūlymas atlikti mainų sandorį mums nėra priimtinas. Visų pirma, norime pažymėti, kad Jums buvo pateiktas pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, po kurio kiekvienas iš bendraturčių išsaugos savo nuosavybės teises į jiems priklausančias turto dalis. Kaip ir Jus informavome, mes nepageidaujame Jūsų dalies įgyti nuosavybės teise. <…> atsižvelgiant į susidariusią situaciją pagrįstai manome, kad naudojimosi tvarkos nustatymas yra tinkamiausia bendrasavininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo būdas“. Tolimesnis bendraturčių susirašinėjimas nutrūko. Nurodė, kad tarp ieškovų nebuvo ginčo dėl naudojimosi turtu, todėl jie kartu pageidavo naudotis bendrai viena dalimi.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų siekis – parduoti turtą, o atsakovai parduoti nesutiko. Tam, kad būtų patenkinti visi šalių interesai, atsakovai iš esmės sutiko, kad būtų racionalu nusistatyti daikto naudojimosi tvarką. Tačiau atsakovai buvo įsitikinę, kad pirmiausia buvo būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tik žinant tikslias sklypo ribas, plotą, būtų galima spręsti dėl šio turto „pasidalijimo“ naudojimuisi, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo. Nesant žemės sklypo kadastrinių (tiksliųjų) matavimų, naudojimosi tvarka negalėjo būti nustatyta, taigi ieškinys turėjo būti atmestas. Pačiame ieškinyje visiškai nebuvo pažymėta (tikriausiai sąmoningai), kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus preliminariuosius matavimus. Ginčo sklypas buvo miškų ūkio paskirties, visas apaugęs mišku. Tai buvo matyti iš ortofotografijos ant kurios buvo parengtas ieškovų prašytas patvirtinti naudojimosi tvarkos planas. Ieškovų pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, kurį sudarė matininkas R. B., ir pagal kurį buvo prašoma tenkinti ieškinį, matininkas įrašė aiškią pastabą: „Planas nubraižytas ant preliminarių sklypo ribų“, kuri reiškė, kad matininkas deklaravo, kad planas nebuvo (ir negalėjo būti) tikslus. Be to, planas buvo parengtas matininkui dirbant kameraliai (t. y. iš biuro). Paprasčiausiai ant kadastro žemėlapio ištraukos buvo pažymėtos preliminarios sklypo ribos, kompiuterio programa pamatuoti ir įrašyti atitinkami ribų ilgiai. Nei vienas sklypo ribos posūkio taškas nebuvo koordinuotas, todėl šiame plane nei sklypo ribos, nei ribų linijų ilgiai, nei kiti plane nurodyti duomenys nebuvo tikslūs. Kitaip tariant, iš esmės natūroje (nuvykus į vietą) nustatyti tikslią sklypų dalis skiriančią ribą (jos buvimo vietą), kurios ilgis matininko R. B. plane nurodytas 824,94 m, nebuvo galimybių. Šios ribos taškai galėjo „plaukioti“ ir kelių ir net keliolikos metrų ribose. R. B. parengto plano duomenys ir negalėjo būti tikslūs, nes sklypas buvo suformuotas preliminariaisiais matavimais, o jo duomenys (ribos posūkio taškai) nesusieti su Lietuvos koordinačių sistema. Iš praktikos buvo žinoma, kad absoliučia dauguma atveju (miškų ūkio paskirties sklypuose ypač dažnai), atlikus kadastrinius matavimus keičiasi sklypo plotas, ribų linijų ilgiai, o dėl pastarųjų pokyčių (linijų ilgių) ir sklypo konfigūracija. Tokie pokyčiai (paklaidos) gali būti teisės aktų numatytose leistinumo ribose arba ne. Ploto pokyčiui viršijus paklaidą arba pakitus sklypo konfigūracijai situacija tampa dar sudėtingesnė. Kai preliminariaisiais