Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-89-317/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-25
Bylos Nr.: 1-89-317/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis: K. S., S. M.
Nukentėjusysis: L. Š.
Civilinis ieškovas: VSDFV Panevėžio skyriaus
Advokatai: Vadimas Makušinas, Aleksandras Pocius

Kategorijos

1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-89-317/2024Proceso Nr. 1-01-0-00433-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.1; 2.3.6.4.2; 1.1.8.14; 1.1.5.1.2; 1.1.8.9.2; 2.1.15.3.3.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, Viktorijai Juciūtei, dalyvaujant

prokurorui Tomui Stalioniui,kaltinamajam K. S., jo gynėjams advokatams Vadimui Makušinui, Ramūnui Gudašiui,kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui G. M.,nukentėjusiajai L. Š. ir jos atstovui advokatui Aleksandrui Pociui,vertėjoms Olgai Petrovai, Virginijai Jefremovai,

nedalyvaujant civilinio ieškovo – VSDFV Panevėžio skyriaus atstovui (prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

K. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 2013-03-25 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. –

5 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2013-11-29 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 64-1 str. 1 d., 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo;

3) 2013-12-18 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. , 63 str. 1 d., 6 d. –

1 m. laisvės apribojimo. 2014-03-14 Kupiškio r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta bausme, skiriant galutinę bausmę – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo;

4) 2014-02-05 Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 63 str. 4 d., 9 d., 92 str. – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m. 2014-12-17 Kupiškio r. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti bausmę, 2020-01-17 atvyko į Kauno tardymo izoliatorių, 2021-06-15 lygtinai paleistas;

5) 2022-02-10 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. – 7 mėn. 23 d. laisvės atėmimo. 2022-05-11 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, panaikinus 2022-02-10 nuosprendžio dalį dėl išteisinimo pagal LR BK 259 str. 2 d. ir bausmių subendrinimo – pagal LR BK 259 str. 2 d., 140 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. – 8 mėn. 10 d. laisvės atėmimo, 2022-06-13 atvyko į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas), bausmės neatlikęs;

kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje;

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018-05-16 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 286 str. – 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda;

2019-01-21 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 3 d., 64-1 str., 75 str. 1 d., 2 d. 8-9 p. – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

2021-06-21 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281-1 str. 1 d., 64-1 str., 75 str. – 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 2022-05-18 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant atlikti bausmę. 2022-06-02 atvyko į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimas), bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamieji S. M. ir K. S., veikdami kartu, 2022-09-13 apie 20:36 val., nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirojo tipo bausmės atlikimo vieta), konflikto metu, tyčia bendrais veiksmais rankomis sudavė mažiausiai tris smūgius R. V. į galvos ir krūtinės - pilvo sritis, tuo padarydami šiam smulkius odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir pakaušio dešinėje pusėje, muštinę žaizdą dešinio antakio išoriniame gale su kraujosruva dešinės akies vokuose, krūtinės dešinės pusės apatinės dalies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose VII-VIII šonkaulių ir dešinės pažastinės linijos projekcijoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, VII-VIII-IX šonkaulių ir kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, blužnies plyšimu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko, įvykus nukraujavimui į pilvo ertmę, R. V. 2022-09-14 apie 13:19 val. mirė, tuo būdu nužudė žmogų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamas S. M. teisme kaltu prisipažino ir paaiškino, jog pilnai pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes – kad sudavė smūgius R. V. į kairiąją kūno pusę, pasirengęs atsakyti už savo veiksmus. Nenorėjo, kad žmogus numirtų, norėjo jį tik nubausti kažkiek. Paaiškino, jog labai gailisi dėl savo veiksmų – R. V. sumušimo, nori atsiprašyti jo mamos, kad taip atsitiko, tikrai labai dėl jo mirties apgailestauja. Nenorėjo, kad taip nutiktų, pripažįsta ieškinį dėl laidotuvių išlaidų ir kitos nukentėjusios žalos. Patvirtino teisme perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (7 tomas, b. l. 130-151), kad nuo 2022 m. gegužės mėn. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje, gyveno nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), šioje patalpoje taip pat gyveno nuteistieji „L.“ (L. G.), K. (K. S.), J. (R. J.), G. (G. V.) ir „R.“ (R. V.). Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau 2022-09-13 dirbti nevyko, turėjo laisvadienį. 2022-09-13 ryte jis buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos patalpose. Apie 10-11 val., galimai virtuvės kambaryje, girdėjo M. (M. L.) „R.“ (R. V.) pasakytą frazę – „bus tortas, bus kompas“. R. V. rusų kalba pasakė „ne“. Jis pamanė, kad M. L. vėl paėmė R. V. kompiuterį, nes prieš tai tokių atvejų buvo. M. L. kompiuterį paslėpdavo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), o vakare jie – patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai – R. V. kompiuterio buvimo vietą atskleisdavo. Gavęs pataisos namų administracijos leidimą, jis maždaug nuo 12 val. iki 13:30 val. buvo išėjęs iš pataisos namų teritorijos į (duomenys neskelbtini) miestą, apsipirkti. Grįžęs į pataisos namus, pasidėjo pirkinius ir leido laiką tiek atvirosios kolonijos patalpose, tiek lauke. Apie 15-16 val. atvirosios kolonijos pastato antrame aukšte, koridoriuje, jis buvo sutikęs R. V.. Šis elgėsi kaip įprastai, ant jo kūno jokių sužalojimų jis nepastebėjo. Apie 16 val., jam nuėjus į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. jam pasakė, kad M. L. paėmė R. V. kompiuterį ir už kompiuterio grąžinimą, prašė R. V. nupirkti tortą. Apie 19-19:30 val. L. G. jam pasakė, kad R. V. buvo atsivedęs į kambarį pareigūną ir ieškojo savo kompiuterio. Tuo metu patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo būti G. V. ir R. J., bet tiksliai jis to neprisimena. Po to jis virtuvės kambaryje gamino valgį. Po kurio laiko išgirdo K. S., sugrįžusio iš darbo, riksmus. Suprato, kad K. S. patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) šaukė ant R. V. dėl to, jog šis į patalpą buvo atsivedęs „mentą“, vijo R. V. iš patalpos. Tada jis taip pat nuėjo į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat paprašė, kad R. V. išeitų gražiuoju. R. V. atsisakė tai padaryti, toliau žaidė savo kompiuteriu. Kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis R. V. atgavo tą savo kompiuterį, jis nežino. Po to S. M. nuėjo į virtuvės kambarį valgyti. Netrukus ten atėjęs K. S. pasakė, kad R. V. iš patalpos neišeina, todėl jam reikia „išrašyti“, kaip suprato, R. V. reikia primušti. Jis pasakė K. S., kad R. V. mušti nereikia, pakaks pasakyti, jog šis susirastų kitą vietą gyventi. Dėl R. V. sumušimo jie su K. S. iš anksto nesitarė. Kai jis pavalgė, su K. S. nuėjo į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) ir dar kartą paprašė, kad R. V. išsikraustytų. Šis rusų kalba pasakė „ne“, į jų kalbas nereagavo, toliau žaidė kompiuteriu. Tuo metu patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo čia gyvenę nuteistieji, jie ruošėsi vakariniam patikrinimui. Po vakarinio patikrinimo, kuris truko apie 15 min., jis, K. S. ir L. G. pirmieji sugrįžo į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). Tada atėjo ir R. V., kuris atsisėdo ant lovos, ėmė toliau žaisti kompiuteriu. Jis priėjo prie R. V., iš jo kairės kūno pusės, o K. S. – jam iš dešinės pusės. Jis buvo arčiau gyvenamosios patalpos lango, o K. S. – arčiau įėjimo į tualetą durų. Tiek jis, tiek K. S. pasakė R. V., kad šis „eitų ieškotis gyventi kito kambario“, išeitų, nes yra „nepageidaujamas“. R. V. sėdėjo ant lovos, žiūrėjo į kompiuterio ekraną, nereagavo. Jis du kartus nulenkė R. V. kompiuterio ekraną. Tada R. V. ėmė keiktis, kažką rusų kalba kalbėti, vadino jį ir K. S. žeminančiu necenzūriniu žodžiu. K. S. susinervinęs dešinės rankos kumščiu sudavė R. V. vieną smūgį į galvą. Į kokią tiksliai galvos vietą pataikė, jis nematė. R. V. pasilenkė į priekį ir rankomis užsidengė galvą. K. S. dešinės rankos kumščiu dar sudavė mažiausiai du smūgius į dešinį R. V. šoną. R. V. bandant atsistoti, S. M. kaire ranka suėmė šio kairį petį, neleisdamas atsilenkti, ir dešinės rankos kumščiu sudavė mažiausiai šešis smūgius į kairį R. V. šoną. Tuo pačiu metu K. S. dešine ir kaire ranka sudavė mažiausiai aštuonis smūgius, taikydamas į dešinį R. V. šoną, tačiau kur tiksliai pataikė jis neįsidėmėjo. Mušimas truko apie trisdešimt sekundžių. Jis savo smurto veiksmus nutraukė, nes pamatė, kad R. V. kairysis šonas buvo paraudęs. Jam atsitraukus nuo R. V., K. S. dar sudavė mažiausiai du smūgius į dešinį R. V. šoną. Tada, R. V. pakėlus galvą, S. M. pamatė, kad šio veidas kruvinas. Kraujavo kažkuris antakis. R. V. drabužiai ir patalpos grindys buvo kruvini. R. V. atsistojus nuo lovos, jis liepė jam susirinkti daiktus ir išeiti. R. V. nuėjo į tualetą nusiprausti. L. G. visą laiką, taip pat ir R. V. mušimo metu, buvo patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų. K. S. liepė L. G. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) pakviesti tvarkinį, kad šis išvalytų kraują. Tuo metu į patalpą atėjo G. V., o L. G. išėjo ieškoti tvarkinio. Netrukus į patalpą atėjo R. J.. Buvo atėję ir kiti nuteistieji, tačiau į tai jis nekreipė dėmesio. Tada tvarkinys A. Č. išvalė kraują ir išėjo. Netrukus R. V. išėjo iš tualeto patalpos, pasidarė suktinę ir išėjo iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu jis dėvėjo juodos spalvos sportinį kostiumą, susidedantį iš kelnių ir džemperio, avėjo pilkos ir šviesiai pilkos spalvų šlepetes su užrašu „Sport“. K. S. dėvėjo marškinėlius, kurių spalvos neprisimena, mėlynos spalvos šortus, avėjo juodos spalvos sportinius batus žemu aulu. Praėjus valandai ar pusantros valandos, R. V. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo lydimas pareigūno. Ant R. V. antakio buvo užklijuotas pleistras. R. V. susirinko daiktus ir išėjo. 2022-09-14 apie 4 val. jis ir K. S. išvyko dirbti. Apie 17 val. K. S. jam pasakė, kad R. V. numirė. Smurtaudamas jis tik norėjo R. V. pamokyti, nužudyti šio nesiekė.

