Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų R. B., K. S., E. S., J. S., L. S. ir N. S. atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2013-04-22 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2017-07-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2018-01-18 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų pagal BK 281 str. 7 d. terminuotu laisvės atėmimu 10 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m., įpareigojant per šį laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., turto konfiskavimas - konfiskuoti automobilį „Citroen ZX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4) 2020-08-06 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281(1) str.1 d. šešiasdešimt parų arešto. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., BK 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždrausta R. R. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 5 metams. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., BK 72 str. 1 d., 2 d., 5 d., 6 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai iš R. R. konfiskuotino turto – automobilio ,,Fiat Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 1141 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt vieną eurą) sumą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų – J. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvirkinimo veiksmus, o būtent, nukentėjusiesiems girdint L. S., J. S. ir N. S. liepė leisti jam pagraibyti už lytinių organų, sakydamas, kad jiems bus nuo to geriau, E. S. sakydamas kad iškiš savo varpą ir jis jam čiulps, bei nukentėjusiesiems matant, ranka per drabužius rankomis lietė L. S., J. S., N. S. ir E. S. lytinius organus.

Be to, jis, 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia uždegtu žiebtuvėliu nudegino mažamečiui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), dešinės plaštakos pirmą pirštą, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas mažamečio nukentėjusiojo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatą.

Be to, R. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Anykščių r., Troškūnų sen., Troškūnų mstl., miestelio parke vijosi mažametę K. S., gim. (duomenys neskelbtini), šaukdamas ir grasindamas ją pagauti, pasmaugti, išprievartauti bei keikdamasis ir vadindamas K. S. necenzūriniais žodžiais, bandė sugauti K. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. R. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad rinko obuolius su vaikais, davė jiems pinigų už pagalbą. Po to nuvažiavo pas A. alaus išgerti. Atėjo K. ir klausė, kodėl su jos tėčiu geria. Pakvietė močiutę ir išvarė jį iš A. namų. Jis pasiėmė nupirktą butelį alaus ir nuėjo į parką su draugais toliau gerti. Policiją kažkas iškvietė. Policija jį suėmė ir išvežė į Uteną. Visko gerai neatsimena, bet jis jokių konfliktų nekėlė. K. gal ir pasakė kažką, bet ką neatsimena. Kol neatėjo močiutė, tol nėjo iš A. namų. A. buvo užmigęs. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes piršto nedegino, vaikams jokių veiksmų nedarė, ir viešosios tvarkos nepažeidė. Su S. vaikais bendravo lauke, buvo išėjęs parūkyti, gal kažką vaikams ir pasakė. Parke su juo buvo O. ir D., pavardžių nežino. S. vaikus pažįsta, nes yra tekę juos prižiūrėti. Jis yra vaikams pažįstamas žmogus. Su vaikais jis nieko nedarė ir nieko jiems nesakė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. parodė, kad vakar nuo ryto, gal nuo 10 val. kartu L. S. ir O., kurio pavardės nežino ir D., kurio pavardė berods M., Troškūnų miestelyje rinko obuolius ir juos pridavė Troškūnų miestelyje esančiame obuolių supirkimo punkte. N. S. ir K. S. su jais nebuvo. S. šeimą pažįsta apie 7-8 metus. Santykiai normalūs. Kai kada užeina pas A. S., su juo sugeria alaus. Vakar apie 19:30 val. ar truputį vėliau, nuėjo pas A. į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Namuose I. nebuvo. Po kurio laiko atėjo A. sūnus L. S.. Jie su A. išgėrė jo turėtą vieną butelį alaus. A. jau buvo šiek tiek pagėręs. L. su jais negėrė, tai ateidavo į namą, tai kažkur išeidavo. Pasibaigus alui jis nutarė nueiti nupirkti dar alaus ir grįžti pas A. Buvo dar prieš 20 val., nes dar dirbo parduotuvės. Tik išėjus iš A. namo, gatvėje sutiko K. S., kuri pradėjo jį kolioti, kad jis vėl girtauja su jos tėvu, grasino, kad iškvies policiją. Jis pasakė, kad kviesk. Jis nieko jai negrasino, kaip minėjo, kad kai ji pasakė, kad kvies policiją pasakė gali kviesti. Iki parduotuvės jis nenuėjo. Nuėjo į Troškūnų miestelio parką, kuris yra miestelio centre ir ten sėdėjo. Tuomet prie jo atėjo A. žmona, berods I., pradėjo šūkauti, išvadino jį valkata, alkoholiku ir pasakė, kad kviečia policiją. Ji pasakė, kad kvies policiją, kad jis girtauja su jos vyru. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir ji pradėjo pasakoti, kad neva jis priekabiavo prie jos vaikų – L. ir N., grasino jos dukrai K. Prie vaikų jis nepriekabiavo. Gal dukrą ir pavadino „durne“ ar „kvaiša“, kai ji jį koliojo gatvėje. Vaikams jis jokių rankų nedegino (tomas 2, b. l. 23-26).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad A. turėjo vieną plastikinį litro talpos butelį alaus ir jiems išgėrus jo alų, jis ėjo į parduotuvę nusipirkti dar alaus. Jam nuėjus pas A. jis jau buvo pagėręs. Jis nuėjo į parduotuvę, kuri yra netoliese, nupirko du litro talpos butelius stipraus alaus. Jam grįžus į A. namus su alumi, pas A. atėjo jo dukra K., K. jam priekaištavo, kad jis atėjo pas A. ir jį girdo, K. sakė, kad pakvies močiutę. Jis pasakė, kad ji gali kviesti močiutę. Jam rodos, kad K. buvo atėjusi viena. Buvo apie 20 val. A. tuo metu buvo namo viduje. Jis atėjus K. irgi buvo namo viduje virtuvėje. Labai greitai į A. namus atėjo jo motina ir dukra K.. Atėjusi A. motina, jos vardo nežino, priekaištavo, kad girdo A., liepė jam išeiti. Jis pasiėmęs abu butelius alaus išėjo iš A. S. namų. A. mama sakė, kad iškvies policiją. Jis sakė, kad ji gali kviesti policiją. Jis išėjęs iš A. namų ėjo link Troškūnų miestelio parkelio. Jis eidamas sutiko su dviračiu važiuojantį O., jam yra apie 50 metų, jis gyvena Vilniaus gatvėje, jo pavardė rusiška, lyg ir K. Jie sėdėjo kartu parkelyje prie bažnyčios, pačiame Troškūnų miestelio centre. Jie gėrė jo turėtą alų. O. jam sakė, kad jiems einant į parkelį jiems iš paskos ėjo S. vaikai. Jis pats nežiūrėjo, kurie vaikai ėjo jiems iš paskos. Jam ir O. sėdint parkelyje buvo atėjusi K. su močiute, K. jam sakė, kad jis graibė jos brolius. Jis rėkė, kad ji kalba nesąmones, tačiau K. negaudė, nesivijo. Ten būnant K. ir močiutei, atbėgo A. vaikų motina, sakė, kad jis graibė jos vaikus. O. girdėjo, kai vaikų mama taip jam sakė. Ji šaukė garsiai, sakė, kad kviečia policiją. Jis sėdėdamas parkelyje laukė, kol atvyks policija. Atvykus policijai, O. sakė, kad nenori turėti bėdų su policija ir išvažiavo su dviračiu. Jie abu spėjo išgerti vieną plastikinį litro talpos butelį alaus. Antrą plastikinį alaus butelį atvažiavus policijai jis padavė O. Jis rugsėjo 4 dieną matė A. vaikus N. ir J., jie abu vaikščiojo Troškūnų miestelyje. Jis matė L., nes su juo rinko obuolius. Taip pat matė K., kai ji buvo atėjusi pas tėvą, jam esant A. namuose. Ar tą dieną matė E. nežino, neprisimena. Jis nežino kokia mergaitė yra R. B., galbūt ją žino, bet tik iš matymo. Bet kiek prisimena, tą vakarą į tėvo namus L. buvo atėjusi viena, po to grįžo su A. motina. Kaip parašyta pranešime apie įtarimą jis L. S. piršto nedegino nei degtuku, nei žiebtuvėliu. Jis yra rūkantis, cigaretes prisidega žiebtuvėliu. Jis K. S. parkelyje nesivijo, jai nieko negrasino, nesakė, kad išprievartaus. Jis buvo išgėręs nedaug alaus, tai yra apie du plastikinius butelius stipraus alaus, tikrai jautėsi gerai ir viską prisimena. Jis jokių veiksmų, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, nedarė, tikrai vaikų lytinių organų per jų drabužius ir niekaip kitaip negraibė, nelietė, taip pat tikrai E. nieko negražaus nesakė. Jis kaltės visiškai nepripažįsta, jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Jis mano, kad taip kalbėti vaikus primokė vaikų motina ir naujas A. vaikų motinos sugyventinis. A. išsiskyrusi su A. jau apie metus laiko, tai reiškia tiek laiko gyvena su nauju vyru. Jis jo nepažįsta, nežino net kaip jis atrodo. Jis mano, kad vaikų motina nori pasipelnyti iš jo prisiteisdama pinigų. Jis gyvena iš pinigų, kuriuos užsidirba dirbdamas pavienius darbus pas žmones. Taip pat jo motina gauna pensiją ir invalido pašalpą (tomas 2, b. l. 51-53).

Iš nukentėjusiojo L. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. apklausos pas Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją (apklausa atlikta vaizdo konferencijos būdu vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologei J. Š.), matyti, kad apklausos metu nukentėjusysis L. S. parodė, kad įvykis gal buvo vasarą, tikslios datos nežino, jis su broliu N. buvo nuėjęs pas tėtį į namus. Atėjo pas tėtį R. alaus. Jie iš pradžių buvo viduje, o po to išėjo į lauką. Dar buvo brolis E.. Į lauką išėjo ir R., jie visi sėdėjo pavėsinėje. Jam R. degtuku nudegino nykštį, jam truputį skaudėjo. Ranką laikė paprastai, o R. jam degino (rodo kaip - delnu į apačią, kad buvo nusisukęs kai jam degino, kad dar truputį yra žymė toje vietoje ant piršto, kur buvo deginama). Iš pradžių nieko nejautė, paskui pajuto, kad karšta. R. lietė jo brolį N. už klyno. Taip pat R. už klyno lietė ir jam, ir E. R. broliui E. siūlė čiulpti jo pimpaliuką. Tada jie visi išėjo. R. gaudė jo sesę, močiutė stūmė R. miestelyje vakare. R. gaudė K., nes ji išvijo R. iš tėčio namų. R. nepagavo K., nes N. užšoko jam ant nugaros ir jį pargriovė. Tada jų mama iškvietė policiją. J. R. degino ne šortus, o odą, buvo raudona toje vietoje (tomas 1, b. l. 58-59, 62).

Iš nukentėjusiojo N. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. apklausos pas Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją (apklausa atlikta vaizdo konferencijos būdu vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologei J. Š.), matyti, kad apklausos metu nukentėjusysis N. S. parodė, kad vasarą buvo pas tėtį kaime Troškūnuose su broliais J., L. Su dviračiu pas tėtį atvažiavo dėdė, kuris žiebtuvėliu degino pirštą L. Jie tuo metu sėdėjo pas tėtį kieme pavėsinėje. Tėtės draugas R. atėjo į pavėsinę. Tėtis miegojo ir nieko nežinojo. Broliui J. R. degino šortus. R. norėjo pasmaugti jo sesę K. Tai žino, nes matė, kaip R. ją gaudė miestelyje. Jis buvo su broliu L. Jis šoko R. ant nugaros, nes jis gaudė jo sesę. Tada sesė su drauge pabėgo. Atvažiavo policija ir R. išsivežė. R. jam ir broliams tarpukojį lietė. R. tai darė iš išorės suėmęs, neilgai laikė, nestipriai suėmė, broliams L. ir J. taip pat kaip ir jam suėmė. Sesers tuo metu nebuvo. Jie buvo pavėsinėje, su juo buvo jo broliai J. ir E. Jis per tėčio namo langą matė, kaip R. nudegino L. pirštą. Ant metaliuko buvo padėta brolio ranka, R. tada degino su žiebtuvėliu. L. neverkė, nieko nesakė. R. L. nelaikė, kai jam degino. Kai nudegino broliui pirštą, tada už klyno ėmė. Gaudydamas sesę R. sakė sesei „kale, suka“, sakė, kad ją pasmaugs (tomas 1, b. l. 60-61, 62).

Iš nukentėjusiosios K. S. 2020 m. rugsėjo 23 d. apklausos pas Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją (apklausa atlikta vaizdo konferencijos būdu vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologei J. Š.), matyti, kad apklausos metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad dienos tiksliai neprisimena, su drauge R. B. ėjo apie 19.30 val. pas jos tėtį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Rado pas tėtį R kambaryje. Tada ji paskambino babai ir pasakė, kad pas tėtį yra R. Baba sakė, kad R. reikia išvaryti. Ji su R. bandė išvaryti R., sakė, kad išmes į gatvę jo dviratį, tada jis išėjo iki baro ir vėl atėjo. Ji matė, kaip R. degino pirštą broliui L. tėčio namo kieme. Neatsimena, kurį pirštą degino. Ji matė, kaip R. degino šortus J., kaip ranka per rūbus grabaliojo už pimpalo visiem broliams L., N., J. ir E.. Tai vyko pas tėtį kieme. R. išėjus, ji eidama su R. jį sutiko. Baba R. už kaklo paėmė, nes jis jai negražiai kalbėjo. R. ją vadino „kurva, kekše, debile, aš tave pasmaugsiu“, grasino „aš tave išprievartausiu“. R. pyko ant jos, nes ji pranešė močiutei, kad jis yra pas jos tėtį namuose. R. ją gaudė, buvo netoli jos, bet brolis N. užšoko jam ant nugaros ir ji pabėgo (tomas 1, b. l. 70-71, 72).

Iš nukentėjusiosios R. B. 2020 m. rugsėjo 23 d. apklausos pas Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją (apklausa atlikta vaizdo konferencijos būdu vaikų apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologei J. Š.), matyti, kad apklausos metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad viskas vyko laiku, kai jau reikėjo eiti į mokyklą, buvo pas draugę K. S., kuri buvo pas tėtį. K. mama pasakė, kad parvestų iš tėčio mažą brolį į namus. Jos nuėjo pas K. tėtį ir ten pamatė R., kuris buvo išgėręs. Joms pavyko jį išvyti ir jis išėjo prie baro. Pas K. tėtį buvo ir jos broliai. R. pasakė K. broliams L., J. ir N. „duokit jums pagraibysiu už varpos, pamatysit jums bus geriau“. Mažyliui to nesakė. Tai vyko pas K. tėtį kieme, ne pavėsinėje. Ji matė, kaip R. graibė klyną N., nes tuo metu įsuko į kiemą. Tada R. išėjo pažiūrėti, ar baras dirba. Ji su K. parvedė mažylį į namus. Tada vėl ėjo į miestelį. Mažyliui E. R. pasakė „nori, aš iškišiu savo varpą, o tu man ją pačiulpsi“. Ji sakė R., kad jis negerai daro, kodėl mažyliui taip sako, dėl to R. supyko ir pavadino ją „sterva“, pradėjo gaudyti. Ji pabėgo, jos nepagavo. K. gaudė. Gaudydamas joms abiem sakė „jūs kurvos, padlos, kai pagausiu, pasmaugsiu, išprievartausiu“. K. R. buvo pagavęs, bet N. užšokus jam ant nugaros, R. nugriuvo ir tada ji ir K. pabėgo. Ji nematė kaip R. degino L. pirštą. Kai R. jas gaudė, su jomis buvo K. baba Laisva. Su vaikais R. dažnai taip elgiasi, kai būna išgėręs (tomas 1, b. l. 125-126, 127).

Nepilnamečių nukentėjusiųjų L. S., N. S., K. S. ir R. B. apklausų ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu (tomas 2, b. l. 172).

Liudytojas A. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po darbo buvo išgėręs alaus, grįžęs namo atsigulė miegoti. Atėjo pas jį R. R. ir jį pažadino. Pasiūlė išgerti alaus. Jie išgėrė. R. R. išėjo namo, o jis toliau nuėjo miegoti. Apie 22:30 val. atvažiavo policija paklausti ar pas jį buvo R. R.. Atsakė, kad buvo. Paskui žmona papasakojo, kas atsitiko. Su žmona jie yra išsituokę. Vaikai gyvena su motina. Tą dieną, kai pas jį buvo R. R., vaikų pas jį nebuvo. Jis iš darbo grįžo apie 17 val., o apie 18 val. nuėjo miegoti. Kai R. R. atėjo pas jį ir jie gėrė alų, vaikų nebuvo. R. R. išėjo, o jis nuėjo miegoti. Kas ten atsitiko jis nieko nežino. Žmona kažkiek papasakojo, o iš vaikų, tik sūnus pasakojo, kad R. R. nudegino pirštą su žiebtuvėliu, o merginos nieko nepasakojo. Pas vaiką pirštas buvo raudonas. Pirštas kažkurio iš dvynukų. Nudegino R. R. su žiebtuvėliu. Vaikas minėjo, kad tai padarė R. R.. Viskas įvyko pavėsinėje. Vienas iš dvynukų pasakė, kad R. R. dar prašė parodyti lytinius organus. Jis R. R. elgesį vertinu blogai. Taip neturi būti.

Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena vienas, (duomenys neskelbtini). N. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo vaikai, kurie gyvena kartu su motina A. Z.. Vaikai dažnai ateina pas jį į namus pasisvečiuoti. 2020-09-04 jis namuose buvo vienas, apie 19.30 val. pas jį į svečius atėjo pažįstamas R. R.. Jie kartu su R. R. namų kambaryje gėrė R. R. atsineštą alų. Taip pat, begeriant alkoholį, jie kelis kartus buvo išėję į jo namų kieme esančią pavėsinę ir ten rūkė. Kol R. R. buvo jo namuose, nei vieno iš jo vaikų pas jį nebuvo. Kai alus baigėsi, R. R. iš jo namų išėjo, o jis nuėjo miegoti. Praėjus kuriam tai laikui, maždaug apie 23 val., pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad gautas pranešimas apie tai, kad R. R. netinkamai elgėsi prieš jo mažamečius vaikus, tai yra lietė L. ir N. lytinius organus, nudegino žiebtuvėliu L. dešinės rankos nykštį, taip pat grasino K. ją pasmaugti. Apie tai jis nieko nežinojo. Sekančią dieną pas jį į namus buvo atėję L. ir N., kurie jam pasakė, kad R. R. pavėsinėje liepė jam ir L. parodyti savo lytinius organus, taip pat žiebtuvėliu nudegino L. dešinės rankos nykštį. Jis matė, kad L. dešinės rankos nykštys sužalotas, matėsi nudegimo žaizda (tomas 1, b. l. 28-29).

Liudytoja L. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai einant pas savo sūnų A. S., pavijo anūkė K. ir pasakė, kad R. R. liepė broliui nusimauti kelnes ir lieps jam čiulpti lytinį organą. Jos ėjo per parką ir pamatė sėdintį R. R.. Jis sėdėjo ant suoliuko ir gėrė iš butelio alų. Kartu su juo buvo dar vienas žmogus, kurio ji nepažįsta. K. pradėjo drausminti R. R. dėl nederamo elgesio. Kartu su K. buvo jos draugė R., kuri irgi išsigando. R. R. pradėjo ją vytis. Ji užstojo kelią jam, bet jis ją pastūmė. Besivydamas šaukė „pasmaugsiu kurva“. Šalia buvo K. broliai, kurie užšoko jam ant nugaros ir jis pargriuvo. Kartu su vaikais nuėjo pas vaikų tėvą. N. S. papasakojo jai, kad R. R. graibė jo lytinius organus sakydamas, kad reikia juos maigyti, kad nepamėlynuotų. Kai ėjo atgal su vaikais namo, R. R. vėl juos pamatė ir su dviračiu pradėjo vytis. Ji pasakė jam, kad kvies policiją. Bet vaikų motina iškvietė policiją. Apie įvykį ji sužinojo iš anūkų, vaikai papasakojo apie lytinius organus ir graibymąsi. Ji pati asmeniškai matė konfliktą parke. Jai pasidarė baisu, dėl vaikų buvo baisu. Dėl piršto, tai nieko nematė ir pasakyti nieko negali. Tą vakarą ji nebuvo A. S. namuose tam, kad išvarytų R. R.. Berniukas rodė pirštą, kad R. R. nudegino, bet ne tą pačią dieną, o ant rytojaus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad turi sūnų A. S., kuris gyvena netoli jos namų. Maždaug prieš metus, t. y. 2019 m. lapkričio mėnesyje, sūnus A. S. išsiskyrė su buvusia žmona A. Z. ir metus laiko gyvena atskirai. Su A. Z. sūnus turi 6 bendrus vaikus: K., J., L., N., E., L., kurie gyvena kartu su mama. Jos sūnų beveik kiekvieną dieną aplanko vaikai, kurie kartais pas jį ir nakvoja. 2020-09-04 apie 19-20 val. ji išėjo iš savo namų ir ėjo į svečius aplankyti savo sūnaus A. S.. Einant Troškūnų miestelio centre ją iš nugaros pašaukė anūkė K., kuri pranešė, kad Troškūnų miestelio centre, parkelyje, sėdi visiškai girtas R. R., kuris broliui E. pasakė, kad tuoj nusimaus kelnes ir lieps jam čiulpti lytinį organą. K. buvo kartu su drauge R. B.. Anūkė K. ją nuvedė prie parkelyje sėdinčio R. R., kuris tuo metu sėdėjo ant suoliuko ir gėrė iš butelio alų. Prie jo stovėjo anūkai L., N., J. Ji bandė R. R. sudrausminti dėl nederamo elgesio. Jis ją pastūmė ir bandė vytis anūkę K., kurią besivydamas šaukė „pasmaugsiu kurva“, tačiau nepavijo, nes šalia buvę anūkai L. su N. užšoko jam ant nugaros ir jis pargriuvo. Ji vaikams liepė eiti kartu su ja ir visi nuėjo pas A. S. į namus. Sūnų A. S. rado miegantį namuose. Jo namo kieme buvo anūkas N., kuris pasakė, kad R. R. girtas jos sūnaus namų kiemo pavėsinėje pradėjo graibyti jo lytinius organus sakydamas, kad reikia juos maigyti, kad nepamėlynuotų. Anūkai L. ir N. pasakojo, kad R. R. taip pat pasielgė ir su L. Po to ji kartu su anūkais ėjo link jų namų. Einant miestelio centru juos pamatė parkelyje ant suoliuko sėdėjęs R. R., kuris vėl pradėjo vytis K. šaukdamas jai, kad vis tiek pagaus. Ji R. R. pasakė, kad kviečia policiją. Jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Vaikai nubėgo link namų, kur susitiko link miestelio centro ateinančią savo motiną A. Z.. Kitą dieną ji kalbėjosi su savo sūnumi A. S., kuris pasakojo, kad, kiek pamena, pas jį kieme lankėsi jo pažįstamas R. R., kuris išgėręs alaus iš kiemo išėjo, tuomet vaikų dar kieme nebuvo, po to jis nuėjo miegoti, nes buvo gerokai išgėręs alkoholio ir kas vyko po to nieko nematė ir negirdėjo. R. R. pažįsta iš matymo, su juo nebendrauja. Yra girdėjusi iš vietinių žmonių, jog jis linkęs priekabiauti, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus (tomas 1, b. l. 39-40).

Liudytojas O. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. R. buvo susitikęs miestelyje. Jis sėdėjo prie bažnyčios. Atėjo R. R. su S. vaikais. Jie atėjo iš A. namų. Vaikai aplink šokinėjo. R. R. tiems vaikams geresnis nei jų tėvas. Davė jiems pinigų nusipirkti traškučių. Tada atėjo vyresnioji A. dukra su močiute. Išvadino R. R., kad jis yra tvirkintojas. Jis labai dėl to nustebo. Jos pradėjo grasinti policija. Tai išgirdęs, jis iš karto išėjo, ir kas vyko toliau nežino. Kiek vaikų atėjo kartu su R. R. nežino, du, o gal trys. Jis pats buvo išgėręs kažkiek. Prie jo jokių konfliktų nebuvo. Jis pasišalino, kai atėjo tų vaikų motina S. Ji išvadino R. R. iškrypėliu ir pagrasino kviesti policiją. Jis policijos nelaukė.

Liudytojas D. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo mėnesį su R. R. nebuvo susitikęs. Kartu nieko neveikė. Nematė R. R. ir jokių vaikų. Nematė nei S. vaikų, nei jų močiutės, nei motinos.

Liudytoja L. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pati niekur nedalyvavo. Jos dukra R. po įvykio buvo sukrėsta, vengė eiti į miestelį. R. R. pamatydavo ir bėgdavo namo. Naktimis šaukdavo. Pas medikus nesikreipė. R. pasakojo, kaip K. vijosi ir kokius žodžius vartojo. Merginom atrodė, jog viskas vyko kaip iš siaubo filmo. Verkė. Pareikštu civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą, nes teko atstatyti dukros psichologinę būseną. Norėtų tokiu būdu nubausti kaltinamąjį. Nebuvo pas gydytojus, nes tada tektų reikalauti daugiau žalos atlyginti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad 2020-09-04 buvo namuose, kai pas ją į namus, apie 20.30 val., atėjo netoliese nuo jos gyvenanti mažametė K. S., kuriai apie 12 metų, ji buvo su jos mažamete dukra R. B.. K. pažįsta, nes ji gyvena kaimynystėje, ji bendrauja su jos motina A. Z., K. yra jos dukters R. draugė. Atėjusi K. pasakė, kad jai būnant Anykščių r., Troškūnų mstl., Nepriklausomybės a. esančiame parke, ją R. R. smaugė ar tai norėjo pasmaugti, tiksliai nesuprato. K. pasakodama verkė, buvo susijaudinusi. Išgirdusi, kad R. R. kabinėjosi prie K. ji paskambino jos motinai A. Z. ir pasakė, kad pas ją yra jos dukra, kurią išgąsdino R. R.. Kai R. R. kabinėjosi prie K. kartu su ja buvo jos dukra R. ir L. S., K. brolis. Apie tai, kad R. R. kabinėjosi ir prie K. brolių L. ir N. S., ji nieko nežino (tomas 1, b. l. 119-120).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad ji su savo vaikų tėvu A. S. išsiskyrė prieš metus laiko ir nuo to laiko gyvena atskirai. 2020-09-04 apie 17.00 val. savo vaikus N., L., K., J. ir E. išleido į Troškūnų miestelį pažaisti pas draugus. Namuose liko tik dukra L. Apie 18.00 val. į namus buvo trumpam užėjusi dukra K. su savo drauge R. B., kuri jai pasakė, kad N., L., J. ir E. yra pas tėvą A. S., adresu (duomenys neskelbtini). Ji paprašė dukros K. pakviesti brolius į namus. Maždaug po dvidešimt minučių į namus grižo K. su ta pačia drauge R., kurios į namus parvedė E. Dukra pasakė, kad kiti broliai liko pas tėvą namuose. Jai paklausus, ką veikia tėvas A. S., dukra K. pasakė, kad tėtis namuose girtas miega, o pas jos buvusį vyrą namuose yra R. R., kuris vartoja alkoholinius gėrimus. Ji paprašė dukros K., kad ji nueitų pas jos buvusį vyrą ir į namus parsivestų ten likusius brolius. K. su R. išėjo. Tą dieną 19.30 val. jai paskambino R. mama L. B., kuri pasakė, kad pas ją į namus verkdamos atbėgo jos dukra R. kartu su jos dukra K., kurios jai pasakė, jog R. R. bandė smaugti K., grasino abi išprievartauti. Ji padėjo telefono ragelį ir nubėgo į Troškūnų miestelio centrą, kur rado jos laukiančią dukrą K. ir jos draugę R. Ji bėgdama link mergaičių paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir išsikvietė policijos pareigūnus. R. R. miestelio centre buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis buvo visiškai girtas. Miestelio centre rastos mergaitės verkdamos pasakojo, kad R. R. bandė jas gaudyti, grasino išprievartauti, smaugė ar tai bandė smaugti, ar grasino pasmaugti K. Dukra K. pasakojo, kad brolis N. užšoko R. R. ant nugaros, dėl ko jis pargriuvo. Netrukus prie jų atbėgo kiti vaikai L., J. ir N. L. pasakė, kad R. R. A. S. namų kieme žiebtuvėliu nudegino jam dešinės pusės nykščio pirštą. Ji matė, kad L. tos rankos nykštys buvo pabalęs, tokie R. R. veiksmai L. sukėlė fizinį skausmą. L. ir N. pasakojo, kad R. R. čiupinėjo abiem lytinius organus sakydamas, kad suims juos taip, kad nebūtų mėlynių. J. pasakė, kad R. R. uždegęs žiebtuvėlyje ugnį bandė jį kišti prie šortų, tačiau jis pabėgo ir nieko jam R. R. nepadarė. R. R. yra jos ir jos buvusio vyro A. S. pažįstamas, buvęs tolimas kaimynas. A. S. jai sakė, kad viso šio įvykio nematė ir negirdėjo, nes girtas miegojo savo namuose (tomas 1, b. l. 13-15, 46-47).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad 2020-09-04 21.44 val. R. R. nustatytas 2,77 promilės girtumas (tomas 1, b. l. 9-11).

Iš 2020-09-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad terminis odos nudeginimas dešinės plaštakos pirmo piršto srityje L. S. padarytas aukštos temperatūros ar liepsnos poveikyje, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-09-04. Sužalojimas L. S. galėjo būti padarytas deginant žiebtuvėliu. Sužalojimas L. S. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. L. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. R. R. veiksmai sukėlė L. S. fizinį skausmą (tomas 1, b. l. 45).

Iš 2020-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas namo kiemas (duomenys neskelbtini), ir miestelio parkas Nepriklausomybės a., Troškūnų mstl., Troškūnų sen., Anykščių r. Namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemo kairėje pusėje stovi dviejų aukštų medinis namas, dešiniau stovi medinė pavėsinė, priekyje stovi ūkinis pastatas. Pavėsinės viduje stovi stalas, aplink jį stovi trys foteliai ir dvi kėdės. 170 metrų atstumu nuo aprašyto kiemo, miestelio centre, yra Nepriklausomybės aikštė, kurioje yra nedidelis parkas. Apžiūros metu parke ant medinio suolo matomas tuščias 1 litro talpos „Mėgėjų“ alaus butelis (tomas 1, b. l. 16-18, 19-25).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio (nepilnamečio) tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio (nepilnamečio) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymąsi. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu 16 metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tačiau tvirkinamųjų veiksmų sąrašas nėra baigtinis ir tvirkinamieji veiksmai gali pasireikšti ir kitokiais, pvz., intelektualiniais veiksmais, tokiais kaip amoraliais pasakojimais, amoraliomis replikomis, ir pan.

Kaltinamasis R. R. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo teigimu, jis neatliko jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, vaikų lytinių organų per drabužius nelietė, jokių žodžių nesakė. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip savo pasirinktą gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinimo šalintina ir atitinkamai konstatuotina, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių toje dalyje, kurioje R. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiųjų K. S. ir R. B. atžvilgiu. Teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šių dviejų nepilnamečių dalyvavimą nusikalstamos veikos padarymo metu, ir atitinkamai byloje nėra surinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų šių nukentėjusiųjų atžvilgiu bei nėra objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjo K. S. bei R. B.. Todėl kaltinamasis R. R. išteisintinas iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiųjų K. S. ir R. B. atžvilgiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje objektas yra jaunesnio asmens negu 16 metų seksualinis neliečiamumas, o šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. Dėl R. R. ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), N. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), amžiaus ginčo nėra. Iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 23 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad byloje nėra duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl R. R. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (tomas 2, b. l. 127). Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusieji yra nepilnamečiai, nes jų amžius yra akivaizdus. R. R. darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnyje, laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio nepilnamečiui. R. R. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą kad R. R. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Iš 2020-09-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad terminis odos nudeginimas dešinės plaštakos pirmo piršto srityje L. S. padarytas aukštos temperatūros ar liepsnos poveikyje, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-09-04. Sužalojimas L. S. galėjo būti padarytas deginant žiebtuvėliu. Sužalojimas L. S. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. L. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. R. R. veiksmai sukėlė L. S. fizinį skausmą (tomas 1, b. l. 45).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad bylos duomenų visumos analizė patvirtina, kad kaltinamasis R. R. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota, tačiau tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad pirštas nukentėjusiajam L. S. buvo nudegintas degtuku, kadangi iš parodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis nudegino pirštą nukentėjusiajam žiebtuvėliu. Šis patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015).

Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinių nusižengimų teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016).

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. R. padarytoje veikoje, kuomet jis 2020 m. rugsėjo 4 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Anykščių r., Troškūnų sen., Troškūnų mstl., miestelio parke vijosi mažametę K. S., šaukdamas ir grasindamas ją pagauti, pasmaugti, išprievartauti bei keikdamasis ir vadindamas K. S. necenzūriniais žodžiais, bandė sugauti K. S., nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymių. Galimai padarytas nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Iš teisme apklaustų kaltinamojo, liudytojos L. S. parodymų, bei nepilnamečių nukentėjusiųjų L. S., N. S., K. S. ir R. B. parodymų galima spręsti, kad viešoje vietoje, Troškūnų miestelio parke neblaivus kaltinamasis R. R. vartojo necenzūrinius žodžius K. S. ir R. B. atžvilgiu. Jokių kitų veiksmų, be necenzūrinių ir nepadoraus turinio žodžių vartojimo nepilnamečių K. S. ir R. B. atžvilgiu, kaltinamasis R. R. neatliko, ir nors ir bandė vytis K. S., tačiau tam sutrukdė jos broliai, t. y. jos nepavijo, fiziškai prie mergaičių nebuvo net prisilietęs. Daugiau jokių kitų veiksmų kaltinamasis R. R. neatliko.

Teismo vertinimu, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie nepilnametės K. S., o tai sudaro administracinio nusižengimo, o ne nusikaltimo sudėtį. Byloje nenustatyta, kad dėl R. R. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Taigi R. R. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.

Šioje byloje R. R. išteisintinas pagal BK 284 straipsnį, informuojant Utenos apskrities VPK dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryta viena tyčinė apysunkė nusikalstama veika ir vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. R. R. teistas, turi nepanaikintą ir neišnykusį teistumą (BK 97 str.), baustas administracine tvarka (tomas 2, b. l. 58-63, 103-115). R. R. nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Psichiatro dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė, lankėsi pas psichiatrą, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b. l. 122). R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė mažamečiams ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 5 p. ir 9 p.). Kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 153 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 str.). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymą kaltinamajam skirtina 50 parų arešto bausmė, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstomos veikos padarymą - 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir kaltinamajam R. R. skirtina subendrinta bausmė – 60 parų arešto bausmė.

Bylos duomenimis, kaltinamasis R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 4 d., 21 val. 30 min. iki 2020 m. rugsėjo 5 d., 16 val. 48 min. (1 para) (tomas 2, b. l. 14-15, 17-18), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teisme nepilnamečių nukentėjusiųjų L. S., N. S., J. S., E. S., K. S. ir R. B. įgaliota atstovė advokatė Nijolė Gaižutienė pareiškė civilinius ieškiniu neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, b. l. 168-170, 171-173, 174-176, 177-179, 180-182, 183-185).

Teismas šioje byloje nustatė, kad nepakanka duomenų tam, kad padaryti neabejotiną išvadą, jog nusikalstamos veikos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį darymo metu dalyvavo ir nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų, be kitų mažamečių nukentėjusiųjų, nukentėjo K. S. ir R. B., ir kaltinamasis šioje dalyje yra išteisintas. Be to, kaltinamasis R. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra išteisintas. Tokiu būdu neliko teisinio pagrindo K. S. ir R. B. laikyti šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosiomis bei atitinkamai civilinėmis ieškovėmis, todėl jų baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Byloje nustatyta, kad R. R. nusikalstamais veiksmais tvirkino mažamečius N. S., L. S., J. S. ir E. S., taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai būtų ypatingai paveikę mažamečių nukentėjusiųjų emocinę būklę ar kad dėl kaltinamojo kaltų veiksmų nukentėjusieji būtų patyrę didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas įvertina neigiamą kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų įtaką mažamečių vaikų atžvilgiu, nes tokie veiksmai sukėlė neigiamas emocijas vaikams, neigiamus dvasinius išgyvenimus, vaikai patyrė gėdos jausmą. Šie veiksmai, nors ir nesukėlė pasekmių iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau turės įtakos vaikų raidai. Taigi konstatuotina, jog kaltinamojo nusikalstami veikai padarė neturtinę žalą nukentėjusiesiems.

Tačiau iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė. Jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą nėra, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiesiems ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo R. R. nukentėjusiesiems N. S., J. S. ir E. S. priteistina po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Tačiau L. S. patyrė didesnius dvasinius išgyvenimus ir nukentėjo daugiau nei jo broliai, nes jam kaltinamojo neteisėtais veiksmais, be tvirkinamųjų veiksmų, dar buvo sukeltas ir fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis mažametis nukentėjusysis patyrė didesnius ir gilesnius dvasinius išgyvenimus, be to, patyrė fizinį skausmą. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo R. R. nukentėjusiajam L. S. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusiose dalyse civiliniai ieškiniai atmestini.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai patiems nukentėjusiesiems N. S., L. S., J. S. ir E. S.. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiųjų pilnametystės nustatytina jų atstovė pagal įstatymą (mama) A. Z..

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

2021-07-19 į bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-07-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta kad valstybės naudai priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 792,12 Eur. Teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, bei tai, jog šioje byloje dėl dalies kaltinimų kaltinamasis yra išteisintas, be to, iš jo yra priteisti civiliniai ieškiniai nukentėjusiesiems, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų dėl nukentėjusiesiems teiktų teisinių paslaugų, kurių bendras dydis 792,12 Eur, apmokėjimo iš R. R. nepriteisia.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teismui nepateikta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., 304 - 305 str., 307 str. - 308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

R. R. išteisinti iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje K. S. ir R. B. atžvilgiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

R. R. išteisinti iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Informuoti Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad R. R. veiksmai galimai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) sudėtį.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir kaltinamajam R. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Į paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, R. R. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. (1 para).

N. R. R. ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., LT-56369 Kaišiadorių r., tel. + 370 346 56 222, el. paštas: pravienpn-ak@pravienpn-ak.lt.

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. R. nukentėjusiesiems N. S., J. S. ir E. S. po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, L. S. – 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų N. S., J. S., E. S. ir L. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiųjų pilnametystės nustatyti jų atstovę pagal įstatymą (mamą) A. Z.. Likusioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

Nukentėjusiųjų K. S. ir R. B. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti dėl nukentėjusiesiems K. S., J. S., L. S., N. S., E. S. ir R. B. paskirtų bei teiktų teisinių paslaugų, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.