Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-790/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
2-790/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Metva“, uždarosios akcinės bendrovės „Steel-M“
Ieškovas
Danske Bank A
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Metavera“
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-790/2010Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.; 110.6.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Metva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Steel-M“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsakovai iš dalies atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-262-622/2010 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Metva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Steel-M“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Metavera“, dėl skolos iš laiduotojų priteisimo ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Metva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Steel-M“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Danske Bank A/S v. UAB „Metva“ ir UAB „Steel-M“ dėl skolos priteisimo ir 2010 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies (t. 2, b. l. 113-115).

Atsakovai UAB „Metva“ ir UAB „STEEL-M“ šį sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui (t. 2, b. l. 118-125) ir padavė prašymą atleisti nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 126-128). Teigė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis siekia 38 940 Lt. Sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį ar jo dalį atsakovai neturi jokių galimybių. Atsakovas UAB „Metva“ iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų grąžina kreditą ir moka palūkanas AB SEB bankui; UAB „Metva“ turtas ir piniginės lėšos, esančios bendrovės kasoje ir sąskaitoje, areštuotas. Atsakovo UAB „STEEL-M“ komercinę veiklą paralyžiavo ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi atleido atsakovus nuo pareigos mokėti didesnę žyminio mokesčio dalį – 36 940 Lt ir nustatė terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumą, t. y. sumokėti likusią 2 000 Lt (38 940 Lt – 36 940 Lt) dalį žyminio mokesčio, nes CPK 83 straipsnio 3 dalis numato galimybę atleisti nuo žyminio mokesčio tik iš dalies.

Šalies argumentai

Atsakovai UAB „Metva“ ir UAB „STEEL-M“ atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 93-95) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jų prašymą dėl visiško atleidimo nuo pareigos mokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti pirmosios instancijos teismui adresuotame prašyme – atsakovai neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį. Prašyti leisti sumokėti žyminį mokestį iš areštuotų lėšų užimtų pernelyg daug laiko, nes atsakovas UAB „Metva“ turi per 10 bylų, kuriose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Prašyti trečiųjų asmenų sumokėti už atsakovus žyminio mokesčio dalį nėra juridinio pagrindo. Nors CPK 83 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį visiškai, šią normą teismas turėjo aiškinti ir taikyti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Skundžiama nutartis užkerta atsakovams kelią ginti pažeistas teises, pirmosios instancijos teismui netinkamai išsprendus tarp bylos šalių kilusį ginčą.

2010 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „STEEL-M“ prašymas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsisakytina priimti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde (jeigu pateiktas - atsiliepime į jį) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su atleidimo nuo žyminio mokesčio institutu, todėl šiuo aspektu priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, pagal atskirojo skundo motyvus nėra pagrindo.

Apeliantai skunde kelia latentinės teisės spragos klausimą sprendžiant asmens atleidimo nuo pareigos mokėti žyminį mokestį klausimą.

Latentinė (užslėpta) teisės spraga – spraga, kai bendra norma, reguliuojanti visuomeninius santykius, kuri galėtų ir turėtų būti taikoma konkrečioje byloje, yra sukurta, bet tam tikrais atvejais reikia (būtų teisingiau) specialios ar net išimtinės teisės normos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo motyvais, remdamasi tokiais argumentais. CPK 5 straipsnis nustato suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. CPK 80 straipsnio 1 ir 4 dalys numato, kad kiekvienas reikalavimas apmokamas tam tikro dydžio (fiksuotu ar kintančiu priklausomai nuo ginčijamos sumos) žyminiu mokesčiu, kuris sumokamas prieš atliekant atitinkamą procesinį veiksmą (pvz., paduodant ieškinį, pareiškimą; apeliacinį ar kasacinį skundą ir kt.). CPK 83 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į asmens materialinę padėtį, iš dalies (nenurodyta kokios) atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Šia norma siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą net tada, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis nepajėgus sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nors visuma visada apima atskiras dalis, tačiau žodžių „atleisti iš dalies“ interpretavimas tokiu būdu, kad reikštų ir atleidimą nuo pareigos mokėti žyminį mokestį visiškai, neatitiktų teleologinio aiškinimo metodo, iškraipytų įstatymų leidėjo poziciją, nes žyminis mokestis, be bylinėjimosi išlaidų padengimo funkcijos, taip pat atlieka prevencinę funkciją, t. y. verčia asmenį pagalvoti apie reiškiamų reikalavimų arba atsikirtimų į juos teisėtumą ir pagrįstumą. Atmestini apeliantų teiginiai, jog pažodinis (adekvatus) aiškinimas užkerta jiems - stokojantiems lėšų sumokėti kad ir mažą dalį žyminio mokesčio - kelią teisme ginti savo pažeistas teises. Išeitys iš aklavietės galėtų būti įvairios, pvz., paimti paskolą, paprašyti trečiųjų asmenų (įmonių akcininkų) įvykdyti procesinę prievolę už skolininkus (pagal analogiją CK 6.50 str.). Aplinkybė, kad minėtus mokėjimus atliko ne pats ieškovas, o už jį tai padarė kitas asmuo, teisinės reikšmės priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas neturi, nes kas atliks mokėjimus, yra ieškovo ir asmens, atlikusio už ieškovą mokėjimus, tarpusavio susitarimo reikalas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-183/2010). Taigi aptariama norma yra pakankamai lanksti, kad suinteresuotas asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš konstitucinės teisės į teisminę gynybą sąlygų.

CPK 146 straipsnio 1 dalis sako, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Kurios būtent instancijos teismas kompetentingas spręsti šį klausimą, priklauso nuo civilinio proceso stadijos. Skųsta nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo palikta nepakeista, apeliacinis skundas kol kas nepriimtas, vadinasi, byla yra nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme civilinio proceso stadijoje. Tokiu atveju, mutatis mutandis taikydama CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo UAB „STEEL-M“ 2010 m. balandžio 19 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir grąžina jį su priedais atsakovui UAB „STEEL-M“. Atsakovas su nurodytu prašymu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, kuris kompetentingas jį nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Metva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „STEEL-M“ naują terminą – iki 2010 m. birželio 23 dienos sumokėti 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „STEEL-M“ 2010 m. balandžio 19 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, adresuotą Lietuvos apeliaciniam teismui, atsisakyti priimti ir grąžinti jį su pateiktais priedais uždarajai akcinei bendrovei „STEEL-M“, paliekant byloje vieną egzempliorių.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisDonatas Šernas