- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- P2-89-1022/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Elenos Miliauskienės prašymą suinteresuotiems asmenims – J. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ – dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Elena Miliauskienė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese mirusį skolininką A. K. jo teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 1995-03-27 vykdomojo dokumento Nr. 31/1995 pagrindu dėl 4468,22 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos J. K. naudai. Vykdymo eigoje buvo gautas išrašas apie asmenį, konstatuojantis, jog skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro duomenimis, 2016 m. rugsėjo 19 d. įregistruotas mirusio skolininko palikimo priėmimo Lietuvos Respublikos vardu faktas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).
Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, be kita ko, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Vien pažodinis (gramatinis) šių būdų aiškinimas ne visada atitiktų pirmiau įvardytą termino kreditorių reikalavimams pareikšti paskirtį, nesudarytų sąlygų kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, kad jos taptų žinomos pretenduojantiems į palikimą įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas Akmenės rajono apylinkės teismo 1995-03-27 išduotas vykdomasis raštas byloje Nr. 31/1995 dėl 4468,22 Eur išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos J. K. naudai. Nuo 2005-12-28 areštuotas skolininkui priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese, t. y. (duomenys neskelbtini), skolininkas mirė, o jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Kartu su prašymu pateiktas 2016-09-19 Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje paveldėjimo teise perėjo valstybei. Antstolė Elena Miliauskienė 2013 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie A. K. atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas ir nurodė, kad mirus skolininkui reiškia reikalavimą dėl išvardytose vykdomosiose bylose susidariusių vykdymo išlaidų. Minėtu dokumentu nurodyta, kad be kitų vykdomųjų bylų, A. K. atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), Akmenės rajono apylinkės teismo 1995-03-27 vykdomojo dokumento Nr. 31/1995 pagrindu, taip pat informuojant Valstybinę mokesčių inspekciją apie skolos dydį ir išieškotoją.
Valstybei, kaip mirusio skolininko palikimo perėmėjai, netaikomos CK 5.63 straipsnio išimtys, kreditoriai ją taip pat turi informuoti apie egzistuojančias skolas per įstatymo nustatytą terminą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-888-480/2016). Atsižvelgdamas į anksčiau minėto antstolės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto rašto turinį (nurodytas iš skolininko A. K. išieškotinos skolos dydis, pagrindas, išieškotojas, kurio naudai vykdomas išieškojimas), tai, kad minėtas dokumentas pateiktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (skolininkas mirė 2013 m. rugpjūčio 21 d., raštas pateiktas 2013 m. rugsėjo 26 d.), laikytina, kad toks kreditoriaus reikalavimo pareiškimo būdas yra tinkamas ir pakankamas konstatuoti, jog įpėdinis turėjo informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą.
Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika šios įstatymo normos taikymo praktika, darytina išvada, kad mirus asmeniui, iš kurio priteistas išlaikymas, išlaikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, todėl esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 334, 593 ir 596 straipsniais, teismas
nutarė:
prašymą patenkinti.
Pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo procese mirusį skolininką A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), į jo teisių perėmėją – Lietuvos Respubliką, j. a. k.111105555.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.