Kaltinamasis K. S. iš dalies prisipažino kaltu ir parodė, kad nuo 2022m. birželio mėnesio atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, gyveno gyvenamoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-09-13 apie 4 ryto atsikėlė ir apie pusę 5 išvyko iš atviros kolonijos į darbą. Apie pusę 8 vakare grįžo iš darbo. Jam kažkas pasakė, kad kartu toje pat gyvenamojoje patalpoje gyvenęs R. V. pasikvietė pareigūnus ieškoti savo kompiuterio. Kadangi R. V. buvo atsivedęs į patalpą pareigūnus, jis supyko ant R. V. su juo barėsi, buvo žodinis konfliktas tarp jų. Konfliktas vyko tik dėl pareigūnų ir jam jis pareiškęs priekaištus, kad R. pasikvietė pareigūnus. Apie 8 valandą vakaro visi gyvenę patalpoje nuteistieji išėjo į patikrinimą, kuris truko 15-20 min. Po patikrinimo, apie pusę 9 vakaro jie grįžo į kambarį, kuriame gyveno. Jam sugrįžus, R. jau sėdėjo prie savo kompiuterio. Tuomet jis su S. M. priėjo prie R. V.. Jis R. iš dešinės, S. – iš kairės. S. M. du kartus užlenkė kompiuterio ekraną. Abu jie liepė R. išeiti gyventi į kitą patalpą, tačiau jis rusiškai pasakė, kad neišeis, necenzūriniais žodžiais kažką pasakė. K. S. susinervino ir sudavė R. V. kumščiu į veido sritį. Smūgiavo R. V. stovėdamas prie jo dešinio šono. Sudavė pirmas, į veido sritį – į antakį su kumščiu, jam iš antakio bėgo kraujas. S. čiupo jį už rankos, priešais R. stovėjęs staliukas nuvirto. Po to, kai jis sudavė R. V. į antakį, dar sudavė ir į dešinį šoną, į šonkaulius apie 5 smūgius. Daugiau nemušė. Matė, kad S. M. buvo ranka į R. pasirėmęs, po to išgirdo S. suduodamų smūgių R. V. garsą. S. prilaikė R. kaire ranka ir su dešine ranka į šoną mušė. Kiek jis smūgių sudavė R. V., negali pasakyti. Po to R. atsistojo, nuėjo nusiprausti kraują nuo veido ir apie 5 minutes tualete prausėsi. Kai R. V. grįžo, matė jo antakį praskeltą, R. viršugalvyje žaizdos jis nematė. Kambaryje buvęs L. nuėjo pakviesti tvarkinį, kuris atėjo viską sutvarkyti, nes buvo ant grindų kraujo. R. atsisėdo ant lovos, susisuko cigaretę ir po to išėjo iš kambario. Po kurio laiko grįžo su pareigūnais daiktų susirinkti. Juos susirinkęs, išėjo. Jis manė, kad R. išsikraustė į kitą patalpą, bet pasirodo, jį izoliavo. Nežino, kas ir kada R. V. iškvietė greitąją. Kitą dieną, būdamas darbe, jis sužinojo, kad R. V. mirė. R. V. jis smūgiavo kaire ranka į veidą ir į šoną, kadangi yra kairiarankis. Kai į šoną sudavė, tai smūgiai buvo nesmarkūs. Po smūgio į veidą R. plyšo antakis, bet jis manantis, kad ir tas smūgis nestiprus buvo. Yra įsitikinęs, kad sudavė tik į šoną smūgius, buvo suėmęs dešine ranka už bliuzono kapišono. Viskas įvyko labai greitai, iki pusės minutės laiko, smūgių metu R. buvo užsidengęs rankomis galvą ir pasviręs, jo padėtis nesikeitė. Jis matė tik antakį R. praskeltą, daugiau sužalojimų nesimatė, R. nieko nesakė dėl savo sveikatos būklės. Kai jis išėjo pasiėmęs daiktus, nieko neįprasto jo eisenoje nepastebėjo, tik antakis buvo užklijuotas. Kuomet mušė R. V., buvo su Adidas batais, juodu džemperiu, šortais. Prisipažįsta, kad sudavė R. V. į antakį ir dešinį jo šoną. Tačiau nepripažįsta, kad būtent jo veiksmai sukėlė R. V. mirtį. Jis už savo suduotus smūgius R. V. gali pasiūlyti nukentėjusiajai 500 eurų žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Š. parodė, jog R. V. yra jos sūnus. Jis nuteistas, pradžioje patalpintas Kauno tardymo izoliatoriuje, paskui perkeltas atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Bendravo su sūnumi tiesiogiai telefonu arba per jo draugą A., kuris su juo irgi bendravo. Ji taip sutarė su R., nes kai bendravo tiesiogiai, visada jam liepdavo eiti įsidarbinti. Tačiau jis jai visada sakydavo, kad jam sunku dirbti, nes jis nemoka lietuviškai. Ji sakiusi, kad jam reikia dirbti, nes jis turi nepilnametį sūnų. Šiaip sūnus niekuo nesiskundė, tik pradžioje, kai jis buvo izoliatoriuje, paprašė per A. išsiųsti jam 90 eurų. Ji pasakiusi, kad neturi tokių pinigų. Tuomet sūnus jai prisipažino, kad tokio dydžio jo skolos. R. pasakė jai telefonu, kad ji matyt norinti, kad jį nužudytų. Ji jam pasakiusi, kad jei jis nemoka pats dėl skolos išsiaiškinti, tegul duoda jai telefoną ir ji išsiaiškinsianti dėl tos skolos, pagalvojusi, kad taip negali įvykti, kad galėtų dėl skolos kažkas jį nužudyti. Perdavė sūnui tik 30 eurų, o jo draugas S. dar 30 eurų. Ji vis siųsdavo R. pinigų ir sakydavo, kad gali jam juos į kortelę atsiųsti. Daugiau jie bendravo su sūnumi per tą jo draugą S., tačiau sūnus jai kas vakarą parašydavo žinutę „labanakt“, visada klausinėjo apie savo sūnų – jos anūką. Sužinojo apie R. mirtį tik 2022 m. rugsėjo 16 dieną, kadangi buvo išvykusi su R. sūnumi D., gyvenančiu su ja, nes anūkas turi alerginę astmą, ir jos telefonas buvo išjungtas. Kai įsijungė telefoną rugsėjo 16 d., pasipylė žinutės, skambučiai apie sūnaus R. mirtį. Sūnų ji palaidojo savo lėšomis, visos laidotuvių išlaidos sudarė 1835,80 Eur, kurias prašo priteisti. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų ir papildomą pinigų sumą už paminklą – 1820 eurų bei 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes mažametis R. sūnus D. liko gyventi su ja. Jo mama yra V. Z., tačiau nėra žinoma jos gyvenamoji vieta. Iki sulaikymo vaikas gyveno su R., nes socialinė tarnyba paėmė vaiką iš mamos ir atvežė R. auginti. Teismo nutartimi vaikui nustatyta globa ir ji yra jo globėja. Ji kaip globėja prašo priteisti 100 tūkstančių eurų jai ir anūkui, kadangi po sūnaus mirties jos silpna būsena, ji iki šiol negali atsigauti ir atsistatyti, turinti išauginti anūką. Būtent tokiai sumai įvertina savo moralinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas G. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2022 metais atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kaltinamaisiais S. M. ir K. S.. Kartu gyveno ir R. V.. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 tomas, b. l. 187-190, 193-197), kad 2022-09-13 jis visą dieną praleido (duomenys neskelbtini) kalėjimo teritorijoje ir patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) beveik nebuvo. Po nuteistųjų vakarinio patikrinimo jis apie 10 minučių buvo virtuvės patalpoje. Po to nuėjo į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). R. V. tuo metu buvo tualete, patalpoje kraujo žymių ar grumtynių pėdsakų jis nematė. Atsisėdo ant savo lovos ir situacijos patalpoje nesekė. Išėjusio iš tualeto R. V. nestebėjo, sužalojimų ant šio kūno nematė. Maždaug po valandos R. V. į patalpą atėjo su pareigūnu. Tuo metu R. V. virš akies buvo užklijuotas pleistras. R. V. pasiėmė savo daiktus ir kažkur išėjo. Kas patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko po vakarinio nuteistųjų patikrinimo, jis nežino. Kitą dieną iš nuteistųjų sužinojo, kad R. V. buvo laikomas izoliuotas ir „triume“ mirė. Gyvendamas patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) jis nepastebėjo, kad kas nors būtų ėmęs R. V. kompiuterį. Taip pat negirdėjo, kad kas nors iš nuteistųjų lieptų R. V. nupirkti tortą ar pan. Konfliktų tarp patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų nebuvo. Negirdėjo, kad R. V. būtų vadinamas „ožiu“, ar pan. 2022-09-13 kiti nuteistieji išeiti iš patalpos šio neprašė.