matavimais pamatuotas sklypas yra valdomas vieno savininko arba bendraturčių valdomas, naudojamas bendrai, tokie galimi pokyčiai, dažniausiai, nesukelia didelių neigiamų padarinių: jei sklypo plotas padidėja, tai padidėja, jei sumažėja, tai sumažėja (visiems bendraturčiams proporcingai turimai daliai). Tačiau ginčo atveju, tenkinus ieškinį, nustačius naudojimosi tvarką, o vėliau atlikus kadastrinius matavimus ir pvz., pasikeitus sklypo plotui, paaiškėtų, kad naudojimosi dalys pasikeitė: pvz., vienų savininkų naudojama dalis padidėjo, o kitiems ne. Arba atvirkščiai – vieniems sumažėjo jų naudojama dalis, o kitiems nesikeitė. Arba ir vieniems ir kitiems sumažėjo/padaugėjo, bet ne proporcingai turimai nuosavybės daliai ir pan. Galiausiai galėtų atsitikti taip, kad riba, skirianti naudojamas sklypo dalis, taptų visiškai neaišku kur, jei nors iš dalies keistųsi sklypo konfigūracija. Kitaip tariant, atlikus kadastrinius matavimus būtų būtina keisti (tikslinti) sklypo naudojimosi tvarką. Šalims ir šiuo metu nesusitariant dėl sklypo valdymo ir naudojimo, akivaizdu, kad ieškinio tenkinimas užprogramuotų ir naują ginčą ateityje (po sklypo kadastrinių matavimų atlikimo). Maža to, labiausiai tikėtina, kad būsimas ginčas būtų dar sudėtingesnis, nes kiltų ir medienos vertės kompensacijos klausimas. Tenkinus ieškinį ir nustačius naudojimosi tvarką, savininkai savo naudojamose dalyse įgytų teisę be kitų savininkų sutikimo atlikti medynų kirtimus. To pasėkoje, po kadastrinių matavimų patikslinus naudojimosi tvarką, galimai paaiškėtų, kad vienų naudotojų iškirsta teritorija (jos dalis) jau patenka į kitų naudotojų teritoriją. Iškart kiltų kompensacijos problema. Tokia situacija ypač būtų tikėtina dėl to, kad ieškovai deklaruoja siekį savo sklypo dalis parduoti. Potencialus pirkėjas – ūkio subjektas, besiverčiantis miško ūkiu (medienos kirtimu). Šalys tarėsi ir dėl kadastrinių matavimų, ir dėl visiško atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir dėl žemės sklypo pardavimo. Vieno konkretaus sprendimo šalims priimti nepavyko, buvo tik nuspręsta, kad racionaliausia nusistatyti naudojimosi tvarką. Išsakyti kadastrinių matavimų būtinumo poreikį bei tarp šalių ieškoti kompromisų atsakovai siekė ir pasiūlydami mediacijos procesą, tačiau ieškovai jo atsisakė. Matyti, kad ieškovai siekia išimtinai tik savo interesų: nustatyti bet kokią naudojimosi tvarką (kaip minėta, tiesiog „popierinę“) ir iškart parduoti savo sklypo dalis, nežiūrint į tai, kokias pasekmes tai gali sukelti likusiems savininkams. Atsakovai atsiliepime nesutiko būtent su tokia, ieškovų siūlyta, naudojimosi tvarka. Atsakovų nuomone, toks sklypo dalių nustatymas neracionalus, apsunkinantis abiejų šalių sklypo dalių naudojimosi galimybes ir patogumą. Atsakovai atsiliepime pažymėjo, kad sklypo abiejose pusėse eina keliai. Miškų ūkio veiklai tai labai reikšminga ir svarbi aplinkybė, kadangi miškų ūkio technikos galimybės susisiekti su keliais yra užtikrinamos iš abiejų sklypo pusių. Tuo tarpu, ieškovai naudojimosi tvarkos siekia tokios, kad abi šalys praranda po galimybę naudotis vienu iš kelių. Tai nei protinga, nei racionalu. Taigi sklypo naudojimosi dalys turėtų būti padalintos ne išilgai sklypo (kaip prašo ieškovai), o skersai, paliekant susisiekimą kiekvienai iš dalių su abiem keliais.

