- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- e2-159-445/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00592-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Atsakovas
- Ž. P., A. J.
- Ieškovas
- D. J., V. P., K. J.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Justina Murauskaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. J., V. P. ir K. J. ieškinį atsakovams Ž. P. ir A. J. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai teismo prašo nustatyti naudojimosi miško ūkio paskirties žemės sklypu tvarką, pagal pateikiamą žemės sklypo planą, nustatant, kad D. J. naudosis 15/89 dalimis ir V. P. naudosis 15/89 dalimis ir K. J. naudosis 1160/3560 dalimis žemės sklypo, kurio bendras plotas 35,600 ha, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi “A“, o Ž. P. naudosis 15/89 dalimis ir A. J. naudosis 15/89 dalimis žemės sklypo, kurio bendras plotas 35,600 ha, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi “B“. Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovų visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuos pačius reikalavimus ieškovai išdėstė ir teismui pateiktame 2020-09-26 prašyme bei 2020-10-30 dublike.
Šalies argumentai
Ieškovai ieškinyje, kurį jų atstovas palaikė teismo posėdžio metu, nurodo, kad pirmuoju ikiteisminiu pasiūlymu dabar atsakovų statusą turinčius asmenis informavo, kad jei jie sutinka gauti kompensaciją uz? savo turto dalį, ies?kovai sutiktų atidalinti is? bendrosios daline?s nuosavybe?s sumokant atsakovams kompensaciją. Ieškinyje nurodoma, kad tolimesniame ikiteisminiame bendraturčių susirašinėjime vienas iš jų Ž. P. šiuo metu ieškovų statusą turintiems asmenims teikė atsakymą, kad jis nesutinka su su siųstu z?eme?s sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo planu (pastaba – su planu, kuris yra ieškinio dalykas), kadangi ne?ra uz?tikrinama galimybė į sklypą patekti nuo kelio A4 Vilnius-Druskininkai. Ieškinyje yra cituojama ką dar atsakyme yra nurodęs Ž. P.: „siu?lau jums keistis z?eme?s sklypuose turimomis dalimis, pagal jų s?iandieninę rinkos vertę, vykdant mainų sandorį pas notarą, kadangi ju?sų visų tikslas yra parduoti sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o as? parduoti nenoriu. Siu?lau, kad mes su A. mainome mums priklausanc?ias dalis sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į jums, t. y. D., V. bei K., priklausanc?ias dalis z?emes sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir po trūkstamus 0,7000 ha man ir A. sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Ies?kovai nurodo, kad gavę atsakovo pasiu?lymą, tęsdami ikiteisminį bendraturčių susirašinėjimą, pateike? atsakymą ir pasiu?lymą atsakovams, kurio turinys buvo toks: „Norime Jus informuoti, kad Jūsų pateiktas pasiūlymas atlikti mainų sandorį mums nėra priimtinas. Visų pirma, norime pažymėti, kad Jums buvo pateiktas pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, po kurio kiekvienas iš bendraturčių išsaugos savo nuosavybės teises į jiems priklausančias turto dalis. Kaip ir Jus informavome, mes nepageidaujame Jūsų dalies įgyti nuosavybės teise. <…> atsižvelgiant į susidariusią situaciją pagrįstai manome, kad naudojimosi tvarkos nustatymas yra tinkamiausia bendrasavininkų teisių ir pareigų įgyvendinimo būdas“. Tolimesnis bandraturčių susirašinėjimas nutrūko. Ieškinyje yra nurodoma, kad tarp ies?kovų ne?ra ginc?o de?l naudojimosi turtu, tode?l jie kartu pageidauja naudotis bendrai viena dalimi. Tuo tarpu, kaip matyti is? atsakovo atsakymų, atsakovai veikia kartu.
Atsiliepimas
Atsakovai teismui pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, teismo posėdžio metu dalyvavęs atsakovas ir abiejų atsakovų atstovė nepripažino ieškinio. Atsiliepime nurodo, kad ieškovų siekis – parduoti turtą. Atsakovai parduoti nesutinka. Tam, kad būtų patenkinti visi šalių interesai, atsakovai iš esmės sutinka, kad būtų racionalu nusistatyti daikto naudojimosi tvarką. Tačiau atsakovai yra įsitikinę, kad pirmiausia būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Tik žinant tikslias sklypo ribas, plotą, galima spręsti dėl šio turto „pasidalijimo“ naudojimuisi, t. y. naudojimosi tvarkos nustatymo. Nesant žemės sklypo kadastrinių (tiksliųjų) matavimu naudojimosi tvarka negali būti nustatyta, taigi ieškinys turėtų būti atmestas. Pačiame ieškinyje visiškai nepažymėta (tikriausiai sąmoningai), kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atlikus preliminariuosius matavimus. Ginčo sklypas yra miškų ūkio paskirties, visas apaugęs mišku. Tai matyti iš ortofotografijos ant kurios parengtas ieškovų prašomas patvirtinti naudojimosi tvarkos planas. Ieškovų pateiktame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane, kurį sudarė matininkas R. B., ir pagal kurį prašoma tenkinti ieškinį, matininkas įrašė aiškią pastabą: „Planas nubraižytas ant preliminarių sklypo ribų“. Tokia pastaba yra suprantama. Iš esmės ji reiškia, kad matininkas deklaruoja, kad planas nėra (ir negali būti) tikslus. Maža to, matyti, kad planas parengtas matininkui dirbant kameraliai (t. y. iš biuro). Paprasčiausiai ant kadastro žemėlapio ištraukos buvo pažymėtos preliminarios sklypo ribos, kompiuterio programa pamatuoti ir įrašyti atitinkami ribų ilgiai. Nei vienas sklypo ribos posūkio taškas nėra koordinuotas, todėl šiame plane nei sklypo ribos, nei ribų linijų ilgiai, nei kiti plane nurodyti duomenys nėra tikslūs. Kitaip tariant, iš esmės natūroje (nuvykus į vietą) nustatyti tikslią sklypų dalis skiriančią ribą (jos buvimo vietą), kurios ilgis matininko R. B. plane nurodytas 824,94 m, nėra galimybių. Šios ribos taškai gali „plaukioti“ ir kelių ir net keliolikos metrų ribose. R. B. parengto plano duomenys ir negali būti tikslūs, nes sklypas suformuotas preliminariaisiais matavimais, o jo duomenys (ribos posūkio taškai) nesusieti su Lietuvos koordinačių sistema. Iš praktikos yra žinoma, kad absoliučia dauguma atveju (miškų ūkio paskirties sklypuose ypač dažnai), atlikus kadastrinius matavimus keičiasi sklypo plotas, ribų linijų ilgiai, o dėl pastarųjų pokyčių (linijų ilgių) ir sklypo konfigūracija. Tokie pokyčiai (paklaidos) gali būti teisės aktų numatytose leistinumo ribose arba ne. Ploto pokyčiui viršijus paklaidą arba pakitus sklypo konfigūracijai situacija tampa dar sudėtingesnė. Kai preliminariaisiais matavimais pamatuotas sklypas yra valdomas vieno savininko arba bendraturčių valdomas, naudojamas bendrai, tokie galimi pokyčiai, dažniausiai, nesukelia didelių neigiamų padarinių: jei sklypo plotas padidėja, tai padidėja, jei sumažėja, tai sumažėja (visiems bendraturčiams proporcingai turimai daliai). Tačiau ginčo atveju, tenkinus ieškinį, nustačius naudojimosi tvarką, o vėliau atlikus kadastrinius matavimus ir pvz. pasikeitus sklypo plotui, paaiškėtų, kad naudojimosi dalys pasikeitė: pvz., vienų savininkų naudojama dalis padidėjo, o kitiems ne. Arba atvirkščiai – vieniems sumažėjo jų naudojama dalis, o kitiems nesikeitė. Arba ir vieniems ir kitiems sumažėjo/padaugėjo, bet ne proporcingai turimai nuosavybės daliai ir pan. Galiausiai gali atsitikti taip, kad riba, skirianti naudojamas sklypo dalis, taptų visiškai neaišku kur, jei nors iš dalies keistųsi sklypo konfigūracija. Kitaip tariant, atlikus kadastrinius matavimus bus būtina keisti (tikslinti) sklypo naudojimosi tvarką. Šalims ir šiuo metu nesusitariant dėl sklypo valdymo ir naudojimo, akivaizdu, kad ieškinio tenkinimas užprogramuotų ir naują ginčą ateityje (po sklypo kadastrinių matavimų atlikimo). Maža to, labiausiai tikėtina, kad būsimas ginčas būtų dar sudėtingesnis, nes kiltų ir medienos vertės kompensacijos klausimas. Visiems suprantama, kad miško sklypo esminę vertę sudaro ne žemė, o medynai. Tenkinus ieškinį ir nustačius naudojimosi tvarką, savininkai savo naudojamose dalyse įgytų teisę be kitų savininkų sutikimo atlikti medynų kirtimus. To pasekoje, po kadastrinių matavimų patikslinus naudojimosi tvarką, galimai paaiškėtų, kad vienų naudotojų iškirsta teritorija (jos dalis) jau patenka į kitų naudotojų teritoriją. Iškart kyla kompensacijos problema. Tokia situacija ypač tikėtina dėl to, kad ieškovai deklaruoja siekį savo sklypo dalis parduoti. Potencialus pirkėjas – ūkio subjektas, besiverčiantis miško ūkiu (medienos kirtimu). Šalys yra taręsi ir dėl kadastrinių matavimų, ir dėl visiško atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir dėl žemės sklypo pardavimo. Vieno konkretaus sprendimo šalims priimti nepavyko. Buvo tik nuspręsta, kad racionaliausia nusistatyti naudojimosi tvarką. Išsakyti kadastrinių matavimų būtinumo poreikį bei tarp šalių ieškoti kompromisų atsakovai siekė ir pasiūlydami mediacijos procesą, tačiau ieškovai jo atsisakė. Matyti, kad ieškovai siekia išimtinai tik savo interesų: nustatyti bet kokią naudojimosi tvarką (kaip minėta, tiesiog „popierinę“) ir iškart parduoti savo sklypo dalis, nežiūrint į tai, kokias pasekmes tai gali sukelti likusiems savininkams.
Atsakovai atsiliepime nesutinka būtent su tokia, ieškovų siūloma, naudojimosi tvarka. Atsakovų nuomone, toks sklypo dalių nustatymas yra neracionalus, apsunkinantis abiejų šalių sklypo dalių naudojimosi galimybes ir patogumą. Atsakovai atsiliepime pažymėjo, kad sklypo abiejose pusėse eina keliai. Miškų ūkio veiklai tai labai reikšminga ir svarbi aplinkybė, kadangi miškų ūkio technikos galimybės susisiekti su keliais yra užtikrinamos iš abiejų sklypo pusių. Tai kelia ir sklypo vertę ir naudojimo patogumą. Tuo tarpu, ieškovai naudojimosi tvarkos siekia tokios, kad abi šalys praranda po galimybę naudotis vienu iš kelių. Tai nei protinga, nei racionalu. Taigi sklypo naudojimosi dalys turėtų būti padalintos ne išilgai sklypo (kaip prašo ieškovai), o skersai, paliekant susisiekimą kiekvienai iš dalių su abiem keliais.
Šalies argumentai
Ieškovai teismui pateiktame dublike nurodo, kad atsakovai piktnaudžiauja savo kaip bendraturčių teisėmis ir siekia apsunkinti ieškovams įgyvendinti jų nuosavybės teises. Atsakovai nevykdo bendraturčio pareigos bendradarbiauti ir jokių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos neteikia. Ieškovai, siekdamai įgyvendinti savo bendraturčių teises pateikė pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikdami atsakovams asmems turinčio teisę rengti ginčo žemės sklypo planą, tuo tarpu iš atsakovų jokių konkrečių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovai negavo.
Atsiliepimas
Atsakovai teismui pateiktame triplike nurodo, kad atsakovų pozicija yra bendra, atsakovai su dublike pateikta pozicija (argumentais) nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad išties galiojanti teisė nedraudžia naudojimosi tvarkos nustatyti, esant tik preliminariesiems žemės sklypo matavimams, bet kartu pažymėjo, kad tokia galimybė kiekvienu atveju turi būti ir yra įvertinama konkrečioje byloje, dėl konkretaus nekilnojamojo daikto individualiai. Ir jei vienu atveju naudojimosi tvarka pagal preliminarius matavimus nepažeistų bendraturčių interesų, išspręstų ginčą ir užtikrintų socialinę taiką, kitu gi – gali būti visiškai atvirkščiai. Atsakovų pagrįstu įsitikinimu, būtent pastaroji situacija susiklostytų šio ginčo atveju, todėl tenkinti ieškinį ir nustatyti naudojimosi tvarką, esant tik preliminariesiems sklypo matavimams, yra negalima. Atsakovai nurodo, kad nei į vieną iš šių argumentų, kaip minėta pateiktų atsiliepimo 12-14 punktuose, ieškovai dublike neatsikirto, t. y. net nebandė įrodinėti, kad atsakovai yra neteisūs. Ieškovai neturi tokių argumentų, nes atsakovų išdėstytos aplinkybės bei naudojimosi tvarkos be kadastrinių matavimų nustatymo itin tikėtinos neigiamos pasekmės, yra visiems suprantamos ir akivaizdžios. Atsakovai, be kita ko, pateikė ir argumentus, kodėl ir pati ieškovų siūloma naudojimosi tvarka yra neracionali, neprotinga, todėl neturi būti tenkinama. Deja, ir į šiuos argumentus savo dubliku ieškovai niekaip neatsikirto. Pažymėtina, kad atsakovai neabejotinai byloje teiktų priešieškinį, siūlydami savo naudojimosi tvarkos žemės sklypu variantą, tačiau to padaryti negali, nes supranta ir pagrįstai mano, kad pirmiausia sklypui reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, tačiau tam neturi bendraturčių pritarimo. Tuo tarpu, sklypo naudojimosi dalių „paišymas“ ant preliminariųjų matavimų plano, neturinčio nei vieno koordinuoto sklypo ribos posūkio taško, aiškių ribų, tikslaus ploto, matininkui šiuos „pabraižymus“ atliekant iš biuro, nesant galimybių šių nubraižytų ribų tikslios vietos nustatyti natūroje, tikrai nėra ir negali būti vertinamas, kaip realus ir pagrįstas siekis išspręsti ginčą ir patenkinti bendraturčių interesus. Atsakovai triplike nurodo, kad ikiteisminiuose santykiuose būtent atsakovai ieškovams buvo pateikę naudojimosi tvarkos schemą, su kuria D. J. ir V. P. sutiko, tačiau nesutiko K. J.. Siekiant išsiaiškinti būtent šio savininko poziciją ir nesutikimo motyvus ieškovai įvairiomis priemonėmis bandė su juo susisiekti: telefonu sujungimas negalimas (tikėtina ieškovų numeriai užblokuoti), į sms žinutes niekas niekada neatsakė. Tik ieškovė A. J. elektroniniu paštu nurodė, kad K. J. nesutinka dėl to, kad pageidautų miško dalies arčiau Varėnos, kur jis gyvena. Tačiau tokia pozicija, atsakovų nuomone, paprasčiausiai nesąmoninga. Viso sklypo ilgis yra tik vos apie 800 m, taigi tai nesudaro jokio pliuso ar minuso ar tie keli šimtai metrų bus į Varėnos pusę, ar į kitą (ar ieškovui J. tektų atvykti iki savo dalies 150-200 metrų arčiau ar toliau). Be to, tai yra miškų ūkio paskirties sklypas, kuris nereikalauja kasdienės priežiūros, apdirbimo ar panašiai, kad tie keli šimtai metrų arčiau Varėnos turėtų nors kokią objektyviai paaiškinamą naudą ir (ar) K. J. poreikį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas 35,600 ha, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas arba žemės sklypas). 15/89 šio žemės sklypo dalys priklauso Ž. P., įregistravimo pagrindas: 2012-01-18 Dovanojimo sutartis Nr. 329; 15/89 žemės sklypo dalys A. J.; Įregistravimo pagrindas: 2008-12-30 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. AK-6698; 15/89 žemės sklypo dalys D. J., įregistravimo pagrindas: 2012-04-19 Dovanojimo sutartis Nr. AD-2144; 15/89 žemės sklypo dalys V. P.; Įregistravimo pagrindas: 2012-04-19 Dovanojimo sutartis Nr. AD-2144; 1160/3560 žemės sklypo dalys K. J., įregistravimo pagrindas: 2008-07-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3601M.
Ieškovai byloje siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, o atsakovai, esant tam tikroms sąlygoms, t. y. nesant atliktų žemės sklypo kadastrinių (tiksliųjų) matavimų, nesutinka su naudojimosi preliminariai pamatuotu žemės sklypu, kaip tokiu apskritai, tvarkos nustatymu. Tokia ieškovų pozicija argumentuojama aplinkybėmis, kad nėra geografiškai koordinuotų žemės sklypo taškų, sklypo plotas, ribų linijų ilgiai, konfigūracija yra tik apytiksliai. Kaip yra nurodę atsakovai, pirmiausia sklypui reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, tačiau jie tam neturi bendraturčių pritarimo, po tiksliųjų matavimų atsakovai siūlytų savo naudojimosi tvarkos žemės sklypu variantą. Atsakovų vertinimu, ieškovai siekia išimtinai tik savo interesų: nustatyti bet kokią naudojimosi tvarką ir iškart parduoti savo sklypo dalis, nežiūrint į galimas sukelti pasekmes, pavyzdžiui galimus atsakovų inicijuojamus teisminius ginčus dėl iškirstų medžių vertės.
Kaip matyti, atsakovai žino kokiu keliu norėtų eiti – pirmiausiai norėtų, kad būtų atlikti žemės sklypo kadastriniai (tikslieji) matavimai, tačiau nebuvo ir nėra aktyvūs – teismo žiniomis iki šio sprendimo priėmimo dienos dėl matavimų veiksmų nėra susitarę su visais sklypo bendraturčiais, taip pat nėra pareiškę ieškinio ar priešieškinio su atitinkamais reikalavimais, kad matavimai būtų atlikti be bendraturčių pritarimo, už matavimų darbus priteisiant piniginę kompensaciją. Bendraturčių – šioje byloje ieškovų nenoras atlikti žemės sklypo kadastrinius (tiksliuosius) matavimus galimai yra susijęs su didele tokių darbų kaina, nes ginčo sklypo bendras plotas yra nemažas – 35,600 ha. Teismui nėra žinomos teisinės kliūtys, kurios neleistų naudojimosi tvarką nustatyti, esant tik preliminariesiems žemės sklypo matavimams, šią aplinkybę yra pripažinę ir atsakovai.
Atsakovų manymu, sklypo naudojimosi dalys turėtų būti padalintos ne išilgai sklypo (kaip prašo ieškovai), o skersai, paliekant susisiekimą kiekvienai iš dalių su abiem keliais. Kaip matyti, atsakovai turi viziją kokia, jų manymu, būtų teisingesnė naudojimosi ginčo sklypu tvarka, tačiau nei su atsiliepimu, nei su tripliku nėra pateikę konkretaus pasiūlymo (turinčio teisę žemėtvarkos darbus atlikti asmens parengto žemės sklypo plano), kurį teismas galėtų vertinti, kaip daugiau ar mažiau atitinkantį visų žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus. Civilinio proceso normos atsakovams nedraudžia teikti savo pasiūlymų kartu su atsikirtimais, tam nėra būtina teikti net ir priešieškinį. Atsakovai nebuvo ir nėra aktyvūs, nes nepasinaudojo teise teikti savo pasiūlymą (atitinkamą planą su jų siūlomu naudojimosi tvarkos variantu). Tačiau atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų pageidaujamą poziciją, kodėl reikalinga nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuo ji pažeidžia ar neatitinka atsakovų reiškiamos pozicijos.
Šioje bylų kategorijoje teismas nėra aktyvus ir savo nuožiūra nerenka įrodymų, todėl šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Į viešą registrą įrašomi ne tik duomenys apie žemės (miško) sklypą, bet ir pateikiamas sklypo planas, nesant imperatyvaus reikalavimo, kad jo tikslumas turi būti pagal kadastrinių matavimų koordinačių sistemą.
Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. <…> jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).
Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).
Nagrinėjamoje byloje teismui yra pateikta viena – ieškovų inicijuota naudojimosi ginčo sklypu tvarka pagal 2020-05-13 R. B., turinčio matininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą planą (toliau – ir planas), kurią teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes turi patvirtinti kaip daugiau ar mažiau patogią bendraturčiams, racionalią ir tarnaujančią geresniam nuosavybės valdymui (tai prilygsta ieškinio tenkinimui) arba atmesti kaip netinkamą ir ydingą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).
Teismas nustatė, kad ieškovų pateiktame matininko 2020-05-13 sudarytame plane nurodyta 120000 kv.m (12 ha) ploto realioji ginčo sklypo dalis, žymima raide B visiškai atitinka atsakovų turimas idealiosios nuosavybės dalis 30/89, kas yra lygu 1200/3560. Atitinkamai, 2020-05-13 sudarytame plane nurodyta 236000 kv.m (23,6 ha) ploto realioji ginčo sklypo dalis, žymima raide A visiškai atitinka ieškovų turimas idealiosios nuosavybės dalis 2360/3560.
Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).
Ieškovų ir atsakovų pozicijos skiriasi iš esmės. Šalys pripažįsta, kad ieškovai siekia disponuoti savo turto dalimis tokiu būdu, kad perleisti, parduoti, leisti įstatymo nustatyta tvarka iškirsti mišką ir pan., kai tuo tarpu atsakovų pozicija kategoriška – disponuoti turimu turtu, tačiau jokiu būdu neatlikti tokių veiksmų, kaip to nori ieškovai ir bet kokiu atveju (nustatant naudojimosi turtu tvarką) tik atlikti žemės sklypo (miško) kadastrinius matavimus. Atsakovai apie atsidalijimą iš bendro turto nekalba ir nenurodo jokių aplinkybių.
Pagrindinis atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, kad R. B. parengto plano duomenys negali būti tikslūs, nes sklypas suformuotas preliminariaisiais matavimais, o jo duomenys (ribos posūkio taškai) nesusieti su Lietuvos koordinačių sistema, t. y. žemės sklypo taškų, sklypo plotas, ribų linijų ilgiai, konfigūracija yra tik apytiksliai. Teismas įvertinęs ieškovų pateiktą planą nustatė, kad šis atsakovų atsikirtimo argumentas, susijęs su negalėjimu rasti konkrečių taškus natūroje, nėra visiškai tikslus. Plane matyti, kad ginčo sklypo vakarinė (plane jos ilgis pažymėtas 411,07 m) ir šiaurės-vakarinė (plane jos ilgis pažymėtas 682,35 m) kraštinės sutampa su automobilių keliais – pirmasis iš jų neturi žymėjimo, kitas kelias yra Druskininkai-Vilnius. Tai reiškia, kad šių dviejų automobilių kelių sankirta yra tikslus atskaitos taškas, nuo kurio natūroje galima pamatuoti ginčo sklypo mažiausiai dviejų kraštinių ilgius. Be to toks planas yra įregistruotas viešame nekilnojamojo turto registre, todėl siekiant ginčyti prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, pirmiausia turėtų būti nuginčyta, kad toks žemės sklypas neteisingai yra įregistruotas, bet to atsakovai neginčija.
Teismo vertinimu kitas atsakovų argumentas, kad sklypo naudojimosi dalys turėtų būti padalintos ne išilgai sklypo (kaip prašo ieškovai), o skersai, paliekant susisiekimą kiekvienai iš dalių su abiem keliais nepaneigia ginčo sklypo naudojimo tinkamumo, nes abi 2020-05-13 plane pažymėtos dalys A ir B turi realų susisiekimą (atsakovai 664,50 m, o ieškovai daugiau kaip 1 km ilgio) su keliais, todėl toks ieškovų siūlomas žemės sklypo dalių padalijimas miškų ūkio ir kitos technikos susisiekimo atžvilgiu nė vienai iš bendraturčių grupių neapsunkins naudojimosi žemės sklypu. Be to, teismas negali už bendraturčius parengti naudojimosi daiktu tvarkos projekto, koreguoti esamą projektą ar atlikti kitus veiksmus su projektu (planu), nes nėra tokius projektus rengianti institucija. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė savojo naudojimosi tvarkos varianto.
Iš ortofoto nuotraukos (aerofotografinės nuotraukos) ginčo sklypas atrodo vienalytis, t. y. visas apaugęs mišku, kuris vizualiai atrodo iš esmės vienodo tankumo (skalsumo), todėl ekonominės vertės atžvilgiu realiųjų dalių nustatymas pagal 2020-05-13 plane pažymėtas dalis A ir B nepažeis nė vienos iš bendraturčių grupių interesų.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros, tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo civiliniame procese principais nusprendžia, kad šiuos principus geriau atitinka plano tvirtinimas, t. y. ieškinio tenkinimas, negu jo atmetimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Kaip matyti iš šalių pozicijų – ieškovai ketina parduoti jiems priklausančias ginčo sklypo nuosavybės dalis, o atsakovai to daryti neketina. Disponavimas turtu yra viena esminių daiktinių teisių, kur ieškinio atmetimo atveju būtų nepagrįstai ir neproporcingai bei neapibrėžtam laikui (kol atsakovai taikiai arba teisminiu būdu padarys ginčo sklypo tiksliuosius matavimus bei taikiai arba teisminiu būdu bus galimai patvirtintas atsakovų pasiūlytas naudojimosi realiomis sklypo dalimis variantas) varžoma ši ieškovų disponavimo turtu teisė ir turtinis interesas. Ieškinio tekinimo atveju yra sąlyginai varžoma ir pažeidžiama atsakovų teisė tiksliai natūroje (nuvykus į vietą) žinoti geografiškai Lietuvos koordinačių sistemoje koordinuotus žemės sklypo taškus, tikslesnį sklypo plotą, ribų linijų ilgius, konfigūraciją. Kaip yra nurodę atsakovai, žemės sklypo taškai, ribų linijai ilgiai, konfigūracija dažnu atveju po tiksliųjų matavimų pasikeičia, tačiau tai tėra prielaida, nes nėra jokių įrodymų, kad būtinai taip atsitiks. Taip pat tėra prielaida, kad teisminiu būdu teks spręsti medienos vertės kompensacijos klausimą, kad tai bus sudėtingas ginčas, nes nėra jokių įrodymų, kad esant galimiems neatitikimams ieškovai geranoriškai nesutiks atlyginti galimai jiems, o ne atsakovams faktiškai tekusios didesnės medienos vertės. Teismo vertinimu ieškovai byloje pateikė tinkamą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą ir įrodė, kad šis projektas (planas) atitinka racionalumo, patogumo kriterijus, tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, todėl tenkina ieškinį.
Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje .Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Šioje byloje apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, kad bendraturčiams pagal ieškovų reikalavimus atitenka pagal savo naudingąsias savybes akivaizdžiai nevienodo/skirtingo vertingumo valdomo daikto dalys. Praeityje kilę šalių nesutarimai dėl praeityje buvusio škvalo padarinių šalinimo (patirtų išlaidų ir gautų pajamų) neturi įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui, nes šalims nėra ribojamos jų teisės reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, jeigu jie mano, kad tokios bendraturčių teisės buvo pažeistos.
Atsakovai reiškė savo poziciją, kad žemės sklypo dalis, esanti šalimais magistralinio kelio A4, kai šia dalimi siekia nustatyti naudojimosi tvarką ir priskirti ieškovams yra vertingesnė, nes galimas privažiavimas nuo šio kelio. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona, kurio plotis pagal magistralinio kelio reikšmę yra - po 70 metrų, t. y. egzistuoja papildomi ribojimai laisvai disponuoti nurodoma žemės sklypo dalimi. Magistraliniai keliai priskiriami prie valstybinės reikšmės kelių, kurių atkūrimu, priežiūra bei plėtra disponuoja Vyriausybės įsteigta institucija - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, todėl įvažiavimai be kelio savininko leidimo draudžiami. Kelio ar jo statinių projektavimas, tiesimas, statyba, rekonstravimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka ir priklauso ne vien nuo žemės naudotojų valios ar norų.
Nagrinėjamu atveju planas, kuriuo ieškovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką, atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus, jis parengtas vadovaujantis viešo registro duomenimis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) ir iš jo galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos teritorijos ribas, plotus. Patvirtinti Nekilnojamojo turto objektų kadastro matavimo ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatos, neįpareigoja šalies, siekiančios nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atlikti šio objekto kadastrinius matavimus. Tiek paminėti teisės aktai, tiek ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 ir 8 straipsniai numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Iki baigiamųjų kalbų teismui nebuvo pateikti mokėjimo dokumentai, kurie patvirtina ieškovų advokatui sumokėtas sumas už ieškinio, dubliko surašymą, už atstovavimą teismo posėdžiuose ir kitą teisinę pagalbą. Šios išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu negali būti priteisiamos, nes prašymas dėl jų priteisimo nors ir pateiktas, tačiau išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Iš atsakovų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 25 Eur pašto išlaidų, jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalimi, 4.75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti naudojimosi miško ūkio paskirties žemės sklypu tvarką pagal 2020-05-13 matininko R. B. (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą planą, nustatant, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudosis 23,6 ha ploto dalimi, kuri žemės sklypo, kurio bendras plotas 35,6 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), plane pažymėta raide „A“, o Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai naudosis 12 ha ploto dalimi, kuri žemės sklypo plane pažymėta raide „B“.
Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turintiems solidariojo reikalavimo teisę ieškovams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visos pareigos įvykdymas vienam iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.18 straipsnio 3 dalis).
Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turintiems solidariojo reikalavimo teisę ieškovams D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visos pareigos įvykdymas vienam iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, atleidžia skolininką nuo pareigos įvykdymo kitiems kreditoriams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.18 straipsnio 3 dalis).
Priteisti iš Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.