- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- eI2-2919-289/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00089-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Šiaulių tardymo izoliatorius
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 14-1807 nutraukti pareiškėjo priėmimo į pareigas procedūrą ir įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių iš naujo svarstyti ieškovo priėmimo į pareigas laimėjus konkursą klausimą.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad, 2019 m. spalio 15 d. dalyvavo Šiaulių tardymo izoliatoriuje paskelbtame konkurse į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Veiklos organizavimo skyriaus teisininko pareigas, dirbančio pagal darbo sutartį. Išpildydamas konkurso sąlygas, iki konkurso pateikė visus konkurso kriterijuose nurodytus dokumentus bei gavo atsakymą, jog yra atitinkantis konkurso sąlygas kandidatas. Nors konkurse užėmė antrą vietą, tačiau po kurio laiko telefonu izoliatoriuje dirbančios moters buvo informuotas, jog konkursą laimėjęs kandidatas nepraėjo specialiųjų patikrinimų, todėl buvo pakviestas už poros dienų atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių pas Šiaulių TĮ direktoriaus pavaduotoją R. Š.. Tačiau jau tą pačią dieną, ta pati moteris pareiškėjui paskambinusi nurodė, jog susitikimas atidedamas, apie jį bus informuota papildomai. 2019 n. liepos 15 d. į pareiškėjo mobilaus ryšio telefoną pareiškėjui paskambino vyriškis, kuris prisistatė kaip Šiaulių tardymo izoliatoriaus Veiklos organizavimo skyriaus vedėjas G. V., kuris pareiškėjui pasakė, jog apie pareiškėją yra surinkti duomenys, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra žinoma, jog Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas yra kaltinamas viename epizode, tačiau pareiškėjas nurodė, kad minimoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-366/2016 išteisintas, tačiau nuosprendis dėl prokuratūros skundo dar nėra įsiteisėjęs. G. V. nurodė, jog neva iš Imuniteto tarnybos yra gavęs nurodymą nepriimti pareiškėjo kandidatūros, ir paklausė, gal pareiškėjas norėtų savo noru atsisakyti nuo tolimesnio dalyvavimo bei tolimesnių įdarbinimo procedūrų, nes pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Pareiškėjui paaiškinus, jog pareiškėjo manymu nepriekaištingos reputacijos kriterijai yra aiškiai išvardinti LR įstatymuose, kur nurodyti atvejai, kada asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Be to, pareiškėjas taip pat nurodė, kad konkurse dalyvavo ne į pareigūno pareigas, o į pagal darbo sutartį samdomo darbuotojo pareigas, todėl pareiškėjui Vidaus tarnybos statuto reikalavimai neturėtų būti taikomi. Juo labiau, kad apie tai konkurso sąlygose nebuvo nurodyta. G. V. akivaizdžiai buvo sutrikęs ir dar kartą pasiteiravo, ar pareiškėjas tikrai nori tęsti įdarbinimo procedūras. Pareiškėjui atsakius kad taip, G. V. pasakė kad vis tiek „tai baigsis niekuo“ bei nurodė, jog atsiųs pareiškėjui reikiamus užpildyti dokumentus. 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu iš G. V. gavo dokumentų blankus, kuriuos turėjo užpildyti ir pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriui. Tai buvo prašymas priimti į darbą bei dvi pretendento anketos. 2019 m. lapkričio 19 d. šiuos dokumentus pareiškėjas užpildė bei nusiuntė į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taip pat nurodė, kad kilus klausimams ir neaiškumams, bet kada gali kreiptis į pareiškėją ir gauti paaiškinimus ar reikalingus dokumentus. Kadangi negavo jokio atsakymo apie vykstančius patikrinimus, 2020 m sausio 6 d. elektroniniu paštu kreipėsi į G. V., nurodydamas, jog patikrinimai tęsiasi jau du mėnesius, tačiau pareiškėjui nėra pateiktas joks atsakymas. G. V. taip pat elektroniniu paštu pareiškėją informavo, jog dar laukia medžiagos iš Specialiųjų tyrimo tarnybos, kuri vis dar nepateikia duomenų. 2020 m. sausio 29 d. gavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojos V. S. parengtą bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus S. R. pasirašytą 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. 14-1087, kuriuo buvo informuotas, jog priėmimo į pareigas procedūra nutraukiama. Rašte nurodyta, jog „2014 m. birželio 13 d. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kaltinimų pagal LR baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 199-2 straipsnio l dalį pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00007-12, iš kurio išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00042-14. Daugiau informacijos minėtame registre apie teisinio proceso baigti nėra pateikta.“ Taip pat nurodyta, jog per penkerių metų laikotarpį pareiškėjas yra šešis kartus baustas administracine tvarka. Negana to, rašte nurodoma, jog Šiaulių tardymo izoliatorius gavo informaciją, kad pareiškėjui dirbant UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojo pareigose, už šiurkštų lokalinių teisės aktų pažeidimą 2019 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo, o 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas neva vėl šiurkščiai pažeidė lokalinius teisės aktus. Teigiama, jog už šiuos pažeidimus pareiškėjui drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau iš to, jog pareiškėjas pretendento anketoje nurodė, jog pareiškėjo darbo pabaiga UAB „Grifs AG“ yra rugpjūčio mėn. pabaiga, buvo padaryta išvada, jog tam galimai įtakos turėjo pakartotinis šiurkštus įmonės lokalinių teisės aktų pažeidimas. Rašte nurodoma, jog teisininko pareigybė yra darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį bei jam taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 5 dalis nustato, kokie kriterijai yra taikomi Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojams pagal darbo sutartis. Šiaulių tardymo izoliatorius mano, kad pareiškėjo reputacija šiai dienai nelaikytina nepriekaištinga, todėl priimamas sprendimas nutraukti įdarbinimo procedūrą. Taip pat kyla klausimas, jeigu pareiškėjo kandidatūra neatitinka nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra suprantama Valstybės tarnybos įstatyme ir Statute, tai kodėl Šiaulių tardymo izoliatorius rinko informaciją iš UAB „Grifs AG“, tokiu būdu pažeidžiant LR asmenų duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta „Duomenų valdytojas gali rinkti kandidato, pretenduojančio eiti pareigas arba atlikti darbo funkcijas, asmens duomenis, susijusius su kvalifikacija, profesiniais gebėjimais ir dalykinėmis savybėmis, iš buvusio darbdavio prieš tai informavęs kandidatą, o iš esamo darbdavio - tik kandidato sutikimu.“ Su Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareikštais argumentais ir nuomone kategoriškai nesutinka. Nurodė, jog baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, yra baigta ir joje 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pareiškėjas yra išteisintas. Nuosprendis yra apskųstas prokuroro, todėl vis dar yra neįsiteisėjęs. Šiuos duomenis pareiškėjas nurodė ir pildydamas pretendento anketą. Vidaus tarnybos statutas aiškiai nurodo, koks asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Tai yra: 1) pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo; 2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai; 3) anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą; 4) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai arba šio statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 3 metai; 5) buvo atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar dėl etikos normų pažeidimo ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai; 6) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai. Kaip jau minėjo, pareiškėjui negali būti pritaikyta nė viena iš šių nuostatų, negana to, kaip jau minėjo, Panevėžio apygardos teisme dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų buvo išteisintas. Patikrinimo metu jokie LR registrai duomenų apie pareiškėjo teistumą ar priežasčių, dėl ko pareiškėjas negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos nepateikė. Nors stojimo į vidaus tarnybą apribojimuose numatyta, jog kaltinamas arba įtariamas nusikaltimu asmuo negali būti priimamas į vidaus tarnybą, tačiau pareiškėjo nuomone, čia yra kalbama apie statutinius pareigūnus, o ne apie laisvai samdomus darbuotojus, kuriems akivaizdžiai yra taikomi žymiai mažesni reikalavimai. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris nurodo, jog asmuo laikomas nekaltu, kol teismas neįrodo jo kaltės. Šiuo atveju teismas ne tik, kad neįrodė pareiškėjo kaltės dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų, tačiau netgi išteisino dėl pareiškėjui pareikštų kaltinimų. Todėl vien faktas, kad pareiškėjui buvo pareikšti kaltinimai, kurie nepasitvirtino, jokiu būdu negali būti laikomi priežastimi laikyti pareiškėjo reputaciją neatitinkančią nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Gaunasi paradoksali situacija - įtarimo arba kaltinimo pareiškimas pagal LR BPK normas tarsi ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, kol kaltė yra neįrodyta teisme, tačiau šiuo atveju net teismui jau pasisakius bei priėmus išteisinamąjį nuosprendį pareiškėjas ir toliau yra nelaikomas kaip nepriekaištingos reputacijos asmuo. LVAT praktikoje yra konstatuota (administracinė byla Nr. A-675-143/2017), jog tai yra baigtinis sąrašas atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, kuris negali būti plečiamas ar interpretuojamas. Laikantis konstitucinių teisinės valstybės principų nėra galima ir toleruotina situacija, kai nepriekaištingos reputacijos aiškinimas būtų paliktas viešojo administravimo subjekto, t. y. šiuo atvejo atsakovo diskrecijai. Tam tikri sugriežtinti reikalavimai gali būti aprašyti pareigybių aprašyme, tačiau negali būti laisvai taikomi asmens atžvilgiu ir plečiami aiškinant įstatymo nuostatus (administracinė byla 2014-07-02 nutartis Nr. A143-1105/2014) Be kita ko, LVAT administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017 pabrėžia, jog asmuo gali būti pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jei patikrinimo metu yra gauta informacija atitinka nors vieną Valstybės tarnybos įstatyme aptartą nepriekaištingos reputacijos sampratą pažeidžiantį punktą. Tai reiškia kad kiti asmens, pretenduojančio užimti tam tikras pareigas asmeninių savybių vertinimai Valstybės tarnybos įstatymo taikymo prasme negali būti suprantami kaip atskiri ir savarankiški asmens vertinimo kriterijai. Pažymi, jog teigdamas dokumentus konkursui užpildė reikalingas anketas, kuriose be kita ko buvo ir nepriekaištingos reputacijos deklaracija. Pagal ten suformuotus klausimus, kuriais tarsi ir patvirtinama nepriekaištinga reputacija bei atrenkami pretendentai į konkursą yra vadovaujamasi nepriekaištingos reputacijos apibrėžimu tiek, kiek jis numatytas Vidaus tarnybos statute bei Valstybės tarnybos įstatyme. Pretendento anketose taip pat surašė visą prašomą informaciją. Be kita ko nurodė, kad buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte nurodyta, kad sprendžiant pareiškėjo reputacijos klausimą vertinama ir tai, kad per 5 metus buvo baustas 6 kartus administracine tvarka yra keistas. Visus kartus pareiškėjas buvo baustas už KET pažeidimą - greičio viršijimą, pažeidimus pripažino ir baudas sumokėjo, todėl šiai dienai turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Administraciniai pažeidimai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus negali būti vertinami per nepriekaištingos reputacijos prizmę, kadangi už juos yra baudžiama bendra tvarka, neatsižvelgiant ar juos padarė pareigūnas, ar paprastas pilietis. Nemano, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atleidžiami pareigūnai už padarytus KET pažeidimus, kaip nebesantys nepriekaištingos reputacijos. Išvados apie tai, kad Šiaulių nardymo izoliatorius gavo informaciją, kad pareiškėjui dirbant UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojo pareigose, už šiurkštų lokalinių teisės aktų pažeidimą 2019 m. liepos 28 d. pareiškėjas buvo įspėtas apie galimą atleidimą iš darbo, o 2019 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas neva vėl šiurkščiai pažeidė lokalinius teisės aktus. Teigiama, jog už šiuos pažeidimus pareiškėjui drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau iš to, jog pareiškėjas pretendento anketoje; nurodė, jog pareiškėjos darbo pabaiga UAB „Grifs AG“ yra rugpjūčio mėn. pabaiga, buvo padaryta išvada, jog tam galimai įtakos turėjo pakartotinis šiurkštus įmonės lokalinių teisės aktų pažeidimas. Tai yra akivaizdi netiesa ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotoja V. S. dėl jai vienai suprantamų priežasčių padarė išvadas nesusipažinusi su situacija. Tokie Šiaulių tardymo izoliatoriaus teiginiai žemina pareiškėjo garbę ir orumą, tuo pačiu akivaizdžiai kenkia pareiškėjo reputacijai ir yra niekuo nepagrįsti. Priešingai nei Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų pateiktose išvadose, neva pareiškėjo padaryti šiurkštūs lokalinių teisės aktų pažeidimai 2019 m. liepos 28 d. ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Grif AG“ buvo užfiksuoti po to, kai 2019 m. liepos 24 d. pareiškėjas skundu dėl UAB „Grifs AG“ nesąžiningo darbo apskaitos žiniaraščių pildymo bei neišmokėto atlyginimo ir kitų pažeidimų kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją. Kadangi 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo paskirtas Darbo ginčų komisijos posėdis, UAB „Grifs AG“ fiksuodama darbo drausmės pažeidimus naiviai ir nevykusiai bandė tokiu būdu išvengti atsakomybės. Nepavykus to padaryti. UAB „Grifs AG“ vadovybės iniciatyva, siekiant užglaistyti kilusį konfliktą bei neperkelti jo į Darbo ginčų komisiją, 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta taikos sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Grife AG“, pagal kurią UAB „Grife AG“ ne tik kad neatleido pareiškėjo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus bei neskyrė jokios nuobaudos, kaip teigiama Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte, tačiau sumokėjo visas pareiškėjui priklausiusias lėšas, bei papildomai išmokėjo 1500 eurų išeitinę kompensaciją, o darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Be to, taikos sutartyje buvo nurodyta, jog pareiškėjas ateityje neturės jokių pretenzijų UAB „Grifs AG“, o ne priešingai, kas akivaizdžiai paneigia Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojos V. S. samprotavimus ir išvadas dėl galimo pareiškėjo atleidimo dėl neva neigiamų priežasčių. Darydami išvadą dėl pareiškėjo neva polinkio pažeidinėti darbo drausmę, kažkodėl buvo vertinami tik darbovietės, su kuria buvo kilusi konfliktinė situacija pateikta informacija. Tuo tarpu kitų darboviečių, taip pat ir tos, kurioje dirba iki šiol jokios informacijos pateikti Šiaulių tardymo izoliatorius neprašė. Tai akivaizdžiai parodo išankstinį nusistatymą, bet kokia kaina eliminuoti pareiškėją iš konkurso, surenkant neteisingą, o tik Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimą pagrindžiančią informaciją. Mano, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta išvada apie neva pareiškėjo netinkamumą dėl to, jog yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos yra neteisinga ir neteisėta. Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad, Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas V. M. skundas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. sausio 22 d. rašto „Dėl priėmimo į pareigas procedūros nutraukimo“ Nr. 14-1087, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių iš naujo svarstyti ieškovo priėmimo į pareigas laimėjus konkursą klausimą.