Šalies argumentai

4. Ieškovai dublike nurodė, kad atsakovai piktnaudžiavo savo kaip bendraturčių teisėmis ir siekė apsunkinti ieškovams įgyvendinti jų nuosavybės teises. Atsakovai nevykdė bendraturčio pareigos bendradarbiauti ir jokių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos neteikė. Ieškovai, siekdami įgyvendinti savo bendraturčių teises pateikė pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikdami atsakovams, asmens turinčio teisę rengti ginčo žemės sklypo planą, tuo tarpu iš atsakovų jokių konkrečių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovai negavo.

Atsiliepimas

5. Atsakovai triplike nurodė, kad išties galiojanti teisė nedraudžia naudojimosi tvarkos nustatyti, esant tik preliminariesiems žemės sklypo matavimams, bet kartu pažymėjo, kad tokia galimybė kiekvienu atveju turi būti ir yra įvertinama konkrečioje byloje, dėl konkretaus nekilnojamojo daikto individualiai. Ir jei vienu atveju naudojimosi tvarka pagal preliminarius matavimus nepažeistų bendraturčių interesų, išspręstų ginčą ir užtikrintų socialinę taiką, kitu gi – gali būti visiškai atvirkščiai. Atsakovų pagrįstu įsitikinimu, būtent pastaroji situacija susiklostytų šio ginčo atveju, todėl tenkinti ieškinį ir nustatyti naudojimosi tvarką, esant tik preliminariesiems sklypo matavimams, buvo negalima. Nurodė, kad atsakovai neabejotinai byloje teiktų priešieškinį, siūlydami savo naudojimosi tvarkos žemės sklypu variantą, tačiau to padaryti negalėjo, nes suprato ir pagrįstai manė, kad pirmiausia sklypui buvo reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, tačiau tam neturėjo bendraturčių pritarimo. Atsakovai nurodė, kad ikiteisminiuose santykiuose būtent atsakovai ieškovams buvo pateikę naudojimosi tvarkos schemą, su kuria D. J. ir V. P. sutiko, tačiau nesutiko K. J.. Siekiant išsiaiškinti būtent šio savininko poziciją ir nesutikimo motyvus ieškovai įvairiomis priemonėmis bandė su juo susisiekti: telefonu sujungimas negalimas (tikėtina ieškovų numeriai užblokuoti), į sms žinutes niekas niekada neatsakė. Tik ieškovė A. J. elektroniniu paštu nurodė, kad K. J. nesutiko dėl to, kad pageidautų miško dalies arčiau V., kur jis gyvena. Tačiau tokia pozicija, atsakovų nuomone, paprasčiausiai nesąmoninga. Viso sklypo ilgis yra tik vos apie 800 m, taigi tai nesudarė jokio pliuso ar minuso ar tie keli šimtai metrų bus į V. pusę, ar į kitą (ar ieškovui K. J. tektų atvykti iki savo dalies 150-200 metrų arčiau ar toliau). Be to, tai yra miškų ūkio paskirties sklypas, kuris nereikalauja kasdienės priežiūros, apdirbimo ar panašiai, kad tie keli šimtai metrų arčiau V. turėtų nors kokią objektyviai paaiškinamą naudą ir (ar) K. J. poreikį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė nustatyti naudojimosi miško ūkio paskirties žemės sklypu tvarką pagal 2020 m. gegužės 13 d. matininko R. B. parengtą planą, nustatant, kad D. J., V. P. ir K. J. bendrai naudosis 23,6 ha ploto dalimi, kuri žemės sklypo, kurio bendras plotas 35,6 ha, esančio Varėnos r. sav., (duomenys neskelbitini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbitini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta raide „A“, o Ž. P. ir A. J. bendrai naudosis 12 ha ploto dalimi, kuri žemės sklypo plane pažymėta raide „B“. Priteisė iš atsakovo Ž. P., turintiems solidariojo reikalavimo teisę ieškovams D. J., V. P. ir K. J. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės A. J., turintiems solidariojo reikalavimo teisę ieškovams D. J., V. P. ir K. J. 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš Ž. P. valstybės naudai 13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš A. J. valstybės naudai 13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismo vertinimu, atsakovai nebuvo aktyvūs, nes nepasinaudojo teise teikti savo pasiūlymą (atitinkamą planą su jų siūlomu naudojimosi tvarkos variantu). Tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų pageidaujamą poziciją, kodėl reikalinga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuo ji pažeidžia ar neatitinka atsakovų reiškiamos pozicijos. Sprendė, kad bendraturčių –ieškovų nenoras atlikti žemės sklypo kadastrinius (tiksliuosius) matavimus galimai buvo susijęs su didele tokių darbų kaina, nes ginčo sklypo bendras plotas nemažas – 35,600 ha. Teismui nebuvo žinomos teisinės kliūtys, kurios nebūtų leidusios naudojimosi tvarką nustatyti, esant tik preliminariesiems žemės sklypo matavimams, šią aplinkybę buvo pripažinę ir atsakovai.

8. Teismas nustatė, kad ieškovų pateiktame matininko 2020 m. gegužės 13 d. sudarytame plane nurodyta 120000 kv. m (12 ha) ploto realioji ginčo sklypo dalis, žymima raide B visiškai atitiko atsakovų turimas idealiosios nuosavybės dalis 30/89, kas yra lygu 1200/3560. Atitinkamai, 2020 m. gegužės 13 d. sudarytame plane nurodyta 236000 kv. m (23,6 ha) ploto realioji ginčo sklypo dalis, žymima raide A visiškai atitiko ieškovų turimas idealiosios nuosavybės dalis 2360/3560.

9. Teismas įvertinęs ieškovų pateiktą planą nustatė, kad atsakovų atsikirtimo argumentas, susijęs su negalėjimu rasti konkrečių taškus natūroje, nebuvo visiškai tikslus. Teismas sprendė, kad plane matyti, kad ginčo sklypo vakarinė (plane jos ilgis pažymėtas 411,07 m) ir šiaurės-vakarinė (plane jos ilgis pažymėtas 682,35 m) kraštinės sutampa su automobilių keliais – pirmasis iš jų neturi žymėjimo, kitas kelias yra Druskininkai-Vilnius. Tai reiškia, kad šių dviejų automobilių kelių sankirta yra tikslus atskaitos taškas, nuo kurio natūroje galima pamatuoti ginčo sklypo mažiausiai dviejų kraštinių ilgius. Be to, toks planas buvo įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, todėl teismas nurodė, kad siekiant ginčyti prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pirmiausia turėtų būti nuginčyta, kad toks žemės sklypas neteisingai buvo įregistruotas, tačiau atsakovai neginčijo.

10. Teismo vertinimu atsakovų argumentas, kad sklypo naudojimosi dalys turėtų būti padalintos ne išilgai sklypo (kaip prašo ieškovai), o skersai, paliekant susisiekimą kiekvienai iš dalių su abiem keliais nepaneigė ginčo sklypo naudojimo tinkamumo, nes abi 2020 m. gegužės 13 d. plane pažymėtos dalys A ir B turi realų susisiekimą (atsakovai 664,50 m, o ieškovai daugiau kaip 1 km ilgio) su keliais, todėl toks ieškovų siūlytas žemės sklypo dalių padalijimas miškų ūkio ir kitos technikos susisiekimo atžvilgiu nė vienai iš bendraturčių grupių neapsunkins naudojimosi žemės sklypu. Nurodė, kad teismas negali už bendraturčius parengti naudojimosi daiktu tvarkos projekto, koreguoti esamą projektą ar atlikti kitus veiksmus su projektu (planu), nes nėra tokius projektus rengianti institucija.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovų prašyta nustatyti naudojimosi tvarka, atitiko tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, jis buvo parengtas vadovaujantis viešo registro duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir iš jo buvo galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos teritorijos ribas, plotus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovai Ž. P. ir A. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. Bei priteisti iš ieškovų atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

12.1. Teismo vertinimas, jog apeliantai nėra ir nebuvo aktyvūs yra visiškai neteisingi, nes iš tiesų apeliantai rodė iniciatyvą bei ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų atlikti sklypo kadastriniai matavimai. Apeliantai visada buvo ir yra suinteresuoti, kad būtų atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, o po jų atlikimo – nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Dar prieš prasidedant teisminiam ginčui, apeliantai patys inicijavo šalių ginčo sprendimą taikiai, kompromisų ieškojimą ir pan. Apeliantai visapusiškai bendradarbiavo su kitais bendraturčiais (ieškovais), ikiteisminiuose santykiuose būtent apeliantai ieškovams buvo pateikę naudojimosi tvarkos schemą, su kuria ieškovės D. J. ir V. P. sutiko, tačiau nesutiko ieškovas K. J.. Siekiant išsiaiškinti būtent šio savininko poziciją ir nesutikimo motyvus apeliantai įvairiomis priemonėmis bandė su juo susisiekti, tačiau to padaryti jiems nepavyko. Iš to matyti, kad ieškovai siekia tik nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau jiems nėra svarbu išsiaiškinti tikslių sklypo matavimų ir jo ribų, bei remiantis tiksliais duomenimis nustatyti naudojimosi tvarką. žemės sklypo naudojimosi dalių „paišymas“ ant preliminariųjų matavimų plano, kuris nėra ir negali būti tikslus, neturintis nei vieno koordinuoto sklypo ribos posūkio taško, aiškių ribų, tikslaus ploto, matininkui šiuos „pabraižymus“ atliekant iš biuro, nesant galimybių šių nubraižytų ribų tikslios vietos nustatyti natūroje, tikrai nėra ir negali būti vertinamas, kaip realus ir pagrįstas siekis išspręsti ginčą ir patenkinti bendraturčių interesus. Ieškovai nesutiko su atsakovų siūlymu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes jie yra suinteresuoti sklypą parduoti, o tokių darbų atlikimas neabejotinai jiems sukels papildomų išlaidų, ko jie siekia išvengti. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad ieškovai siekia išimtinai tik savo interesų: nustatyti bet kokią naudojimosi tvarką ir iškart parduoti savo žemės sklypo dalis, nežiūrint į tai, kokias pasekmes tai sukels likusiems savininkams, kadangi ieškovų teisių ir teisėtų interesų tai nepažeis ir niekaip neįtakos. Būtinybė atlikti kadastrinius sklypo matavimus yra neginčytina šiuo konkrečiu atveju, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai atskleistos akivaizdžios atliktų preliminarių matavimų paklaidos, ryškūs jų netikslumai, į ką teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino. Nepagrįsta skundžiamame sprendime išsakyta pozicija, jog ieškovai galimai nenori atlikti kadastrinių matavimų, nes tokie darbai yra pakankamai brangūs. Teismas neturėjo spręsti bei kelti klausimų dėl darbų kainos dydžio, o turėjo atsižvelgti į tarp šalių iškilusio ginčo argumentus ir tokiu būdu priimti racionaliausią abiem pusėms sprendimą, tačiau teismas nagrinėjamoje byloje atkreipė dėmesį į kitus, visiškai nereikšmingus aspektus, nekreipdamas dėmesio į esmines bylos aplinkybes.

12.2. Teismo nepagrįstai vertino, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų pageidaujamą poziciją, kodėl reikalinga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuo ji pažeidžia ar neatitinka atsakovų reiškiamos pozicijos. Tačiau apeliantai savo argumentus pagrindė, byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovų pateikta naudojimosi tvarka yra ne tai, kad nežymiai netiksli, bet yra matomi akivaizdūs ir itin ryškūs nukrypimai, itin didelės paklaidos, neatitinkančios kadastro žemėlapyje nurodytų sklypo ribų. Ieškovų pateiktame plane, atliktame matininko R. B. ant kadastro žemėlapio ištraukos pažymint preliminarias sklypo ribas, kompiuterio programa pamatuojant ir įrašant atitinkamus ribų ilgius, nei vienas sklypo ribos posūkio taškas nėra koordinuotas, todėl šiame plane nei sklypo ribos, nei ribų linijų ilgiai, nei kiti plane nurodyti duomenys nėra tikslūs. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantų išsakyti argumentai, jog žemės sklypo taškai, ribų linijų ilgiai, konfigūracija po tikslių matavimų pasikeičia. Apeliantai pateikė įrodymus, kad ieškovų siūlomame naudojimosi tvarkos plane nekoordinuotas nei vienas taškas, niekaip neatitinka natūroje pamatuoto ploto, neginčytinai pastebima ryški (apie 30 arų) paklaida, nei vidinės, nei išorinės ribos neatitinka sklypo taškų, dėl ko tokia naudojimosi tvarka niekaip negali būti patvirtinta. Teismams, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, kiekvienu atveju reikalinga įvertinti individualią situaciją ir spręsti, ar tokia konkrečiam sklypui, konkreti naudojimosi tvarka, esant konkrečioms aplinkybėms yra pagrįsta, nepažeidžia nei vieno iš savininkų teisių, realiai išsprendžia šalių ginčą ir padeda įgyvendinti savininko teises, ar tik teoriškai ir deklaratyviai (ant popierinės žemės sklypo schemos) „išsprendžia“ ginčą, tokiu būdu realų ginčo sprendimą perkeliant į ateitį ir sukeliant neigiamas pasekmes savininkų (ar kai kurių iš jų) teisėms.

12.3. Skundžiamu sprendimu patvirtina naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali ir nepatogi, neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius. Nurodo, kad ortofotografinė medžiaga yra atnaujinama kas penkerius metus, taigi ji neatspindi realios situacijos. Be to, ieškovai jau ne vieną kartą yra išsikirtę medienos, o šis aspektas yra itin aktualus siekiant išspręsti ginčą iš esmės, kadangi ieškovų siūloma naudojimosi sklypu tvarka, kuri pažymėta plano B dalyje, vietomis ieškovų yra iškirsta, kai kuriose vietose medžių beveik nėra. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantai apie tai yra pateikę pastabas, taip pat siūlė teismui organizuoti išvažiuojamąjį posėdį ir įvertinti esamą situaciją vietoje, tačiau teismas net nesvarstė tokios galimybės. Teismui priėmus sprendimą netenkinti ieškinio, ieškovų nuosavybės teisė nebus pažeista, o priešingai, jiems išlieka galimybė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, tačiau po atliktų kadastrinių matavimų, kuriuos pasidaryti siūlo apeliantai. Ieškovams ir apeliantams bendrai susitarus ir atlikus kadastrinius matavimus, o po to – patvirtinus naudojimosi sklypu tvarką, bus vienareikšmiškai išvengta nesutarimų, ginčų ir konfliktų kilimo ateityje. Ieškovams yra svarbu tik nusistatyti bet kokią naudojimosi žemės sklypu tvarką tam, kad jie galėtų savo sklypo dalis parduoti, toks yra jų tikslas, tačiau jiems nesvarbu, kad naujiesiems savininkams ir apeliantams dėl to iškils didelių nepatogumų: dėl miško tvarkymo ir įvažiavimo į jį, medienos sandėliavimo bei išsivežimo ir kt. Pasiūlytas naudojimosi tvarkos planas neatitinka teisės normų bei iš esmės pažeidžia bendraturčių interesus ar sukuria tarp bendraturčių po naudojimosi tvarkos patvirtinimo dar sudėtingesnius santykius, tokia naudojimosi tvarka negali būti tenkinama, o ypač tuomet, kai, tenkinus pareikštą reikalavimą, proceso šalys grįžtų į buvusią prieš kilusį ginčą padėtį. Socialinės taikos, naudojimosi turtu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų požiūriu geriausia tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka, pagal kurią tiek ieškovai, tiek apeliantai turėtų susisiekimą su abiem keliais (t. y. skersai sklypo), tuo tarpu, ieškovai naudojimosi tvarkos siekia tokios, kad abi šalys praranda po galimybę naudotis vienu iš kelių. Miškų ūkio veiklai tai labai reikšminga ir svarbi aplinkybė, kadangi miškų ūkio technikos galimybės susisiekti su keliais yra užtikrinamos iš abiejų sklypo pusių ir tai keltų ir sklypo vertę ir naudojimo patogumą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. J., V. P. ir K. J. prašo atsakovų Ž. P. ir A. J. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti ieškovų naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovai niekada neprieštaravo kadastrinių matavimų atlikimui. Nagrinėjamoje byloje, kurią teismas nagrinėjo pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką buvo naudojimosi tvarkos nustatymas, kurios nustatymui kadastrinių matavimų atlikti nėra reikalinga, bei šias aplinkybes tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdyje atsakovai ir jų atstovė pripažino. Atsakovai nepateikė jokių savarankiškų pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o jei manė, kad reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, bei pagal juos parengti pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tokių matavimų neatliko ir teismui nepateikė, nei teikė alternatyvaus žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, neteikė ir priešieškinio, t. y. elgėsi pasyviai, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bei siekė procesą vilkinti. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius, kad procese buvo aktyvūs – siekė ginčą išspręsti taikiai, bandė komunikuoti su ieškovais, bet jiems nepavyko. Tačiau atsakovų deklaratyvius teiginius, paneigia jų procesinis elgesys, o pagal byloje pateiktus šalių paaiškinimus, matyti, kad ginčas tarp šalių yra įsisenėjęs, trunkantis daugiau nei dešimtmetį. Ieškovai pažymi, kad Atsakovai niekada nesiekė ginčo išspręsti taikiai. Teismų praktikoje aiškiai suformuota nuostata, kad kadastrinių matavimų atlikimas yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio veiksmai ir savaime teisių ir pareigų šalims nesukelia, todėl ieškovų pagrįstu įsitikimu, neatlikti kadastriniai matavimai nebuvo ir nėra kliūtis nustatyti naudojimosi tvarką.

13.2. Atsakovai matininko J. D. parengtą sklypo planą pateikė tik 2021 m. kovo 22 d., likus kelioms valandoms iki paskutinio bylos nagrinėjimo posėdžio, kai Ieškovų ieškinys į teismą pateiktas dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, 2021 m. kovo 22 d., bylos nagrinėjimo metu, atsakovų atstovė patvirtinto, kad matininkas J. D. yra atsakovo Ž. P. giminaitis, t .y. žentas. Atsakovų pateiktas žemės sklypo planas buvo nesuderintas su faktiniu žemės sklypo plotu bei į bylą buvo pateiktas vien tam, kad suklaidinti teismą. Ieškovų parengtas planas yra parengtas pagal VĮ „Registrų centras“ registruotas ginčo žemės sklypo ribas, kurios nėra nuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu matininko J. D. parengtas planas nepatvirtina, nei fakto, kad VĮ „Registrų centras“ registre esančio ribos yra neteisingos, taip pat nepatvirtina fakto, kad pateiktas planas yra teisingas, bei atitinka faktinę situaciją, nes nei viena iš šalių į matavimus nebuvo kviečiama ir nedalyvavo. Tuo tarpu, kaip nustatyta pagal bylos duomenis iš esmės trys kraštinės sklypo ribojasi su keliais, o ketvirtoji su kitu žemės sklypu, t. y. žemės sklypo ribos yra aiškios.

13.3. Nesant kitokių naudojimosi tvarkos variantų, teismas pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką, pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą. Ieškovai vykdydami įrodinėjimo pareigą, pateikė teismui Ortofoto dėl privažiavimų prie ginčo turto dalių, taksoraščius įrodinėjant dalių lygiavertiškumą (ginčo žemės sklypas yra miško ūkio paskirties, o pagal pateiktus taksoraščius matyti kad naudmenų kiekis yra lygiavertis, kurie iš esmės patvirtina ieškinio motyvus ir ieškinio pagrįstumą, bei faktą, kad ieškovų pasiūlyta naudojimosi tvarka yra racionali ir protinga. Teismų praktikoje taip pat yra išspręsta problema net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių ginčas kiltų ateityje. Net ir tuo atveju, jeigu ateityje ginčo sklypui būtų atlikti kadastriniai matavimai ir tai iš esmės keistų situaciją dėl naudojimosi tvarkos plano ar šalys norėtų atsidalinti ginčo sklypą, tai neturėtų šalims sukelti sunkumų. O vien tai, kad atsakovai iš esmės tik ir laikosi strategijos kelti konfliktines situacijas, tačiau neieškoti jokių sprendimų būdų negali būti pagrindu pripažinti sprendimą neteisingu ar neteisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi miško žemės sklypu tvarkos nustatymo tarp bendraturčių.

Žemesnės instancijos teismas

17. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnis). Ieškovai kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos miško ūkio paskirties žemės sklypu tarp bendraturčių nustatymo pagal 2020 m. gegužės 13 d. parengtą planą, atsakovai nesutiko su ieškiniu, savo parengto plano dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo nepateikė.

18. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (2020-09-11) nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas 35,600 ha, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., unikalus nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas arba žemės sklypas). 15/89 šio žemės sklypo dalys priklauso Ž. P., įregistravimo pagrindas: 2012-01-18 Dovanojimo sutartis Nr. 329; 15/89 žemės sklypo dalys A. J.; Įregistravimo pagrindas: 2008-12-30 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. AK-6698; 15/89 žemės sklypo dalys D. J., įregistravimo pagrindas: 2012-04-19 Dovanojimo sutartis Nr. AD-2144; 15/89 žemės sklypo dalys V. P.; Įregistravimo pagrindas: 2012-04-19 Dovanojimo sutartis Nr. AD-2144; 1160/3560 žemės sklypo dalys K. J., įregistravimo pagrindas: 2008-07-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3601M.

19. Ieškovai byloje prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2020 m. gegužės 13 d. R. B., turinčio matininko pažymėjimą Nr. 2M-M-722, parengtą planą, o atsakovai, nesant atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, nesutinka su naudojimosi preliminariai pamatuotu žemės sklypu, tvarkos nustatymu. Atsakovai nurodo, kad nustačius naudojimosi tvarką be tikslių matavimų galimai bus pažeistos jų teisės, jei sklypo matavimai bus tikslinami. Po tiksliųjų matavimų atlikimo atsakovai siūlytų savo naudojimosi tvarkos žemės sklypu variantą. Atsakovai nurodo, kad ieškovai siekia išimtinai tik savo interesų – nustatyti bet kokią naudojimosi tvarką ir iškart parduoti savo sklypo dalis, nežiūrint į galimas atsakovams sukelti pasekmes, pavyzdžiui galimus atsakovų inicijuojamus teisminius ginčus dėl iškirstų medžių vertės ar kaip minėta – ploto. Atsakovų manymu, sklypo naudojimosi dalys turėtų būti padalintos ne išilgai sklypo, kai kiekvienai iš šalių lieka tik vienas kelias privažiavimui, o skersai, tačiau priešieškinio ar savo naudojimosi tvarkos varianto nėra pateikę. Be to atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kuo ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia ar neatitinka atsakovų interesų.

20. Šioje bylų kategorijoje teismas nėra aktyvus ir savo nuožiūra nerenka įrodymų, todėl šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

21. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Į viešą registrą įrašomi ne tik duomenys apie žemės (miško) sklypą, bet ir pateikiamas sklypo planas, nesant imperatyvaus reikalavimo, kad jo tikslumas turi būti pagal kadastrinių matavimų koordinačių sistemą. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo, galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

22. Nagrinėjamoje byloje teismui yra pateikta viena – ieškovų inicijuota naudojimosi ginčo sklypu nustatymo tvarka pagal 2020 m. gegužės 13 d. R. B., turinčio matininko pažymėjimą Nr. 2M-M-722, parengtą planą.

23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas bei šalys turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

24. Pirmos instancijos teismas pagrįstai bei teisingai nustatė, kad ieškovų pateiktame matininko 2020 m. gegužės 13 d. sudarytame plane nurodyta 120000 kv. m (12 ha) ploto realioji ginčo sklypo dalis, žymima raide B atitinka atsakovų turimas idealiosios nuosavybės dalis 30/89, kas yra lygu 1200/3560. Atitinkamai, 236000 kv. m (23,6 ha) ploto realioji ginčo sklypo dalis, žymima raide A atitinka ieškovų turimas idealiosios nuosavybės dalis 2360/3560.

25. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

26. Pagrindinis atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, kad R. B. parengto plano duomenys negali būti tikslūs, nes sklypas suformuotas preliminariaisiais matavimais. Teismas įvertinęs ieškovų pateiktą planą nustatė, kad ginčo sklypo vakarinė kraštinė (plane jos ilgis pažymėtas 411,07 m) ir šiaurės-vakarinė (plane jos ilgis pažymėtas 682,35 m) kraštinės sutampa su automobilių keliais – pirmasis iš jų neturi žymėjimo, kitas kelias yra Druskininkai-Vilnius. Tai reiškia, kad šių dviejų automobilių kelių sankirta yra tikslus atskaitos taškas, nuo kurio natūroje galima pamatuoti ginčo sklypo mažiausiai dviejų kraštinių ilgius.

27. Be to kolegija sprendžia, kad tokiam planui esant įregistruotam viešame nekilnojamojo turto registre, siekiant ginčyti prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pirmiausia turėtų būti nuginčyta, kad toks žemės sklypas neteisingai yra įregistruotas, bet to atsakovai neginčija.

28. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovų argumentas, kad sklypo naudojimosi dalys turėtų būti padalintos ne išilgai sklypo o skersai, paliekant susisiekimą kiekvienai iš dalių su abiem keliais, nepaneigia ginčo sklypo naudojimo tinkamumo nustačius ieškovų prašomą naudojimosi tvarką, nes abi 2020 m. gegužės 13 d. plane pažymėtos dalys A ir B turi realų susisiekimą su keliais, todėl toks ieškovų siūlomas žemės sklypo dalių padalijimas miškų ūkio ir kitos technikos susisiekimo atžvilgiu nė vienai iš bendraturčių grupių neapsunkins naudojimosi žemės sklypu. Be to, kaip minėta, teismas negali už bendraturčius parengti jiems tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, o kadangi kitokio projekto nepateikta, teismas vertina pateiktą projektą šalių teisių bei įstatymų pažeidžiamumo prasme.

29. Pirmos instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei argumentus teisingai sprendė, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nepažeis bendraturčių interesų bei teisės aktų reikalavimų (kadangi teisės aktai nereikalauja nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypu atlikti geodezinius matavimus, ką pripažino ir atsakovai, ir kaip minėta patekimą prie sklypų keliais turės abi šalys).

30. Kolegija sprendžia, kad atsakovai be savo hipotetinių vertinimų dėl galimo būsimo jų teisių pažeidimo, jokių įrodymų dėl to byloje nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo spręsti kad nustačius naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą bus pažeistos apeliantų teisės.

31. Spręstina, kad atsakovų argumentai, kad ieškovai turėjo parengti geodezinius matavimus, ateityje sklypą parduos ar iškirs medžius, nurodymas kad kažkuri iš šalių buvo aktyvi ar pasyvi siekiant taikaus susitarimo ir pan. neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui, kadangi kiekviena šalis turi teisę kreiptis į teismą, kuri negali būti ribojama, nesvarbu kokios derybos vyko iki kreipimosi į teismą ar kokie jų ketinimai yra po ginčo išsprendimo teisme (CPK 5 straipsnis).

32. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Tai, kad nukrypimai nežymūs patvirtina ir atsakovų pateiktas matininko J. D. prieš pat paskutinį posėdį pateiktas planas.

33. Atsakovų pozicija, kad žemės sklypo dalis, esanti šalimais magistralinio kelio A4, kai šia dalimi siekia nustatyti naudojimosi tvarką ir priskirti ieškovams yra vertingesnė, nes galimas privažiavimas nuo šio kelio, nepagrįsta jokiais byloje pateiktais įrodymais.

34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad šioje byloje planas, kuriuo ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką, atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, jis parengtas vadovaujantis viešo registro duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) ir iš jo galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos teritorijos ribas, plotus. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, neįpareigoja šalies, siekiančios nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atlikti šio objekto kadastrinius matavimus.

35. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, kadangi pirmos instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 177, 178 straipsniai), naudojimosi tvarkos nustatymą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75, CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 534, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymas), todėl apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė V. P. mokėjimo nurodymu sumokėjo už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme 1 210, 00 eurų. Apeliacinį skundą atmetant, ieškovei V. P. iš atsakovų Ž. P. ir A. J. lygiomis dalimis priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno priteistina po 605,00 eurus (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė