- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-183/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Spauda“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB bankas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Lirsona popierius“
- Advokatai
- Simona Augėnaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Spauda“ ir ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1272-798/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas patikslintą ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Spauda“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Lirsona popierius“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Spauda“, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 393 439,63 Lt skolos, 3 660,37 Lt delspinigių, 7 971,00 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas AB SEB bankas 2008 m. gruodžio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui AB „Spauda“, kuriuo prašė priteisti ieškovui iš atsakovo 1 288 911,19 Lt skolos, 9 374,48 Lt delspinigių, 16 983,00 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Lirsona popierius“ sudarė Faktoringo sutartį Nr.1470707120488-04, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo perleisti SEB bankui reikalavimo teises, o SEB bankas jas perimti ir už perleistą reikalavimą pervesti trečiajam asmeniui sutartą pinigų sumą. Trečiasis asmuo UAB „Lirsona popierius“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į skolą, kylančią iš 2007 m. gruodžio 3 d. sutarties Nr. 2007/1203 ir jos pagrindu 2008 m. gegužės –rugsėjo mėnesiais išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl, vadovaujantis CK 6.909 str., privalo pagal išrašytas sąskaitas faktūras atsiskaityti su ieškovu, bet, nepaisant daugkartinių prašymų sumokėti skolą, su ieškovu neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovui AB SEB bankas 1 268 911,19 Lt skolos, 9 374,48 Lt delspinigių, iš viso 1 278 285,67 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios sprendimo dalies vykdymą išdėstė 8 metų 4 mėnesių arba 100 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą AB „Spauda“ po sprendimo įsiteisėjimo sumokėti ieškovui AB SEB bankas 12 782,85 Lt kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio pirmosios dienos, paskutinį kalendorinį mėnesį mokėtina suma sudaro 12 783,52 Lt. Priteisė iš atsakovo AB „Spauda“ 19 983,00 Lt bylinėjimosi išlaidų AB SEB bankui bei 36 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo kaip pirkėjo sutartines prievoles, o būtent neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, numatytų CK 6.38 str., kadangi neatsiskaitė su ieškovu už jam pateiktas prekes – ruloninį laikraštinį popierių pagamintą AB „Kondopoga“ ir AB „Syktyvkar“ formato 84,126 ir 168 cm, svoris 45g/m, rulono skersmuo iki 100 cm (CK 6.63 str.), todėl skolos ieškovui sumą – 1 268 911,19 Lt (1 288 911,19 Lt - 20 000,00 Lt) priteisė iš atsakovo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nustatyta, jog neapmokėjus per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną bus skaičiuojama 0,2 procentai delspinigių, ieškovui iš atsakovo priteisė 9 374,48 Lt delspinigių ir atmetė atsakovo argumentus, kad delspinigių suma yra neteisingai paskaičiuota. Pagal pateiktus dokumentus PVM sąskaitą faktūrą LP Nr. 4279 apmokėti reikėjo iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Pagal pateiktą AB „Spauda“ delspinigių apskaičiavimo lentelę, būtent toks ir nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas. Pagal pateiktus dokumentus PVM sąskaitą faktūrą LP Nr.4308 reikėjo apmokėti iki 2008 m. spalio 13 d. Toks terminas ir nurodytas pateiktoje AB „Spauda“ delspinigių apskaičiavimo lentelėje. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas taip pat tenkino prašymą dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Be to, įvertinęs tas aplinkybes, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, bendrovėje dirba 160 darbuotojų, o kiekvieną mėnesį bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumoka apie 100 000 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai apie 38 000 Lt, bet per 2008 m. bendrovė patyrė 4 882 103,00 Lt nuostolių, dalis įmonės turto yra areštuota kitose civilinėse bylose, tačiau pagal pateiktą balansą bendrovė turi turto už 25 648 103,00 Lt, teismas sprendė, kad įsiskolinimo suma nėra tokio dydžio, kad jos atsakovas negalėtų padengti visa apimtimi per ilgesnį laiką. Atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas gali ir geranoriškai siekia įvykdyti visus savo įsipareigojimus (po patikslinto ieškinio pateikimo teismui sumokėjo 20 000,00 Lt), o visos ieškovo reikalaujamos sumos priteisimas iš karto galėtų sąlygoti įmonės bankrotą dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje ir dėl to, kad įmonėje trūksta apyvartinių lėšų, teismas iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir sprendimo vykdymą išdėstė per 8 metus ir 4 mėnesius arba 100 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas per ilgesnį negu 100 mėnesių laikotarpį, pažeistų protingumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas taip pat iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė ieškovui 16 983 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui neatsižvelgiant į tai, kas sumokėjo žyminį mokestį pateikiant ieškinį byloje, ieškovas ar už jį tai padarė trečias asmuo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Spauda“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 19 983 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą atmesti. Skunde nurodė, kad byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad ieškovas šioje byloje būtų turėjęs kokias nors bylinėjimosi išlaidas, nes iš pateiktų 2008 m. lapkričio 20 d. ir 2008 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad pinigų sumas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir atstovo sąskaitą pervedė UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, kuris nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, pažeidė CPK 37 straipsnio 2 dalį, 93 straipsnio 1 dalį ir 98 straipsnio 1 dalį.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo dalį dėl skolos išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, tai yra skolos vykdymą išdėstyti ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, priteisti iš atsakovo ieškovui 7 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo išdėstymo, pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei atsižvelgė tik į AB „Spauda“ turtinę padėtį. Nors teismas nurodė, kad remiasi šalių lygiateisiškumo principu, nenurodė jokių motyvų dėl to, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis šalių lygiateisiškumo principo. Teisę reikalauti grąžinti skolą iš atsakovo ieškovas įgijo faktoringo sutarties, kuri buvo sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens, pagrindu. Ieškovas tikėjosi, kad atsakovas skolą grąžins per PVM sąskaitose faktūrose nustatytą terminą, todėl skolos išdėstymas per 8 metus pažeidžia teisėtus lūkesčius atgauti skolą per įmanomai trumpiausią laiką. Ieškovo nuomone, šis principas nebūtų pažeistas, jei skolos grąžinimas būtų išdėstytas vieneriems metams.
2. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra didelė kompanija, kurios įstatinis kapitalas sudaro 28 092 599 Lt, metinė apyvarta – 1 200 000 Lt, įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai – tik 15 procentų bendros apyvartos. Be to, iš atsakovo 2008 m. balanso matyti, kad pirkėjų skolos atsakovui sudaro 4 000 000 Lt, tačiau jo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, ar yra imamasi priemonių šioms skoloms susigrąžinti, todėl toks atsakovo neveikimas grąžinant skolas ir prašymas išdėstyti skolos mokėjimą prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl skolos išdėstymo, turi būti vertinama ne tik atsakovo turtinė padėtis, bet ir aplinkybės, ar toks išdėstymas nepažeis išieškotojo interesų, bus laikomasi teisingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų. Atsakovo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
3. Teismas nepagrįstai iki 3 000 Lt sumažino ieškovui priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas neįvertino, kad byloje vyko du parengiamieji posėdžiai, šalys vedė ilgas derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir jose dalyvavo advokatas, advokatas dalyvavo ir vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, pagrindas priteisti didesnį užmokestį advokatui yra ir ta aplinkybė, kad prašoma priteisti suma yra 1 200 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo atsakovo AB „Spauda“ apeliacinį skundą atmesti, o AB SEB bankas apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos AB SEB banko vardu buvo apmokėtos Skolų išieškojimo sutarties pagrindu. Dėl šių išlaidų kompensavimo UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ po bylos išnagrinėjimo šalys susitarė, jog jos turi būti priteistos ieškovui. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia bylinėjimosi išlaidas padengti tretiesiems asmenims, be to, tokios išlaidos yra priteisiamos ir pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-328/2009).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Spauda“ prašo AB SEB bankas apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovų argumentus, kad neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, neigiamos pasekmės jam būtų gerokai sunkesnės, negu teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ieškovo atžvilgiu. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu net neįrodinėjo, kad dėl skolos mokėjimo periodiškai jis patirs kokių nors nuostolių. Teismas, priimdamas sprendimą išdėstyti skolos išieškojimą 100 mėnesių laikotarpiui, tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsiliepime jis taip pat palaikė savo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų pagrįstumo ir dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo sąnaudas ir priteisti išlaidas ne didesnes, kaip yra numatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, išskyrus atvejus, kai pagalba yra suteikta itin sudėtingose bylose, kai sprendžiami specialių žinių reikalaujantis ir nauji sudėtingi teisiniai klausimai. Be to, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kai yra pagrindas priteisti daugiau negu minėtose Rekomendacijose nustatyti dydžiai.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis teisės normomis, ieškovo prašomas priteisti 8 260 litų dydžio išlaidas advokato pagalbai sumažino iki 3 000 litų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bylos nesudėtingumo ir sprendžia, kad šioje byloje ieškinys dėl skolos priteisimo nėra sudėtingas ir nereikalavo specialių ir naujų žinių ruošiant teismui ieškinį bei atstovaujant teisme. Reikalavimas priteisti skolą buvo grindžiamas sutartimi ir PVM sąskaitomis-faktūromis. Atsakovas nei sutarties, nei PVM sąskaitų-faktūrų neginčijo, PVM sąskaitas-faktūras buvo pripažinęs, jas pasirašęs, skolą ieškovui iš esmės pripažino. Todėl advokato darbo sąnaudos šioje byloje negalėjo būti didelės, nes nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, reikalaujantis didesnių nei įprasta intelektualaus darbo bei laiko sąnaudų. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra teisinga.
Teismas, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą išdėstyti (CPK 284 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas sprendimo dėl 1 268 11,19 litų skolos iš atsakovo išieškojimo įvykdymą išdėstė per 100 mėnesių laikotarpį, t. y. kas mėnesį mokant po 12 783,52 litus. Ieškovas sutinka, kad sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas 12 mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą, atsižvelgė į aplinkybes, kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra reikšmingos ir sudaro pagrindą išdėstyti sprendimo įvykdymą 100 mėnesių. Tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau reikia įvertinti ir tą aplinkybę, kad kreditorius yra bankas. Duomenų apie tai, kad banko finansinė padėtis bloga, byloje nėra. Bankas skolą atgaus per ilgesnį laiką, tačiau teismo sprendimu nuo priteistos sumos gaus 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas atsakovui taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis atsakovas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą per ieškovo reikalaujamą 12 mėnesių laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į šiuo metu Lietuvos valstybėje susiklosčiusią sunkią ekonominę-finansinę padėtį, kad ženkliai sumažėjo darbų ir teikiamų paslaugų apimtys, kad įmonėms, kaip ir atsakovui, trūksta apyvartinių lėšų dėl ko yra sutrikę tarpusavio atsiskaitymai už atliktus darbus bei suteiktas paslaugas ir viso to pasekoje ūkiniai subjektai bankrutuoja. Esant tokiai situacijai, išdėstant teismo sprendimo įvykdymą yra teisinga ir protinga ginti atsakovo, kaip skolininko, nors ir per ilgesnį laikotarpį, bet galinčio įvykdyti prievolę, interesus (CK 1.5 str. 4 d.). Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdėstė teismo sprendimo įvykdymą.
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal civilinio proceso kodekso normas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antrosios (CPK 93 str.).
Byloje nustatyta, kad žyminį mokestį ir atlyginimą advokatui už atliktas teisines paslaugas už ieškovą sumokėjo UAB ,,Euler Hermes Services Lietuva“, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Minėta, šioje byloje pats ieškovas nei žyminio mokesčio, nei advokatui atlyginimo nemokėjo. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kokiu pagrindu prievolę už ieškovą įvykdė kitas juridinis asmuo. Būtent bylinėjimosi išlaidas apmokėjusi bendrovė ,,Euler Hermes Services Lietuva“ veikė skolų išieškojimo sutarties, sudarytos su ieškovu AB SEB bankas, pagrindu (b. l. 7-10, t. 1). Šia sutartimi šalys susitarė, kad visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su ikiteisminiu ir teisminės skolos išieškojimu apmokės bendrovė ,,Euler Hermes Services Lietuva“, o AB SEB bankas šiai bendrovei atlygins turėtas išlaidas (Priedo Nr. 1 prie skolų išieškojimo sutarties Nr. 327, 301/05/57, sudarytos 2005 m. liepos 7 d. ketvirtas punktas).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad žyminis mokestis šioje byloje buvo sumokėtas ir kad ieškovui buvo teikiama mokama advokato teisinė pagalba, už kurią advokatui buvo sumokėta. Ta aplinkybė, kad minėtus mokėjimus atliko ne pats ieškovas, o už jį tai padarė kitas asmuo, teisinės reikšmės priteisiant iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas neturi, nes kas atliks mokėjimus yra ieškovo ir asmens, atlikusio už ieškovą mokėjimus, tarpusavio susitarimo reikalas.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą, tinkamai taikė CPK 93 str. reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.