Liudytojas L. G. paaiškino, kad susipažino su kaltinamaisiais S. M. ir K. S. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, 2022 metais atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 tomas, b. l. 173-178), kad gyveno jis atvirosios kolonijos antrame aukšte, patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat gyveno K. S., S. M., R. J., pagyvenęs vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino, A. K. ir R. V., kurį vadindavo R.. K. S. ir S. M. išvykdavo dirbti, o kiti nuteistieji laiką leisdavo atvirosios kolonijos pastate ir teritorijoje. 2022-09-13, po rytinio nuteistųjų patikrinimo, kuris vyksta apie 8 val., į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo M. L.. Šis, nieko nesakęs, paėmė ir išsinešė R. V. nešiojamąjį kompiuterį. Jis į M. L. veiksmus nekreipė dėmesio, nes šis taip elgėsi ne pirmą kartą. M. L. kartais R. kompiuterį kur nors paslėpdavo, o R. V. jo vis ieškodavo. Tada M. L. pasiūlydavo kompiuterį surasti, jeigu R. V. nupirks jam pyragą. Tai buvo toks lyg pajuokavimas. 2022-09-13 ryte R. V. buvo gavęs leidimą išvykti iš kolonijos apsipirkti. Neatsimena, kokiu laiku, bet turbūt sugrįžęs po apsipirkimo, R. V. ėmė klausinėti, kur yra jo kompiuteris. Jis pasakė, kad kompiuterį paėmė M. L., tačiau R. V. juo nepatikėjo. Kažkuriuo metu, R. V. ieškant kompiuterio, į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo M. L. ir pasakė – „kai nupirksi tortą, atgausi“. Po kurio laiko R. V. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) atsivedė pareigūną, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Pareigūnas ėmė klausinėti, kur yra kompiuteris. Jis nieko jam neatsakė, nes bijojo galimos M. L. reakcijos, be to, kai atvyko atlikti bausmės, kiti nuteistieji jam pasakė, kad negalima skųsti kitų, nes „eisi į ožyną“. Kas dar tuo metu buvo kambaryje, jis neprisimena. Praėjus maždaug pusvalandžiui, pamatė, kad R. V. kompiuterį atgavo. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, nežino. Po kurio laiko į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo M. L. ir pasakė R. V., kad šis yra „ožys“ ir šiam bus blogai, pasakė necenzūrinius žodžius. Po to, apie pietus ar į pavakarę, jis buvo išėjęs į virtuvę. Lyg girdėjo, kad M. L. buvo atėjęs į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), kažką rėkavo, patalpoje lyg kažkas griuvo. Popietę R. V. praleido patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo prie savo kompiuterio, kartais išeidavo parūkyti. Nei dienos metu, nei į pavakare, jis ant R. V. kūno – veido, galvos, kitų kūno vietų, jokių sužalojimų nematė, jo nusiskundimų dėl skausmo negirdėjo. Apie 20 val. iš darbo sugrįžo K. S.. Girdėjo, kaip S. M. pasakė K. S., jog R. V. buvo atėjęs su pareigūnu, įvardijo jį „mentu“, ir ieškojo savo kompiuterio. R. V. kambaryje to pokalbio metu nebuvo. Prieš vakarinį nuteistųjų patikrinimą, K. S. liepė R. V. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeiti ir galutinai išsikraustyti. Priešingu atveju grasino sumušti, sakė „gausi snukin“. S. M. taip pat pasakė R. V., kad šis gražiuoju išeitų iš kambario ir išsikraustytu. Po to visi nuteistieji dalyvavo vakariniame patikrinime. Po patikrinimo R. V., K. S., S. M. ir jis atėjo į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). R. V. atsisėdo ant savo lovos, veidu į duris. K. S. priėjo prie dešinės R. V. kūno pusės, o S. M. – prie kairės R. V. kūno pusės. K. S. ir S. M. ėmė šaukti, kad R. V. „dingtų“ iš patalpos, susirinktų daiktus ir išeitų. Priešingu atveju grasino R. V. sumušti. R. V. rusų kalba pasakė „ne“ ir pavadino K. S. bei S. M. nepagarbiai, necenzūriniu žodžiu. Tada K. S. kairės rankos kumščiu sudavė vieną ar du smūgius į dešinę R. V. galvos pusę, galimai pataikė į skruostą ir kaktą. R. V. rankomis užsidengė galvą ir pasilenkė į priekį. Tada tiek K. S., tiek S. M. - vienu metu – rankomis sudavė R. V. maždaug po keturis smūgius į šonus. Atrodo, kad K. S. ir S. M. smūgius sudavė atitinkamai į tas R. V. kūno puses, kuriose kiekvienas iš jų stovėjo. Po šių smūgių R. V. pasviro ant dešinio šono, tai yra į tą pusę, kurioje stovėjo K. S., ir galva atsirėmė į metalinį lovos galą. Tada abu, tiek K. S., tiek ir S. M. vienas per kitą, smūgiavo R. V. į tą patį kairį šoną – rankų kumščiais sudavė apie dešimt smūgių R. V.. Visą tą laiką R. buvo rankomis užsidengęs galvą, susirietęs. Mušimas truko gal apie pusę minutės. Mušimo metu nuvirto prie R. V. lovos stovėjęs staliukas. Įvykio metu L. G. stovėjo prie įėjimo į patalpą durų. K. S. ir S. M. nustojus mušti, R. V. atitraukė rankas nuo galvos. Iš dešinio R. V. antakio bėgo ir ant grindų lašėjo kraujas. Kiek pasėdėjęs, R. V. nuėjo į tualeto patalpą, galimai nusiprausti. K. S. liepė L. G. pakviesti tvarkinį A. Č., kad šis išvalytų kraują. Jis taip ir padarė – nuėjo į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakvietė A. Č.. Netrukus patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) grindys buvo išvalytos, o R. V. iš šios patalpos išėjo. K. S. liepė L. G. pažiūrėti, ar R. V. nesikreips į pareigūnus, todėl jis nuėjo paskui R. V.. Matė, kad šis išėjo į lauką, parūkė, po to ėjo link sporto salės. Žino, kad vėliau atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriuo R. V. išvyko. Maždaug po valandos į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) R. V. atėjo lydimas pareigūno. Jis pasiėmė savo daiktus ir buvo izoliuotas patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apie R. V. mirtį jis 2022-09-14 sužinojo iš kitų nuteistųjų. R. V. mirties aplinkybių nežino.

2022-10-06 parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad L. G. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė aplinkybes, kurias matė, kuomet buvo sužalotas R. V.: parodė, kur šis sėdėjo, kur stovėjo K. S. mušimo metu – t. y. R. V. iš dešinės pusės, o S. M. – R. V. iš kairės pusės. Paaiškino, kad K. S. kairės rankos kumščiu sudavė du smūgius R. V. į dešinę galvos pusę. Po smūgių į galvą K. S. ėmė abiejų rankų kumščiais pakaitomis smūgiuoti R. V. į „abu šonus“. Dėl suduotų smūgių R. V. užsidengė galvą rankomis, pasilenkė į priekį. Tada prie K. S. veiksmų prisijungė ir S. M.. Jie tuo pačiu metu dviese rankų kumščiais sudavė smūgius R. V. į šonus. Po suduotų smūgių R. V. pasviro ant dešinio šono, galva link tualeto patalpos, šio kojos buvo nuleistos ant žemės. Tada K. S. ir S. M. abu tęsė smūgiavimą į R. V. kairį šoną. K. S. ir S. M. abu bendrai sudavė R. V. apie dešimt smūgių į šoną (7 tomas, b. l. 179-180).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos (šiuo metu - Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirojo tipo bausmės atlikimo vietos) nuteistųjų gyvenamoji patalpa Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas R. V. kūnas, gulintis ant grindų, aukštielninkas, kojos nukreiptos į duris. Mirusiojo dešinės akies viršutiniame voke matoma tamsiai mėlynos spalvos, o apatiniame voke – violetinės spalvos kraujosruvos. Dešinio antakio išorinėje dalyje – žaizdelė, dešinėje kaktos pusėje, viršutinėje dalyje – odos paraudimai, žaizdelės (1 tomas, b. l. 20-29).

2023-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų komisijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. V. mirė nuo kairės pusės krūtinės apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio blužnies plyšimu ir nukraujavimu į pilvo ertmę; mirtis galėjo įvykti maždaug 1-2 valandų laikotarpyje iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo 2022-09-14 13:19 val. R. V. kūne nustatyti šie sužalojimai: 1) krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva minkštuosiuose audiniuose VII-VIII-IX šonkaulių ir kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, blužnies plyšimu, kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę; dėl šio sužalojimo įvyko mirtis; 2) krūtinės dešinės pusės apatinės dalies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva minkštuosiuose audiniuose VII-VIII šonkaulių ir dešinės pažastinės linijos projekcijoje 4,5x3 cm; 3) muštinė žaizda dešinio antakio išoriniame gale su kraujosruva dešinės akies vokuose; 4) smulkūs odos nubrozdinimai kaktos ir pakaušio dešinėje pusėje. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-09-13 vakare. Dešinio antakio žaizda ir krūtinės ląstos sumušimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ir yra būdingi smūgio sudavimui ranka ar koja. Smulkūs odos nubrozdinimai kaktos ir pakaušio dešinėje pusėje padaryti dinamiškai kontaktuojant su mažu kietu buku ar aštriabriauniu objektu; smūgių sudavimui jie nebūdingi. Krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimas, pasireiškęs blužnies plyšimu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš turimų medicinos duomenų nustatyti tikslią nukentėjusiojo ir užpuoliko padėtį sužalojimų padarymo metu nėra galimybės. Galimybė, kad smūgio sudavimo metu jis buvo sėdimoje padėtyje, neatmetama. Nukentėjusiojo kūne nenustatyta sužalojimų, būdingų savigynai. Kūne nėra sužalojimų, būdingų griuvimui iš savo ūgio aukščio. Po gautų sužalojimų nukentėjęs asmuo galėjo judėti, kalbėti, atlikti valingus veiksmus apie pusę paros. Pomirtinių sužalojimų požymių nenustatyta. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad laikotarpyje nuo mirties iki lavono apžiūros įvykio vietoje buvo keičiama kūno poza, nėra (1 tomas, b. l. 77-81).

Teisme apklaustas ekspertas J. R. į pateiktus proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad iš jam pateiktos medžiagos matyti, jog R. V. buvo pristatytas į ligoninę 2022 m. rugsėjo 13 d., kur jis pareiškė nusiskundimą tik dėl žaizdos antakyje, o daugiau medikams niekuo nesiskundė. Jį gydantis gydytojas todėl daugiau ir nesigilino į jo būklę ir suteikė pagalbą tik dėl žaizdos antakyje. Tuo metu R. V. niekuo nesiskundė, jis galėjo tuo metu dar nejausti diskomforto ar skausmų. Jis pradėjo skųstis administracijai tik kitos dienos ryte - rugsėjo 14 d., pradėjo skųstis, kad skauda galvą ir jam sunku judėti. Galima manyti, kad tuo metu galėjo vykti lėtinis nukraujavimas dėl plyšusios blužnies. Jei tuo metu būtų įtarta, kad plyšusi blužnis, būtų anksčiau suteikta pagalba ir tai būtų galėję jį išgelbėti. Jeigu pacientas niekuo nesiskundė, o buvo nusiskundimai tik žaizda, tai pagal logiką, nėra jokių požymių dėl blužnies plyšimo - pacientas nei išblyškęs, nei nukraujavęs. Tuo metu, tikimybės įtarti, kad reikia ar galima būtų atlikti operaciją, nebuvo. R. V. galėjo nejausti skausmo dėl blužnies plyšimo. Skausmas galėjo pasireikšti tik naktį ar paryčiais. Vakare jam galėjo skaudėti tas vietas, kuriose buvo kraujosruvos, bet tuo metu jis niekam nepateikė jokios informacijos apie skausmą. Nėra abejonės, kad plyšus blužniai, vyko nukraujavimas. Plyšimas blužnies buvo apatiniame gale, paviršinis, 0,4 cm gylio ir tai paaiškina, kodėl buvo toks ilgas laikas iki nukraujavimo, kuris vyko iš lėto. Išvadoje nurodomas minimalus trauminių poveikių kiekis – 3 trauminiai poveikiai, kad būtų padaryti tie sužalojimai, kurie yra nustatyti išvadoje. Kai teikė ekspertas išvadas, buvo suteikta informacija, kad buvo daugybiniai trauminiai poveikiai ir buvo klausimas, ar negalėjo būti daugiau trauminių poveikių. Jis ir suformulavo savo atsakymą išvadoje, kad galėjo būti ir daugiau trauminių poveikių, nes ne visi trauminiai poveikiai palieka objektyvius sužalojimus. Galėjo būti daugiau nei vienas trauminis poveikis į tą pačią vietą, kelis kartus, todėl ir buvo duotas toks atsakymas, kad galėjo būti ir daugiau nei trys trauminiai poveikiai. Atsakymas toks, kad galėjo būti trauminiai poveikiai padaryti rugsėjo 13 dieną (vakare). Faktiškai, mirties priežastimi buvo bent vienas smūgis į krūtinės kairę pusę, kuris ir sukėlė blužnies plyšimą. Dėl smūgio jėgos, gali atsakyti tik tai, kad jėga buvo tokia, kuri išvystoma spiriant ar suduodant kumščiu. Tokiu atveju turi būti pakankamai stipri jėga, kad sukelti blužnies plyšimą. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje ir pakaušyje, galėjo atsirasti atsitrenkus galva į lovos fragmentus. Išvadoje atskaitos taškas – greitosios atvykimas. E. U. savo išvadoje orientavosi į lavoninius reiškinius, kuriuos jis užfiksavo jau tiriant lavoną. Ekspertas J. R. paaiškino, kad jis su kolega nagrinėjo visą bylos medžiagą ir jiems pasirodė svarbiau greitosios atvykimo momentas, todėl pagal tai vertino mirties laiką.

Iš 2022-09-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), paimti daiktai ir objektai – juodos spalvos džemperis su gobtuvu ir užrašais „Apex now!“, „Classic style“; sportinių batų „Adidas“ pora; juodos spalvos guminių šlepečių su užrašais „Sport“ pora; juodos spalvos sportinis kostiumas - džemperis ir kelnės su užrašais „Phipipp Plein“; dvi sutepimų panašių į kraują nuoplovos nuo grindų ir nuo žurnalinio staliuko (1 tomas, b. l. 30-43).

2022-09-15 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad be kita ko, buvo paimti R. V. dėvėti drabužiai – pilkos spalvos kojinės, pilkos spalvos apatinės kelnaitės, juodos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos marškinėliai, juodos spalvos džemperis (1 tomas, b. l. 107-110).

Iš 2022-12-14 apžiūros protokolo matyti, kad ant 2022-09-15 daiktų pateikimo metu paimtų pilkos spalvos kojinių - padų dalyje, juodos spalvos marškinėlių nugarinėje dalyje ir juodos spalvos džemperio nugarinėje dalyje, buvo rasta tamsių rudai-raudonos spalvos sutepimų (1 tomas, b. l. 112-120).

2022-11-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuoplovoje nuo žurnalinio staliuko (1 mėg.), ant kairės šlepetės (6 mėg.) ir ant K. S. dešinio sportinio bato (3 mėg.), buvo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis, kuris sutampa su R. V. DNR profiliu su 99,999999999999996% tikimybe. Ant S. M. džemperio (juodos spalvos, su baltos spalvos užrašais ant rankovių) (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su R. V. DNR profiliu su 99,999999999999996% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su S. M. DNR profiliu su 99,99999999999998% tikimybe (2 tomas, b. l. 58-71).

2023-03-31 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateikto džemperio, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos 19-ame miegamajame (mėg. Nr. 1, Nr. 4) žmogaus kraujo nerasta. Rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su K. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų K. S. lokusų genotipui t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10¯²̄². Mėginyje Nr. 3 žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR, tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų R. V. lokusų genotipui t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1x10¯¹⁹ (2 tomas, b. l. 80-84).

Iš 2022-09-15 bei 2022-09-16 reikalavimų bei lydraščių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo paimti ir prie bylos prijungti (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje veikusių vaizdo stebėjimo kamerų „IP Camera 1_besargyba“, „IP Camera 3_besargyba“, „IP Camera 4_besargyba“, „IP Camera 5_besargyba“, „IP Camera 6_besargyba“, „IP Camera 7_besargyba“, „IP Camera 11_besargyba“, „IP Camera 12_besargyba“, „IP Camera 14_besargyba“, „IP Camera 15_besargyba“, „IP Camera 16_besargyba“, „IP Camera 17_besargyba“, „Atvira3“, „Atvira4“ 2022-09-13 įrašai, laikotarpiui nuo 8 iki 23 val. (2 tomas, b. l. 102-103, 104-105; 106-107, 108-109).

2022-10-27 apžiūros protokole(2 tomas, b. l. 110-133) aprašyti vaizdo įrašuose užfiksuoti ir bylai reikšmingi duomenys:

- Įraše „ch11_20220913190957“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos antrojo aukšto koridoriaus ir šalia esančių patalpų – nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), valytojo patalpos, nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir virtuvės kambario - durų vaizdas: 19:21:06 val. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina nuteistasis M. L. ir iš jos išeina 19:22:51 val.; jam iš paskos išeina nuteistasis A. K.; 19:22:58 val. nuteistieji M. L. ir A. K. nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); 19:23:11 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina A. K., o jam iš paskos - M. L., tuo pat metu, prasilenkdamas su minėtais nuteistaisiais, į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina nuteistasis R. J.; 19:23:54 val. iš virtuvės kambario išeina nuteistasis G. V. ir 19:24:00 val. nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); 19:29:32 val. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina nuteistasis K. S., kuris dėvi tamsios spalvos sportinį kostiumą, avi tamsios spalvos batus baltos spalvos padais; dešinėje rankoje laiko oranžinės spalvos liemenę; 19:30:02 val. iš virtuvės kambario išeina nuteistasis S. M. ir 19:30:04 val. nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini).

- Įraše „ch11_20220913202037“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos antrojo aukšto koridoriaus ir patalpų – nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), valytojo patalpos, nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir virtuvės kambario - durų vaizdas: 20:31:46 val. nuteistasis R. V. išeina iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), jis dėvi tamsios spalvos sportinį kostiumą ir oranžinės spalvos liemenę, avi pilkos spalvos šlepetes; 20:36:06 val. R. V. grįžta į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), oranžinės spalvos liemenę laiko kairėje rankoje; 20:36:54 val. (po nuteistųjų vakarinio patikrinimo) į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina K. S.; jis dėvi tamsios spalvos margą sportinį švarką („treningą“) ir tamsios spalvos šortus, avi tamsios spalvos sportbačius su trimis baltomis juostelėmis ant šonų, baltos spalvos padais, ant pečių užsidėjęs oranžinės spalvos liemenę, kurią 20:36:52 val. nusiima ir nešasi dešinėje rankoje; paskui K. S. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina S. M., kuris dėvi tamsios spalvos sportinį kostiumą, su ant rankovių matomais baltos spalvos ornamentais, ant pečių užsidėjęs oranžinės spalvos liemenę, avi tamsios spalvos šlepetes; paskui S. M. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina nuteistasis L. G.; iki 20:39:31 val. patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuteistieji R. V., K. S., S. M. ir L. G.; 20:39:31 val. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina nuteistasis E. B., kuris, pastovėjęs tarpduryje, 20:39:36 val. nueina į virtuvės kambarį; 20:40:15 val., kai patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuteistieji R. V., K. S., S. M. ir L. G., į šią patalpą nueina G. V.; 20:40:37 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina K. S., kuris dėvi tamsios spalvos sportinį švarką („treningą“), kurio priekinėje dalyje abipus matomos šviesios spalvos juostos, tamsios spalvos šortus, avi tamsios spalvos sportbačius su trimis baltomis juostelėmis ant šonų, baltos spalvos padais.

- Įraše „ch15_20220913202543“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos antrojo aukšto koridoriaus ir patalpų – kameros Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), kameros Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – durų vaizdas: 20:40:49 val. K. S. nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); tuo metu patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) pasilieka R. V., S. M., L. G. ir G. V..

- Įraše „ch15_20220913202543“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos antrojo aukšto koridoriaus ir patalpų – kameros Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), kameros Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – durų vaizdas: 20:42:57 val. L. G. nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); 20:43:33 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina nuteistasis A. Č., kuris nešasi raudonos spalvos šluostę, uždedamą ant šluotos.

- Įraše „ch11_20220913204409“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos antrojo aukšto koridoriaus ir patalpų – nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistųjų gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), valytojo patalpos, nuteistųjų gyvenamųjų patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir virtuvės kambario - durų vaizdas: 20:44:13 val. A. Č. nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), prasilenkia su išeinančiu E. B.; 20:44:47 val. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina nuteistasis V. K.; 20:45:04 val. į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) nueina nuteistieji V. T., A. I.; 20:45:23 val. pro patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) duris link virtuvės nueina nuteistasis E. Ž.; 20:45:25 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) į virtuvės kambarį nueina V. K., A. I., L. G.; 20:45:33 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina L. G.; 20:45:55 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) V. T.; 20:46:07 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) valydamas grindis išeina A. Č.; patalpoje pasilieka R. V., K. S., S. M. ir G. V.; 20:46:37 val. A. Č. koridoriaus gale išplauna šluostę; 20:46:58 val. E. B. nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); 20:47:19 val. E. B. išeina iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nueina į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); 20:48:23 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina R. V., ant jo veido matomos sužalojimo žymės; 20:48:27 val. eidamas koridoriumi R. V. kairėje rankoje laiko baltos spalvos galimai kruviną skiautę panašią į popierinę servetėlę, įsideda ją į „treningo“ kišenę, dešine ranka ant galvos užsideda gobtuvą; 20:48:33 val. iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) išeina nuteistasis L. G., kuris eina paskui R. V..

- Įraše „ch01_20220913202541“ fiksuojamas įėjimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos ir koridoriaus vaizdas: 20:48:49 val. R. V. išeina į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (atvirosios kolonijos) kiemą, o paskui jį, 20:48:59 val., į kiemą išeina ir L. G..

- Įraše „ch01_20220913204914“ fiksuojamas įėjimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos ir koridoriaus vaizdas: 20:52:52 val. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų (atvirosios kolonijos) kiemo į patalpas įeina R. V..

- Įraše „ch05_20220913205255“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos pastato pirmojo aukšto valgyklos durų ir įėjimo į skalbyklos patalpas vaizdą: 20:53:08 val. R. V., rankose laikydamas mobilaus ryšio telefoną, nueina į skalbyklos patalpas.

- Įraše „ch05_20220913205255“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos pastato pirmojo aukšto valgyklos durų ir įėjimo į skalbyklos patalpas vaizdą: 20:53:30 val. R. V. trumpam išeina iš skalbyklos patalpų į koridorių, o 20:53:33 val. sugrįžta į skalbyklos patalpas.

- Įraše „ch04_20220913204417“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo aukšto valgyklos durų ir įėjimo į skalbyklos patalpas esančių patalpų vaizdas: 20:54:36 val. R. V. išeina iš skalbyklos patalpų, ant jo veido matomos sužalojimo žymės.

- Įraše „ch17_20220913204644“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo aukšto koridoriaus, laiptų į antrąjį aukštą ir durų, vedančių link operatorinės-budinčiojo kabineto, vaizdas: 20:54:47 val. R. V. ateina į koridorių nuo skalbyklos patalpų, atidaro duris, vedančias link Operatorinės-budinčiojo kabineto.

- Įraše „ch07_20220913203229“ fiksuojamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo aukšto koridoriaus ir šalia esančių patalpų – Resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto vertintojo, Resocializacijos skyriaus socialinės darbuotojos kabineto, bibliotekos specialisto kabineto, Resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto-vertintojo durų, Operatorinės-budinčiojo kabineto, tualeto patalpų, Saugumo valdymo skyriaus specialistų ir Resocializacijos skyriaus kabineto durų vaizdas: 20:54:54 val. R. V. susitinka (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus pareigūną A. M., su kuriuo kalbasi; 20:56:32 val. R. V. kažkam skambina mobilaus ryšio telefonu.

Iš 2022-09-21 reikalavimo ir 2022-09-22 lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė 2022-09-13 telefoninio pranešimo garso įrašą (t.2, b. l. 172-174), kuris apžiūrėtas 2023-01-17 apžiūros protokole. Garso įraše „2022_09_13_20-57-06_37069291782“ užfiksuoti R. V. pokalbiai su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja („Mot. 1“) ir Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja („Mot. 2“) (2 tomas, b. l. 175-180).

Iš 2022-09-19 reikalavimo ir 2022-09-28 lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namai pateikė ant kūno nešiojamų pareigūnų A. M., P. K. ir R. P. vaizdo registratorių Nr. 159, 100, 136 vaizdo įrašus (2 tomas, b. l. 157-158), kurie 2022-12-09 apžiūrėti apžiūros protokole(2 tomas, b. l. 161-169, 159-160):

Vaizdo įraše „100_10020220913211810_0075“ R. V. užfiksuotas 2022-09-13 21:10:35 val. lipantis į greitosios pagalbos automobilį, ant jo džemperio nugarinės dalies matomi sutepimai; pareigūno paklaustas, kas atsitiko, „kas tave sumušė“, R. V. dešine ranka paliečia dešinį antakį, nusišypso ir rusiškai atsako – „ne, nukritau“; medikei paklausus, kada tai įvyko, R. V. atsako „dabar“; pokalbio metu pareigūnas nurodo – „tai čia jam va čia dar prakirsta, matau“ ir ranka parodo į pakaušį; pareigūnui paprašius atsisegti drabužius, parodyti sužalojimus, R. V. atsako – „nu nieko“, atsisega džemperį; pareigūnas ranka patraukia už skverno, sako „pasirodyk, kas yra“; R. V. nusirengia džemperį, vilki tik marškinėlius trumpomis rankovėmis; medikė klausia – „tai kur dar sumuštas, kas dar padaryta?“, klausimą pakartoja rusų kalba; R. V. atsako, kad daugiau sužalojimų nėra, klausia, ar galima būtų kabėmis sukabinti žaizdą; medikė paaiškina, kad žaizdos susiuvamos ligoninėje; pareigūnui paklausus – „daugiau nieko neskauda, viskas gerai, galva nesvaigsta“, „daugiau nusiskundimų turi“, R. V. nieko neatsako; medikė pareiškia, kad R. V. nuveš į ligoninės priėmimo skyrių; apie 21:18:07 val. medikė, pareigūnas ir R. V. išvyksta į ligoninę.

Vaizdo įraše „100_10020220913213018_0076“ 2022-09-13 21:27:42 – 21:29:59 val. R. V. užfiksuotas gydymo įstaigoje, apie sužalojimus nei R. V., nei kiti asmenys nekalba. Vaizdo įraše „100_10020220913220258_0077“ 2022-09-13 21:52:42 – 21:58:02 val. R. V. užfiksuotas gydymo įstaigoje; įraše matoma kraujuojanti žaizdelė R. V. pakaušio dešinėje, plaukuotoje galvos dalyje; R. V. dešinysis antakis užklijuotas tvarsčiu; R. V. reiškia nepasitenkinimą, kad žaizda yra gili ir ji nebuvo susiūta; apie aplinkybes, kuriomis R. V. patyrė sužalojimus, nekalbama. Vaizdo įrašuose „159_15920220913081546_0068“, „159_15920220913164530_0071“,„159_15920220913165408_0072“,„159_15920220913205308_0076“ R. V. neužfiksuotas, bylai reikšmingos informacijos juose nėra.

Vaizdo įraše „159_15920220913123550_0069“ 2022-09-13 12:29:33 val. pareigūnas tikrina patalpas, 12:31 val. matomas iš atvirosios kolonijos pastato antrojo aukšto į laiptinę nueinantis M. L., 12:32:45 val. pareigūnas įeina į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), joje ant žurnalinio staliuko matomas nešiojamasis kompiuteris, nuteistųjų patalpoje nėra, 12:34:26 val. pradedamas nuteistųjų patikrinimas atvirosios kolonijos kieme, R. V. užfiksuotas ant galvos užsidėjęs džemperio gobtuvą, ant jo veido sužalojimų nematyti. Vaizdo įraše „159_15920220913163914_0070“ 2022-09-13 16:34:59 val. pareigūnas tikrina atvirosios kolonijos patalpas; 16:38:05 val. pradedamas nuteistųjų patikrinimas atvirosios kolonijos kieme, R. V. užfiksuotas ant galvos užsidėjęs džemperio gobtuvą, ant jo veido sužalojimų nematyti.

Vaizdo įraše „159_15920220913205644_0077“ 2022-09-13 20:55:58 val. R. V. užfiksuotas atvirosios kolonijos pastato pirmame aukšte, prie pareigūnų darbo kabineto, rankoje laikantis telefono aparatą; pareigūnas pasako pagalbos telefono numerį „112“, rodydamas ranka į galvos dešinę pusę klausia – „kas čia, šviežia?“; R. V. nieko neatsako, renka telefono numerį, telefono aparatą laiko pridėjęs prie ausies.

Vaizdo įraše „159_15920220913211020_0078“ 2022-09-13 21:07:10 val. pareigūnas su R. V. nueina į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. pasiima daiktus, darosi suktinę, 21:08:40 val. pareigūnas radijo ryšiu gauna pranešimą, kad atvyksta greitoji medicinos pagalba, pareigūnas liepia R. V. eiti prie vartų, 21:08:55 val. ant R. V. veido, po dešine ausimi, matomas odos paraudimas, pakaušio dešinėje pusėje – tamsi dėmė, po dešine akimi ir dešiniame antakyje – odos paraudimai, R. V. išeina iš gyvenamosios patalpos, ant jo džemperio, nugaros pusėje, matomos kelios dėmės.

Vaizdo įrašuose „136_13620220914081626_0000“, „136_13620220914122944_0003“, „136_13620220914132418_0005“ duomenų, paaiškinančių R. V. sužalojimo aplinkybes, neužfiksuota.

Vaizdo įraše „136_13620220914083644_0001“ 2022-09-14 8:33:19 val. pareigūnas įeina į nuteistųjų gyvenamąją patalpą, kurioje yra vienas nuteistasis – R. V.; nuteistasis guli dviaukštės lovos, stovinčios patalpos kairėje, apatinėje dalyje; pareigūnas nurodo R. V. eiti į kriminalinės žvalgybos skyrių; R. V. atsako, kad negali eiti, „galva sukasi“, apie patirtus sužalojimus, jų padarymo aplinkybes nekalba; 8:34:18 val. pareigūnas iš patalpos išeina.

Vaizdo įraše „136_13620220914114442_0002“ 2022-09-14 11:37:26 val. pareigūnas įeina į nuteistųjų gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini); R. V. aukštielninkas guli lovoje, atsisako atnešto maisto, prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą; nurodo, kad „skauda viską“; apie apie patirtus sužalojimus, jų padarymo aplinkybes nekalba; 11:38:13 val. pareigūnas iš patalpos išeina; 11:40:21 val. pareigūnas budėtojui telefonu praneša, kad R. V., kuriam taikoma izoliacija, skundėsi, jog „viską skauda, sunku kvėpuoti, nori greitosios“; 11:43:30 val. pareigūnas prieina prie patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durų, jas atrakina ir R. V. pasako, kad „reiks dar kokį pusvalandį pakentėt, iškvies“.

Vaizdo įraše „136_13620220914132326_0004“ 2022-09-14 13:08:27 val. pareigūnas praneša, kad „reikia greitosios“, apatinėje dviaukštės lovos dalyje matomas ant nugaros gulintis nesąmoningos būklės nuteistasis R. V.; pareigūnas paguldo R. V. tiesiai, pradeda daryti širdies masažą, radijo ryšiu praneša, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba – „nuteistasis nualpęs, vemia, R. V.“; 13:09:47 - 13:10:37 val. pareigūnas tęsia gaivinimo veiksmus, 13:11:02 val. - tikrina R. V. pulsą; 13:12:51 val. pareigūnas radijo ryšiu gauna pranešimą, kad greitoji medicinos pagalba yra iškviesta, atvyksta; 13:15:22 val. pareigūnas išeina pasitikti medikų; 13:16:47 val. atvyksta medikai; 13:18:02 val. jie įleidžiami į patalpą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-09-23 reikalavimo ir lydraščių (3 tomas, b. l. 72-74, 87-89) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namai pateikė kopijas dokumentų:

- 2022-09-08 nuteistojo R. V. prašymą leisti jam 2022-09-13 nuo 10 iki 12 val. išvykti apsipirkti (duomenys neskelbtini) mieste; kuris buvo patenkintas 2022-09-12 (3 tomas, b. l. 75);

- 2022-09-13 (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto A. M. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2022-09-13 21:05 val. atvirojoje kolonijoje ant nuteistojo R. V. kūno buvo pastebėtos sumušimo žymės galvos ir veido srityje, nuteistasis pats išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, vyko į ligoninės priėmimo skyrių, kur šiam buvo suteikta medicinos pagalba (3 tomas, b. l. 123);

- 2022-09-13 nuteistojo R. V. paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame šis nurodė, kad susižalojo pats - „išėjau iš tualeto vonios, paslydau ant šlapių grindų, pargriuvau, prasiskėliau antakį; pretenzijų neturiu“ (3 tomas, b. l. 124, 138, 139-140);

- 2022-09-13 R. V. paaiškinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis atsisako būti jam priskirtoje patalpoje (3 tomas, b. l. 77, 80, 126, 81-82);

- 2022-09-13 (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto A. M. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atvirosios kolonijos nuteistasis R. V. atsisakė būti šiam paskirtoje miegamojoje vietoje, patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomas, b. l. 76, 125);

- 2022-09-13 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. V. atsisakė būti jam priskirtame būryje, todėl buvo izoliuotas 48 valandoms (3 tomas, b. l. 78-79, 127-128).

Iš 2022-09-13 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų matyti, kad 2022-09-13 21:01 val. buvo gautas R. V. iškvietimas. Medikų brigada adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko 21:08 val.; pacientas į ligoninę buvo pristatytas 21:22 val.; skiltyje „kvietimo rezultatas“ nurodyta – „prasikirto antakį, kraujuoja, reikalauja susiūti“; skiltyje „preliminari diagnozė“ nurodyta – „nepatikslinti galvos sužalojimai“ (1 tomas, b. l. 91-92).

Iš 2022-10-27 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis medicinine dokumentacija, 2022-10-13 į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos tarnyba atvežė R. V.. Pacientą konsultavo gydytojas-traumatologas, kuris nusprendė, kad žaizdas susiūti nebuvo reikalinga; nesant nusiskundimų ar kitokių susirgimų indikacijų, pacientas dėl vidinių kūno sužalojimų apžiūrėtas nebuvo (3 tomas, b. l. 145).

Iš Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų duomenų matyti, kad dokumentas, susijęs su R. V. pristatymu, buvo pradėtas pildyti 2022-09-13 21:25 val. Paciento apžiūros lape nurodyta, kad R. V. buvo apžiūrėtas 2022-09-13 21:30 val. slaugytojos D. B.. Gydytojas R. S. iškviestas 2022-09-13 21:35 val. (1 tomas, b. l. 88-90).

Iš 2022-09-14 (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. P. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-09-14 13:08 min., atliekant patruliavimą atvirojoje kolonijoje, gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas nesąmoningos būklės nuteistasis R. V.. Vietoje buvo atlikti gaivinimo veiksmai, iškviesti greitosios pagalbos medikai atvyko 2022-09-14 13:17 val. (1 tomas, b. l. 17).

2022-09-14 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pranešimas apie nesąmoningos būklės, nekvėpuojantį vyriškį - R. V., buvo gautas 2022-09-14 13:12 val. Medikų brigada adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko 2022-09-14 13:17 val. Skiltyje „kvietimo rezultatas“ nurodyta, kad „Atvykus ant grindų kameroje rastas gulintis vyriškos lyties lavonas; stebima ant veido ir grindų skrandžio turinys. Pareigūnų teigimu, rado vyrą atidarius duris tokioje padėtyje, nekvėpuojantį; vakar buvo sumuštas, GMP nuvežė į ligoninės priėmimo sk. bet išleido“. R. V. mirtis konstatuota 2022-09-14 13:19 val. (1 tomas, b. l. 18-19).

Visuma aukščiau aptartų įrodymų patvirtina kaltinamiesiems kaltinimuose nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, kad abu kaltinamieji – S. M. ir K. S. 2022-09-13 apie 20:36 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje (duomenys neskelbtini) (šiuo metu tai Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirojo tipo bausmės atlikimo vieta), nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto metu, bendrais veiksmais tyčia suduodami rankomis mažiausiai tris smūgius R. V. į galvos ir krūtinės - pilvo sritis, padarė jam smulkius odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir pakaušio dešinėje pusėje, muštinę žaizdą dešinio antakio išoriniame gale su kraujosruva dešinės akies vokuose, krūtinės dešinės pusės apatinės dalies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose VII-VIII šonkaulių ir dešinės pažastinės linijos projekcijoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, VII-VIII-IX šonkaulių ir kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, blužnies plyšimą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko, įvykus nukraujavimui į pilvo ertmę, R. V. 2022-09-14 apie 13:19 val. mirė. Abu suduodami smūgius R. V. į aptartas kūno vietas, savo bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamieji neapibrėžta tyčia nužudė R. V..

K. S., atsisakęs duoti bet kokius paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, teisme pripažino savo kaltę tik iš dalies bei nurodė, kad jis smūgiavo R. V. kaire ranka ir tik į šio dešinę kūno pusę – dešinę pilvo sritį bei veidą. Sutiko, kad padarė jam smulkius odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, pakaušio dešinėje pusėje, muštinę žaizdą dešinio antakio išoriniame gale, kraujosruvą dešinės akies vokuose, krūtinės dešinės pusės apatinės dalies sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teisme jis neigė tai, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam į šio kairę krūtinės ir pilvo sritį bei padarė jam krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, VII-VIII-IX šonkaulių ir kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, blužnies plyšimą, t. y. sužalojimą, sukėlusį R. V. mirtį.

Kaltinamasis S. M., prisipažinęs pilnai kaltu, nurodė, jog jis sudavė smūgius R. V. dešine ranka į šio kairę kūno dalį - krūtinės ir pilvo sritį. Sutiko, jog būtent jis padarė jam krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, VII-VIII-IX šonkaulių ir kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, blužnies plyšimą, t. y. mirtį sukėlusius kūno sužalojimus.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė žmogų. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015).

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, Nr. 2K-97-693/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Sprendžiant priežastinio ryšio buvimo klausimą, turi būti nustatyta, ar būtent kaltininko padaryta veika sukėlė padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-15-387/2023).

Tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, Nr. 2K-482-139/2015, Nr. 2K-292-693/2017, Nr. 2K-126-495/2021 ir kt.). Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo bendravykdytojais ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus - pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tokia pat išvada paprastai daroma ir aukos mirtimi pasibaigusio grupinio intensyvaus smurtavimo atveju, nors bendrininkai ir neturėjo apibrėžto tikslo atimti gyvybę, tačiau numatė tokios baigties galimybę ir demonstravo visišką abejingumą nukentėjusiojo likimui. Tokiais atvejais visų tokio smurto dalyvių pripažinimą nužudymo bendravykdytojais lemia tai, kad jie vieni kitų intensyvaus smurto veiksmams pritarė, vienas su kito minėtais veiksmais sutiko, taip išreikšdami savo tikrąją valią – norą smurtauti, suduoti kuo daugiau smūgių, keršyti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-437-696/2016, Nr. 2K-51-788/2022 ir kt.).

BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-461/2011, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-292-693/2018).

Visuma šiame nuosprendyje aukščiau jau aptartų įrodymų leidžia teismui daryti išvadą, jog pasitvirtino kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. tai, kad S. M. ir K. S., 2022-08-13 apie 20:36 val., (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu suduodami smūgius R. V. į galvos ir krūtinės bei pilvo sritį, padarė jam sužalojimus tiek galvos, tiek ir krūtinės bei pilvo srityse, dėl ko, plyšus R. V. blužniai, įvyko komplikacijos, nuo kurių R. V. nukraujavo ir mirė. Nors S. M. ir K. S. nebuvo iš anksto susitarę sumušti R. V. bei padaryti jam kūno sužalojimus ir nesiekė padaryti R. V. mirtį sukėlusį sužalojimą, tačiau smurtaudami bendrai, savo konkliudentiniais veiksmais netiesiogine tyčia atėmė gyvybę R. V..

S. M. savo veiksmus bei kaltę iš esmės pilnai pripažino, tačiau K. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies – nurodė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą bei krūtinę ir pilvą, tačiau smūgiavo ne į kairiąją nukentėjusiojo krūtinės ir pilvo pusę, kur randasi blužnis, o į dešiniąją pusę, todėl negalėjo R. V. padaryti ir nepadarė jam mirtį sukėlusį sužalojimą – blužnies plyšimą, dėl kurio ir įvyko nukraujavimas, ko pasėkoje R. V. mirė. Abu kaltinamieji patvirtino, jog smurtavo dėl to, jog R. V. išsikvietė į gyvenamą patalpą pataisos namų pareigūną, o jie liepė jam už tokį veiksmą kraustytis iš bendros gyvenamosios patalpos gyventi į kitą patalpą. Šiam nesutikus ir kaltinamuosius pavadinus necenzūriniais žodžiais, įvyko konfliktas, kurio metu jie ėmė mušti R. V.. Kaip nuosekliai tyrimo metu ir teisme tvirtino S. M., K. S. pirmasis sudavė smūgius R. V. – dešinės rankos kumščiu sudavė R. V. mažiausiai vieną smūgį į galvą, tada V. pasilenkė, rankomis užsidengė galvą, tačiau K. S. smurtiniai veiksmai tęsėsi – jis sudavė dar 7-8 smūgius R. V. į dešinę kūno pusę, į dešinį šoną, į dešinę apatinę krūtinės ląstos dalį. S. M. pripažino, kad ir jis po to sudavė 6-7 smūgius R. V. į kitą – kairę kūno pusę, t. y. šoną, apatinę krūtinės dalį kairėje kūno pusėje. Jis patvirtino, jog matė, kad po K. S. smūgio sudavimo R. V. į galvą, kraujavo jo antakis, matė žaizdą jo pakaušyje.

Teismas daro išvadą, jog K. S., atsisakęs duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir juos davęs tik teisme, jau susipažinęs su bylos medžiaga ir joje surinktais įrodymais, pripažinęs, kad mušė nukentėjusį, sudavė jam vieną smūgį į galvą, antakio srityje bei po to dar apie 5-6 smūgius ranka į dešinį šoną, siekė klaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Nors K. S. parodymus iš esmės patvirtino ir kaltinamasis S. M., nurodęs, jog būtent jo smūgiai galėjo sukelti R. V. mirtį sukėlusį sužalojimą, tačiau tokius abiejų kaltinamųjų parodymus teisme iš esmės paneigia visiškai nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, kuriais teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti, kadangi jie nuoseklūs, detalūs, informatyvūs, be to, juos šis liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Liudytoju apklaustas L. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, kad matė, kaip K. S. kairės rankos kumščiu sudavė vieną ar du smūgius į dešinę R. V. galvos pusę, į skruostą ar kaktą. R. V. užsidengė rankomis galvą ir pasilenkė į priekį. Tada tiek K. S., tiek ir S. M. rankomis sudavė R. V. maždaug po 4 smūgius į šonus, prie kurių stovėjo. Po šių smūgių R. V. pasviro į dešinę pusę, galva atsirėmė į metalinį lovos galą, o abu kaltinamieji, vienas po kito, stovėdami R. V. vienu metu iš abiejų pusių, smūgiavo į tą patį – kairį R. V. šoną, kuriame fiziologiškai ir yra žmogaus blužnis, kurios sužalojimas nagrinėjamu atveju ir tapo R. V. mirties priežastimi. Liudytojas nuosekliai patvirtino, kad bendrai abu kaltinamieji sudavė apie 10 smūgių R. V., kuomet šis buvo susirietęs, o jų smurtiniai veiksmai truko apie pusę minutės.

L. G. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, yra patvirtinęs ir jau aptarto procesinio veiksmo – parodymų patikrinimo vietoje, metu. Jis nurodė identiškas aplinkybes, kuriomis teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti, kadangi jos atitinka ir kitus teisme ištirtus bei šiame nuosprendyje aptartus įrodymus, paneigiančius suinteresuotų šioje byloje asmenų – kaltinamųjų K. S. bei S. M. teiginius, jog į kairį R. V. šoną, jo krūtinės ir pilvo srityje, smūgius sudavė tik S. M., o ne bendrai – S. M. bei K. S..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors S. M. teisme duodamas parodymus, nurodė, kad tik jis sudavė smūgius į kairę R. V. kūno pusę – krūtinės ir pilvo srityje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo toks kategoriškas – nurodė, kad nestebėjo K. S. veiksmų. Įvertinus kaltinamųjų parodymus tyrimo metu ir teisme, darytina išvada, jog K. S. siekia išvengti atsakomybės už R. V. tyčinį nužudymą.

Darydamas išvadas, teismas vertina ir į tai, kad byloje užfiksuoti paties nukentėjusiojo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Jis ir kalėjimo pareigūnams, ir medikams nurodė, kad sužalojimus patyrė pats nukritęs. Tokia pati situacija nurodyta ir nukentėjusiojo rašytuose paaiškinimuose – kad jis pats patyrė sužalojimus galvos srityje kritimo išdavoje. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nurodydamas tokias savo antakio sužalojimo aplinkybes, nukentėjusysis nepasakojo nei medikams, nei kalėjimo pareigūnams, kad jam buvo padaryti trauminiai poveikiai ir į kitas kūno vietas – pilvo, krūtinės sritis, šonų dešinėje ir kairėje pusėje. Teismui nekyla abejonių dėl kaltinime nurodytų aplinkybių – įvykio laiko ir vietos, kaltinamųjų pavartotų smurtinių veiksmų, kadangi šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog 2022-09-13 įvykio dieną 20:36 val. R. V. sugrįžo į pataisos įstaigos gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). 20:36 val. į tą pačią patalpą atėjo K. S. ir S. M.. 20:39 val. patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo R. V., K. S., S. M., L. G., daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Byloje ištirti duomenys patvirtina, kad būtent šiuo laikotarpiu prieš R. V. ir buvo atlikti smurtiniai veiksmai: vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuoti duomenys, kad 20:48 val. R. V. išeina iš patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) su matomais ir aiškiais sužalojimais veido srityje – laikydamas kruviną servetėlę rankoje, kurią įsideda į sportinio švarko kišenę, užsidengia galvą gobtuvu. Iš kitų duomenų matyti, jog 20:57 val. iškviečiama greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Pareigūnų vaizdo registratoriuose užfiksuotas R. V. bendravimas su medikais, kokiomis aplinkybės patyrė sužalojimą. Nors nukentėjęs ir teigė, kad sužalojimą antakyje patyrė pats, krisdamas, tačiau tiek pačių kaltinamųjų, tiek ir L. G. parodymais nustatytas smurto prieš R. V. pavartojimo faktas būtent gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu laiku. Teismo medicinos tyrimas taip pat patvirtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti būtent 2022-09-13 vakare. Nukentėjusio mirtis dėl blužnies plyšimo ir vidinio nukraujavimo įvyko tik 2022-09-14, t. y. kitą dieną po įvykio. Teismo medicinos specialistai – ekspertai išskyrė sužalojimus: krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimas, krūtinės dešinės pusės apatinės dalies sumušimą, muštinė žaizda dešinio antakio išoriniame gale su kraujosruva dešinės akies vokuose. Dėl šių sužalojimų ekspertai pasisakė – jie padaryti suduodant smūgius. Teismo medicinos tyrimas nustatė konkrečią R. V. mirties priežastį, t. y. kairės kūno pusės sumušimą, pasireiškusį blužnies plyšimu, kuris ir sukėlė mirtį. Ekspertas J. R. nurodė, kad smūgiai suduoti tiek į kairę, tiek į dešinę krūtinės pusės apatinę dalį, jie galėjo būti suduoti daugiau nei vienas, paaiškino, kad ne visi trauminiai poveikiai gali palikti trauminius požymius, o iš karto po blužnies plyšimo R. V. galėjo kurį laiką nejusti skausminių reiškinių, jo sveikatos būklė galėjo blogėti palaipsniui, ką patvirtina ir aplinkybė, kad nukentėjusysis nusiskundimų dėl sužalojimų krūtinės – pilvo srityje neturėjo, skausmo krūtinės ir pilvo srityje neišsakė nei medikams, nei pareigūnams. Nekyla abejonių dėl ekspertų išvados patikimumo. Nors R. V. pataisos namų pareigūnams bei medicinos darbuotojams ir nurodė, jog pats nukrito, tačiau šios aplinkybės paneigtos ne tik kaltinamųjų, bet ir L. G. parodymais, kitais teisme ištirtais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais. Būtent teisme ištirti duomenys patvirtina tai, kad nukentėjusysis mušimo metu bandė išvengti smūgių – buvo pasilenkęs, susirietęs, užsidengęs galvą ir veidą, tačiau prilaikomas už rūbo gobtuvo, už peties, smūgių sudavimo neišvengė. Įvertinant dinamišką situaciją, kuomet įvykis vyko trumpai, smūgiai į abi R. V. kūno puses buvo suduodami tiek K. S., tiek ir S. M., detalizuoti kiekvieno jų suduotų smūgių skaičiaus bei atriboti kiekvieno kaltinamojo veiksmo nėra galimybės. Teismas vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus bei rašytinius R. V. paaiškinimus medicinos darbuotojams bei pataisos namų administracijai vertina tik kaip nukentėjusiojo siekį išvengti tolimesnio persekiojimo iš kaltinamųjų bei kitų pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų pusės, kadangi visiems žinomos Lietuvos pataisos namuose nusistovėjusios bausmes atliekančių asmenų subkultūros tradicijos, draudžiančios bausmę atliekančiam asmeniui bendradarbiauti su bausmės atlikimo vietos administracija, skųstis pareigūnams dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, padarytų sužalojimų ir pan., todėl teismas užfiksuotų byloje R. V. žodinių bei jo ranka rašytų paaiškinimų nelaiko įrodymais, paneigiančiais kaltinamųjų kaltę.

Teismas daro išvadą, jog R. V. nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Abu kaltininkai suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir, kad toks kėsinimasis gali atimti nukentėjusiojo gyvybę. Jie turėjo numanyti ir numanė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui. Nors ir nenorėjo kilusių padarinių, bet jie vartodami smurtą, pavojingą nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, sąmoningai sudarė sąlygas ir leido tokiems padariniams atsirasti. R. V. šios veikos padarymo metu buvo laisvės atėmimo vietoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pataisos namų administracija ėmėsi visų veiksmų, kad išvengti galimų sunkių padarinių – R. V. mirties. Pirminė informacija apie sužalojimą buvo perduota greitosios pagalbos tarnybai, asmuo buvo pristatytas į ligoninę, jam teikiama reikalinga pagalba. Akivaizdu, jog nebuvo domimasi ir kreipiamas dėmesys į kažkokius kitus R. V. padarytus sužalojimus, išskyrus sužalojimą galvos srityje, kaktos dešinėje pusėje, kadangi apie kokius tai kitus R. V. padarytus sužalojimus nusiskundimų nenurodė pats nukentėjusysis. Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko ne dėl kaltinamųjų veiksmų, o dėl kitų asmenų tyčinių ar neatsargių veiksmų, kadangi tik kitą dieną, jau pajutęs sužalojimų pasekmes bei didelius skausmus pilvo srityje, R. V. nurodė nusiskundimus dėl savo sveikatos būklės. Nors kaltinamųjų gynėjai kėlė abejones, kiek tinkamai buvo reaguojama į R. V. nusiskundimus, ir, ar buvo jam laiku teikiama pagalba, akivaizdu, jog bausmės atlikimo vietos sąlygomis buvo imtasi visų reikiamų veiksmų, kad medicininė pagalba R. V. būtų suteikta.

Teismų praktikoje laikoma, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirtis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus sveika tos atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to ar nukentėjusysis mirė tuoj pat nuo padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui. Taip pat, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo tinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai ir kad nesant šių aplinkybių, galbūt, buvo galima mirties išvengti (LAT bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-381/20211, 2K-386/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje vyraujančias nuostatas, abejonių, kad veika buvo inkriminuojama kaltinamiesiems neteisingai, nekyla.

Negalima neįvertinti motyvų, kuriais vadovaudamiesi abu kaltinamieji veikė, t. y. padarė veiksmus, kuriais kaltinami kaltinamajame akte. Akivaizdu, jog tiek K. S., tiek ir S. M. smurtinius veiksmus – smūgius nukentėjusiajam sudavė po to, kai šis atsisakė vykdyti jų neteisėtą reikalavimą išsikraustyti iš gyvenamosios patalpos dėl to, jog R. V. pasiskundė pataisos namų pareigūnams, kad kažkas paėmė jo kompiuterį, o pareigūnas, kartu su nukentėjusiuoju atvyko į gyvenamą patalpą ieškoti šio asmeninio R. V. priklausančio daikto. Būtent vedami subkultūros tradicijų – kad negalima bendradarbiauti su pareigūnais, jie abu, įsižeidę dėl tokių R. V. veiksmų, pareikalavo, kad šis išsikraustytų į kitą gyvenamą patalpą, o šiam nesutikus ir kilus tarpusavio žodiniam konfliktui, abu ėmė vartoti smurtinius veiksmus, kuriuos, beje, pradėjo būtent K. S.. Būtent po K. S. veikimo – smūgių sudavimo R. V. į galvą bei dešinį šoną krūtinės ir pilvo srityje, tokius pat veiksmus be išankstinio kaltinamųjų susitarimo, panaudojo ir S. M.. Taigi, teismo įsitikinimu, abu jie, be išankstinio susitarimo, vienas po kito smūgiuodami R. V. į kairę krūtinės pusę bei pilvą, padarė R. V. mirtį sukėlusį kūno sužalojimą – krūtinės kairės pusės apatinės dalies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose VII-VIII-IX šonkaulių ir kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje, blužnies plyšimą, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko, įvykus nukraujavimui į pilvo ertmę, R. V. 2022-09-14 mirė. Tokiu būdu K. S. ir S. M. nors ir nesiekė nukentėjusiojo mirties, o turėjo tik tikslą, kad šis persikeltų gyventi į kitą gyvenamą patalpą, netiesiogine tyčia nužudė žmogų. Todėl jų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu tinkamai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką jie abu kaltinamieji baustini.

IV. Dėl bausmių skyrimo motyvų

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltinamojo K. S. atsakomybe lengvinančia ši aplinkybė nepripažintina, kadangi K. S. nors teisme ir gailėjosi padaręs smurtinius veiksmus R. V. atžvilgiu, tačiau teigė, jog sudavė smūgius ne į gyvybiškai svarbų organą, dėl kurio sužalojimo įvyko R. V. mirtis, o į kitas kūno vietas. Taigi jis nepripažino visų teisme nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, jis savo kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, atsisakęs duoti bet kokius paaiškinimus apie smurto panaudojimo prieš R. V. aplinkybes.

Kaltinamojo S. M. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią aplinkybe teismas pripažįsta, kadangi jo parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, jis pripažino visus veiksmus, kuriais pats yra kaltinamas, pripažino, kad K. S. smurtavo prieš R. V., t. y. davė iš esmės išsamius parodymus. Ta aplinkybė, jog jis teisme nedetalizavo visų kaltinime nurodytų K. S. veiksmų, t. y. tik nurodė, jog matė, kaip šis sudavė R. V. tik į galvą bei dešinį šoną – pilvą bei krūtinę, nelaikytina paneigiančia šią lengvinančią aplinkybe, nes S. M. galėjo ir nematyti tiksliai K. S. suduotų smūgių krypties, galėjo jų neatsiminti praėjus ilgam laiko tarpui po nuosprendyje aptarinėjamo įvykio. Tačiau jis tikrai nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų R. V. atžvilgiu ir nesiekė tyčia klaidinti teismą, kad K. S. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamojo akto aprašomoje dalyje buvo pažymėta, kad kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamiesiems pareikštame kaltinime – jame nurodyta tik tai, kad jie kaltinime nurodytus veiksmus atliko veikdami kartu, bendrais veiksmais. Byloje ištirti duomenys taip pat patvirtina tik tai, kad iš anksto sužaloti R. V. jie nesitarė, savo atliekamų veiksmų tarpusavyje nederino, kiekvienas jų sudavė smūgius nukentėjusiajam be jokio susitarimo, jų tyčia padaryti sužalojimus R. V. nebuvo suderinta tarpusavyje, jie abu veikė nepriklausomai vienas nuo kito.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

Teismas, individualizuodamas bausmes kaltinamiesiems K. S. bei S. M., atsižvelgia į tai, kad abu kaltinamieji, veikdami netiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už kurį įstatymo sankcijoje yra numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė ir nenumatytos alternatyvios bausmių rūšys. Ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir nuosprendyje aptartos aplinkybės neabejotinai rodo ne tik didesnį nusikaltimo, bet ir abiejų kaltininkų asmenybės pavojingumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. nevedęs, iki nusikaltimo už kurį atliko bausmę pataisos įstaigoje nedirbo, pirmiau teistas jau 5 kartus ir ne kartą realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, o nusikaltimą, už kuri teisiamas šioje byloje, padarė atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje už ankstesnę nusikalstamą veiką, yra ne kartą baustas administracine tvarka (8 tomas, b. l. 75-77). Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad K. S. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų, o ankstesni teistumai ir paskirtos savo dydžiu mažesnės ir realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Įvertinęs aplinkybių visumą bei tai, kad veika padaryta netiesiogine tyčia (kaltinamasis nesiekė nukentėjusiojo mirties, o sužalojimus padarė turėdamas tikslą pasiekti nuteistųjų subkultūrai būdingų ir priimtinų tikslų), teismas sprendžia, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą, K. S. turi būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, laikantis BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau netaikant BK 62 straipsnio, 75 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurių taikymui nėra nustatyta objektyvių sąlygų, ir kiek mažesnė, nei šio įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę S. M., teismas taip pat atsižvelgia į šio kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes, jos sunkumą, kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes. S. M. teistas tris kartus, tame tarpe du kartus ir laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis teismų pasitikėjimo nepateisino ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, dėl ko kaltinamasis ir buvo nukreiptas atlikti laisvės atėmimo bausmę į (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigą, kurioje ir vėl nusikalto – tyčia nužudė R. V.. Jis nevedęs, nedirbo, baustas administracine tvarka baustas (7 tomas, b. l. 23-28). Aptartos aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų, o ankstesni jo teistumai ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas du kartus buvo atidėtas, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Įvertinus tai, kad veika padaryta netiesiogine tyčia (kaltinamasis nesiekė nukentėjusiojo mirties, o sužalojimus padarė turėdamas tikslą pasiekti nuteistųjų subkultūrai būdingų ir priimtinų tikslų), kad kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat tai, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta, darytina išvada, jog šiam kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymą, turi būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, laikantis BK 61straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau netaikant BK 62 straipsnio, 75 straipsnio bei 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurių taikymui nėra nustatyta objektyvių sąlygų, ir mažesnė, nei skirtina K. S. – artimesnė jos minimaliai ribai.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, jog būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji L. Š. teisme prašė priteisti jai iš abiejų kaltinamųjų dėl jos sūnaus nužudymo laidotuvių išlaidas, kurios sudaro 1835,80 Eur, 1820 Eur išlaidas paminklui bei 100000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašymą motyvavo tuo, kad dėl sūnaus mirties patyrė didelę moralinę žalą, po jo mirties mažametis R. V. sūnus D. liko gyventi su ja, vaiko mama V. Z. nežinoma kur gyvena ir vaiku nesirūpina, o nukentėjusiajai po sūnaus mirties nustatyta globa, ji yra jo globėja ir viena turi auginti mažametį sūnaus R. vaiką. Po sūnaus mirties jos labai silpna sveikatos būsena, ji iki šiol negali atsigauti ir atsistatyti, bet dėl kaltinamųjų nusikalstamo veikimo dar turinti auginti ir anūką.

Pagal susiformavusią teismų praktiką pripažįstama, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji savo ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo grindė patirtomis sūnaus laidojimo išlaidomis bei išlaidomis po laidotuvių – paminklui. CK 6.291 straipsnis nustato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Nukentėjusios L. Š.ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas objektyviais įrodymais, todėl teismas mato pagrįstą įrodymais pagrindą pilnai tenkinti L. Š.ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstamais bendrais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta ir neturtinė žala – L. Š., būdama mirusiojo motina, praradusi sūnų, neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisme duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkinamas tik iš dalies. Kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jų veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios dėl sūnaus nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškinyje nurodytus bei teisme išdėstytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nenumaldomą skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus (mažamečio anūko, netekusio tėvo, globa), susijusius su artimojo praradimu, kurie turi būti atlyginti šioje byloje abiejų kaltinamųjų.

Pažymėtina, kad teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad žmogaus gyvybė yra itin svarbi vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nukentėjusioji L. Š. dėl kaltinamųjų veiksmų neteko sūnaus, su kuriuo artimai bendravo, akivaizdu, kad juos siejo stiprus, artimas ir nuolatinis ryšys. Praradimas sūnaus ir išgyvenimai lydės nukentėjusiąją ir visą likusį gyvenimą ateityje, nes pasekmės (jos sūnaus mirtis) yra negrįžtamos. Visgi neabejotini neigiami emociniai išgyvenimai dėl sūnaus mirties, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tokią žymią, kaip prašo nukentėjusioji, jai padarytą neturtinę žalą.

Įvertintina ir tai, kad po sūnaus nužudymo, nukentėjusioji priversta auginti ir išlaikyti R. V. sūnų D., kurio globėja ji tapo būtent dėl jo mirties, vaiko motinai neauginant ir nesirūpinant mažamečiu R. V. sūnumi ir nežinia kur esant. L. Š. sūnus neteko gyvybės dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų. Tačiau nors veika padaryta tyčia, iš žemų paskatų – siekiant įgyvendinti nuteistų ir laisvės atėmimo vietose bausmes atliekančių asmenų subkultūros tradicijas, atsižvelgiama ir tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia – nužudytojo mirties tiesiogiai nesiekė.

Teismų praktikoje nuo 2015 metų pastebima tendencija, jog nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo (be kvalifikuojančių pagrindų), priteisiami neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 8000 Eur iki 21 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41-697/2015, 2K-150-699/2015, 2K-162-895/2015, 2K-431-746/2015, 2K-513-697/2015, 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-179-699/2016, 2K-9-697/2017 ir kt.). Taigi nukentėjusios pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos dydžio – 100 000 Eur , išeina iš teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos ribų tokio pobūdžio bylose. Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes bei nagrinėjamu atveju išskirtinę aplinkybę – dėl sūnaus mirties įvykusią priverstinę mažamečio anūko globą, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos, sprendžia, kad L. Š. yra padaryta didesnė neturtinė žala, nei paprastai teismų praktikoje priteisiamos žalos sumos tokio pobūdžio bylose – 30000 Eur dydžio neturtinė žala, kurią privalo atlyginti solidariai abu šioje byloje kaltinami asmenys. Abu kaltinamieji yra jauni, darbingi, be sveikatos problemų, neturintys išlaikytinių asmenys, todėl gali ir turi atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš K. S. ir S. M. civiliniam ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1023,06 Eur (tūkstantį dvidešimt tris eurus 6 centus) žalai, patirtai dėl išmokėtos nužudytojo R. V. sūnui – mažamečiui D. V. našlaičių pensijos (4 tomas, b. l. 97-109). Ieškinys pagrįstas ir teisėtas, įrodytas pateiktas rašytiniais įrodymais, todėl priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai jį atlyginti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š., atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) paskirtas atstovas advokatas Aleksandras Pocius, pateikęs teismui šios tarnybos pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo L. Š.. Iš pažymos matyti, kad tarnyba patyrė 626,67 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai teisminiame procese. VGTPT patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos būtinybe nukentėjusiajai organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, VGTPT išlaidos – 626,67 Eur, kurios yra pagrįstos ir teisėtos, turi būti išieškotos valstybei iš abiejų kaltinamųjų, solidariai jas atlyginant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti su paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal 2021-06-21 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir skirti S. M. galutinę 8 (aštuonerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2022-09-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti S. M. nepakeistą kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus atlikinėti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 9(devynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti su paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal 2022-02-10 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendį ir jį pakeitusį 2022-05-11 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir skirti K. S. galutinę 9(devynerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2022-09-20 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti K. S. nepakeistą kardomąją priemonę – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus atlikinėti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai atlyginti iš K. S. ir S. M. nukentėjusiajai L. Š.: turtinės žalos atlyginimui – 3655,80 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 80 centų), kas sudaro 1835,80 Eur laidojimo išlaidų bei 1820 Eur išlaidų paminklui; 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį bei solidariai priteisti iš K. S. ir S. M. civiliniam ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1023,06 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus 6 centus) žalai dėl išmokėtos R. V. sūnui – D. V. našlaičių pensijos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti valstybės naudai iš K. S. ir S. M. VGTPT patirtas išlaidas už advokato atstovavimą nukentėjusiajai teisme – 626,67 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 67 centus), iš kiekvieno išieškant po 313,34 Eur (tris šimtus trylika eurų 34 centus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2022-09-14 paimti R. V. drabužiai - pilkos spalvos kojinės, pilkos spalvos apatinės kelnaitės, juodos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos marškinėliai, juodos spalvos džemperis - saugomi Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo veiklos teritorija), (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 107-110, 112-120) – gražintini nukentėjusiajai L. Š.;

2. 2022-09-14 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje, patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), paimti daiktai ir objektai - juodos spalvos džemperis su gobtuvu, guminių šlepečių su užrašais „Sport“ pora, juodos spalvos sportinis kostiumas (džemperis ir kelnės), sportinių batų „Adidas“ pora, dvi sutepimų panašių į kraują nuoplovos (nuo grindų ir nuo žurnalinio staliuko) - saugomi Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo veiklos teritorija), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30-43; t. 2, b. l. 58-71, 75, 80-84, 89-90) – sunaikintini kaip daiktai, kurių savininkas nenustatytas;

3. S. M., M. L. ir K. S. lyginamieji seilių pavyzdžiai, - saugomi Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo veiklos teritorija), (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 28-31, 38-41, 51-54, 89-90) – sunaikintini;

4. 2022-09-14 paimti K. S. daiktai - mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy S20", IMEI kodas (duomenys neskelbtini), su silikoniniu dėklu ir SIM kortelė "Pildyk" Nr. (duomenys neskelbtini) - saugomi Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo veiklos teritorija), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 121-122, 162-164) – perduotini K. S. bausmės atlikimo vietos administracijai;

5. Išorinis standusis diskas "Transcend", S/N:G49119-1449, kuriame išsaugota R. V. naudotoje SIM kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) rasta informacija, - saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo veiklos teritorija), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144-145, 146-148) - gražintinas nukentėjusiajai L. Š.;

6. Išorinis standusis diskas "Transcend", S/N G49119-1434, kuriame išsaugota R. V. naudotame kompiuteryje "Asus" rasta informacija, - saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo veiklos teritorija), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 153-155, 156-158) - gražintinas nukentėjusiajai L. Š. ;

7. Išorinis standusis diskas "Maxtor", Model: HX-M101TBC/GMR NM12C6SL, kuriame išsaugoti (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kalėjimo veiklos teritorija), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 102-103, 104-105, 106-107, 108-109, 110-133) – gražintinas (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijai;

8. Aštuonios kompaktinės plokštelės, kuriose išsaugoti bylai reikšmingi (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos pateiktų vaizdo stebėjimo kamerų įrašų epizodai (t. 2, b. l. 110-133), perduoti teismui kartu su bylos medžiaga (1 vokas) – sunaikintini;

9. Penkios kompaktinės plokštelės, kuriose išsaugota iš Lietuvos ekspertizių centro gauta informacija (t. 2, b. l. 148-149), perduotos teismui kartu su bylos medžiaga (1 vokas) - sunaikintinos;

10. Viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugoti (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos pateiktų vaizdo registratorių įrašai (t. 2, b. l. 155-156, 157-158, 161-169), perduoti teismui kartu su bylos medžiaga (1 vokas) - sunaikintini;

11. Viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas telefoninio pokalbio garso įrašas (t. 2, b. l. 172-173, 174, 176-180), perduota teismui kartu su bylos medžiaga (1 vokas) - sunaikintina;

12. Viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas liudytojo L. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (t. 4, b. l. 179-180, 181-182), perduota teismui kartu su bylos medžiaga (1 vokas) - sunaikintina;

13. Viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas įtariamojo S. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas (t. 7, b. l. 154-157), perduota teismui kartu su bylos medžiaga (1 vokas) - sunaikintina;

14. Viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas 2022-09-15 atliktos kratos vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 173-176), perduota teismui kartu su bylos medžiaga (1 vokas) - sunaikintina;

13. Viena kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugota informacija apie M. L., K. S., S. M. ir R. V. naudotų ryšio abonentų telekomunikacijų įvykius (t. 1, b. l. 1-4, 5-14) - sunaikintina.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų per tą patį laiką nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas