Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-608-544/2015 pagal ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) registracija – (duomenys neskelbtini) savivaldybė, adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešosios įstaigos „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (j. a. k. 173222266, buveinės adresas – Vytauto 47, Rokiškis), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovas A. K. ir atsakovės VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ atstovas, kuriems apie parengiamojo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 18, 27-29, 108-116, 117-121).

Ieškovas A. K. pareiškė ieškinį atsakovei VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ (toliau – Ligoninė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais nebuvo užtikrintos teisės aktais patvirtintos įkalinimo ir laikymo sąlygos, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą (CK 6.271 str. 1 d., 6.250 str.).

Ieškinys paliekamas nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovas grindė tuo, kad nuo 2013-06-04 iki 2013-08-28 buvo laikomas Ligoninės 3, 6 palatose su 5-7 asmenimis nežmoniškomis sąlygomis, ir taip buvo baudžiamas kankinant. Atsakovė pažeidė jo, kaltinamojo, teisę į LR teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas, pažemino jo garbę ir orumą. Patalpose buvo šalta, drėgna, trūko oro, buvo bloga ventiliacija ir vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 5 kv. m. kameros ploto, kas yra prilyginama šiukštiems Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3, 21 str. pažeidimams, LR Konstitucijos 21 str.. pažeidimui, bausmės stiprinimui bei griežtinimui. Blogas apšvietimas pakenkė regėjimui. Atvykstant ir išvykstant į RPL asmens apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis ir esant žemai temperatūrai (b. l. 2-6, 18).

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-23 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-113/2013 matyti, kad, Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-01 nutarties pagrindu ieškovui atlikus stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo nustatyta, kad jis serga (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko jis, iki teismas išspręs priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimą, buvo perkeltas į Ligoninę (b. l. 75-77). Iš 2014-01-22 apkaltinamojo teismo nuosprendžio minėtoje baudžiamojoje byloje matyti, kad ieškovas buvo pripažintas kaltu dėl eilės nusikalstamų veikų padarymo ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (b. l. 78-101). Ieškovas iš laisvės atėmimo vietos paleistas pagal 2015-04-15 teismo nutartį (b. l. 105-106).

Iš 2012-04-05 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-300 patvirtintų Ligoninės Įstatų matyti, kad ji nėra viešojo administravimo subjektas, o yra viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais, savo veikloje vadovaujasi Įstatais, Civiliniu kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais bei teisės aktais (b. l. 58-66). Ligoninė savo veikloje vadovaujasi 2011-07-29 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-737 patvirtinta higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Iš valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM 1999-12-17 licencijos Nr. 1110 ir Leidimo – Higienos paso Nr. LHP-521 matyti, kad nuo 2012-04-05 Ligoninei suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros, antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – radiologijos, bendrosios asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 30-32).

Taigi, atsakovė teikia sveikatos priežiūros paslaugas ir viešojo administravimo veiklos, atliekamos specialiųjų bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, nevykdo. Todėl Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015-06-10 nutartyje šioje byloje konstatavo, kad ieškovo keliamas ginčas yra civilinio pobūdžio ir nepriskiriamas prie ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo CK 6.271 str. pagrindu, kad ieškovo reikalavimas laikytinas paciento neturtinės žalos atlyginimo priteisimo reikalavimu, susijusiu su sveikatos priežiūros paslaugų teismo sąlygomis Ligoninėje (b. l. 71-72).

LR bausmių vykdymo kodekso 174 str. 1 d. numatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal LR sveikatos apsaugos įstatymus. LR sveikatos sistemos įstatymo 47 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinąją ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūra. Todėl nepriklausomai nuo to, kad ieškovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir ieškovo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, reguliavo ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Paciento teises ir pareigas, skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Todėl sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi ne tik LR CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialaus LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 24 str. numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir LR CK nustatyta tvarka (1 d.); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 d.); pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 d.).

LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę LR CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

Todėl ieškovas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Ligoninėje, prieš kreipdamasis į teismą privalėjo pasinaudoti LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Kadangi pagal byloje surinktus duomenis ieškovas nėra laikęsis šios nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (LR sveikatos apsaugos ministro 2006-02-01 įsakymu Nr. V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 3 p.), tai, atsižvelgiant į virš minėtą teisinį reguliavimą, susiklosčiusią teismų praktiką iš esmės analogiškose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-370/2014; 2013-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-773/2013), yra teisinis pagrindas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Esant neįvykdytai procesinei prielaidai kreiptis į teismą – pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismo procesas negali vykti. Pasinaudojus virš minėta išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 290, 291, 296, 296 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešosios įstaigos „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.